Ne ekonomikos – profesionalumo nuosmukis
Viskas, Johno Maxwello žodžiais tariant, kyla ir krenta dėl lyderystės. Profesionalumas yra lyderystės pamatas, pagrindinis karjeros elementas bei siekiamybė. Tikru profesionalu paprastai vadiname asmenį, demonstruojantį kompetencijas, specialybės žinias, atsakomybę, sąžiningumą ir emocinį intelektą.
Atrodo, kad profesionalumas, kadaise buvęs kertiniu visuomenės ir verslo santykių akmeniu, sparčiai nyksta. Turbūt sutiksite, kad jo lygis mūsų šalyje pastaruoju metu reikšmingai smuko. Šiandien neretai girdime apie korupcinę praktiką ir neetišką elgesį tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Jau ne vieneri metai matome, kai specifinių žinių ir patirties reikalaujančiose pozicijose atsiduria ne vienos ar kitos srities profesionalai, o „ištikimieji“. Labai iliustratyvus pavyzdys buvo vieno miesto vyriausiojo inžinieriaus paskyrimas. Nors reikalavimas einantiems šias pareigas buvo turėti aukštąjį technologijų mokslų srities išsilavinimą, į pareigas paskirtas komunikacijos specialistas. Ir tokių pavyzdžių galime kiekvienas išvardinti nemažai. Galbūt todėl mūsų politinėje padangėje vis daugiau politikų, kurie beveik neturi jokios patirties, reikalingos valdant valstybę, – jie tiesiog kam nors ištikimai atitarnavo arba laiku atsirado reikalingoje vietoje. Gal skamba šiurkščiai, bet, deja, tai tiesa. Galime linksmintis, skaitydami straipsnius apie naujai iškeptus politikus antanus, petrus, onutes, bet gal trumpai susimąstykime, jog šie žmonės dabar reguliuoja mūsų gyvenimą ir priima sprendimus, kurie lems valstybės ateitį ne metus ir ne dvejus…
Atrodo, pamirštame, kad visuomenės gerovė priklauso nuo šių sprendimų, galų gale tai labai glaudžiai siejasi ir su mūsų ekonomikos plėtros sparta. Ekonomikos augimas didžia dalimi priklauso nuo priimamų sprendimų greičio. Deja, bet to suvokimas kažkur pasimetė. Atsakomybė ir atskaitomybė tapo išplaukusios. Niekas jau negalvoja apie tai, kokį svarbų vaidmenį specialistai turėtų atlikti ekonominio vystymosi srityje, teikdami viešąsias paslaugas. Jeigu tai būtų suvokiama, neturėtume tokių skandalingų istorijų kaip statybų leidimų išdavimas statybų sektoriuje: nors jų išdavimas vidutiniškai turėtų trukti apie pusmetį, procesai yra daug ilgesni ir iš pirmo karto šį dokumentą gauna geriausiu atveju 44 proc. prašančių, o kai kuriuose miestuose – vos 5 proc. Bet vien tik paspartinus projektų įgyvendinimą Vilniaus mieste, į biudžetą iš mokesčių būtų surinkta šimtai milijonų eurų, kuriuos galėtume skirti gynybai.
Ką tik sukako 100 dienų nuo 19-osios Vyriausybės darbo pradžios. Visą šį laiką stebėjome aršius koalicijos partnerių tarpusavio debatus. Paskubomis paskelbti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sukėlė sumaištį. Ir viskas tik todėl, jog norime kuo greičiau pademonstruoti „rūpestį žmonėmis“, o ne sistemiškai ir profesionaliai spręsti esamus iššūkius.
Diskusijos, kaip finansuoti šalies gynybą, jau pradeda panašėti į sumaniųjų ir išradingųjų klubo varžybas, kur reikia pasiūlyti kuo daugiau greitesnių bei originalesnių sprendimų. Ir jokio toliaregiško požiūrio, kuris remtųsi strateginiu siekiu ekonomiškai stiprinti pačią valstybę, subalansuoti vidaus resursus: valstybės išlaidų ir šešėlio mažinimas, priemonės ekonomikos augimui ir t. t.
O visai šalia esanti Danija būtent taip ir elgiasi, įvardiję saugumo stiprinimo būtinybę kaip „naują normą“, danai neieško prišokamai pinigų gynybai, bet bandys perdėlioti visą Danijos ekonominį valdymą. Danai kalba ne apie karo mokestį ginkluotei finansuoti, bet atkreipia dėmesį į mažesnį pelno mokestį, daugiau užsienio darbo jėgos bei efektyvumo didinimą viešajame sektoriuje. Būtent tai ir yra profesionalus bei atsakingas požiūris.
Dabar, kai neapibrėžtumo geopolitinėje erdvėje vis daugiau ne tik dėl saugumo grėsmių, bet ir dėl JAV vidaus bei užsienio politikos pokyčių bangos, reikia iš esmės tvirtinti valstybės ekonominį pamatą. Jei norime, kad mums sektųsi tiek ekonomiškai, tiek socialiniu požiūriu, turime demonstruoti atitinkamą profesionalumo lygį. Būtina priimti ilgalaikius strateginius sprendimus ir jų įgyvendinimą atiduoti į profesionalų rankas. Turime suvokti, kad viešasis valdymas yra pagrindinė priemonė Vyriausybės politikai formuoti bei įgyvendinti ir paslaugoms visuomenei teikti. Profesionali valstybės tarnyba užtikrina, kad Vyriausybės tikslai ir uždaviniai būtų pasiekti veiksmingai bei efektyviai, taip auginant visuomenės pasitikėjimą. Todėl negalime sau leisti tokios prabangos, kai žmonės, kurie turi patirties, žinių ir yra pasirengę dirbti Lietuvos labui bei savo žiniomis kurti pridėtinę vertę valstybei, yra nustumti į šalį.
Šiuolaikiniai ekonominės plėtros tyrimai rodo, jog, be kapitalo ir rinkos, kurie skatina ekonomikos augimą bei plėtrą, yra ir kitų svarbių veiksnių. Vienas jų yra vadovavimas ir valdymas, kuris byloja apie turimų profesinių, politinių, vadybinių, verslumo, techninių įgūdžių bei gebėjimų kokybę ir kiekybę, taip pat apie institucijų stiprumą. Institucijos yra veiksmingumo, nuspėjamumo, naujovių, plėtros ir pasitikėjimo ekonomika dedamoji. Todėl profesionalumo ir viešojo administravimo stokojanti valstybė negali sukurti patikimų ir stiprių valdymo institucijų, kurių reikia ekonomikai ir visuomenei klestėti.
Pasaulyje pasitikėjimas valdymo institucijomis yra vienas svarbiausių rodiklių, kuriuo investuotojai vadovaujasi priimdami investicinius sprendimus. Mūsų ekonomikos sveikatą didele dalimi lemia viešojo administravimo įvairiuose ekonomikos sektoriuose profesinė kokybė. Gerus kelius, modernias mokyklas ir veikiančias ligonines, veiksmingas telekomunikacijų sistemas, energetikos objektus, gamybos ir pramonės bazę projektuoja, kuria ir valdo profesionalai. Labai svarbus yra viešojo administravimo profesionalų indėlis, kuriant teisės aktus, juos prižiūrint bei tinkamai įgyvendinant. Jų pagrindinis siekis turėtų būti, kad teisės aktai būtų pagalba, o ne papildoma biurokratinė kliūtis veikiančiam žmogui. Būtent ant tokių principų pamato stovi stipri valstybė su sveika ekonomika.
Todėl nedelsdami privalome grįžti prie viešojo administravimo profesionalumo klausimo, nes tai yra galimybė – galimybė panaudoti profesionalumo galias, atskleidžiant platų ekonomikos naujovių ir augimo potencialą. Tai atveria perspektyvą atskleisti žmonių talentus, įgūdžius ir profesinius gebėjimus, taip pat atgaivinti, perorientuoti bei įkvėpti ekonomikai naujos gyvybės ir taip sukaupti daugiau lėšų gynybai. Tai yra didelė galimybė, sutelkus valstybės profesionalus, didinti valstybės gynybines galias ir stiprinti valstybės atsparumą visomis prasmėmis.
Galime judėti mažais žingsniais, surinkę ir suformavę net ir nedidelį profesionalų branduolį, nes, kaip sakė XX a. JAV kultūros antropologė Margaret Mead, „niekada neabejokite, kad nedidelė grupė mąstančių ir atsidavusių piliečių gali pakeisti pasaulį. Ji tikrai tai gali“.
Robertas DARGIS
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas