Ar Lietuva pretenduoja į Arktį?
Mūsų skaitytojas laikraštį į rankas paims ir perskaitys Juokų dieną, tad užduosiu keistą klausimą: ar Lietuva turi kokių nors pretenzijų į Arktį? Neskubėkite paneigti. Klausimas ne toks jau ir juokingas.
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, pasirodė politologo Mindaugo Jurkyno straipsnis apie Lietuvos interesus Arktyje. Politikas Emanuelis Zingeris kadaise siūlė Arkties problematiką įtraukti į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje prioritetus.
„Nesame Arkties valstybė, mūsų resursai riboti, o interesai daugiausia nukreipti saugumo didinimo kryptimi, bet ES kontekste mūsų šalis siekia tapti stebėtoja Arkties taryboje“, – rašė M. Jurkynas.
Vilnių ypač domina Arkties iškastinio kuro alternatyvos Rusijos energetiniams šaltiniams.
„Vilnius yra suinteresuotas Vakarų partnerių sutarimu „Arkties penketuke“ ir didesniu NATO bei ES vaidmeniu Arktyje“, – 2014 m. darė išvadą politologas.
Štai čia ir sustokime. Arkties turtai ir geopolitinė padėtis tampa didžiųjų valstybių susidūrimo vieta. Kilus karui Ukrainoje, atviru poligonu tampa ir planetos Šiaurė. Naujos jos „įsisavinimo“ natos nuskambėjo prieš keletą dienų Murmanske vykusiame VI-ajame tarptautiniame forume „Arktis – dialogo teritorija“. Pavadinimas gražus, bet renginyje, kuriame, rusų žiniasklaidos teigimu, dalyvavo 110 kompanijų iš 21 šalies atstovai (apie Lietuvos pasiuntinius žinių nėra), Putinas išsijuosęs kalbėjo laisvu kalėjimo žargonu ir siūlė fantastines iniciatyvas.
„Mes darysime viską, kad sustiprintume globalią Rusijos lyderystę Arktyje“, – N. Chruščiovo stiliumi delnu stalą tarsi tribūną daužė Kremliaus vadovas.
Paskui – dar gražiau. Nors karas Ukrainoje vyksta jau treji metai, o Putinui nepavyksta net penktadaliu pasiekti savo strateginių tikslų, nors prasidėjusios nedrąsios derybos tarp Rusijos, JAV ir Ukrainos, agresorius rėžia:
„Aš dar neseniai sakiau, kad mes juos galutinai prispausime, tai dabar yra pagrindo sakyti, jog mes juos galutinai sudorosime“ (rusiški „дожмём“ ir „добьём“ turi savotišką kalėjimo leksikos atspalvį). Vašingtonas į šį įžūlų Putino pareiškimą atsakė tyla...
Kita vertus, jis pasiūlė apsvarstyti galimybę Ukrainoje įsteigti laikinąją administraciją remiant Jungtinių Tautų organizacijai ir keletui Europos valstybių, kad būtų galima „surengti rinkimus“ ir tik tada pradėti taikos derybas. Čia jau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas atkirto, kad valdžią Ukrainoje nustato jos konstitucija ir tauta, o ne kažkas iš šalies. Taiklus pasiūlymas atėjo ir iš Kyjivo: Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas pasiūlė Kremliaus šeimininkui išgerti tablečių smegenų veiklai aktyvinti...
Belieka pridurti, jog Murmanske Putinas tai drįso pasakyti naujajame pastatytame atominiame povandeniniame laive „Archangelsk“, o apžvalgininkai šį faktą įvertino kaip grasinimą Vakarams ir dar vieną spaudimo Jungtinėms Valstijoms faktą.
Bet grįžkime prie Arkties. Jos turtai yra didžiuliai. JAV geologų apskaičiavimais, Arktis slepia apie 90 mlrd. barelių naftos ir beveik 1,55 trilijono kubinių metrų dujų – trečdalį pasaulinių atsargų. Į jas anksčiau pretendavo penkios, o dabar gal aštuonios šalys, įeinančios į Arkties tarybą (Arctic council), kurių teritorija liečiasi su regionu ir kurios 1996 m. pasirašė Otavos deklaraciją. Pagal tarptautinę teisę, kiekviena iš šalių pretendenčių į Arkties gamtos turtus turi teisę į 200 mylių (320 km) ekonominę zoną, kai ji nutįsta nuo kranto linijos. Kitos valstybės taip pat turi teisę reikšti pretenzijas, jeigu įrodo, kad jų kontinentinis šelfas (pakrantės jūros dugnas) yra už šių ribų. Tačiau Maskva mano, kad reikia skaičiuoti pagal visą valstybės kranto linijos ilgį iki pat Šiaurės ašigalio, todėl, pavyzdžiui, ji reiškia pretenzijas į povandeninį Lomonosovo kalnagūbrį, nusitęsusį iki žemyno. Maskva tvirtina, kad jis yra Rusijos teritorijos tąsa. Jo plotas siekia apie 1,2 mln. kv. km ir prilygsta dešimtadaliui Europos žemyno. Maskva pretenduoja į trečdalį viso 27 mln. kv. km Arkties ploto.
Dabar ir Amerika suskato ginti savo teises į Arktį. Bet Donaldo Trumpo užsidegimas kelia konfliktus su kaimynais – Kanada ir Danijos Karalyste. Kanadai tapus 51-ąja JAV valstija, jos susijungtų su kadaise iš Rusijos nupirkta Aliaska, paskui užgrobtų Grenlandiją, Vašingtonas kontroliuotų visą Šiaurės Ameriką, o kartu ir Arktį. Neabejotina, kad jis susitartų su Maskva dėl Šiaurės turtų pasidalijimo...
Iš pirmo žvilgsnio tikrai juokinga, jog Lietuva galėtų daryti kokią nors įtaką šiems globaliems procesams. Tačiau ES struktūrose galime bent perspėti pasaulį, kad yra žaidžiamas toks pavojingas didžiųjų valstybių žaidimas, o visas senasis žemynas ir kitos tautos paliekamos už borto... Ypač kai šias varžybas lydi barbarų agresija.
Česlovas IŠKAUSKAS