Interesai jungia tvirčiausiai – tvirčiau nei jausmai
Bene prieš 300 metų anglų filosofas Bernardas Mandevilis rašė, kad būtent egoizmas, o ne simpatijos yra tai, kas sukuria tvirčiausias sąjungas. Taip pat – ir politikoje. Kodėl? Nes interesas gauti iš kito naudos yra geriausias bendros veiklos motyvas.
Dabartinė Seimo valdančioji koalicija yra geriausia to iliustracija. Nuo pat pirmos jos gyvavimo dienos tarpusavio simpatijos ar net pagarbos čia nė ženklo. Jau išgirdome daugybę priekaištų, kaltinimų ir net tvirtinimų, kad toks bendravimo formatas yra klaida, o kai kuriems koalicijos partneriams ir kantrybė jau esą visiškai baigia išsekti. Nepaisant to, koalicija kol kas pakankamai tvari, nes kiekvienas iš jos narių sugeba pasiekti to, ko labiausiai nori.
Socialdemokratai nuosekliai įsitvirtina įvairiuose valstybės tarnybos lygmenyse. Partijos pirmininkas, kuris tuo pat metu vadovauja ir Vyriausybei, spėja pagalvoti ir apie šiltnamį Turniškėse, ir apie bendravimą su bičiuliais, o ir atostogas jau ramiai planuoja. Jam net mintis nekyla kovoti su Prezidentu dėl to, kas atstovaus Lietuvai Europos vadovų taryboje ir pan.
Nesureikšmina jis ir to, jog Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis ir vienas iš valdančiosios koalicijos partnerių Remigijus Žemaitaitis vis pasikeičia politiniais smūgiais. Nes Gintautas Paluckas puikiai supranta, kad niekam nėra naudinga šiuo metu dramatiškai trenkti durimis. Gal apie tai bus galima pagalvoti, bet vėliau, kai artės nauji rinkimai ir reikės padaryti įspūdį būsimiems rinkėjams, o dabar reikia naudotis atsivėrusiomis galimybėmis. Socialdemokratų pragmatizmo pergalės pavyzdžiu gali būti balsavimas dėl parlamentaro Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės išsaugojimo. Žurnalistai, politikos apžvalgininkai, opozicija pasipiktino, pamosavo kumščiais ir nurimo. O štai eiliniai socialdemokratai dar kartą buvo patikinti, kad niekas „savų nepalieka“.
Beje, tai svarbi žinia ir R. Žemaitaičiui – šiame Seime mandato atėmimas jam negresia. Netgi ir negavus teisės dirbti su slapta informacija, palikta teisė atstovauti Lietuvai NATO Asamblėjoje. Galės šis politikas ir toliau susitikimuose su žmonėmis pasakoti tai, kas šauna į galvą, ir ruoštis būsimiems Prezidento rinkimams.
Kadangi jam akivaizdžiai trūksta stiprios politinės komandos, jo interesas yra bet kokia kaina išsilaikyti valdančiojoje koalicijoje ir pasistengti, jog „Nemuno aušros“ parlamentarai kauptų politinę patirtį. Žinoma, R. Žemaitaitis labai troško tapti Seimo vicepirmininku – tai būtų suteikę didesnį politinį svorį ir jo partijai. Tačiau šiuo metu tenka tenkintis planu B – galimybe save vaizduoti kaip auką, kovotoją su sistemą, taip užsitikrinant, kad jo pavardė neišnyktų iš žiniasklaidos.
Tik keista, kad rinkėjai vis dar nemato, kad tuo pat metu jis ir neva kritikuoja dabartinę valdančiųjų siūlomą mokesčių reformą, ir jai pritaria. Nes tiesiog neturi kito pasirinkimo – nori išlikti valdžioje.
Dabartinė situacija puikiai atitinka ir S. Skvernelio bei jo partijos interesus. Viena vertus, jos atstovai gali džiaugtis Seimo Pirmininko, svarbios ministerijos bei Seimo komitetų vadovų pareigomis, kurios leidžia būti matomais, kita vertus, gera proga kurti politinius spektaklius, piktinantis partnerių veiksmais ir bandant pamažu persivilioti tuos rinkėjus, kurie daugiau tikėjosi iš socialdemokratų, bet vis dar nenori pagalvoti apie konservatorius.
Patogi ši situacija netgi Prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris gali atsipalaidavęs baigti antrąją kadenciją. Šiuo metu jis be konkurencijos atstovauja Lietuvai užsienyje, nėra jokių nesutarimų su Vyriausybe, užsienio reikalų ministras spinduliuoja lojalumu. O ir kiti ministrai į Prezidentūrą eina su nuolankia šypsena. Prezidentas pagaliau turi galimybę pademonstruoti savo tvirtą poziciją. Pavyzdžiui, bent kartą per mėnesį pareikšti, kad dabartinė valdančioji koalicija yra klaida, o R. Žemaitaitis daro gėdą valstybei. Tai tapo netgi savotišku ritualu, po kurio, praėjus maždaug savaitei, Prezidentas nepamiršta pabrėžti, kad jis esąs patenkintas Vyriausybės ir Seimo darbu...
Šią savaitę ir vėl buvo skelbiama neva S. Skvernelio ir R. Žemaitaičio konfliktas itin paaštrėjo. Tikrai? Pažvelkime į balsavimą Seime: svarstant siūlymą išbraukti klausimą dėl delegacijos sudėties NATO Asamblėjoje, į kurią numatytas ir R. Žemaitaitis, nė vienas demokratas nebalsavo prieš. Akivaizdu – interesai svarbiau nei tarpusavio simpatijos.
Europos Parlamentas panaikino europarlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Viltingiausiai tai skamba Nagliui Puteikiui, kuris, jei Petrui tektų palikti Europos Parlamentą, galėtų padaryti svaiginančią europarlamentaro karjerą. Panašu, kad P. Gražuliui labiau reikėtų nerimauti ne dėl to, kad gali prarasti galimybę Briuselyje sakyti pamokslus, bet tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado labai daug konkurentų į karingą jo vaidmenį. Esmė paprasta – politikoje, kaip ir Eurovizijoje, kai tik kas nors sulaukia palaikymo, netrukus atsiranda daug mėgdžiotojų. Kaip sakoma, šilta vieta ilgai tuščia nebūna...
Andrius NAVICKAS,
rašytojas, filosofas