Pontifikas – ne simbolinė figūra
Jeigu savo tradicinėje savaitės apžvalgoje apeičiau naujojo Popiežiaus išrinkimą, nebūčiau, ko gero, skaitytojų suprastas. Nuo seniausių laikų Bažnyčia dominavo ne tik krikščioniškame pasaulyje, bet ir visos visuomenės gyvenime (senovėje ji teikdavo skiriamuosius raštus didikams bei karaliams), todėl sunku apsimesti, kad Šv. Tėvas – simbolinė figūra.
Amerikietis matematikas, misionierius, tik antras po argentiniečio Pranciškaus pontifikas iš Naujojo pasaulio 69-erių Robertas Francis Prevostas iš Čikagos tapo 267-uoju Bažnyčios vadovu. Prisiėmęs dvasiškąjį Leono XIV-ojo vardą jis jokiu būdu nepanašus į liūtą, o, kaip yra sakęs Tėvas Pranciškus, yra „labai jautrus žmogus, jam rūpi, kad kiekvienas išsakytų savo nuomonę“. Tas jo jautrumas buvo ryškus jau per pirmąją kalbą iš Vatikano balkono.
Daugeliui buvo netikėta, jog 133 kardinolai po dviejų dienų svarstymo pasirinks amerikietį, turintį dar ir Peru pilietybę. Buvo kalbama apie pretendentus iš Italijos, Afrikos ar Azijos, tačiau JAV atstovas net nebuvo minimas keliolikos kandidatų sąraše, pasirodžiusiame žiniasklaidoje.
Manoma, kad pranašumo jis įgijo todėl, jog niekada nebuvo Bažnyčios biurokratu, tai yra nevaldė didžiulių vyskupijų. Romos kurijos vyskupų reikalų (kitaip sakant, kadrų skyriaus) padaliniui vadovavo vos dvejus metus. Vadinasi, istorikų nuomone, kardinolams jis suteikė vilties, kad Bažnyčios reformos neliks tik pamoksluose ir įvairiose bulėse.
R. Prevostas – augustinietis. Tai nedidelė, dar 430 metais po teologo ir šventojo, Alžyre gimusio Aurelijaus Augustino mirties susiformavusi vienuolių kongregacija, kuri vadovaujasi „Šventojo Augustino nuostatais“.
Augustino mokymais grįsta Platono filosofija apie vadinamų „sėklos“ jėgų dominavimą. Ji labai panaši į naujųjų laikų evoliucijos teoriją. Etikoje šis teologas buvo valios etikos atstovas, kai dorovinis pradmuo yra visa ko pagrindas. Prieš 500 metų augustiniečiu buvo ir Martinas Lutheris.
Bet kažin, ar dorovė, perfrazuojant vieną mūsų šalies bankininką, yra šių laikų pasaulio dimensija. Naujojo popiežiaus pirmasis diplomas – matematiko, antrasis – teologijos kanonų teisės daktaro. Apie 40 metų su pertraukomis jis buvo misijoje Peru, kai 2023-iaisiais į Vatikaną jį pasikvietė popiežius Pranciškus. Leono XIV-ojo biografijoje galima atsekti su dorinėmis nuostatomis susijusių politinių užuominų. Sakoma, jog jis pratęs savo pirmeivio Leono XIII-ojo stačiatikių ir katalikų bažnyčių susiliejimą. Šis italų kilmės Šv. Tėvas, juo buvęs 1887–1903 m., mėgdavo cituoti XV-ojo amžiaus mokslininko ir kardinolo iš Graikijos Visariono Nikiečio žodžius: „Ką atsakysime Viešpačiui, kai jis pareikalaus atsakyti už nesantaiką su mūsų broliais?“ Kaip jie tinka šiems laikams! Jeigu dabartinis popiežius laikysis šio priesako, vadinasi, Bažnyčia grįžta į stabilių amžinųjų vertybių pasaulį...
Beje, po išrinkimo pasakytoje jo kalboje keletą kartų skambėjo žodis taika. Prisimename, kad ir Pranciškus dažnai kalbėdavo apie taiką, tačiau jis aiškiai neatskyrė agresoriaus nuo aukos, ir tai sukėlė ne tik ukrainiečių pasipiktinimą. Ar Leonas XIV-asis bus kitoks, pamatysime.
Pro akis nepraslydo popiežiaus kritika antiimigracinei Donaldo Trumpo politikai ir Amerikos prezidento pagyroms J. D. Vance‘ui. Socialiniame X tinkle jis rašė: „Nėra nieko bent kiek krikščioniško, amerikietiško ar moraliai pateisinamo politikoje, kai vaikai atimami iš tėvų ir laikomi narvuose. Tai vykdoma mūsų vardu, ir gėda mums visiems“. Įraše buvo užduodamas klausimas, ar D. Trumpas ir jo administracija „mato kančias“, kurias sukelia jų vykdoma politika.
Nepaisant kritikos, D. Trumpas atsiuntė naujajam amerikiečiui popiežiui sveikinimą, pareiškė laukiąs susitikimo su juo. Anksti sakyti, kad tarp jų gali perbėgti juoda katė. Tačiau jei Bažnyčios vadovas laikysis savo priesaikos ir 10 Dievo įsakymų, jo įtaka pastarojo meto „nekrikščioniškai“ JAV politikai gali būti juntama...
Dar taip nebuvo, kad kuris nors popiežius nepatirtų kompromato. Antai, su lytine prievarta susijusių nusikaltimų asociacija 2021 m. jam prikišo, kad, būdamas vyskupu ir augustiniečių provincialu Jungtinėse Valstijose, jis neva lėtai tyrė šio pobūdžio dvasininkų mokyklose 2000-aisiais darytus lytinius nusižengimus.
Nėra abejonių, kad ir toliau naujojo popiežiaus praeityje bus randama klaidų, kad bus padaryta ir naujų. Nors katalikų Bažnyčios mokymas neleidžia laisvai politiškai traktuoti geopolitinių procesų, tačiau pontifiko Leono XIV-ojo dorovinė laikysena nuteikia, jog jis bus kenčiančių, naikinamų ir besiginančių pusėje.
Bebaigiant šį komentarą, atėjo žinia, kad popiežius Leonas XIV-asis viename interviu pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir pavadino jį „tikra imperialistinio pobūdžio invazija, kai siekiama užkariauti teritoriją“.
Česlovas IŠKAUSKAS