Mokesčiai kalendoriuje ir politikų šūkiuose

Penkis mėnesius ir dvi dienas – tiek šiemet dirbome tam, kad su­mokėtume mokesčius. 153 dienas. Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaušo birželio 3-iąją. Tai simbolinė diena, kai žmogus nustoja dirbti bendroms valstybės reikmėms ir pradeda dirbti sau ir savo šeimynai. 

Laisvės nuo mokesčių diena parodo mums perskirstymą, esantį kiekvieno mūsų kasdienybėje, ne politikų šūkiuose. Kodėl šiemet ši diena tapo aktuali daugeliui – net ir tiems, kurie iki šiol nesidomėjo nei mokesčiais, nei biudžetu?

Atsakymas paprastas: mokesčių reforma. Seime svarstomi pakeitimai, kurie bus svarbūs kiekvienam – dirbančiam, turinčiam verslą, būsto savininkui. Labiausiai visiems nerimą kelia nekilnojamojo turto mokestis. Ir tai suprantama – jis, skirtingai nuo kitų mokesčių, sumokamas paties žmogaus, todėl yra labiausiai apčiuopiamas. Nuo darbo užmokesčio mokesčius bei socia­lines įmokas perveda darbdavys, pridėtinės vertės mokestį prie kasos įmuša kasininkas. 

Kaip žmogui žinoti visą jam tenkančią mokesčių naštą, o dar svarbiau – kokias valstybės išlaidas jis finansavo savo darbu ir laiku? Pagaliau, ką jam konkrečiai reiškia tas misti­nis perskirstymas, kurį politikai kviečia dar didinti?

Būtent į šiuos klausimus atsako Laisvės nuo mokesčių diena – ji leidžia paprastai ir skaidriai įvardinti, kad šiemet gynybai – mūsų visų deklaruojamam prioritetui – dirbome vos 13 dienų. O štai socialinei apsaugai – net 39. Išlaidos gynybai augo 5 proc., o kai kurioms socialinėms išmokoms – net 26 proc. Tai reiškia, jog deklaruojami prioritetai skiriasi nuo valdžios veiksmų.

Mokesčių reformos autoriai kalba apie būtinybę finansuoti saugumą. Tačiau pripažįsta, kad reforma skirta ne tik saugumui, bet ir rinkimų pažadams įgyvendinti. Štai kitų metų Vyriausybės planuose – sparčiau didinti nedarbo išmokas, skiriant tam 40 mln. eurų, 34 mln. eurų numatyta nemokamam maitinimui visiems pradinukams, keliasdešimt milijonų eurų irklavimo trasai prie Lampėdžių ežero, sandėlio Šiauliuose rekonstrukcijai į žirgyną ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išpirkimui iš žvejų... Ar tikrai visoms biudžeto išlaidoms žmonės pritartų, žinodami, kiek darbo valandų ir dienų kainuoja valdžios dosnumas?

Mūsų ekspertų skaičiavimai rodo, kad jeigu valdžia rimtai norėtų didinti gynybos finansavimą, tai galėtų padaryti be jokio mokesčių didinimo – tiesiog optimizavusi išlaidas, sumažinusi valstybės aparato dydį bei sutrumpinusi biurokratines procedūras, kurios stabdo gamyklų statybas, verčia žmones ieškoti landų reguliavime, t.y. lėtina gerovės kūrimą. Juk kuo daugiau gerovės sukursime, tuo greičiau surinksime valstybės biudžetą. Taigi mažiau dienų reikės dirbti bendriems poreikiams finansuoti. Ir atvirkščiai – kuo daugiau biurokratijos ir išlaidų, tuo mažiau gerovės sukuriame ir tuo mažesnė jos dalis lieka žmogui.

Laisvės nuo mokesčių diena – ne tik šventė, bet ir veidrodis, kuris parodo, kiek dienų dirbame tikriems ir tariamiems valstybės prioritetams. O prasmės ieškantiems žmonėms tai ir proga naujai atrasti ištisų metų prasmę: kam jie dirbo 153 dienas ir kam skirs likusias 212 dienų. Proporcija tarp jų parodo mums perskirstymą, jau dabar esantį mūsų gyvenimuose, ne politikų debatuose ir pažaduose.

Elena LEONTJEVA

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė