Ką Antarktidos pingvinai galvoja apie Lietuvos Premjerą?

Jau kuris laikas politikai, apžval­gininkai ir šalies piliečiai narsto taip vadinamą Gintauto Palucko skandalą, kai jam iš dalies pri­klau­­santi įmonė „Garnis“ gavo leng­va­tinę paskolą. G. Paluckas ne tik ti­kina, jog lengvatinė paskola gauta lai­kantis visų įstatymų, bet ir iš Sei­mo tribūnos ironiškai pasiūlė, jei kam neaiškios jos gavimo ap­lin­kybės, kreiptis dėl jų į Antarktidos pingvinus...

Gal dar pamenate animacinį filmuką, kuriame pasakojama labai liūdna isto­rija apie perinčius pingvinus? Vie­nam trumpai pasitraukus, kitas, turėjęs kiaušinius prižiūrėti, neatlieka savo pareigos, o vietoj kiaušinio nieko neįtariančiam pingvinui pakiša panašios formos akmenį. Kai jau visi ping­viniukai išsirita, pingvinas nesupranta, kas vyksta, nes iš to akmens niekas nesirita, ir vis laukia. Galiausiai jis leidžiasi su visais į kelionę jūra, tik kai kiti pingvinai plaukia su savo vaikais, nelaimėlis tempiasi sunkų akmenį ir galiausiai paskęsta...

Taigi, jei jau vedame paralelę, Prem­jero siūlymu, su pingvinais, ar nėra taip, kad didelė dalis Lietuvos žmonių, per rinkimus balsavę už socialdemokratus, dabar jaučiasi kaip tas ping­vinas, kurį apgavo ir pakišo akmenį ir kuris dabar tapo sunkia našta? Kita vertus, tas akmuo gali nuskandinti ir pačių valdančiųjų reitingus, nors atrodė, kad visos aplinkybės jiems yra palankios: nėra nei jokių pandemijų, nei tūkstančių per sieną stumiamų mig­rantų, net ir sutarimas dėl Vokietijos brigados jau buvo parengtas ankstesnės Vyriausybės.

Greičiausiai lengvatinės paskolos iš valstybinio banko, skirto paremti pradedančius verslus, skandalas nesukels Vyriausybės griūties. Tuo labiau, jog Premjeras tvirtai laikosi už sa­vo kėdės, valdančiosios koalicijos part­neriai (bent jau „Aušriečių“ lyderis Re­migijus Žemaitaitis) ir patys socialde­mokratai taip pat tvirtina, kad čia esą smulkmena. Anot Premjero gynėjų, negi aukščiausias po­litines pareigas užimantis žmogus, jei jis ir turi kažkokių akcijų ar riešut­medžių plantaciją Turkijoje arba Bra­zilijoje, dabar turi nusišalinti nuo vidaus ir užsienio politikos, nes kiek­vienas sprendimas kam nors gali sukelti įtarimų, kad Premjeras siekia asmeninės naudos, o ne atstovauja valstybės interesams?

Bet tai iš tiesų yra komplikuota situacija. Todėl ir yra numatyti akcijų patikėjimo trečiajam asmeniui laikotarpiui, kai esi politikas, mechanizmai. Kitas dalykas – G. Paluckui prob­lemų kelia ne vien tai, kad jis yra akcininkas, bet ir tai, jog galimai jis nusprendė būti privilegijuotu, lyginant su kitais verslininkais. Ar tikrai „Garniui“ buvo būtina valstybės leng­vatinė paskola, kai buvo akivaizdu, jog gali kilti daug klausimų? Ar tikrai įmonės akcininkai nebando gudrauti?

Todėl net jei Premjeras ir liks stiprus kaip ledkalnis, paramos jo valdomam verslui sistema primena „Titaniką“, kuriuo statytojai didžiavosi, tačiau jis tragiškai nuskendo...

Nepamirškime ir to, kad visa tai vyksta tuo metu, kai bandoma patvirtinti mokesčių reformą, kuri būtina, nes valstybei trūksta pinigų savo įsipareigojimams įgyvendinti. Daug verslininkų ją kritikuoja, teigdami, jog reforma tėra tik aritmetinis mokesčių pakėlimas, susijęs su noru uždėti didesnę mokestinę naštą. O mokėti didesnių mokesčių niekas nenori. Premjeras į tokius priekaištus, bent jau iki šiol, atrėždavo, kad esą reikia galvoti ne tik apie save, bet ir apie valstybę. Tačiau dabar, po fakto su lengvatine paskola, šie žodžiai skamba groteskiškai.

G. Paluckas ragina nesureikšminti problemų, tačiau jų, regis, gali būti ir Vyriausybės išsaugojimui grėsmė kyla. Tuo labiau, jog daug kritinių pastabų jau išsakė ne tik Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, bet ir „valstiečių“ lyderis europarlamentaras Aurelijus Veryga. Demokratai ir „valstiečiai“ yra pasiryžę išnaudoti dabartinę situaciją savo politinių jėgų stiprinimui ir naujų potencialių rinkėjų pritraukimui.

Tai reiškia, kad G. Paluckas yra visiškai priklausomas nuo R. Žemaitaičio – jei „Nemuno aušra“ vieningai rems Prem­jerą, jokie skandalai negalės jo išversti iš posto. 

Kita vertus, daug svarbesni yra kiti dalykai – regis, pats G. Paluckas nesimoko iš savo klaidų ir niekaip neapsisprendžia, ar jis politikas, ar verslininkas. O tokia jo pozicija neabejotinai nepatiks nemažai daliai socialdemok­ratų rinkėjų. Ir kaip reaguos G. Palucko partijos bičiuliai, kai šie per kitus rinkimus nuspręs pasirinkti kitas politines jėgas?

Dar vienas dalykas – toks Premjero skandalas parankus R. Žemaitaičiui, kuriam dabar nėra geriausi laikai, mat jis privertė savo frakciją balsuoti už nekilnojamo turto mokestį ir sulaukė savo rinkėjų pykčio: viešojoje erd­vėje ne tik liejasi upės kritikos ir kaltinimai išdavyste, bet ir kuriami „Aušriečių“ memai su kiaulių knysliais, ir netgi gaminami plakatai, skelbiantys, jog šie „pasiklydo tarp trijų pušų“... Todėl gal G. Palucko įmonėms suteikta paskola užgoš jam nepalankią situaciją? Akivaizdu, kad R. Žemaitaičio ir G. Palucko politinė draugystė padeda jiems trumpalaikėje perspektyvoje. Tačiau ar nepaskandins abiejų vėliau? Ir net jei Antarktidos pingvinai žino atsakymą, mes, deja, nesuprantame jų kalbos.

Beje, trečiadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Premjero G. Palucko galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų, paaiškėjus, kad su juo siejama įmonė gavo lengvatinę paskolą iš na­cionalinio plėtros banko ILTE.

Taip pat valdantieji, reaguodami į savo rinkėjų nepasitenkinimą, suskubo pranešti, jog keičiamas nekilnojamojo turto apmokestinimas – žadama, jog pirmasis būstas nebus apmokestinamas. Tačiau dėl jo dar bus karštų ginčų – kai kurie socialdemokratai nepatenkinti, mat toks koalicinės tarybos siūlymas neatitinka to, kas parašyta partijos prog­ramoje.

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas