Kaip veikia priešo propaganda?
Savo kompiuteryje turiu keletą nuorodų į rusiškus portalus, žinoma, prokremliškus. Kartais juos pasižiūriu, kad suprasčiau, kuo kvėpuoja Putino propaganda, kur, kokiomis kryptimis savo užsienio politikoje sukiojasi Kremlius ir ar joje yra nors grūdelis teisingos, bent objektyvios, pagal visuotinai priimtus žurnalistikos kanonus pateikiamos informacijos. Nesulauksi!
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pasitaiko svetainių, kurios ne tik retransliuoja Putino, Peskovo ar Zacharovos žodžius, bet ir atskleidžia didžiausias Rusijos bėdas, ypač ekonomikoje. Štai vienoje jų skaitau, jog nuo liepos 1 d. Rusijoje 12,6 proc. keliamos kainos elektros energijai, vadinasi, brangs ir visa kita.
Nuo kito pusmečio Rusijoje 4 proc. brangsta ir kuras. Kremlius gelbstisi, grobdamas pinigus iš eilinio vartotojo ir dėl to kaltina Donaldo Trumpo muitų tarifus ir OPEC+, kuri padidino naftos gavybą, t.y. atpigino Rusijos parduodamus išteklius. Antai, jeigu Urals rūšies naftos kaina už barelį bus 50 dolerių, tai šalies biudžetas negaus apie 30 milijardų per metus. Priminsime, kad karui prieš Ukrainą Rusija kasmet išleidžia maždaug 150 mlrd. dolerių. Rusijos ekspertai pripažįsta, jog benzino kainas neigiamai veikia „geopolitinė padėtis“ ir vasaros sezonas. Betrūktų, kad jie pripažintų karo poveikį, tačiau represijų nusiaubtoje Rusijoje tai iš fantastikos srities...
Eiliniai rusai, ne tik gyvenantys užsienyje, keikia Putino kursą sukelti karą ir suirutę. Dažnas jų patyliukais reiškia nusivylimą dabartine Kremliaus komanda, konfrontaciją su Vakarais ir žlungančiomis viltimis kada nors gyventi geriau bei išvykti „pažiūrėti pasaulio“. Tačiau žmonėms yra uždėtas tamprus apynasris: arba tylite, arba supančiojami iš anksto parengtais tramdomaisiais marškiniais.
Politinių įvykių traktavime Kremliaus dirigentai dar labiau pastebimi.
Štai kai D. Trumpas pagiria Putiną ir kritikuoja Volodymyrą Zelenskį, tuomet rusų propagandistai nuščiūva. Putinas stengiasi neerzinti Vašingtono ir net nepyksta, kai D. Trumpas Kremliaus šeimininką pavadina „bepročiu“. Nors ši diagnozė suprantama kone visam pasauliui, Putino patikėtinis D. Peskovas nutaiso abejingą miną ir prataria, jog neva greičiausia tai „emocinio nuovargio“ pasekmė, juk Amerika taip stengiasi pasiekti taiką...
Nereikia net Solovjovo ar Kiseliovo, dauguma rusiškų portalų ir propagandistų – iš baimės ar iš lojalumo – neužsimena apie jų raketų keliamą skausmą ukrainiečiams, o kartu (apie tai visai pamiršta) – ir fronte žuvusių rusų motinoms. Pastaruoju metu pastebima ir kita Rusijos žiniasklaidos tendencija: svetainėse padaugėjo žinių, kaip Ukrainos pajėgos daužo jos miestus, karinius objektus bei infrastruktūrą. Tokios permainos ne iš gero: Putinas nori pavaizduoti Rusiją nukentėjusia ir taip pateisinti savo okupacinius tikslus. Ypač tai akivaizdu, ruošiantis dar vienam Stambulo susitikimui, kuris iš anksto buvo nulemtas nesėkmei.
V. Zelenskiui Maskva skiria ypatingą dėmesį. Putinui nepavyksta jo nei nuversti, nei perrinkti, nei pašalinti. Savo atsparumu, bekompromisine laikysena, nuoseklumu Ukrainos prezidentas seniai nušluostė nosį priešininkui. Užtat Maskva platina įvairius „feikus“: esą per gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje Ukrainos lyderis ketino išžudyti jų garbius svečius, o Putinui skrendant į Sočį, lėktuvo neva vos nenumušė ukrainiečių raketos... Štai koks Putinas herojus: jis išgelbėjęs net tik pasaulio šalių vadovus, bet ir pats buvęs per plauką nuo žūties...
Kremlius mano, kad propagandinėje dėtuvėje jis laiko mirtiną argumentą – branduolinį ginklą. Kai jam pritrūksta įrodymų ar nori atsakyti į nepaneigiamus kaltinimus iš Vakarų (dažnai įvairių ekspertų retorika būna iš piršto laužta, kitaip sakant „feikinė“), tuomet į informacinę ambrazūrą metamas Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas. Analitikai pastebėjo, kad jo išpuoliai kartojasi po alkoholio padauginimo... Štai visai neseniai jis Vakarus vėl pagąsdino trečiuoju pasauliniu karu, esą rusiškos raketos iki Berlyno „gali nuskrieti per 10 minučių“. JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas švelniai reagavo į šiuos grasinimus, pareiškęs, kad „trečiojo pasaulinio karo baimių kurstymas yra apgailėtinas, neapgalvotas Medvedevo komentaras nedera pasaulio galiai“.
Šiame informaciniame kare Lietuvai irgi skiriama dėmesio. Maskvoje ji arba laikoma nereikšminga „lilipute“, arba NATO įrankiu provokuoti Rusiją bei Baltarusiją atitinkamiems veiksmams. Kokiems – visi supranta. Apgailėtina, jog pačioje Lietuvoje atsiranda veikėjų ir jų vedamų informacinių kanalų, kurie, prisidengdami valdžios kritika, veikia ranka rankon su šia posovietine propaganda.
Vienintelė atsvara – mūsų atsparumas. Tai verta prisiminti, skaitant kiekvieną priešišką žinią.
Česlovas IŠKAUSKAS