Čekai uždavė mįslių
Kai pamini Čekijos valstybės pavadinimą, dažno vaizduotėje iškyla gražuolė Praha, slidininkų pamėgti Tatrai, kai kam – nuostabus čekiškas alus ar jų nacionalinis patiekalas „knedlikai”. Kiti gi vertina tai, jog čekai išsaugojo savo valiutą kroną, nors dėl to jų ekonomika nepakilo, o artimiausi kaimynai kelia daugiau nerimo negu pritarimo.
Bet šįkart gal ne apie tai. Dvi darbo dienas vykę Čekijos parlamento rinkimai atnešė pergalę milijardieriui Andrejui Babishui, kurį oponentai vadina ir euroskeptiku, ir atviru populistu, ir net Putino bičiuliu. O kai kurie portalai rašo tiesiai šviesiai: „Čekijoje laimėjo Putinas“. Vadinasi, dar viena centrinė Rytų Europos šalis, aktyvi Ukrainos rėmėja pasislinks Vengrijos ir Slovakijos link? Daugelis apžvalgininkų čia rašo riebų klaustuką.
Dabar jau laikinojo ministro pirmininko Petro Fialos koalicija, jeigu skaičiuotume tik 5 proc. barjerą peržengusias partijas, surinko 43 proc. balsų, o A. Babisho (judėjimas ANO, jo potencialios sąjungininkės partijos „Laisvė ir tiesioginė demokratija bei „Automobilistai už save“) – turi 50 proc. Tik ką paskelbta, jog ANO sudarys mažumos vyriausybę. Įdomu, kad rinkimų barjero neperžengė radikali euroskeptikų koalicija įdomiu pavadinimu „Užteks!“.
Analitikai galimą poslinkį į Čekijos saviizoliaciją aiškina įprastomis priežastimis. Nei senukai, nei jų vaikai ar anūkai nepatenkinti dabartine ekonomine padėtimi ir skelbia: geriau gyventi be demokratijos, bet sočiai. Toks pragmatiškas šūkis ypač atitinka vietinio 71-erių oligarcho A. Babisho skelbiamas idėjas, kurios tarsi laidoja tas viltis, kurias skandavo čekai (tuomet dar buvo Čekoslovakija), šaltą 1989 m. lapkritį išėję į „Aksominės revoliucijos“ kupinas gatves. Priminsiu, jog šis perversmas ir atitolimas nuo sovietinio bloko vyko gana taikiai, o nuo 1993 m. sausio 1 d. valstybė buvo padalinta į Čekijos ir Slovakijos respublikas. Palyginti trumpai laukusi, 1999 m.
Praha tapo NATO nare, o dar po penkerių metų – ir Europos Sąjungos. Beje, nors komunistinis režimas buvo nuverstas, šalyje išliko neuždraustos Čekijos ir Moravijos komunistų partijos.
Kas gi tas A. Babishas? Jo tėvas dirbo prekybos konsultantu Jungtinėse Tautose, pats Andrejus vidurinį mokslą baigė Ženevoje, o ekonomikos mokslus – Bratislavoje. Buvo aktyvus Čekoslovakijos komunistų partijos narys, net slaptosios tarnybos informatorius, pravarde „Buresh“. Įkūręs užsienio prekybos įmonę „Petrimex“ dirbo Maroke. Dabar ji vadinasi „Agrofert“ ir prekiauja žemės ūkio chemijos gaminiais. A. Babishas šiandien valdo apie 200 susivienijimo įmonių, o pagal žurnalo „Forbes“ skaičiavimus, 2020 m. jo turtas sudarė 4,8 mlrd. JAV dolerių.
A. Babišo partija ANO („Nepatenkintų piliečių akcija“ arba „YES“ („Taip“), palaikoma socialistų ir komunistų, dar 2017 m. laimėjo rinkimus, bet 2021 m. jo vadovaujama vyriausybė buvo priversta atsistatydinti. A. Babishas buvo apkaltintas neteisėtai gavęs ES subsidijas įmonės „Stark‘s Nest“ statybai, bet po pusantrų metų teismų milijardierius išteisintas... Oligarchui buvo pateikta ir daugiau kaltinimų, pavyzdžiui, kad 2009 m. jis išleido 22 mln. dolerių šešiolikos pastatų vilos Pietų Prancūzijoje pirkimui, tačiau to nedeklaravo, kad palaikė glaudžius ryšius su Silvio Berlusconiu, dėl ko buvo pravardžiuojamas „Babiskoni“...
Tad kyla keletas klausimų: jei oligarchas ir buvęs komunistas bei slaptųjų tarnybų agentas tampa vyriausybės vadovu – gerai ar blogai? Apžvalgininkai neskuba atsakyti. Čekus domina kitkas: kokie bus naujojo premjero santykiai su šalies prezidentu 63-ejų Petru Pavelu, kuris išsiskiria griežtu oponavimu Putinui ir kuris pažadėjo netvirtinti ministrų, atvirai raginančių Čekiją išeiti iš ES ir NATO? Ar A. Babishas laikysis ankstesnio savo ypač radikalaus požiūrio į migrantus, kuris prieštarauja ES nuostatoms? Juk vien tik pabėgėlių iš Ukrainos pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 390 tūkst., o jiems išlaikyti iš biudžeto išleista 124 mln. eurų. Ar jis nesumažins paramos Ukrainai, nors šalis yra viena uoliausių ginkluotės, ypač šaudmenų, tiekėja šiai kariaujančiai kaimynei?
Analitikai sako, jog A. Babishas yra pernelyg pragmatiškas, kad viską keistų iškart. ANO kartoja, kad Čekija neginčija narystės ES ir NATO, kaip daro Budapeštas ir Bratislava. Parama Kyjivui mažės, kaip teigia A. Babishas, „kad čekai gyventų geriau“. Jis nori atmesti ES migracijos paktą ir ES regi kaip suverenių valstybių sąjungą. Santykiai su Putinu? Jie tebėra mįslė, nors nemanoma, jog A. Babishas puls į glėbį Maskvai ar Orbanui bei Ficui, greičiau jau – Donaldui Trumpui, nes šiandien yra pravardžiuojamas „čekų Trumpu“.
Ką jo pergalė reiškia Lietuvai? Per visą nuo X a. skaičiuojamą šalių istoriją buvo visko. Bet mūsų valstybių santykius, mano manymu, geriausiai apibūdina genialaus čekų disidento ir valstybės vadovo Vaclavo Havelo santykis su Lietuva. Ir tai yra kur kas svarbiau negu laikinos bet kokių veikėjų pergalės.
Česlovas IŠKAUSKAS