Smegduobė

Prisimenate seną fizikos energijos tvarumo dėsnį: niekas iš nie­ko neatsiranda, niekas niekur nedingsta? Jį savo dainoje panaudo­jo net Andrius Mamontovas. Bet šį kartą – ne apie fiziką ar muziką. 

Rusija ir JAV vėl krinta į ginklavimosi smegduobę. Skirtumas tik toks, kad agresorė Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, naudoja milžiniškus savo ekonominius resursus bei išteklius, taip skurdindama savo žmones, o turtingesnėje Amerikoje tos disproporcijos taip nejaučiama. Taigi ir čia veikia minėtas fizikos dėsnis: karinės pramonės arba vadinamojo karinio pramoninio komplekso (KPK) nepagyvinsi, neatnešdamas nuostolių visam ūkiui. Rusijos pavyzdys tai puikiai įrodo. 

Kažkada ekonomistai platino ir tokią teoriją: ginklavimasis, naujų ginklų kūrimas skatina ekonomikos, mokslo bei inovacijų pažangą. Kiti gi prieštarauja, jog KPK plėtra dar labiau suskaldo visuomenę į turtingesnius ir vargšus: iš karinės pramonės vis labiau lobsta oligarchai, politikai bei elitas ir skursta nepasiturintys, vadinamoji „liaudis“. 

Beje, apie „liaudį“. Pas mus šis terminas, atkūrus nepriklausomybę, įgavo neigiamą atspalvį, o Aukštaitijoje kokį nupiepusį niekingą žmogelį net vadino „liaudziuku“. Rusijoje liaudies vardas tebėra lyg sovietinio pasididžiavimo titulas. Štai ir dabar, kai mūsų skaitytojas paims laikraštį į rankas, rusai keturias paras švęs Liaudies vienybės dieną, ta proga Maskvos meras S. Sobianinas dovanoja miestiečiams ypač svarbią dovaną – nemokamą automobilių parkavimą sostinės gatvėse... Priminsiu, kad ši šventė skiriama rusų pergalei prieš lenkų ir lietuvių pulkus 1612 m., kai šiandien šie nemylimi kaimynai anuomet buvo už­ėmę Kremlių.

Bet grįžkime prie svarbesnės temos. 

Kai tik buvo atidėtos Putino ir Donaldo Trumpo derybos Budapešte, Mask­va staiga pranešė išbandžiusi du naujus ginklus – sparnuotąją branduolinę raketą „Burevestnik“ (NATO kodinis pa­vadinimas „Skyfall“), galinčią skrieti net 14 tūkst. km, o po trijų dienų – nepilotuojamą povandeninį, branduolinį už­taisą galintį gabenti aparatą „Poseidon“. 

Kartu su anksčiau sukurta ir jau naudojama raketų sistema „Orešnik“ šie ginklai vadinami „didžiuoju trejetu“. Putinas jį iškart puolė liaupsinti, nors paprastai nauji ginklai iki jų panaudojimo apgaubiami karinės paslapties skraiste. Apžvalgininkai primena dar 

2018 m. Putino parodytą animacinį filmuką apie „ne­su­gau­namąsias“ raketas. Štai pra­ėjo septyneri metai, o kur jos buvo panaudotos? 

Ukrainos tiriamojo projekto „Rusijos branduolinė ginkluotė“ vadovas Pavelas Podvigas sako, kad viešai atskleidžiamos rusų raketų ypatybės tėra grasinimas Vakarams galimu atsaku, jeigu Rusija ir toliau bus spaudžiama į kampą. Tai panašu į užspeistą žvėrį, bejėgiškai šiepiantį savo nasrus...

Į Rusijos naujus ginklus neilgai laukus atėjo atsakas iš JAV: D. Trumpas pareiškė, kad Amerika atnaujina požeminius bran­duolinius bandymus Nevadoje, kurioje įsikūrusį valdymo centrą ekspertai pavadino „surūdijusia skyle“. Prezidentas pridūrė, jog JAV turi daugiau branduolinių užtaisų, bet Vašingtone įsikūrusios Ginklų kontrolės asociacijos duomenimis, Rusija turi 5580 branduolinių galvučių, o JAV – 5225. Paskutinį kartą Amerikoje tokie bandymai buvo atlikti prieš 33 metus. Tai Vašingtono atsakas į Rusijos „Burevestnik“ bandymą...

Dabar laukiama Maskvos atsako į naują pranešimą iš Pentagono: kaip pranešė CNN, Bal­tieji rūmai gavo šios kari­nės žinybos leidimą tiekti Uk­rainai tolimojo veikimo ra­ke­tas „Tomahowk“, bet dar reikia sulaukti D. Trumpo sprendimo. Manoma, jog fron­to linijoje šias sparnuotųjų raketų sistemas aptarnaus amerikiečiai. Ekspertai tvirtina, kad tokiu būdu, derindamas liaupses Putinui ir grasinimus jėga, Vašingtonas verčia Mask­vą sėsti už tiesioginių derybų stalo. Tik kažin, ar tai veiksminga. 

Tačiau grįžtant prie komentaro pradžios, galima daryti išvadą, jog šitaip Rusija kartu su sankcijomis verčiama ne tik sėsti už taikos derybų stalo, bet naudojama ypač efektyvi priemonė – ekonominis spaudimas, kad rusų nepasitenkinimas Kremliumi kiltų iš vidaus.

Šiaip ar taip, ginklavimosi varžybos nieko gero neatneš mums visiems. Nuo Šaltojo ka­ro laikų, kai griuvo Berlyno siena, atsirado viltis, jog gink­lavimosi varžybų horizon­tas šviesėja. Tai lėmė bendras dviejų sistemų atšilimo laikotarpis. Rusijos agresija prieš Uk­rainą įžiebė naują pavojingą branduolinio šantažo spiralę, kai diplomatija neveikia, o diktatorių apetitai auga. Gi mes, nepaisant jokių fizikos dėsnių, visi smunkam į smegduobę.

Česlovas IŠKAUSKAS