Apie žvirblį ir briedį

Posakis „Geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj“ praėjusią savaitę tapo labai populiarus. Gruodžio 9-ąją Europos lyderiai nusprendė Ukrainai dvejiems metams iš bendrųjų Europos Sąjungos fondų skirti 90 mlrd. eurų kreditą su nulinėmis palūkanomis. Jį Ukraina turės gražinti, kai gaus reparacijas (atlyginimą už padarytus nuostolius) iš Rusijos. 

Tačiau buvo vaikytasi „brie­džio“ – Kyjivas tikėjosi iš įšaldytų Rusijos aktyvų ir turto vietoj reparacijų gauti apie 210 mlrd. Eur. Tam labiausiai pasipriešino Belgija, kurios kompanijoje „Euroclear“ saugoma maždaug 185 mlrd. Eur vertės Rusijos centrinio banko aktyvų, įšaldytų prasidėjus karui prieš Ukrainą. Iš viso užsienyje jų yra apie 300 mlrd. Eur. Briuselis tvirtina, kad jis negavo ES garantijų, jog šios lėšos kada nors bus gražintos. Bet laikraštis „The Guardian“ teigia, kad belgai išsigando Maskvos gra­sinimų teisiniais būdais iš „Euroclear“ susigrąžinti apie 230 mlrd. Tokių grasinimų esą gavusi kompanijos vadovė Valérie Urbain. Ar Belgija jų išsigando, ar nugalėjo racionalumą reiškiantis posakis „ramus kaip belgas“, dabar jau nesvarbu. Iš žadamų 90 mlrd. Kyjivas jau nuo vasario 15 d., kaip praneša Bloomberg, dukart per metus gaus 5 mlrd. Eur vien tik palūkanų, o didžiąją dalį lėšų iš dar šiemet gautų 3 mlrd. nukreips Ukrainos kariuomenės reik­mėms.

Tačiau minėtą sprendimą ES vadovų tarybai (EVT) priimti buvo nelengva. Naktiniame posėdyje jam pasipriešino Vengrija, Slovakija ir Čekija, nors balsuojant jos jau nusileido. Jų lyderiai tvirtino, jog kreditai Ukrainai mažoms Rytų Europos ekonomikoms smogs skaudesnį smūgį negu, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos, kuri, nepriklausanti ES, valdo 27 mlrd. Eur užšaldytų Rusijos aktyvų. Kai vadovai sutiko su jų reikalavimais, sprendimas buvo priimtas lengviau...

Ukrainos ištekliai yra ant ribos. Jie būtų galėję išsekti jau balandį. ES paskola ir Ukrainos rėmėjus, ir Pasaulio banką, ir Tarptautinį valiutos fondą motyvuos teikti paskolas šiai šaliai, be to jos skolinimosi reitingai nesmuks. Žinoma, tiesioginis Ru­sijos turto panaudojimas bū­tų išsprendęs daug prob­le­mų, nors tokiu atveju prie trijų valstybių, nepritarusių 90 mlrd. Eur paskolai, galėjo prisijungti ir daugiau, pavyzdžiui, Lenkija. Čia reikia atiduoti duoklę Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuri naktiniame EVT vadovų pasitarime pasakė, jog niekas iš lyderių nepaliks pastato, kol nebus rastas būdas Ukrainai finansuoti. 

Ir vis dėl to silpnas ES pozicijas liudija tikroji padėtis Europoje. Net ir kreditavimui pritarusias 24 bend­rijos šalis kankina abejonės, kad Rusija kada nors sutiks su reparacijomis Ukrainai. Praėjusią savaitę Hagoje 46 Europos Tarybos (ET) narių sprendimu buvo įsteigta Tarptautinė reikalavimų komisija (jos steigimą dar turi ratifikuoti 25 valstybės), kuri skaičiuos Rusijos karo prieš Ukrainą padarytą žalą, kad būtų galima Kyjivui išmokėti kompensacijas. ET registre jau dabar yra 85 tūkst. paraiškų kompensacijoms gauti.

Skepsio iš tiesų daug. Daugelis pritarė Vengrijos premjero Viktoro Orbano žodžiams, kad nėra vilties, jog Rusija kompensuos padarytą žalą, nes esą „karas yra karas“, o jame dalyvauja dvi pusės. Jis gąsdino, kad „už šį sprendimą galiausiai sumokės europiečiai“. O jo cinizmo kupina frazė, kad „nėra iki galo aišku, kas ką užpuolė“, Europoje sukėlė tikrą pasipiktinimą...

Europos vadovai sutartinai gyrė savo sprendimą. Optimizmo netrūko ir Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos pasisakyme.

„Šiandieninis sprendimas tikrai išsprendžia visus klausimus, kurie yra susiję su Uk­rainos reikmėmis“, – po posėdžio Briuselyje sakė mūsų šalies vadovas. 

Jis mano, jog prie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo bus galima grįžti ateityje, jei Maskva nesutiks mokėti reparacijų. Apžvalginin­kai tvirtina, kad šis argumentas gali būti panaudotas derybose su Putinu, tačiau jis tėra tik papildomas stimulas priversti jį sėsti už taikos derybų stalo.

Tiesa, tiek Putino spaudos konferencija, tiek derybininkų savaitgalio susitikimas Ma­jamyje daugiau aiškumo dėl karo baigties Ukraino­je nedavė. Atvirkščiai: Putinas sklaidėsi jam įprastais grasinimais ir Europos politikus vadino „poparšiais“ („podsvinji“ – rusų nenorminėje, Peterburgo pavartė­se girdimoje kalboje reikštų niekinantį apibūdinimą), o Donaldas Trumpas, Floridoje priėmęs Ukrainos, JAV, Rusijos ir Europos šalių atstovus, kartojo Maskvos retoriką, grasinimus Kyjivui ir vėl gyrėsi savo pasiekimais. 

Kitaip sakant, pastarojo me­to vienintelis optimisti­nis ženklas – ES šalių prover­žis realiai remti Ukrainą. Kas iš to išeis – netrukus įsitikinsime. Bet aišku, jog bent jau „žvirbliukas“ rankoje, o „briedžio“ teks palaukti...

Česlovas IŠKAUSKAS