Poligonas tebekaitina aistras

Aistros dėl Kapčiamiesčio poligono tarsi ir prislopo, tačiau kaip kirviu kirstas Vyriausybės sprendimas žmonėms vis dar kelia daug nerimo. Susirūpinimas supranta­mas: gyventojams skaudu, kad jų tėvų ir senelių nuo seno gyventos sodybos bus iškeliamos nežinia kur, jų žemę ir miškus darkys tan­kai, nors grėsmė dar nėra reali. Taip susiduria valstybės interesai ir žmogiškasis faktorius. 

Iš tikrųjų, lengva pasakyti: prioritetas turi būti valstybės saugumas, o ne privati nuosavybė. Iš pradžių tokią pliką tezę skandavo Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės vadai, kurie vyko į šį Pietų Lietuvos kampelį, neturėdami aiškaus plano ir argumentų, kaip gi vyks iki 2030 m. numatytas poligono įkūrimas, kaip bus atlyginta 13-os iškeldinamų sodybų savininkams ir pasirūpinta šioje karinėje teritorijoje esančių kitų 77 objektų šeimininkais. 

Bandau įsivaizduoti: staiga tau praneša, kad per ketverius metus iš šios 14 600 ha užimančios teritorijos teks iškelti namus, ūkinius pastatus, daržus, miškus, ganiavą. O joje yra apie 1950 miškų ir žemės ūkio paskirties sklypų, iš kurių – apie 100 gyvenamosios sodybos, vasarnamiai, kaimo turizmo statiniai. Kaip iškelti, kur, kokiomis jėgomis? Kas kompensuos visą tą laiką patiriamus nuostolius ir nepriteklius? Kaip ir kur įsikurti svetur? Kas atlygins sunkiai išmatuojamą moralinę žalą? O kur dar žala unikaliam Dzūkijos kraštui...

Vyriausybės klerkai susizgribo pavėluotai. Puolė konsultuoti gyventojus. Bet kilęs erzelis ėmė peraugti į dar vieną išbandymą socialdemokratų vadovaujamai koalicijai. Juo labiau, kad jiems žabangas vėl pradėjo statyti partneriai – „Nemuno aušros“ lyderiai, visokie skardžiai, žemaitaičiai, gedvilai, kiti Vilniaus ir vietos marginaliniai politikai ir jų melagienomis mintanti žiniasklaida. Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad pastebimi bandymai daryti įtaką vietos gyventojams iš šalies, o į šį dezinformacijos procesą gali būti įsitraukusios ir Lietuvai nedraugiškos šalys.  

Daug pasakantis faktas: diena anksčiau negu Prezidentas Gitanas Nausėda pas šio krašto gyventojus nuvyko Remigijus Žemaitaitis su dviem savo sėbrais, kad sukiršintų vietos žmones. Tiesa, šio politiko retorika kiek pakito: jei iš pradžių jis sakė, kad poligonas prie Kapčiamiesčio yra perteklinis, nes, esą jokio pavojaus niekas Lietuvai nekelia, tai dabar prakalbo, jog sprendimo pakeisti negalima, ir „mes neturime kito varianto, jis yra pasirinktas toje vietoje, kokioje yra“. Bet žmonėms vis tiek jo apsilankymas nepatiko, ir jie pareikalavo, kad  svečias išsidangintų...

Grėsmingai blogėjant geopolitinei padėčiai, dabar esančių devynių poligonų – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų – jau gali nepakakti. Mat iki 2030 m. ketinama išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją, o per šiuos dvejus metus šalyje, daugiausiai Rūdininkų poligone, įsikurs ir treniruosis Vokietijos brigada. 

Beje, nuo 2027 m. pradžios pilnai pradės veikti ir Ringių girininkijos miškuose kuriamas Šilalės karinis poligonas, kuris apims 2343 ha teritoriją, o miško kirtimai aprėps tik 15 proc. viso ploto.  Praėjusį rudenį čia jau vyko pratybos. Tačiau dėl jų didelių diskusijų nekilo, išskyrus nerimą dėl kelių būklės ir medžiotojų susirūpinimą...

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikš­noras pabrėžia, kad unikalus Dzū­kijos gamtos kampelis už Kapčiamiesčio ypatingai gera strateginė vieta galimo priešo atgrasymui. Visai arti yra Baltarusijos siena, už jos – rusų ir baltarusių Gožos poligonas už maždaug 10 km nuo Druskininkų, iš kur iki Pie­tų Lietuvos ataidi pabūklų garsai. Tad pratybos bus rengiamos veidrodiniu principu, sako generolas.

Tačiau pagrindinis argumentas, ko­dėl pasirinktas šis Pietų Lietuvos kam­pelis, šalia, tik Lenkijos pusėje, einantis vadinamasis Suvalkų koridorius – tiesia linija beveik 100 km ilgio zona, kuri palanki galimam Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų judėjimui ir susijungimui su Kaliningrado sritimi. Tiesa, kol kas nuo baltarusių Sapackinės ar Kaletų kaimų iki Gibų plyti beveik bekelė ir balota vietovė, tačiau nuo Seinų ar Suvalkų keliai pagerėja, tad priešo technikai judėti ji palanki. Kita vertus, atakos atveju priešas gali rinktis ir kelią per įvairiais gamtos draustiniais papuoštas Kapčiamiesčio apylinkes. Vadinasi, numatytasis poligonas taptų didele kliūtimi priešui vykdyti savo žygius.

Žmogiškojo faktoriaus ir valstybės interesų susidūrimas, ypač kai sprendžiamas jos išlikimas ir saugumas, vargu ar turi būti sprendžiamas ilgomis diskusijomis ar kurstomomis aistromis. Ypač jei jos įžiebiamos ir skatinamos nežinia kieno samdytų, o gal ir apmokamų agitatorių. Įvesta ekstremalioji ar nepaprastoji padėtis ne tik dėl kontrabandinių balionų skrydžių, bet ir dėl priešpriešos kuriant karinius darinius galėtų apimti ir šį „probleminį“ Lietuvos kampelį.

Česlovas IŠKAUSKAS