Kada atšils santykiai su Minsku?

Kaip ir buvo tikėtasi, dabartinė valdančioji dauguma pamažu tolsta nuo savo įsipareigojimų užsienio politikoje. Naujausias pavyzdys – Premjerės Ingos Ruginienės pareiš­kimas, kad Lietuva „šoko prieš trau­kinį“, įsteigusi Taivaniečių ats­to­­vybę Vilniuje, kad taip buvusi pa­daryta klaida, kad žengiami „pir­mieji maži žingsniai“ ryšiams su Kinija atkurti.

Bet šįkart pasižvalgykime arčiau Lietuvos.

„Su Baltarusijos opozicija kažkas pasidarė“, – gūžčiojo pečiais vienas politologas, kai jo paklausiau, kaip vertina Maryjos Kalesnikavos poziciją po to, kai ši po 5 metų arba 600 dienų išėjo iš Lukašenkos kalėjimo. 

Jo sumišimas suprantamas. Neaiš­ku, ar opozicijos lyderius paveikė „bat­kos“ režimo belangė, ar ji ten buvo „užvaišinta“ kažkokiais „vaistais“, ar tai nuoširdus, nors ir kitoks visos problemos matymas. Tuo labiau, jog ir Svetlanos Cichanouskajos, neseniai persikrausčiusios į Varšuvą, pasisakymai, pavyzdžiui, apie litvinizmo bangą ar migrantus iš Baltarusijos, Lietuvoje irgi kėlė daug diskusijų. Jos išsivystė į visuomenės nepasitenkinimą, kad 43-ejų aktyvistė nepagrįstai yra išlaikoma ir saugoma iš Lietuvos biudžeto lėšų. Dar daugiau bruzdesio sukėlė jos vyro Sergėjaus paleidimas iš kalėjimo pernai birželį, jo neadekvatūs pasisakymai, dalyvaujant bendroje veikloje su žmona.

Bet gruodį išlaisvintoji, pragmatišku žmogumi Lukašenką vadinanti M. Kales­nikava taip pat nepaprastai aktyvi. Skaudus populiarios baltarusių fleitininkės ir dirigentės patyrimas mums gerai žinomas ir vertinamas kaip did­vyriškas. Ypač sujaudino, kad režimas ir jos sūnų Eduardą nuteisė net 8 metams... 

Penkerius metus apie jos likimą žinojome nedaug. JAV pastangomis išleista iš kalėjimo opozicionierė nenutilo. Jos priešiškumas Lukašenkos režimui akivaizdus. Tačiau...

Tarptautinės organizacijos „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas Vytis Jurkonis LRT televizijai sakė, kad M. Kalesnikava labai aktyviai bendrauja su šalies politikais iš valdančiosios koalicijos, mėgindama juos įtikinti panaikinti sankcijas Baltarusijai. Interviu „The Financial Times“ ji kvietė Europos lyderius atnaujinti derybas su Minsku, panaikinti sankcijas, kad esą jis būtų atitrauktas nuo Maskvos ir iš kalėjimų išleistų daugiau politinių kalinių. 

Viena iš sričių, kur, anot jos, būtų ga­lima ieškoti sąlyčio taškų – tai „Belaruskalij“ trąšų tranzito atnaujinimas per Lietuvos teritoriją, ką neva rekomen­duoja ir Vašingtonas. Bet Lietuvos vadovai neigia versiją, jog JAV, tarpininkavusi politinių kalinių išlaisvinimui, reikalauja sankcijų panaikinimo trąšoms. Nieko nereiškia ir Donaldo Trumpo kvietimas Lukašenkai stoti į Taikos tarybą konflikto sureguliavimui Gazoje.

Bėglė iš kaimyninės šalies taip pat pasisako už „baltarusių mobilumo didinimą tarp Minsko ir Vilniaus“, t.y. keleivių pervežimo skatinimą. Dabar autobusų maršrutai į Minską ir atgal yra gerokai apriboti. 

Premjerei I. Ruginienei išsakydama pageidavimus, M. Kalesnikava siūlė tarp dviejų sostinių paleisti elektrinį trau­kinį, taip pat grąžinti atstovybes į Minską. 

„Štai kas įdomu: Rusija kariauja su Ukraina, bet Rusijoje yra Europos šalių pasiuntinybės. O Baltarusija su Ukraina nekariauja, tačiau Europos Sąjunga neturi Minske savo atstovybių“, – svarstė opozicionierė. 

Meniškos sielos veikėja taip pat pasi­sakė už tarptautinių kultūros organizacijų, pavyzdžiui, Goethe‘ės instituto atkūrimą jos tėvynėje...

Kol Lietuvos valdantieji linkčiojo galvomis, klausydamiesi M. Kolesnikavos retorikos, Lukašenkos administracijos propagandistas Mukovizčikas atkirto, kad Minskui nėra poreikio, jog kokie nors Briuselio samdiniai „išlaisvintų ausis vakarietiškoms vertybėms tarsi makaronams kabinti“. Jis perspėjo, kad taip Vakarai nori atnaujinti ardomąją veiklą šalyje... 

Lukašenkos režimas tik šaiposi iš Vilniaus pastangų. O įvairiose diskusijose mūsų valdantieji bando zonduoti visuomenės nuotaikas, atsargiai užsi­mindami, jog štai ir „Nemuno aušros“ reikalavimai panaikinti sankcijas Mins­kui yra racionalūs, nes esą ir JAV eina ta linkme. Netgi krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad pajamas, gautas už tranzitą per Klaipėdos uostą, neva būtų galima skirti kaip paramą Ukrainai, o sausio mėnesį europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis interviu LRT pareiškė, jog Lietuva turi atnaujinti trąšų tranzitą.

Šiaip jau mėgstantis laviruoti, tvirčiausiai šiuo klausimu kol kas laikosi Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Aš būsiu tarp tų, kurie tvirčiausiai reikalaus šitų sankcijų pratęsimo“, – „Žinių radijui“ sakė šalies vadovas. 

Taip jis paneigė valdančiųjų troškimą kaip galima greičiau priartinti santykių atšilimą su agresore Rusija remiančiu režimu.

Česlovas IŠKAUSKAS