Socialde­mok­ra­­tams telieka laukti

Šachmatų partijoje kartais susi­klosto situacija, vadinama vokišku terminu „zugzwang“ (cukcvangas) – kai bet kuris ėjimas tik pa­blogina padėtį, o geriausia būtų vi­sai nejudėti, tačiau taisyklės to neleidžia. Politikoje aiškių taisyk­lių nėra, todėl čia įmanoma tarsi sustingti ir paprasčiausiai laukti – gal nutiks kas nors netikėto ir atsi­ras galimybė pagerinti savo pa­dėtį. Būtent tokioje situacijoje šiandien atsidūrė Lietuvos social­de­mok­ra­tai. Esminis klausimas yra ko jie sulauks greičiau: likimo dovanos ar balso iš partijos vidaus, teigian­čio, kad „mūsų pirmininkas neturi jokio krizės įveikimo plano“?

„Valstietis“ Aurelijus Veryga iš socialdemokratų reikalauja pažadėtų viceministrų postų. Tačiau šie jau ir taip sunkiai susidoroja su savo partiečių bei „žemaitaitininkų“ politiniais apetitais, todėl mėgina mažesniuosius koalicijos partnerius įtikinti kantriai laukti. Vis dėlto kyla klausimas, ar nepersipildys trigalvio „verygininkų-vėgelistų-tomaševskininkų“ slibino kantrybės taurė. Pavojinga palikti juos situacijoje, kai jie nuspręs, jog neturi ko prarasti ir gali pasitraukti iš koalicijos...

Koalicijos durimis demonstratyviai tranko ir Remigijus Žemaitaitis, neslepiantis, kad jo svajonė – pereiti į opoziciją. Tiesa, praradus solidžią dotaciją, politikas pradėjo elgtis šiek tiek atsargiau – akivaizdu, jog vis tik postus ir įtaką Vyriausybės sprendimams norisi išlaikyti. Kita vertus, R. Žemaitaitis puikiai supranta situaciją: niekas jo iš koalicijos neišvarys, todėl pasitraukti jis gali pats, tada, kai tai bus politiškai naudingiausia.

Savo ruožtu Prezidentas, kadaise tapęs savotišku ketvirtuoju koalicijos nariu, taip pat, regis, vis labiau susirūpinęs mažėjančiu visuomenės palaikymu. Jam būtų parankiau atsiriboti nuo į politinį „Titaniką“ panašėjančio valdančiųjų laivo. Be to, būti kritiku iš šalies, kaip parodė ankstesnė Seimo kadencija, yra kur kas patogiau nei dalytis atsakomybe už nepopuliarius sprendimus.

Susidaro įspūdis, kad visi turi planą B, išskyrus socialdemokratus. Jie tiek kartų braižė „raudonas linijas“ koalicijos partneriams, jog šios prarado realią reikšmę. Karo poligono klausimas pajudėjo tik opozicijos dėka. Tai reiškia, kad šio sprendimo šalininkai dėkoja opozicijai, o kritikai palaiko R. Žemaitaitį. O kas džiaugiasi socialdemokratais? Reitingai rodo, kad tokių Lietuvoje vis mažiau. O jei dar ir Prezidentas Gitanas Nausėda iš globėjo taps kritiku, socialdemokratų padėtis dar labiau komplikuosis.

Vis dėlto nutraukti santykius su „žemaitaitininkais“ – taip pat prasta išeitis. Socialdemokratai jau priprato prie vyresniojo brolio vaidmens, kuris tik gūžčioja pečiais dėl jaunėlio išsišokimų, ir patys sau šiame vaidmenyje atrodo solidūs. Tačiau su kuo formuoti naują koaliciją? Viešai yra pasižadėję laikytis atokiai nuo konservatorių, su demok­ratais santykiai pašliję, o liberalai nepriimtini dėl savo ekonominių nuostatų. Mažumos Vyriausybė reikštų žingsnį priešlaikinių rinkimų link – scenarijų, kurio socialdemok­ratai tikrai nenori.

Nors Premjerė Inga Ruginienė poste jau išsilaikė ilgiau nei Gintautas Paluckas, vis tik viltys, kad jos asmeninis žavesys pelnys visuomenės simpatijas, ne-

pasiteisino. Atrodo, Premjerei labiausiai kenkia jos pačios pasisakymai: kai ji tyli, situacija atrodo stabilesnė, tačiau vieši komentarai dažnai sukelia abejonių net specialistams. Tuo metu Mindaugas Sinkevičius, laikomas pagrindiniu kandidatu į partijos pirmininkus, regis, mieliau koncentruotųsi į Jonavos rajoną, kur turi realių galimybių vėl būti perrinktas meru. Tačiau nacionalinio lyg­mens lyderiui reikia pasiūlyti viziją visai Lietuvai, o jos kol kas trūksta.

Todėl socialdemokra­tams belieka viena – vengti didesnių krizių bent iki vasaros ir tikėtis, jog visuomenės dėmesys politikai sumažės. Tačiau kol kas vyksta protestai, pasirodo ne itin malonūs žurnalistiniai tyrimai, net ir mokinių egzaminų laikotarpis dažnai neapsieina be skandalų.

Bet kuriuo atveju, dabartinė situacija socialdemokratams diktuoja aiškią strategiją: geriau nedaryti staigių politinių ėjimų ir apsimesti susimąsčiusiais prie kito ėjimo šachmatų partijoje...

Andrius NAVICKAS