Karas mus jau pasiekė
Guodimasis, kad Lietuvą ir Ukrainą skiria apie 700 kilometrų atstumas, ir rusų bombos mūsų nepasieks, vertas tokių pat naivių vilčių, kokias puoselėjome artėjant plataus masto Rusijos intervencijai į Ukrainą prieš puspenktų metų. Iš tiesų karas Lietuvą jau pasiekė: naktį į šeštadienį Rusijai balistinėmis raketomis smogus Kyjivui, buvo apgadintas ir Lietuvos ambasados pastatas. Turint galvoje, kad ambasadų teritorijos priklauso reziduojančiai valstybei, Putino agresija tiesiogiai palietė ir Lietuvą.
Niekas nenukentėjo. Naktį patalpose buvo tik budintysis. Nemažos žalos padaryta pastatui ir jį supančiai aplinkai. O štai mieste nuo Rusijos smūgių žuvo keliolika žmonių, keliasdešimt buvo sužeista. Išsikvietusi Rusijos ambasados atstovą Lietuva įteikė griežtą notą.
Tačiau matydamas Vašingtono blaškymąsi, Putinas tampa vis įžūlesnis. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, jog po dar vienos masinės naktinės Rusijos atakos šalyje beveik išseko turimos „Patriot“ oro gynybos sistemoms skirtos perėmimo raketos.
Vien tą naktį Rusija paleido 35 raketas, tarp jų – 27 balistines, taip pat 185 įvairių tipų kovinius dronus, o Kyjivas sugebėjo numušti tik vieną raketą. Viena vertus, toks pareiškimas rodo ukrainiečių jėgų išsekimą, o tai drąsina Maskvą, iš kitos pusės, jis apeliuoja į JAV, kad šios skirtų daugiau reikalingos oro gynybos įrangos.
Tuo metu Donaldas Trumpas vėl pasisuko 180 laipsnių kampu: prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete V. Zelenskiui tarsi ir pažadėjo priimti sprendimą dėl licencijos suteikimo Kyjivui gaminti „Patriot“ raketas, dabar teigia, jog „nėra tikras, ar tai reikėtų daryti“, nes esą „jie gali panaudoti jas prieš jus“. Sveiku protu sunkiai suvokiama, jog Kyjivui perduotos raketos kada nors būtų nukreiptos į Vašingtoną. Bet čia juk D. Trumpas...
Po minėto naktinio incidento Baltijos šalys vėl sujudo. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje toliau tvirtinamas rytinės sienos apsaugos ruožas. Bet, kaip paprastai atsitinka, projektas įgyvendinamas vangiai ir kelia daug klausimų. Estų žurnalistas Kauras Maranas lyg ir šaiposi: Latvija investuoja į „drakonų dantis“, Estija pastatė bunkerius, o lietuviai tikisi atkurti pelkes bei miškus, kurie sutrukdytų priešo technikos judėjimui. Šiaip jau brandus miškas užauga per kokį 100 metų, pelkės irgi neatsiranda per dešimtmetį, nebent bus rausiami gilūs ir platūs kanalai bei grioviai. Kita vertus, nereikia būti karo specialistu, kad suvoktum, jog dabar tankais ar kitomis kovos mašinomis į ataką beveik nesiveržiama...
Esu jau rašęs, kad dėl Ukrainos pergalių fronte nereikia puoselėti nepagrįstų iliuzijų ir pulti į euforiją. Taip, kaip pripažino ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, Ukrainos smūgiai Rusijai pakeitė karo dinamiką, tad yra
galimybė artimiausioje ateityje surengti naujas taikos derybas. D. Trumpas sako, kad jos bus atnaujintos „artimiausiomis savaitėmis“. M. Rubio taip pat tikino, kad JAV prezidentas yra „vienintelis lyderis pasaulyje, galintis priversti Rusiją ir Ukrainą sėsti prie derybų stalo“. Bet būtent priversti nė neketina.
D. Trumpas suabejojo ne tik raketų sistemų „Patriot“ licencijos suteikimu Kyjivui, bet ir viso vadinamojo „Geležinio kupolo“ perdavimu. Neva tai užginčijo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, įtikinęs Baltųjų rūmų šeimininką, jog Artimuosiuose Rytuose kupolas reikalingesnis. Kaip pranešė leidinys „Politico“, Pentagonas taip pat atsisako vadovavimo Vokietijoje prieš dvejus metus įsikūrusiai NATO būstinei arba Saugumo pagalbos Ukrainai grupei (SAG-U), kuri koordinuoja karinę paramą Ukrainai.
Vašingtono pareigūnų žodžiai apie norą užbaigti karą Ukrainoje, atrodo, tėra pigi retorika. Jeigu D. Trumpas išsisuks nuo JAV Senate rengiamo sankcijų Rusijai paketo (jis siekia prie jų pridėti ir Iraną), tuomet drąsiai galima bus sakyti: skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas...
Briuselio elitas rugpjūtį atostogauja. ES ir NATO viršūnėlėms po sunkių darbų reikia atsipūsti. Baltieji rūmai, gražiai pagerbę mirusio senatoriaus Lindsey Grahamo atminimą ir maloniai pabendravę bei pažadais užpylę čia viešėjusį V. Zelenskį, taip pat patraukė poilsiauti į savo vilas.
Ukraina liko kautis viena. Viena už visus, už visą Europą. Kraujuojančio agresyvaus slibino galvos lekia viena po kitos, bet atauga ir naujos. Mums beliko tuščios viltys, kad, nelikus Putino arba sukilus visiems rusams, karas nuščius, o jo iniciatoriai bus pakarti Raudonojoje aikštėje. Kas nors tuo tikite?
Lietuva taip pat yra įsitempusi. Juk karas atėjo ir į jos teritoriją, nors ir nutolusią už tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus. Yra sakančių, jog mes kariaujame jau nuo 2014 m. Profesorius Vytautas Landsbergis Medininkų žudynių 35-ųjų metinių minėjime pakartojo: karas kiekvieno sąmonėje jau prasidėjo, tad svarbu, kad joje neįvyktų kapituliacija, išdavystė, suniekšėjimas.
Česlovas IŠKAUSKAS