Rusiško dyzelino afera ir politinis šantažas

Penktadienio vakaras Putinui buvo permainingas. Grįžtant iš Turk­mėnistano jo lėktuvui grėsė ukrai­nietiški dronai, todėl į Maskvą jis parsirado per Sankt Peterburgą tik vėlų vakarą. Čia jo laukė telefoninis pokalbis su Donaldu Trumpu, kuris Kremliaus šeimininkui gimtadienio proga jau buvo paruošęs puikią do­vanėlę. 

Ko gero, pats Putinas nelaukė šito siurprizo, tuo labiau, jog D. Trumpas keletą dienų delsė skambinti Putinui. Matyt, laukė progos pateikti staigmeną Kyjivui, kai Ukrainos delegacija jau buvo praleidusi 8 derybų valandas Majamyje. Išgirdę naujieną, ukrainiečiai trenkė durimis ir išvyko anksčiau. 

Iki spalio 18 d. D. Trumpas turėjo patvirtinti Kongreso aprobuotą „pragariškų sankcijų“ Rusijai paketą, tačiau dabar aišku, kad vietoj sugriežtinimo sankcijos energijos ištekliams iš dalies naikinamos. Už dyzelino susitarimą Trumpas nepareikalavo iš Putino jokių nuolaidų dėl Ukrainos.

JAV prezidentas per pusantros valandos trukusį pokalbį išprašė 300 tūkst. tonų dyzelinio kuro JAV reikmėms ir pasaulinei rinkai nedelsiant, neva, kad būtų numuštos jo kainos. Tai maždaug 2,33 mln. barelių, o Amerika sunaudoja 3,8–3,9 mln. barelių per vieną dieną. Dar pusę milijono tonų Putinas pažadėjo lapkritį, gruodį – dar 1 mln. ir vėliau 3 mln., „jeigu leis Rusijos naftos perdirbimo įmonių galimybės“. Sandoris galios iki kitų metų balandžio 7 d. Netrukus po D. Trumpo pranešimo JAV iždas oficialiai išdavė laikiną licenciją, leidžiančią rusiškam dyzelinui patekti į rinką. Amerikos kompanijos rusų dyzeliną pirks Ust-Lugo verslovėje, esančioje Lening­rado srityje, todėl bus pigiau jį transportuoti, ir parduos Roterdamo biržoje. 

Pasirodo, dyzeliną gabenantis tanklaivis „Minerva Zen“ su Graikijos vėliava iš Sankt Peterburgo išplaukė dar rugsėjo 22 d., iškart pasuko JAV krantų link ir sandėrio paskelbimo dieną juos pasiekė...

Paradoksas, bet JAV šito dyzelino net nereikia, nes šalis pati jį eksportuoja. D. Trumpas tikisi perpildyti juo amerikietišką kuro rinką ir taip numušti kainą. JAV išveža naftos produktus (kasdien po 1,5 – 1,9 mln. barelių) į Europą, kur jų kaina didesnė. Manoma, jog rusiško dyzelino importas vieno galono (galonas – 3,785 litro, JAV spalio pradžioje jis kainavo 6,20 dolerio) kainą gali sumažinti apie 10 centų...

Tai kam visas šis triukšmas, kurį Amerikos žiniasklaida pavadino „rusiško dyzelino afera“? D. Trumpui garbės reikalas pasipriešinti visiems Joe Bideno laikais priimtiems teisės aktams. Vos prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, 2022 m. balandžio 8 d., Kongresas patvirtino rusiškos naftos importo pabaigos aktą Nr. 6968 („Ending Importation of Russian Oil Act“ H.R.6968), kuris uždraudė pirkti iš Rusijos žalią naftą, jos produktus, benziną, dyzelinį kurą, mazutą, dujas, anglį, koksą, bitumą ir kt. Panaikinti šį draudimą gali Kongresas. D. Trumpui tai leidžiama tik esant trims sąlygoms: pasiekus Rusijos ir Ukrainos paliaubas, Rusijai nekeliant jokios grėsmės NATO šalims ir jai pripažinus ukrainiečių teisę laisvai rinkti savo vadovybę. 

Ar 47-asis JAV prezidentas laikosi šio draudimo? 

Suprantama, kad ant balto žirgo šuoliuojančiu save įsivaizduojantis D. Trumpas taikosi į tarpinius (vidurio kadencijos) Kongreso rinkimus, kurie vyks po trijų savaičių. „Reuters“ pranešimu, jo reitingai tesiekia apie 33 proc., bet didelei daliai amerikiečių rinkėjų patinka, kai prezidentas taip pompastiškai rūpinasi jų socialine gerove. Kažkur pasaulyje vykstantys konfliktai juos mažiausiai domina. Štai toks Amerikos demokratijos veidas...

Apžvalgininkai pastebi, jog dėl atšylančių santykių su JAV Putinas gali padaryti viską. Net vargstančių rusų sąskaita. Dyzelino eksportui į JAV jis panaikins iki spalio pabaigos veikiantį draudimą išvežti naftos produktus į užsienį. Dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos objektams ji neteko apie trečdalio visų pajėgumų, tad šalyje jaučiamas kuro deficitas. Ekspertai skeptiškai vertina Rusijos galimybes užpildyti JAV ir pasaulio kuro rinką, neatvėrus Hormuzo sąsiaurio. 

Tačiau politinis sprendimas jau yra, ir D. Trumpas pakliuvo į Putino spąstus. Karas Ukrainoje visiškai išbraukiamas iš taikos derybų darbotvarkės. Kitaip sakant, šis dviejų vienodo sukirpimo diktatorių sandėris padidino grėsmę Europai. 

Ne be reikalo NATO rodo didelį susirūpinimą Baltijos šalių saugumu. Kanados televizija CBC neseniai parodė siužetą iš Lietuvos padangę dengiančio „oro skydo“ pratybų, kuriose dalyvavo Italijos naikintuvai „Eurofighter“, Ispanijos F-18 ir Turkijos koviniai lėktuvai. Lietuva apsaugai nuo įvairių provokacijų į pasienį su Kaliningrado sritimi permetė savo karių šimtinę. 

Putino ir D. Trumpo sandėris atveria vartus naujai agresijai. Pagaliau Amerikos prezidentas save atvirai priskyrė tokio agresoriaus bičiuliu: jis apkaltino Volodymyrą Zelenskį mėginant sukelti prob­lemų pasauliui ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukrainai reikia kito valstybės vadovo, nes šis esą „nenori susitarimo“ su Putinu...

Rusiško dyzelino afera perauga į politinį šantažą.

Česlovas IŠKAUSKAS