„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Daugiausiai uždirba biudžetininkai, o mokesčių sumoka – verslas

2024 m. Šilalės savivaldybė į rajono biudžetą surinko 24,5 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Tai yra pagrindinės savivaldybės biudžeto pajamos, kurias galima investuoti į naujas statybas, skirti savivaldybės infrastruktūrai išlaikyti. Lietuvos įmonių duomenų bazė „Scoris“ nurodo, kad Šilalės rajone veikia 875 įmonės, kuriose dirba ir į savivaldybės biudžetą mokesčius moka 4737 darbuotojai.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Atsikratė „bloga emocija“ tapusios istorinės atminties

Šilalės miesto skvere prasidėjo pertvarkymo darbai: be gailesčio pjaunami medžiai, jau iškastas ir paminklas Dariui bei Girėnui, pastatytas skrydžio per Atlantą 60-mečiui, nors tiksli vieta jam vis dar nerasta. Dalis politikų siūlo palikti jį mieste, meras Tadas Bartkus žvalgosi į Vytogalą ir Upyną, o legendinių lakūnų vardu pavadintos Dariaus ir Girėno progimnazijos bendruomenė atsisakė priimti paminklą į savo teritoriją, nes jis neva „nekelia gerų emocijų“...

Netiko pirmtakų numatyta vieta

Dėl taip vadinamo parkelio rekonstrukcijos miesto cent­re buvo apsispręsta dar 2017 m. 

Nuo tada retkarčiais vis būda­vo užsimenama ir apie paminklo likimą. Tačiau pastarųjų dviejų kadencijų savivaldybės taryba šio klausimo beveik nenagrinėjo, užsimenama buvo tik lyg tarp kitko, paviršutiniškai padiskutuojant ir viską paliekant „kaboti“ ore. Tiesa, 2017 m. meru dirbęs Jonas Gudauskas tikina, kad priėmus sprendimą dėl skvero rekonst­rukcijos, apie paminklo perkėlimą buvo diskutuojama su jo autoriais, prie šio paminklo pastatymo aukomis prisidėjusiais tremtiniais bei kitais idėjai pritarusiais šilališkiais. Tąsyk buvo nuspręsta paminklą perkelti į greta esančią Atminimo aikštę. 

Tačiau laikas bėgo, skvero atnaujinimo terminas buvo atidėliojimas, pasimiršo ir pa­minklo „klausimas“. Ir kai šiemet pagaliau jau buvo nuspręsta, jog darbai pajudės, atsipeikėta, jog nėra kur padėti lakūnų įamžinimui skirto objekto. Valdžios kabinetuose imta desperatiškai svarstyti, kur būtų galima paminklą išgabenti, visiškai pamirštant tai, jog jis dar 2006 m. buvo įtrauktas į savivaldybės tary­bos patvirtintą kultūros paveldo objektų sąrašą, kuriame nurodyta, jog šis objektas stovi centrinėje miesto aikštėje. Beje, šiam sąrašui buvo pritarusi tuometė taryba, o tuo pačiu tarybos sprendimu seniūnai įpareigoti  prižiūrėti seniūnijų teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus.

„Jei taryba priėmė sprendimą, tik ji vienintelė ir gali jį pakeisti, bet dabartiniai rajono vadovai kažkodėl tarybai neteikė to klausimo“, – šią savaitę pradėjus ardyti paminklą, stebėjosi J. Gudauskas. 

Buvęs meras užtikrino, jog pirminiame skvero pertvarkymo techniniame projekte buvo numatytas ir paminklo perkėlimas į „statytojo nurodytą vietą Atminimo parke“. 

Apie tai viename paskutiniųjų tarybos posėdžių rajono merui T. Bartkui priminė ir opozicijos lyderė Rima Norvilienė. Tačiau meras, inicijavęs skvero pertvarkymo projektą finansuoti biudžeto lėšomis, visą laiką tikino, kad paminklas turėtų būti pervežtas prie Dariaus ir Girėno progimnazijos – taip, kaip prie Kaltinėnų gimnazijos stovi paminklas Aleksandrui Stulginskui, o prie miesto gimnazijos yra Simono Gaudėšiaus skulptūra. 

Nors abejonių dėl paminklo perkėlimo į progimnazijos teritoriją sklandė seniai, jos vadovė Ona Sturonienė viešai tvirtindavo, jog apie atsisakymą neva negali būti nė kalbos.

„Faktiškai nelabai net diskutuotina – mes turime pateisinti mokyklos vardą, turime sutikti, nes kas būtų, jei mes nesutiktume, negi tokį dalyką galėtume atmesti“, –„Šilalės artojui“ yra sakiusi Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos vadovė.

Neprieštaravo, bet vietos nerado

Kad paminklo prie miesto ugdymo įstaigos nereikia, rajono meras T. Bartkus nusprendė vasario 17 d., po susitikimo su Dariaus ir Girėno progimnazijos taryba, mokytojų kolektyvu ir mokinių tėvų atstovais. Meras tikino, kad jokios prievartos nėra, paminklui galima rasti ir kitą vietą, bet jis esą vis tiek norintis pats išgirsti bend­ruomenės nuomonę. T. Bartkus sakė kalbėjęs apie pamink­lo perkėlimą su progimnazijos direktore, bet labiau diskutavę, kur konkrečiai turėtų stovėti šis istorinį įvykį įamžinęs monumentas – prie pradinių klasių korpuso ar prie didžiosios mokyklos, kad jį matytų ir galėtų lankyti visuomenė.

Pirmoji išdrįsusi pasisakyti pradinių klasių mokytoja tikino pritarianti valdžios inicia­tyvai, bet nuogąstavo, jog, sumažėjus pradinukų skaičiui, mokyklos pastate gali įsikurti, pavyzdžiui, kokie nors senelių globos namai. 

„Tada paminklas taptų nereikalingu, juk nekilnosi jo iš vienos vietos į kitą, reikia statyti visam laikui“, – svarstė pedagogė. 

Bet išgirdę mero siūlymą statyti monumentą prie pagrindinės mokyklos įėjimo, mokytojai kategoriškai pareiškė: „Tik­rai ne“. 

Mokyklos tarybos pirmininkė aiškino girdėjusi, kad niekas paminklo įkurdinimui lyg ir neprieštarauja, bet jį pastačius, reikės ir prižiūrėti.

Pageidavo aplinkos sutvarkymo

Mokytojai teiravosi, kiek savivaldybė yra nusiteikusi investuoti į paminklo perkėlimą – ar tik „atneš jį ir padės“, ar turi projektą su visais pri­ėjimais ir teritorijos sutvarkymu bei apželdinimu. Meras teisinosi, kad projekto rengimas ir įgyvendinimas gali kainuoti brangiau nei pats paminklas.

„Jeigu jūs norit nugrūsti jį kažkur į miškiuką ir padaryti taką prie jo atskirais projektais, tai tokių dalykų mes padaryti negalime. Mes savo lėšomis įrengsime vietą, kur paminklas bus perkeliamas, o priežiūra nėra kažkokia labai didelė, gal tik gėlių reikėtų šalia pasodinti“, – svarstė T. Bartkus.

Trūksta erdvės vaikų veikloms

Pedagogai tvirtino, kad prisistatyti paminklų nebūtų gerai, kai progimnazijos teritorijoje ir taip trūksta erdvių vaikų žaidimams, popamokinei veiklai. 

„Mes galvojame, kaip tą ap­linką, kurią turime, išnaudoti produktyviai. Pastatyti pa­mink­lą atviroje erdvėje, kai jis super gerų emocijų ir neteikia, nebūtų protinga, reikėtų arba kažkur kitur, arba tarp medžių, kad nekristų į akis ir nebūtų visiškai atvirai“, – svarstė Dariaus ir Girėno progimnazijos mokytojos.

Negana to, pasak jų, aštrūs paminklo bokštai gali kelti pavojų vaikų saugumui, ant jų „užsikorę vaikai gali susižeisti“, o juk tėvai reikalauja užtikrinti vaikų saugumą, todėl būsią geriau, kad mokyklos teritorijoje toks paminklas nestovėtų. 

Tą patį teigė ir susitikime dalyvavę keli mokinių tėvai.

„Dabar paminklas stovi garbingoje vietoje, jis turi istorinę reikšmę,  kuri nuo to, kad jis bus kažkur perkeltas, nedings. Logiškai mąstant, paminklas turėtų grįžti į tėviškę. Nuspręsti turi mokyklos administracija, bet mūsų pozicija tokia“, – tikino tėvų atstovas. 

Ir nors merą, atrodo, suglumino progimnazijos bendruomenės nusistatymas nepasi­naudoti proga ir neperkelti į savo teritoriją jos pavadini­mą įamžinančio paminklo, vis tik į teiginius, jog neva šitas paminklas „yra neskoningas“, jis atsakymo neturėjo. Nors kom­poziciją, vaizduojančią tarp pu-­

šų nukritusią „Lituanicą“, su­projektavo garsūs architektai Martynas ir Marija Purviniai, iškalė skulptoriai Jonas ir Pau­lius Juodišiai. Fasadinėje paminklo pusėje yra užrašas: „1933 VII 15 lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Niujorko išskrido į Lietuvą. Skridusi 37 val. ir įveikusi Atlantą, „Lituanica“ nukrito Soldino miške”. Apačioje iškaltos sudužusio lėktuvo liekanos, o antroje paminklo pusėje – lakūnų bareljefai. Pamink­lą 1993 m. liepos 17 d., Šilalei minint 460 m. jubiliejų, atidengė ir pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius.

Dabartinei kartai atrodo, jog paminklas yra pernelyg niūrus, atgyvenęs, o modernių projektų, kuriuose dominuoja trinkelės ir betonas užsakovai įsitikinę, jog „akmenų krūvos“ niekam nereikia. Bet į tą „akmenų krūvą“ architektai, istorikai ir etnografai M. ir M. Purviniai sudėjo gilią prasmę. Tik kas į ją besigilina? Todėl nueita lengviausiu keliu – savivaldybė nesiryžo perkelti pamink­lo į mokyklos teritoriją, mat tam nepritaria dalis bendruomenės.  

Laikinai įkiš į sandėlį? 

Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas užvakar „Šilalės artoją“ informavo, kad pamink­las

bus išgabentas į Vytogalą ir sta­tomas prie lakūno Stasio Girė­no gimtinės muziejaus. Tačiau ne dabar, o tada, kai bus nugriautas prie lakūno gimtųjų namų stovintis sandėlis, kurį savivaldybė pernai nupirko už bene 14 tūkst. eurų. Jo nugriovimas kainuos dar daugiau: 12,1 tūkst. Eur atsieis mūrinės sandėlio dalies nuardymas, dar 3,2 tūkst. Eur kainuos stogo nuplėšimas ir jo utilizavimas.

Pasak savivaldybės administ­racijos vadovo, kol viskas bus sutvarkyta, paminklas bus kur nors sandėliuojamas... 

„Laikinai kažkur jį pastatysim, o paskui jis keliaus į konk­rečiai nuspręstą vietą“, – sakė administracijos direktorius. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

140-asis Prezidento gimtadienis gimnazijoje

Nepriklausomybės Akto signata­ro, Steigiamojo Seimo pirmininko, Lietuvos Respublikos Preziden­to Aleksandro Stulginskio gimimo die­na jo vardo gimnazijoje Kal­ti­nė­nuo­se minima kiekvienais me­tais, tačiau šiemet, laiko ratui su­skai­čiavus jau 140-ąjį gimtadienį, nu­sprendėme or­ganizuoti daugiau šiai progai skir­tų veiklų.

Sausio mėnesį mokiniai aktyviai atsiliepė į pradinių klasių, lietuvių kalbos ir dailės mokytojų kvietimą dalyvauti piešinių konkurse „Mano krašto istorija. Aleksandro Stulginskio pėdsakais“, jaunųjų kūrėjų konkurse „Mano Lietuva“. Ne paslaptis jauniesiems stulginskiečiams iš Prezidento biografijos žinomas faktas apie dailią A. Stulginskio rašyseną, dėl ko jis Kaltinėnų valsčiuje gavo raštininko padėjėjo darbą. Tad dailyraščio konkurse gražiai, taisyk­lingai ir aiškiai nurašyti tekstą pabandė visi gimnazijos mokiniai. Jų darbai puošė mokyklą visą vasarį, o laureatai diplomais ir dovanėlėmis apdovanoti šventinio koncerto metu.

Vasario 26-ąją, tikrąją Prezidento gimi­mo dieną, mokiniai nuo pat ryto įsitraukė į įvairias veiklas: pradinukai dalyvavo projekte „Atrask Lietuvą“, vyres­nieji, po filmo apie garsiojo kraštiečio asmenybę, nuveiktus darbus, tremtį Krasnojarsko krašte peržiūros bei kūrybinių užduočių, susitiko protmūšyje „Nustebink Stulginskį“. Jam užduotis rengė Šilalės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė. Protmūšio dalyviai atsakinėjo ne tik į klausimus apie A. Stulginskio gyvenimą, darbus ir pasiekimus, bet ir apie Kaltinėnų kraštą, Lietuvos istoriją.

Į koncertą „Gyvas mūsų širdyse ir prisiminimuose“ pakvietėme ne tik gimnazijos bendruomenę, bet ir miestelio gyventojus, taip pat šventėje dalyvavo savivaldybės vicemerai Jolanta Skrodenienė ir Ignas Gužauskis, Švietimo, kultūros 

ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzmins­kaitė, Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius bei Kaltinėnų klebonas kun. Gin­ta­ras Lengvinas. Istorijos mokytoja Aurelija Betingienė vaizdžiai, glaustai ir įdomiai pristatė Prezidento nuopelnus bei jam tekusius likimo išbandymus, susirinkusiuosius džiugino meninė programa: mokinių ir mokytojų dainos, šokiai, žymių asmenybių prisiminimai apie A. Stulginskį.

Po poros dienų gimnazijoje šurmuliavo sporto mėgėjai – į tradicinį ir jau tarptautiniu tapusį turnyrą gimnazijos taurei laimėti susirinko tinklinio entuziastai. Po atkaklių rungtynių ir įtemptų pusfinalių finale susitiko Latvijos Jelgavos Spīdolas Valsts gimnazijos I komanda ir kaltinėniškių gimnazistų ekipa. Latvijos sportininkai pasirodė itin užtikrintai ir, nepralaimėję nė vieno seto, iškovojo nugalėtojų titulą.

Tai dar ne visi renginiai, skirti Prezidento A. Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms. Gegužės viduryje laukiame kroso bėgimo mėgėjų tradiciniame bėgime Kutaliai – Kaltinėnai.

A. Stulginskis – viena iškiliausių Lietuvos istorijos asmenybių. O mums, kuriems suteikta garbė vadintis stulginskiečiais, reikia nepamiršti pagrindinių vertybių, kuriomis vadovavosi Prezidentas: „Mūsų, lietuvių, maža, mes galime iškilti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu“...

Edita BAGDONIENĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Tinklinio varžybose – kvėdarniškių triumfas

Praėjusią savaitę Šilalės sporto ir lais­valaikio centre įvyko įspūdingos Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vie­tovių mer­gi­nų tinklinio finalinės var­žybos. Jose dalyvavo komandos iš Vilniaus rajono Avi­žienių, Kau­no Rau­dondvario, Skuodo Yla­kių ir Ši­­la­lės Kvėdarnos Kazimiero Jau­niaus gim­nazijų. Įnirtingos ko­vos paro­dė – stip­riau­sios yra kvė­dar­niš­kės.

Kvėdarnos gimnazisčių komanda ne be pag­rindo pateko į stipriausių Lietuvoje ketvertuką – varžybos, norint išsiaiškinti, kuri Lietuvos merginų tinklinio kaimo vietovių komanda yra pajėgiausia ir stip­riausia, vyko visą dieną. Po įnirtingų kovų, aktyvių sirgalių palaikymo ir įkvepiančių šūksnių pirmąją vietą ir čempio­nių titulą išsaugojo trenerės Gitanos Jurgutienės treniruojama Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos komanda. 

Susirinkusiuosius į sporto šventę šokiais džiugino mūsų gimnazijos 2b klasės šokėjai, o pasibaigus įtemptai dienai, visos komandos apdovanotos „Saldetos“ saldumynais, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros medaliais ir prizais. Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo ir laimėtojas nuoširdžiai sveikino Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros sveikos gyvensenos skyriaus vadovas Martynas Račkauskas, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė, Avižienių gimnazijos direktorė Alicija Bilinska, Šilalės savivaldybės vicemerė Jolanta Skrodenienė bei mero patarėja Inesa Kozlovienė.  

Nuoširdžiai dėkojame merginų komandai už pergalę, trenerei – už išugdytą ištvermę, o priešininkėms linkime pergalių ir laimėjimų.

Jurgita SKURDELIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui 

Pauliaus SKURDELIO nuotr.

Kompozitorius Arvydas Malcys – apie misiją pakylėti ir suteikti tikėjimą

Balandžio 26-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) vyks dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakaras „Hommage à Čiurlionis“, dedikuotas M. K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui.

Pirmoje dalyje – vienaveiksmis šokio spektaklis, kuriame KVMT baleto trupė, skambant kompozitoriaus Arvydo Malcio sukurtai muzikai, įgyvendins Editos Stundytės choreografinius sumanymus.

Antroje vakaro dalyje KVMT baleto artistai taps choreografais – Romanas Semenenko ir Darija Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernat Blay Bosch (Ispanija), Mantas Ūsas – pristatys šokio kompozicijas, sukurtas pagal specialiai jiems kompozitorių ir garso kūrėjų: Yanos Shliabanskos (Ukraina), Dylano Iuliano (Italija), Kristijono Lučinsko, Donato Bielkausko, Jono Raudoniaus, Andriaus Stakelės parašytą muziką. KVMT orkestrui diriguos spektaklio muzikos vadovas ir vyriausiasis teatro dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Apie pasiruošimą spektakliui ir savo sukurtą muziką pasakoja kompozitorius Arvydas Malcys.

Kuo jums svarbi šio spektaklio premjera?

Kiekvieno naujo kūrinio gimimas ir atlikimas kompozitoriui yra dar vienas žingsnis pirmyn. Kompozitorius dažnai yra priklausomas nuo atlikėjų – jų interpretacijos, profesionalumo, požiūrio į jo idėją. Juk nuo premjeros sėkmės priklauso tolesnis kūrinio gyvavimas.

Tikiu teatro orkestro ir jo vadovo profesionalumu. Baleto premjera Klaipėdoje nuteikia pozityviai – mačiau keletą šokio spektaklių ir esu sužavėtas stipria baleto trupe. Be abejo, imponuoja nauja teatro salė ir gera jos akustika.

Ar tai pirmas jūsų kūrinys, dedikuotas M. K. Čiurlioniui?

Esu redagavęs ir instrumentavęs keletą Čiurlionio nebaigtų klavyrų manuskriptų, skirtų simfoniniam orkestrui. Taip pat esu redagavęs ir instrumentavęs keliolika preliudų simfoniniam ir styginių orkestrams. Kad kūrinys būtų konkrečiai skiriamas Čiurlioniui ar apie Čiurlionį – tai pirmas kartas.

Kuo Čiurlionio kūryba jus labiausiai žavi ir kaip ji atsispindi jūsų muzikoje?

Mūsų sampratoje Čiurlionis dažnai iškyla kaip vienišius ir atsiskyrėlis, paniręs į savo vizijas. Tačiau jo gyvenimas buvo labai aktyvus: Varšuva, Leipcigas, Sankt Peterburgas, Praha, Dresdenas, Niurnbergas, Miunchenas, Viena, kelionės į Krymą, Kaukazą, Austriją, Latviją. Anot amžininkų, tai buvo plačių pažiūrų žmogus, turėjęs humoro jausmą ir romantinį polėkį. Jis domėjosi astronomija ir matematika, fizika ir chemija, istorija, geologija ir numizmatika. Mane labiausiai domino, ką Čiurlionis jautė, kuo domėjosi, apie ką svajojo, kaip girdėjo muziką, ko troško. Manau, kad Čiurlionis yra tarsi lietuvių meno kertinis akmuo, atspirties taškas kiekvienam menininkui. Gaila, kad pasaulis dar neatrado Čiurlionio – jo emocinė ir psichologinė būsena dar mažai ištyrinėta ir išdiskutuota.

Iš baleto scenų, skirtų Menininko išgyvenimams, bandžiau muzikoje perteikti jo rašytų laiškų nuotaiką – nerimą, drovumą, savęs neigimą, fantazijas, sapnus ir haliucinacijas. Čiurlionis turėjo sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių stipria nuotaikų kaita – nuo pakilios, su padidėjusiu aktyvumu, maksimaliu užsidegimu, grandioziniais planais ir nemiga, iki depresijos, savęs nuvertinimo, kankinančios baimės, nusivylimo ir apatijos... Deja, menininkas gyvas būdamas nesulaukė įvertinimo ir pripažinimo.

Ar KVMT prašymu sukurtame kūrinyje yra tiesioginių aliuzijų į Čiurlionio muziką ar tapybą?

Tiesioginių aliuzijų ar citatų baleto muzikoje nėra. Baleto struktūroje svarbūs keli akcentai, muzikinės dramaturginės kulminacijos – tai menininko dialogai studijoje su pačiu savimi ir svarbus įvykis Lietuvos kultūros istorijoje – Pirmosios lietuvių dailės parodos atidarymas Vilniuje 1907 metais. Per muziką pabandžiau išreikšti menininko jausmus ir mintis, svajones ir nusivylimus, kančias ir džiaugsmus.

Kaip vyksta pasiruošimas šokio spektakliui „Hommage à Čiurlionis“? Kokie buvo didžiausi iššūkiai?

Į orkestro repeticijas dar nesu kviečiamas, laiko iki premjeros dar yra... Aišku, kai girdėsiu ir matysiu bendras orkestro ir baleto repeticijas, galėsiu geriau įsivaizduoti galutinį rezultatą.

Nėra tokio pasakymo kaip „baleto muzika“ – paprasčiausiai yra tik gera arba bloga muzika. Šokio kalba leidžia be žodžių išreikšti tai, kas neišsakoma, neapčiuopiama...

Šokyje paliekama daugiau laisvės ir fantazijos nei literatūriniame tekste, filme ar dramos spektaklyje. Bandžiau perteikti alinantį menininko dialogą su pačiu savimi, jo vizijas, karštligiškus ieškojimus, blaškymąsi, nepasitikėjimą savimi. Pabaigoje palinkėjau ramybės jo neramiai sielai...

Kaip vyksta bendradarbiavimas su choreografe Edita Stundyte? Kiek muzika lemia choreografinius sprendimus?

Per mūsų susitikimus bandžiau perteikti, papasakoti Editai baleto muzikos idėją ir nuotaiką. Kiekvieną numerį aptarėme atskirai: kodėl tokia orkestro instrumentuotė, ritmas, tempas, niuansai, spalva, dinamika...

Rašydamas muziką baletui, girdi ir matai visą spektaklio struktūrą. Tačiau, kai muzika atiduodama į choreografo rankas, viskas prasideda iš naujo...

Manau, kad baletas yra tas meno žanras, kuriame muzika ir šokis persipina ir papildo vienas kitą.

Kokią žinutę norite perduoti žiūrovams kaip kūrėjas?

Mano tikslas – panardinti klausytoją į nevaldomą emocijų tėkmę, pažadinti svajones ir fantazijas, pakylėti ir suteikti tikėjimą... Baleto artistams linkiu, kad plastinė šokio kalba turėtų turtingą emocinį turinį, o žiūrovams – palaimingai panirti į šį muzikos ir šokio reginį.

Žaneta SKERSYTĖ

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Lietuvos žmonėms Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga

Mieli Lietuvos žmonės,

džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti 35-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga.

Bendromis pastangomis mums pavyko įveikti išties įspūdingą atstumą. Per šį laikotarpį Lietuva gerokai sustiprėjo. Ėmėme labiau savimi pasitikėti. Daugiau reikalauti iš savęs ir iš kitų.

Ne kartą įrodėme, kad istorijos kryžkelėse jaučiame ne tik istorinę būtinybę, bet ir asmeninę pareigą ginti tai, kas svarbiausia.

Šiandien esame laisvi, nes lemiamomis akimirkomis išlaikėme vienybę, ryžtą ir drąsą veikti. Patys kūrėme savo likimą, nepalikdami abejonių, kas esame ir kur norime eiti.

Todėl ir šią Kovo 11-ąją kviečiu drąsiai ir oriai pasitikti mums tenkančius iššūkius. Prisiimti atsakomybę už savo šeimą, bendruomenę, tautą ir valstybę.

Ir toliau kurkime nuoširdaus rūpesčio kupiną visuomenę, kurioje niekas nebūtų pamirštas. Rūpinkimės krašto saugumu. Ginkime laisvę kasdien, kaip priklauso Lietuvos, didvyrių žemės, vaikams.

Gražios ir įkvepiančios Kovo 11-osios visiems!

 

 

Teatro komedija „MANO NAMAI“

Kino filmų „Vyras už pinigus“, „Draugų lažybos“, „Vyrų svajonės“ ir spektaklio „DIDELI PINIGAI“ prodiuseriai pristato naują teatro komediją „MANO NAMAI“!

Ar kada nors pagalvojote, kas nutiktų, jei per klaidą jūs ir visiškai nepažįstamas žmogus išsinuomotumėte tą patį butą?

Vieną dieną į savo naujus namus įsikrausčiusi Rūta (Ineta Stasiulytė) susiduria su nepaaiškinama situacija – besitvarkant naujuose namuose, ji išgirsta kaip kažkas atsirakina duris. Pasirodo, tai Tomas (Nerijus Gadliauskas), kuris įsitikinęs, kad šie namai priklauso jam.

Nekilnojamojo turto agentūros autoatsakiklis „sudainuoja“, jog susisiekti pavyks tik po ilgojo savaitgalio... tad Rūta ir Tomas privalo rasti būdą sugyventi. Tačiau viskas nėra taip paprasta! Pirmoji Rūtos ir Tomo diena naujuose namuose virsta tikra išgyvenimo kova – nesusitarimai dėl taisyklių, juokingi bandymai dalintis erdve ir įtampa, kuri auga su kiekviena minute.

Kaip naujakuriams pavyks susitarti? 

Ar visgi vienam teks palikti naujuosius namus?

Komediją režisuoja daugybę sėkmingų darbų teatre bei kine sukūręs Justinas Krisiūnas.

Trukmė: 1 val. 40 min.

Amžiaus cenzas: N-13

Pertraukos: Nėra

Nuolaidos: Netaikomos

Pavasario belaukiant...

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje trankiai ir smagiai paminėtos Kazimierinės ir Užgavėnės. Menų metodinė grupė, bendradarbiaudama su Kvėdarnos kultūros namais, į šį smagų šurmulį sukvietė ne tik gimnazijos bendruomenę, bet ir miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojus.

Apie šventąjį Kazimierą – Lietuvos, Lietuvos jaunimo ir Kvėdarnos globėją pirmokai gimnazistai parengė ir vedė protmūšius 5-8 klasių mokiniams. O sporto salėje jau nuo ryto ant stalų rikiavosi įvairiausi mokinių, jų tėvelių ir senelių suruošti gardumynai, mezginiai, pririnktos ir sudžiovintos vasaros ar rudens gėrybės ir kt. Į Kaziuko mugę suplaukė žmonių ir mokinių jūra: kas pirko, kas pardavė, vieni derėjosi, kiti tik smaguriavo. Tačiau kartu mugės metu mokiniai ugdė ir ekonomikos bei verslumo žinias – kiekvienas klasė turėjo užpildyti specialią pajamų ir išlaidų lentelę, apskaičiuoti gautą pelną. Na, o puikią nuotaiką kūrė Kvėdarnos kultūros namų muzikantai, buvo apdovanotas vienintelis į Kaziuko mugę užsukęs Kazys.

Pavasarinėje mugėje dalyvavo didžiulis būrys ne tik mokinių, bet ir Kvėdarnos bendruomenės narių, kai staiga kermošių nutraukė Užgavėnių persirengėliai, pakvietę visus susitikti gimnazijos stadione ir galų gale išsiaiškinti, kas stipresnis – Lašininis ar Kanapinis. Kieme visų laukė gardžiai kvepiantys Grimzdų bendruomenės atstovų kepami blynai, vaikščiojo riebų pilvą išpūtęs Lašininis,  siautė kaukėmis pasipuošę persirengėliai... Kanapinis irgi nesnaudė, šokiais bei dainomis rinkosi savo komandą kovai. O ji tarp žiemos ir pavasario užvirė gimnazijos stadione traukiant virvę, lenktyniaujat estafetėse, kur pergalė labiau šypsojosi Kanapiniui. Galiausiai po lemiamos kovos jo komanda ir pelnė riestainių medalius. Laimingas ir pavasarį šaukiantis Kanapinis išrikiavo persirengėlius kaukių paradui – buvo renkamos gražiausios, kurių autoriai ir dėvėtojai apdovanoti saldžiais prizais ir apkabinimais. Priskanavę blynų, prisišokę, paišdykavę laukiame pavasario šilumos, spalvų ir švenčių.

Jurgita SKURDELIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Pasirinkimas – Laisvė

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji, jau 35-ą kartą primena Aukščiausiosios Tarybos – 

Atkuriamojo Seimo pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. 

Žvelgiant iš šiandienos situacijos, dar kartą supranti: bet kurios šalies nepriklausomybė yra iškovojama, 

o bendruomeniškumas – žmonių, šalių ir viso pasaulio, yra ir socialinė jėga, 

ir stiprybės pamatas. Šiandien pasaulis kupinas akimirkų, 

kurios sprendžia visų žmonių likimus.  Nobelio premijos laureatė baltarusių

 rašytoja Svetlana Aleksijevič teigia: „Liūdna, kad žmogaus gyvenimas 

praeina slegiamas beprotybės, karų, padalijimų, pažeminimų. 

Būtina išsaugoti savyje žmogų. 

Nes nužmogėti – išduoti, užmušti – labai lengva. 

Dabar reikia vyriškumo nešaudyti“...

Laisvės šventės proga – taikaus mums visiems pavasario!

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą