Jau turime kelias žiedines sankryžas, baseiną ir trium­fo arką. Tiesa, kol per Balsius remontuoja kelią, dar turime ir šviesoforą. Ir kai atrodė, jog betrūksta tik tilto išilgai tvenkinio, netikėtai kone miesto centre atsirado smėlio pilis. Žmonės ėjo jos žiūrėti, džiaugėsi ir fotografavosi. O kai jau visi išreiškė susižavėjimą, tai Aukštuomenės kronika irgi nusprendė pasisakyti ir perteikti kitą visuomenės nuomonę šiuo subtiliu klausimu. Mat kai kurie nesusipratėliai žiūri į pilį, niurna ir traukia pečiais:

- Kodėl iš smėlio? Argi laikys? Ir kodėl ant šaligatvio, o ne, tarkime, tvenkinio pakrantėje?

O taip, lietūs užeis, smėlio pilį nuplaus, vėjai į kišenes supūs nupirktą smėlį. Bet... Metai praeis, kiti ateis, o mies­tui paliks legenda. Ją žmonės kartos iš lūpų į lūpas, kartos keisis, o legenda gyvens.

Sykį buvo toks Jonas, kuris mėgo statyti svajonių pilis. Pilis mėgo, bet statyti nelabai sekėsi. Durniausia, jog tos pilys griuvo nė nepastatytos. Nei draugai, nei giminės, nei smalsūs turistai nespėdavo prie jų nusifotografuoti, tai ir nuotraukos nesklido per visą pasaulį internetu. O juk galėjo pasaulis išgirsti apie tokį statytoją, galėjo plūsti čia piligrimai, sugrįžę namo rodyti nuotraukas, sakyti savo draugams ir artimiesiems:

- Ir aš čia buvau! Žinot, kas statė?..

Maža Jono pilis - menki įdėjimai, stabilumo nėra. Bū­tų didžiulė, galinga - ar ją negeri vaikai paspirtų koja? Suprato Jonas: pilis turi bū­ti Seimo didumo. Tada ir apsauga garantuota!

Prieš kažkiek metų Seimo svajonių pilį jis statė ne vienas. Turėjo būrį šauklių, kurie nešė per kraštą gerąją žinią, trimitavo visiems apie Jono pergalę, ant sienų, langų ir durų klijavo statytojo nuotrauką. Labai gerai dirbo samdyti šaukliai - taip šaukė, kad jis ir pats patikėjo pergale, jau ruošėsi keltis į savo statytą ir paimtą Seimo svajonių pilį. Ne vienas ruošėsi keltis - su visa svita, su savo kariūnais ir generolais, kuriems pažadėjo šilčiausias Sei­mo svajonių vietas.

Ir štai išaušo diena, kai lagaminai jau sukrauti, su kaimynais beveik atsisveikinta. Bet...pramerkia Jonas akis - jokios svajonių pilies! Anei griuvėsių, nei pamatų, visiškai nieko - nei pareigų, nei mandatų.

Antrą sykį Seimo svajonių pilį Jonas statė dar atkak­liau, samdė dar brangesnius šauk­lius, bet ir antroji griuvo. Ir kai nebeliko jokios vilties, kažkas į ausį pašnabždėjo žodžius:

- Kam tu statai Seimo aukščio pilis? Susiręsk iš smėlio – ir išsipildys svajonė turėti pilį. O paskui, kai visi pamatys, tegu smėlio pilis patyliukais subyra. Tyliai, ramiai, lyg pinigai į kišenę. Dienos, savaitės ir metai praeis, o žmonės kalbės: čia buvo smėlio pilis. Kiti klaus: kas tas statytojas? Senieji jiems atsakys: tai tas garsusis Jonas, kur savo ir mūsų džiaugsmui smėlio pilį pastatė!

Paklausė to balso Jonas, suorganizavo ant šaligatvio pilį. Ir štai, žmonės eina pro šalį ir netveria džiaugsmu:

- O taip, smėlio pilis gerokai pigiau, nei tiltas išilgai tvenkinio!

Dar ir Kultūros centro priekį ta proga padažė – kaip kolchozų laikais, kai laukdavo partkomo patikrinimo, fermas su kreida pabaltindavo... Laikina? Bet juk taip gražu. Tik tas niekdarys lietus visą planą gali sugadinti...

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vienintelis visame mūsų rajone laikinai įrengtas švie­soforas remontuojamame kelyje per Balsių gyvenvietę jau ne vienam vairuotojui pridarė bėdų. Ir tik dėl to, jog kai kurie sėdintieji už vairo atsainiai žiūri į kelių eismo taisyklių reikalavimus. Visai neseniai teismo slenksčius teko minti vairuotojui, pasiūliusiam kyšį pareigūnams: žmogus taip sumanė išvengti baudos už važiavimą de­gant raudonam šviesoforo signalui. Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti policijos pa­reigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir sky­rė jam daugiau nei 1000 eurų baudos.

Bylos duomenimis, Kauno rajono gy­ven­tojas mėgino įsiūlyti 20 Eur kyšį po­licininkui, siekdamas susitarti, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebūtų užfiksuotas. Sunkvežimio vairuotojas nepaisė draudžiamo (raudono) šviesoforo sig­nalo. Teisme vyras pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Teismas tai įvertino bei pripažino lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę, atsižvelgta į tai, jog vyras yra dirbantis, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Tiesa, jis jau buvo baustas administracine tvarka.

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja, atstovė ryšiams su visuomene Monika Vyšniauskienė informuoja, kad Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti pareigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir priteisė jam 1055 Eur baudą.

Pasak teismo atstovės, per pastaruosius 9 mėnesius Šilalės apylinkės teisme dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išnagrinėta viena baudžiamoji byla. Tačiau pravartu žinoti, jog korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, remiantis Korupcijos prevenci­jos įstatymu, laikomas kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, taip pat piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgalioji­mų viršijimas, dokumentų ar matavimo priemonių klastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pa­jamas, pelną ar tur­tą pateikimas, nu­sikalstamu būdu įgy­tų pinigų ar turto le­galizavimas ir kt.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Praėjusių metų pavasarį nuo pareigūnų bėgęs ir ava­riją sukėlęs šilališkis Evaldas Štrapėla vėl atsidūrė teis­me. Šįkart Tauragės apskrities vyriausiasis policijos ko­misariatas į jį kreipėsi su ieškiniu, kad patruliams nepaklusęs vairuotojas atlygintų žalą už sulamdytą ci­vi­­lio asmens automobilį. Bylos nagrinėjimas baigėsi taikos sutartimi.

Istorija apie motociklininko gaudynes Šilalės rajone užpraėjusį pavasarį nuskambėjo visoje Lietuvoje. 2016 m. gegužės 19 d. pareigūnai pastebėjo be registracijos numerių važinėjantį motociklą „Yamaha“. Įtardami, jog jis gali būti vogtas, pareigūnai ėmė vairuotoją stabdyti. Tačiau šis nė nemanė paklusti teisėtiems jų reikalavimams ir lėkė toliau.

Remiantis tada Tauragės AVPK pateikta informacija, sprukdamas nuo policijos, mieste vaikinas važiavo ant vieno motociklo rato, išlėkė į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.
Prasidėjusios veiksmo filmo siužeto vertos gaudynės įvykio dalyvius atvedė į Tauragės rajoną, prie šilališkių pareigūnų prisijungė policijos ekipažai iš Tauragės. Pradžioje vaikiną mėginta stabdyti, blokuojant kelią tarnybiniu automobiliu, tačiau motocik­lininkas jį be vargo apvažiavo. Iš priekio parvažiuojantis kitas ekipažas, supratęs, kad vieniems šio bėglio sučiupti nepavyks, į pagalbą pasitelkė pro šalį važiuojantį visureigį „Volvo“. Pažeidėjas pro šią blokadą nebeprasiveržė – trenkėsi į kelio viduryje pastatytą automobilį ir nuskriejo į griovį.

Kadangi motociklas buvo neregistruotas, neturėjo galiojančios techninės apžiūros, buvo nedraustas, tapo aišku, jog „Volvo XC90“ savininkui nuostolius turės atlyginti Policijos komisariatas. Šis savo ruožtu su civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudamas žalos atlyginimo iš avarijos sukėlėjo.

Tauragės AVPK teismo prašė priteisti 8770 eurų žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimu nurodyto visiško atlyginimo. Tačiau bylą, prasidėjus jos nag­rinėjimui, nuspręsta užbaigti taikos sutartimi. Mo­­tociklu skraidęs ir svetimą automobi­lį aplamdęs E. Štra­pėla geranoriškai su­tiko sumokėti ko­mi­saria­tui 7319 Eur už suniokotą niekuo dėto asmens mašiną. Kadangi suma nemenka, vy­ras pasisiūlė ją atlyginti lygiomis dalimis - po 121,98 Eur per 60 mėne­sių. Savo ruožtu Tau­ragės AVPK, ku­­riam teisme atstovavo viršininko pavaduotojas Vygandas Mylimas, atsisakė reikalavimo pri­siteisti 5 proc. palūkanų.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Ar gali būti, kad Šilalės keliuose maža vietos? Pasi­ro­do, gali. Kai trūksta kultūros, kai kurie vairuotojai nesibodi, atidarę automobilio langą, net aprėkti va­žiuo­jančiuosius dviračiu. Ir nesuprasi, kas neįtiko tokiam nervingam vairuotojui: ar dviratis per lėtai riedėjo, ar kelias pasirodė per siauras... Kita vertus, tai tik įrodo, jog dviračių takų, kurie pagelbėtų kiekvienam jaustis saugiai, Šilalėje itin trūksta.

Į „Šilalės artojo“ redakciją kreipėsi dažnai dviračiu važinėjanti Danutė S. Ji sako sunkokai vaikštanti, todėl ši transporto priemonė gerokai pa­lengvina jai gy­venimą. Deja, moteris apgailestauja, jog dalis vairuotojų daž­nai elgiasi lyg vienvaldžiai gat­vių šeimininkai.

„Miesto šaligat­viai, tiesa, ne visur, yra pakankamai platūs, tad būtų galima „nupiešti“ dviračių takų ribas. Nes, važiuojant gatve, jau kelis kartus vos nepartrenkė auto­mobilis. Būna, kad ir aprėkia, jog neva mes trukdome eismui. Ir niekam nesvarbu, kad vilki iš tolo matomą liemenę, kad dviratis turi visus žibintus bei pan. Pastebėjau, jog nei vairuotojai, nei pėstieji dviratininkų nemėgsta. Todėl jei būtų specialus ženk­linimas, turėtume savo „teritoriją“, niekam netrukdytume“, – mano Danutė S.

Kokia mūsų mieste situacija dėl dviratininkų ir kaip vertina automobilininkų vaira­vimo kultūrą, pasiteiravo­me Šilalės policijos komisa­riato viršininko Audriaus Lu­ko­šiaus. Šis patikino, jog kul­tūros galėtų pasimokyti tiek dviratininkai, tiek ir automobilių vairuotojai.

„Šilalės centre nė­ra dviračių takų – tegalime džiaugtis vos vienu, besidriekiančiu miesto pakraščiu Ši­lo g., Nevočių link. Pagal šiuo metu galiojančias kelių eismo taisykles, dviratininkas ga­li važiuoti gat­ve (kuo arčiau dešinio kelkraščio), taip pat – šaligat­viu, bet neturi trukdyti pėstiesiems. Ho­ri­zontaliojo ženk­linimo čia nereikia.

O vairavimo kultūros, manau, truputėlį daugiau reikėtų ir automobilių vairuotojams. Būtina nepamiršti, jog vieną dieną sėdintis už automobilio vairo gali tapti dviratininku. Ir atvirkščiai.

Tačiau jeigu buvote aprėktas, visada galite kreiptis į policiją. Aišku, tokiu atveju būtina įsidėmėti automobilio valstybinį numerį ir suteikti kitos išsamesnės informacijos, kad pareigūnai galėtų nustatyti nekultūringą vairuotoją“, – teigė Šilalės policijos komisariato vadovas.

Jis priminė, jog dviračių vairuotojai yra pilnateisiai eismo dalyviai, tačiau privalo laikytis kelių eismo taisyklių. Juo labiau, kad vasarą polici­ja žada rengti specialius reidus, kurių metu labiausiai bus akcentuojamas tinkamas dviratininkų važiuojamosios kelio dalies kirtimas pėsčiųjų perėjose. Taisykles pažeidžiantys  (nuo dviračio nenulipantys ir per pėsčiųjų perėją važiuojantys) dvi­ratininkai turėtų prisimin­ti, jog už tokį pažeidimą Ad­ministracinių nusižengimų ko­deksas numato pinigines baudas.

Nenulipus nuo dviračio, kelią kirsti leidžiama tik specialiai paženklintose dviratininkams skirtose perėjose.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet (iki birželio mėn.) šalies keliuose ir miestų gatvėse užfiksuoti 76 dviratininkų susidūrimai su automobiliais. 4 iš jų pasibaigė dviratininkų mirtimi, 92 dviratininkai bei 2 dviračių keleiviai buvo sužeisti. Pernai šalies keliuose iš viso žuvo 17 dviratininkų, 230 buvo sužaloti.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono apylinkės teisme išnagrinėta byla, kur autorines teises ginanti Asociacija LATGA kaltina „Melioratorių šventės“ or­ga­nizatorius neteisėtai at­likus muzikos kūrinius - nesumokėta už autorines teises. Šven­tę organizuojanti įmonė „Kvėdarsta“, LATGA tei­gi­mu, liko sko­linga 2803,52 euro auto­rinio atlyginimo. Gin­čas iš­spręstas taikos sutartimi.

Į teismą Asociacija LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija) kreipėsi po to, kai už 2014 ir 2015 metais vykusios „Melioratorių šventės“ metu skambėjusią muziką taip ir nebuvo atsiskaityta. Asociacija teismui tvirtino, kad renginį organizavusi įmonė „Kvėdarsta“ liko skolinga ne tik 2803,52 Eur autorinio atlyginimo, bet ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tačiau vos spėjus imtis bylos nagrinėjimo, birželio pradžioje gauti abiejų bylos šalių prašymai nutraukti civilinę bylą bei patvirtinti taikos sutartį. Šia sutartimi UAB „Kvėdarsta“, įvertinusi aplinkybę, jog kūriniai „Melioratorių šventė-2014“ ir „Melioratorių šventė-2015“ renginiuose buvo naudojami nepasirašius su Asociacija LATGA licencinių sutarčių, sutiko sumokėti ieškovei 20 proc. didesnį autorinį atlyginimą, lyginant su tuo, kuris būtų buvęs mokamas teisėtai naudojus kūrinius. Paskaičiavus pagal galiojantį tarifą, jau tradicinės šventės organizatorė turės sumokėti 1682,11 Eur autorinio atlyginimo. Taip pat sutartyje nurodyta, jog atsakovė padengs asociacijos bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia 442,07 Eur.

Teismas nusprendė patenkinti šalių prašymą nutraukti bylinėjimosi procesą, jį užbaigiant taikos sutartimi. Iš viso, pagal taikos sutartį, UAB „Kvėdarsta“ Asociacijai LATGA turės pervesti 2124,18 Eur.

Morta MIKUTYTĖ

Kai „Šilalės artojuje“ paskelbiame Tauragės apskrities vyriausio­jo policijos komisariato suvestines apie telefoninių sukčių aferas, sulaukiame ne vieno skam­bučio. Žmonės pasakoja, kaip prisiskambinusieji pra­neša apie neva į eismo įvykį ar kitokią bėdą patekusį giminaitį ir reikalauja pinigų – atseit taip problema bū­sianti išspręsta.

Apie telefoninių sukčių siau­tėjimą papasakojo ir upyniškis Alfonsas Bagdonas.

„Aštuoniasdešimtmetei senutei aferistai pranešė, jog kažkas iš jos šeimos narių neva sukėlė avariją. O kad išvengtų baudžiamosios bylos, reikią 3000 eurų. Močiutė išsigando - turinti tik 2 tūkstančius. „Tvarkytojai“ sutiko: užteks ir tiek. Išsiteiravo, kur senolė gyvena, liepė laukti prie namų su pinigais, jie atvažiuosiantys.

Gatvėje ją ir sutiko iš darbo grįžtanti mano žmona, kuriai močiutė viską papasakojo. Kai sukčiai dar kartą jai paskambino, atsiliepė mano žmona ir pagrasino perduosianti policijai. Pokalbis tuoj pat nutrūko... Taip sėk­mingo atsitiktinumo dėka senolės santaupos buvo išgelbėtos.

Manau, reikia kuo dažniau žmonėms, ypač senesniems, priminti, jog neskubėtų vykdyti neaiškių reikalavimų bei nu­rodymų. Derėtų tuoj pat nutraukti pokalbį ir kreiptis į sūnų, dukrą ar kitą šeimos narį arba į patikimą kaimyną ir klausti patarimo“, - įsitikinęs upyniškis.

Eugenija BUDRIENĖ

Ar įmanoma, automobiliu partrenkus šaligatviu dviračiu važiuojantį vaiką, sausam išlipti iš balos? Pasirodo, taip. Būtent tokia sėkmė nusišypsojo birželio 14-ąją eismo įvykį pagrindinėje Šilalės gatvėje sukėlusiai savivaldybės tarybos narei Genovaitei Damulienei. Nors „darbietė“ pažeidė net du kelių eismo taisyklių punktus, dabar ji visiems aiškina, jog dėl avarijos esą kaltas į jos automobilį atsimušęs dviratininkas.

Direktorius supranta geriau už gydytoją? 

Apie tai, kad automobiliu „Kia Optima“ išvažiuodama į Jono Basanavičiaus gatvę birželio 14-ąją G. Damulienė nepraleido dviračiu važiavusio paauglio ir jį nutrenkė, visuomenė nesužinojo. Šilalės policijos komisariato suvestinėse apie šį įvykį nebuvo net užuominos, nors rinkėjai turi teisę žinoti, kokias nelaimes sukelia jų įgaliojimus turintys vieši asmenys.

Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai ir Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai. Vaikas skundėsi peties ir rankos skausmais, todėl buvo nuvežtas į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Nors nukentėjęs dviratininkas yra nepilnametis, pareigūnai jo tėvams apie įvykį nepranešė.

„Sūnus pats mums paskambino iš ligoninės ir paprašė atvažiuoti. Žinoma, kad išsigandome. Nuvykę nesusigaudėme, kas darosi. Budėjęs chirurgas sėdėjo pasirėmęs prie stalo, o sūnaus ranką apžiūrinėjo ir aiškino, kad ji nelūžusi, ligoninės direktorius Antanas Damulis. Stebėjomės, jog jis žino geriau už gydytoją. Buvo labai nemalonu, bet nesame tokie akiplėšos, kad šoktume į akis. Be to, tada dar nė nežinojome, kas atsitiko ir kas dėl įvykio kaltas“, - „Šilalės artojui“ sakė nukentėjusio vaiko tėvai.

Kitą dieną nusivežę sūnų pas Klaipėdos medikus, šilališkiai išgirdo, jog nežymūs sumušimai gali išsivystyti į rimtą traumą – tik po kurio laiko paaiškės, ar netrūkęs raumuo ir neplyšusi sausgyslė.

„Sūnui ranką vis dar skauda, bet laukiame – gal praeis“, - vylėsi paauglio tėvas.

Vairuotoja net neatsiprašė 

Nelaimė šešiolikmečiui sutrukdė įgyvendinti ilgai puoselėtus planus. Lietuvos jaunių bėgimo rinktinės narys tą savaitgalį turėjo dalyvauti varžybose, kurios galėjo nulemti jo vietą Lietuvos jaunimo rinktinėje. Deja, geriausio Žemaitijos bėgiko medikai į lemiamas varžybas  neišlei­do.

„Niekais nuėjo visų metų darbas, visos pastangos ir viltys. Maža pasakyti, kad sūnaus nuotaika bloga, dabar ji tragiška. Tačiau labiausiai mus žeidžia tarybos narės poelgis. G. Damulienė ne tik kad neatsiprašė, akių neparodė, bet dar visiems pasakoja, jog dviratininkas pats kaltas – neva užšoko ant jos automobilio. Tokią netiesą sunku pateisinti“, - sakė per stebuklą didelės nelaimės išvengęs šilališkis.

Šešiolikmečio tėvui avariją mačiusi moteris esą tvirtino, kad po eismo įvykio G. Damulienė ar kažkas iš jos artimųjų (nors dar buvo nesibaigusi darbo diena, įvykio liudininkai pastebėję, jog į Jono Basanavičiaus gatvę akimirksniu prisistatė ir A. Damulis), dar iki atvykstant policijos pareigūnams, patraukė nublokštą dviratį – gali būti, kad taip stengtasi išvengti bausmės.

Nukentėjusio vaiko tėvo nuomone, galbūt viešumas pa­reigūnus galėtų paskatinti atidžiau įvertinti politikės atsakomybę.

Pareigūnai komentuoti nenorėjo

Antradienį Šilalės policijos komisariato viršininkas buvo išvykęs, o jo pavaldiniai su savivaldybės tarybos nare susijusio įvykio komentuoti akivaizdžiai nenorėjo: siūlė palaukti arba skambinti į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK).

Išgirdęs, kokia problema, Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas Vygandas Mylimas net susijuokė: „Ką čia komentuoti? Iš kiemo išvažiuodama moteriškė barkštelėjo dvira­tį, pažeidė du kelių eismo tai­syk­lių straipsnius ir viskas. Padalinių vadovai atsakingi už savo darbą. Kai nėra viršininko, jie privalo teikti informaciją“.

V. Mylimo žiniomis, eismo įvykį tyrė Gintauto Vaičikausko vadovaujamas Šilalės policijos komisariato Veiklos skyrius. Tačiau „Šilalės artojui“ G. Vaičikauskas kažkodėl siūlė skambinti Reagavimo skyriaus viršininkui Zigmantui Grabauskui, o šis teigė pirmiausia turintis peržiūrėti bylą.

Visgi komentarą pavyko gauti. Pasirodo, V. Mylimas neklydo: tyrėjo Manto Stankevičiaus surašytą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vizavo Veiklos skyriaus viršininkas G. Vaičikauskas. Redakcijai pareigūnas patvirtino, jog G. Damulienė, išvažiuodama į pagrindinę gat­vę, nepraleido šaligatviu važiavusio dviratininko. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Kia Optima“: įlenktas dešinės pusės sparnas ir va­riklio dangtis.

O vaikas, kas atsitiko jam?

„Damulienė paklausė, ar nieko nesužalojo, bet vis tiek buvo iškviesta greitoji, dviratininkas nuvežtas į ligoninę“, - paaiškino G. Vaičikauskas.

Ilgai nelaukdamas, birželio 19 d., Šilalės policijos komi­sariato Veiklos skyrius pri­ėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak G. Vaičikausko, ikiteisminis ty­rimas pradedamas, kai nukentėjusysis turi gydytis daugiau kaip dešimt dienų, o „čia buvo tik nežymus sveikatos sutrikdymas“. Nuspręsta G. Damulienę patraukti atsakomybėn dėl dviejų kelių eismo taisyklių punktų pažeidimo.

Nieko neatsitiko?

G. Vaičikauskas nesiryžo pa­sakyti, pagal kokius Administ­racinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnius G. Damulienei skirta bauda, motyvuodamas, jog nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dar neperžiūrėjo prokuroras. Paprašius patikslinti informaciją, padiktavo du Kodekso straipsnius: 415 str. 2 dalis ir 417 str. 8 dalis.

Taigi G. Damulienei protokolas surašytas už tai, kad: pirma – ji vairavo valstybinės techninės apžiūros neturintį automobilį, antra – pažeidė kelio ženklus. Už pirmąjį pažeidimą Kodeksas numato baudą nuo 30 iki 40 eurų, už antrąjį - įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 12 Eur.

Net ir nežinant, kiek tiksliai palengvės savivaldybės tarybos narės piniginė, akivaizdu, jog automobiliu be valstybinės techninės apžiūros važiavusi, vaiką nutrenkusi „darbietė“ išsisuks kelių eurų bauda – tokia, kaip už važiavimą „po ženklu“.

O dviratininko partrenkimas, skausmo sukėlimas - negi tai ne pažeidimas? Iš pareigūnų paaiškinimų galima suprasti, kad nieko neatsitiko, nes „čia buvo tik nežymus sveikatos sutrikdymas“.

Tačiau ANK 423 str. nustato atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusį kelių eismo taisyklių pažeidimą – šio straipsnio 2 d. numatyta bauda nuo 150 iki 300 Eur.

Jei jau susidūrimo metu buvo, kaip rašoma įvykio protokole, apgadintas „Kia Optima“ – „įlenktas dešinės pusės sparnas ir variklio dangtis“, tai galimai nukentėjo ne tik nuo dviračio nublokštas šešiolikmetis, bet ir jo transporto priemonė. G. Vaičikauskas apie tai nieko pasakyti negalėjo. Gal kaip tik dėl to, jog tas dviratis ir buvo patrauktas iš įvykio vietos?

Atsakyti į šiuos klausimus galėtų tik tyrimas, kurio pareigūnai, atrodytų, net nepradėjo. Kodėl? Galbūt dėl to, kad G. Damulienė yra įtakinga rajono tarybos valdančiosios daugumos narė?

Jaučiasi nekalta

„Šilalės artojo“ paprašyta pa­komentuoti, kas atsitiko bir­želio 14-osios pavakarę, G. Da­mulienė apsimetė nesuprantanti, apie ką kalbame.

„A, užvažiavo, nenutrenkiau aš jo. Išvažiuojant iš kiemo, jis važiavo šaligatviu. Atsitrenkė ir viskas“, - aiškino G. Damulienė.

Paklausus, kas kaltas dėl įvykio, politikė neaiškiai numykė: „Kiek žinau, kad jam ten kažkas. Nesidomėjau“.

Tai nekalta?

„Nu, kad ne. Nei policija... Turiu išvadas, kad nesu kalta“, - pareiškė.

Jei savivaldybės tarybos narė G. Damulienė pažeidė kelių eismo taisykles, nepraleisdama šaligatviu važiuojančio dviratininko, ir už tai yra nubausta, logiškai mąstant, dėl avarijos ji ir kalta. Tačiau pati politikė kitaip supranta kaltę. Regis, ji net jaučiasi įsižeidusi, jog kažkoks vaikis dviračiu „užšoko“ ant jos automobilio. Todėl ir pasidomėti, kaip jis po avarijos jaučiasi, net nesiruošia.

„Gerai gyvena, jau sekančią dieną plovė tėvui mašiną“, - „žino“ G. Damulienė.

Nelaimė gali atsitikti kiek­vienam, ir nė vienas nesame apsaugoti nuo tokių incidentų. Bet kai žmogus, užkopęs į valdžią, pradeda matyti tik save, kalbėti apie moralės dalykus nebėra jokios pras­mės...

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vos antradienį paskelbėme, kad savivaldybėje nėra nei mero, nei vicemero, trečiadienį išgaravo ir admi­nistracijos direktorius! Merui - atostogos Kijeve, vicemerui - laikinas nedarbingumas, administracijos direktorius su delegacija išbildėjo į Stavenhageno (Vokietija) miesto šventę.

Aukštuomenės kronikos skaitytojai jau žino, kad valdžių valdžią savaitės pradžioje siūlėsi perimti Alius Šakinis. Dabar, kai išvyko ir direktorius, jis galėtų perimti ir administracijos vadžias – baugu, jog vienai likusiai pavaduotojai ir už merą paskirtai tarybos narei gali būti sudėtinga susitvarkyti su visu ūkiu.

Kaip meras ir vicemeras, Alius kviečia nepanikuoti – valdžia grįš, todėl reikia laikytis rimties, o darbe galima ir panuobodžiauti iki nustatytos valandos. Kaip savo paties pavaldinys, jis pataria nieko labai neimti į galvą ir bent kelias dienas atsikvėpti. Ir pasinaudoti proga: kol savivaldybėje nėra aukščiausių vadovų, jų pavaldiniai gali leng­viau ir greičiau susitvarkyti visus neatidėliotinus reikalus: nusilakuoti nagus, nulėkti į kirpyklas, į krautuves, į kavines! Kai ką galima parsinešti ir į kabinetą. O jeigu koks Slidžius dar sykį paslystų, tai juk nebūtų, kas sudaro komisiją ir gaudosi po garažus!

Alius Šakinis primena, kad, esant ypatingai svarbiam reikalui, visi gali kreiptis ir į jį. Jis puikiausiai pakeis ir merą, ir vicemerą, ir administracijos direktorių, pažaisdamas kur nors vaikų darželyje futbolą, pakeldamas gražų tostą, sudarydamas gerą kompaniją.

Juk jam nesunku pagelbėti valdžios vyrams, kuriuos vienu metu užgriuvo šitiek reikalų. O kadangi dar yra ir džentelmenas, tai supranta, jog jau tikrai ne gležniems moterų pečiams pakelti tokią valdžios naštą...

Alius ŠAKINIS

Dauguma žino ir supranta, kad policijos pareigūnų darbas - ne iš lengvųjų. Ypač kai tenka atlaikyti neblaivių tvarkos pažeidėjų įžeidinėjimus ir keiksmus. Pavarčius teismų sprendimus, matyti, jog bene dažniausiai vartojami epitetai „mentas“, „gaidys“, „šuo“, paminėtina ir trijų pirštų kombinacija. Todėl temperamento netvar­dantys asmenys pagarbaus elgesio mokosi teismo sa­lėje. Kartais prisieina ir areštinėje pabuvoti.

Kovo 18 d., apie 3 val. nakties, policijos pareigūnams teko išklausyti daugybę nemalonių epitetų, kurių „kišenėje neieškojo“ V. M. Daugelio šių žodžių parašyti laikraštyje negalima etikos sumetimais. Teisme skiriant nuobaudą, lengvinančia aplinkybe laikyta tai, jog V. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau neblaivumas pripažintas sunkinančia aplinkybe, kuri turbūt ir nulėmė vyro veiksmus – galbūt blaivus taip nebūtų pasielgęs. V. M. turės sumokėti 100 eurų bau­dą.

Gegužės 9-osios pavakarę savivaldybės Vaiko teisių apsaugos specialistės bei policijos pareigūnai nuvyko į A. N. ir K. K. šeimą. Šio vizito priežastis išties skaudi – rajono savivaldybės bendruomenės Vaiko teisių apsaugos tarybos nutarimu reikėjo paimti vaikus iš šeimos. Agresyviai nusiteikęs vyras skyriaus darbuotojoms ėmė grasinti, šaukdamas: „Bus lavonų“. Kai pareigūnai paprašė A. N. apsiraminti, šis tik dar labiau įsisiautėjo, policininkus išvadino „šunimis“, grasino atleisiąs iš darbo. Bandant vyrą sutramdyti bei pasodinti į pareigūnų automobilį, teko panaudoti antrankius. Nors teisme A. N. savo nusižengimus pripažino ir dėl jų gailėjosi, teisinosi, jog susinervino dėl vaikų atėmimo, jam skirta 95 Eur bauda.

Gegužės 13-osios naktį, apie 2 val., pareigūnus „mentais“ ir „gaidžiais“ išvadino neblaivi V. K. Agresyviai nusiteikusiai moteriai surašytas protokolas. Žinoma, išsiblaiviusi savo veiksmus pripažino ir dėl jų krimtosi. Šilalės ra­jono apylinkės teismo nutarimu V. K. skirta 90 Eur bauda.

Čia – tik keletas iš pareigūnus pažeminusių asmenų, atsidūrusių teismo akiratyje. Šilalės rajono policijos komisariato viršininko Audriaus Lukošiaus teigimu, protokolų dėl pareigūnų įžeidinėjimo yra ir daugiau.

„Per šiuos metus Šilalės policijos komisariate surašyti 5 protokolai už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės bei orumo pažeminimą (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 Eur). Keturiais atvejais pažeidėjai buvo neblaivūs, dvi - moterys. Dažniausiai pažeidėjai yra asocialūs asmenys.

Visais atvejais policijos pareigūnai elgiasi principingai, pradedama administracinė tei­sena. Taip bus ir ateityje. Dažniausiai surašius protokolą ir žmogų išblaivinus, jis supranta pasielgęs blogai ir panašių pažeidimų nebekartoja“, – teigė A. Lukošius.

Reikia žinoti, jog pareigūnų įžeidinėjimas esant neblaiviam, teisme laikomas sunkinančia aplinkybe, nes alkoholis daro blogą įtaką žmogaus elgsenai.

Morta MIKUTYTĖ

Struikų gatvėje, iškart už Šilalės autobusų stoties, prie­šais Policijos komisariatą, plyti netvarkyti plotai – tarsi būtų automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo se­nų laikų ten šeštadieniais suvažiuoja prekeiviai su įvai­riausiais ga­miniais. Tačiau į redakciją paskambinusi pir­kėja pik­tinosi: kodėl maistu prekiaujama dulkėtoje ir netvarkingoje vietoje? Tačiau turgų valdančios įmonės atstovas problemos nesureikšmina.

Šilališkė Danutė tei­gė pasibaisėjusi netvarka turguje. Jos teigimu, prekiautojai yra priversti stoviniuoti dulkėse, nes automobiliai lekia pro šalį kaip automagistralėje.

„Tradiciškai į šį turgų šeštadieniais suvažiuoja prekybininkai. Žinoma, nebe tiek daug, kaip būdavo anksčiau, bet jų vis užsuka. Tačiau pažiūrėkite, kokia ten netvarka: aikštelė duobėta, pro prekeivius ir turgaus lankytojus važinėja automobiliai, kyla dulkės. Kur jos nusėda? Ogi ant maisto produktų! Ten būna prekiaujančiųjų pieno gaminiais – sviestu, sūriais ir kt. Tai kokie produktai parduodami, kai aplink šitiek dulkių?“ – stebėjosi skaitytoja.

Apie situaciją turguje pasiteiravome Šilalės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Egidijaus Jakšto. Jis patikino neturįs duomenų, jog minimoje prekyvietėje būtų prekiaujama maisto gaminiais.

„Šeštadieninis turgus? Tokio Šilalėje nėra. Vyksta tik chaotiška bei galimai nelegali prekyba, tuo galėtų pasidomėti policijos pareigūnai. Su mūsų tarnyba savivaldybė privalo suderinti vietas, kur kas gali prekiauti maisto produktais. Tačiau mano žiniomis, toje vietoje yra tik automobilių stovėjimo aikštelė. Prie turgavietės esančius pastatus valdančius asmenis mes buvome išsikvietę. Jie patikino, kad prekeivių į savo teritoriją neįsileidžia. Ir kol kas neturime duomenų, jog toje vietoje būtų prekiaujama maistu. Visgi, jei prekybininkas turi reikalingą transportą su specialia įranga ir visus leidimus, tuomet gali vykdyti prekybą ir aikštelėse, prieš tai viską suderinęs su jos savininkais“, – sakė E. Jakštas.

Ar stebi, kas vyksta policijos pašonėje, paklausėme ir Šilalės komisariato viršininko Aud­riaus Lukošiaus. Jis pažadėjo, kad pareigūnai šeštadienį atkreips dėmesį į turgavietę ir pasidomės, ar teisėta prekyba joje vyksta. Tačiau po savaitgalio susisiekus su A. Lukošiumi, jis patikino, jog Struikų gatvėje esanti teritorija yra privati, ir visi ten prekiaujantys asmenys buvo gavę savininko leidimą. O dėl galimų pažeidimų prekiaujant maisto produktais, pareigūno teigimu, turėtų domėtis VMVT specialistai.

Privačią aikštelę, kurioje renkasi prekybininkai, valdo UAB „Algirtoma“. Jos akci­ninkas Romas (savo pavardės atskleisti jis nepanoro – aut. past.) paaiškino, kad iš prekybos vietų nuomos neuždirba tiek daug, jog svarstytų apie asfaltavimo dar­bus.

„Dulkių toje vietoje aš nesurinksiu, jų yra, ir tiek. Asfaltavimo darbų kainos - didžiulės. Trinkelėmis kloti visą aikštelę irgi brangu. Negana to, reikia mokėti nemenką metinį aikštelės mokestį. Pajamos iš prekybos vietos nuomos tikrai nėra tokios didelės, kad padengtų visas šitas išlaidas. Galų gale prekybininkai nėra skundęsi prekybos sąlygomis. Tie, kurie prekiauja maisto produktais, atvyksta savo specialiu transportu su įrengtomis vitrinomis“, – aiškino UAB „Algirtoma“ akcininkas.

Vos kelių nuolatinių prekeivių šeštadieniais sulaukiantys verslininkai neketina investuoti į aikštelės remonto darbus. O nuolat atvykstantys turgaus prekeiviai geresnių sąlygų reikalauti nė nedrįsta...

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.