Prastuomenė ir vėl susidomėjo aukštuomene. Ką ši veikia, kai nieko neveikia, ko siekia, kai viską pasiekia?

„Rašote visokius niekus, kas, su kuo, už kiek. O ko­kie yra dvasiniai stimulai? Kokie idealai skatina siekti dar didesnių idealų? - klausia mūsų vienas landšafto dizaineris. - Imkitės pagaliau gilumų!“

Mes, žinoma, ėmėmės. Ne­tru­kus pavyko praskleisti dva­sinę uždangą ir atrasti vidinę aukštuomenės gelmę.

Atradimas kelis sykius viršijo lūkesčius. Jeigu kada nors pamatysite Šilalėje dangoraižį, aukštumo sulig žvaigžde ar mėnuliu, labai nenustebki­te. Tokia galimybė tikrai svarstoma savivaldybės kabinetuose. Įsijunkite kada nors „Feis­buką“, susiraskite jame ką nors iš mūsų aukštuomenės, ir pamatysite patys.

Štai ką profesionalus patarėjas Kęstutis Ačas antradienį, tuoj po pietų, 13.40 val., per „Feisbuką“ patarė gerbiamam merui.

Pradėjo jis nuo gilių pamokymų: „Žmogus visada pralenkia jam teikiamas malones naujai atrandamais poreikiais... Reikalaudamas ma­­lonumo, jis praranda svarbiausią malonumą - nuostabą...“

Aukso žodžiai iš patarėjo kompiuterio, bet tai - tik pradžia!

Pradėjęs nuo aptakių pata­rimų, Kęstutis dalinasi ir ima atvirai mokyti nuolankumo: „Taigi tapo aišku, kad jeigu žmogus nori savo pasaulį paversti dideliu, turi paversti save mažu... Nuolankumas sukūrė milžinus, minančius miškus tarsi žolę. Nuolankumas sukūrė dangoraižius, siekiančius toliau už toliausią žvaigždę...“

Na štai, pagaliau aiški idėja! Jeigu kada nors Šilalėje, Šiauduvoje ar Upynoje pamatysime dangoraižį, aukštumo iki žvaigždės, žinokime - gerbiamas meras Jonas Gudauskas paklausė  savo patarėjo Kęstučio ir pasidarė mažu. Dabar jis eina kur nors per Tūbinių mišką ir mina medžius lyg žolę...

O dar sako, kad patarėjai nieko neveikia. Klysta tokie, oi, kaip klysta! Taigi šit, akivaizdžiai matome, kaip darbo dieną jie darbingai dirba...

Alius ŠAKINIS

Penktadienį, apie 11 val., Šilalėje, Vinco Kudirkos ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, susidūrė siuntas vežiojantis „Mercedes“ mikroautobusas ir „Peugeot 607“. Laimingo atsitiktinumo dėka nukentėjusiųjų išvengta, tačiau, gerokai suniokojęs gyvatvorę, autobusiukas įlėkė į privatų kiemą.

Pasak įvykio liudininkų, šalutine Kovo 11-osios g. atvažiavęs „Mer­cedes“ nė nepristabdė prieš sankryžą su Vinco Ku­dirkos g. ir susidūrė su ja važiavusiu moters vairuojamu „Peugeot 607“. Nors susidūrimo būta gana nemenko, laimei, abu vairuotojai nenukentėjo. Tačiau nuo smūgio mikroautobusas, išlaužęs šalia gatvės esančios sodybos gyvatvorę, įlėkė į kiemą.

Įvykį užfiksavę policijos pareigūnai nustatė, jog abiejų trans­porto priemonių vairuotojai buvo blaivūs. Pa­aiškėjus, kad autobusiuko vairuotojui nepavyks pačiam patraukti trans­porto priemonės iš kiemo, ją ištempė policijos automobilis.

Šioje vietoje dėl nuolat kylančių avarijų jau yra įrengtas „Stop“ ženklas. Tačiau, atrodo, jis yra reikalingas ir priešingoje gatvės pusėje.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Pirmoji žinia miestelį sukrėtė - nužudyta garbaus am­žiaus tvarkinga, niekam nenusikaltusi močiutė. Po to šioks toks palengvėjimas - policija suėmė nusikaltimu įtariamą jauną vyriškį. Užtat trečia žinia kai kuriuos žmones išgąsdino dar labiau negu pirmoji - įtariamasis laisvas! „Mes bijome! - sakė jie redakcijai telefonu. - Jei­gu suėmė, kam reikėjo paleisti? Ar laukiama tokios pat tragedijos kaip Kražiuose, kai policijos atseit stebimas vyras papjovė kelias moteris“. Ypač išsigando vyresnio amžiaus vieniši žmonės. Jei žudikas atėjo pas vieną senolę, kodėl negalėtų ateiti pas juos? Gal tamsoje į gatvę nekelti kojos?

Policija neskelbia, kas tas 29 metų įtariamasis, kurį ji suėmė ir po 10 dienų, prokuroro sprendimu, jis buvo paleistas. Kaip „Šilalės artojui“ teigė bylos tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Jurij Petuchov, įtariamajam skirta kita kardomoji priemonė - namų areštas. bet Kvėdarnoje visi žino įtariamojo vardą ir pavardę. Žino ir Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas, tą įsimintiną dieną pirmasis atvykęs į nusikaltimo vietą, iškvietęs ugniagesius, kurie ir rado senolę namuose jau nebegyvą.

„Tai, jog policija suėmė šitą žmogų, man atrodo logiška: jaunas, stiprus, bet jokio užsiėmimo neturintis, mėgstantis išgerti. Sakyčiau, netgi valkataujantis. Nei nuolatinio darbo, nei pajamų. Iš ko jis geria? Štai kas stebino žmones. Dabar jie išsigando, kad jis paleistas. Tačiau baimės gali būti perdėtos. Juk iki suėmimo tas žmogus nieko negąsdino. Tai nėra kažkoks žudikas maniakas ar psichopatas, kuris eitų per miestelį, daužydamas galvas. Sakyčiau, iš visai normalios šeimos, broliai tvarkingi, tik šis kažkoks nepritapęs. Galime daug prišnekėti, bet reikia turėti galvoje, jog nusikaltėliu vadinti, kol teismo nebuvo, negalime. Palaukime ir netrukus sužinosime teisybę, - „Šilalės artojui“ sakė seniūnas.

Gatvėje sutiktos kvėdarniškės Vilma ir Bronė dar nebuvo paskaičiusios „Šilalės artojo“ ir nežinojo, kad įtariamasis yra paleistas iš areštinės, jam paskirtas namų areštas. Tačiau sakė šį vyrą pažįstančios bei apie jį girdėjusios. Atseit, turėjęs pinigų, ėjęs į parduotuvę gėrimo. O iš kur galėjo gauti? Dar jos girdėjusios, jog tas vyras esą dirbęs pas tą močiutę, skaldęs malkas ar dar kažką daręs, taigi žinojęs, kas ir kaip. O kad dabar paleistas, tai vakare jos užsirakins duris.

„Geriau nešnekėsime, nes pačios gausime į galvas“, - gąsčiojosi jos.

Vyrai, kitoje gatvėje skaldę malkas, sakė visai nebiją jokių žudikų.

„Tiek kirvių turime, ko mums baimintis? O tie, kurie gyvena vieni, tegu vakare užsikabina duris ir nieko neįsileidžia. Nieko nedirbantys išgerti irgi nori. Kad jau pradėjai, tai nesustosi“, - aiškino Albinas.

Lietuvos ka­riuo­­menės savano­ris Jeronimas taip pat tvirtino nebijąs jokio plėšiko, tačiau pažįsta vienišų žmonių, kurie yra labai išsigandę. Gal kokį ginklą turi, kad savanoris?

„Turėsi ginklą – jį reikės saugoti, žiūrėti, jog kas nepavogtų. Gink­lai saugumo neduos. O tai, kas atsitiko, buvo tik laiko klausimas. Pas mus kas 10-15 metų kas nors nutinka. Bėda, kai yra žmonių, kurie niekur nedirba, neaišku, iš ko gyvena, nesuprasi, iš kur ima pinigų girtuoklystėms. Vienas kitas, žiūrėk, kam malkų paskaldo, bet kiti eina per žmones kaulydami. Tas vaikinas, kuris dabar yra įtariamas žmogžudyste, pas mane irgi buvo atėjęs, prašė kelių eurų, bet pasakiau, kad pinigai yra uždirbami, ir jis daugiau į mane nesikreipė. Žmonės išsigandę, jog jį paleido, vakare bijo išeiti į gat­vę. Tačiau jiems ir taip būdavo nesaugu. O jeigu paleido iš arešto, tai tikriausiai pagal įstatymus, gal yra kokia priežastis“, - svarstė Jeronimas.

Kadangi visi žino, kas tas įtariamasis ir kur jis gyvena, nebuvo sunku jį surasti. Įtariamajam skirtas namų areštas. Nustatytas griežtas režimas, kurį pažeidęs, tarkime, vakare laiku neparėjęs namo, jis gali vėl atsidurti už grotų.

Jaunas vyras sėdėjo namuose, buvo blaivus ir kalbėjo mandagiai. Mums rūpėjo, kodėl jį paleido iš areštinės?

„O kaip nepaleis, jeigu ant manęs nieko neturi? Dešimt parų ir taip pasėdėjau be reikalo. Visi tie įtarimai - tai apkalbos ir prasimanymai. Girdi, turėjau daug pinigų, sklaidžiausi krautuvėje. Bet aš turėjau tik 10 eurų, buvau juos užsidirbęs. Nei pažinojau tos močiutės, nei žinojau, kur ji gyvena. Esu nekaltas, tačiau pasą atėmė, negaliu išvažiuoti į užsienį dirbti“, - dėstė įtariamasis sunkiu nusikaltimu.

Paskui vyriškis pakalbėjo telefonu su broliu ir netikėtai pareiškė, kad jis daugiau nieko nebesakys ir net atsisako visų savo žodžių...

Petras DARGIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pirmadienio vakarą (vasario 27 d.) rajoną vėl sudrebino netikėta tra­gedija – savo gyvenimą užbaigti nusprendė vos 16 su­laukęs Vilius M. Jaunuolį ant Šiauduvoje esančio pi­lia­kalnio rado jo artimieji ir draugai. Neoficialiais duo­menimis, iš gyvenimo pasitraukęs dešimtokas nepaliko jokio laiško, kuriame paaiškintų tokį nesuvokiamą sprendimą. Medicinos ekspertas įtaria, jog tai galėjo būti ne pirmasis bandymas nusižudyti. Su vaikino klasiokais ir draugais dirba psichologų komanda.

Ne pirmas bandymas?

Antradienį išplatintoje policijos paros įvykių suvestinėje skelbiama, kad pirmadienio vakarą, apie 22 val., Šiauduvos kaimo miške rastas jaunuolio kūnas smaugvirvės kilpoje. Įvykio tyrimui vadovaujantis Šilalės rajono apylinkės prokuroras Egidijus Žylius teigė neturįs duomenų apie vaikino paliktą atsisveikinimo laišką. Tačiau patvirtino, jog pirmieji kūną rado artimieji bei mirusiojo draugai. Jie ir iškvietė pareigūnus bei medikus. Pastarieji tik konstatavo mirties faktą.

Tauragėje dirbantis medi­cinos ekspertas Antanas Ged­­minas „Šilalės artojui“ atskleidė, kad iš tam tikrų žymių ant jaunuolio kūno galima įtarti, jog tai nebuvo pirmasis bandymas pasitraukti iš gyvenimo. Ar vaikinas buvo blaivus, taip pat ar nevartojo narkotinių medžiagų, paaiškės atlikus tyrimus.

Šeima buvo stebima

Laukuvos seniūnas Virgi­li­jus Ačas sakė, kad nors šeima, kurioje augo Vilius, nebuvo įtraukta į rizikos sąrašą, so­cialiniai darbuotojai jų namus stebėjo.

„Kiek man žinoma, tėvai buvo išsituokę, mama ieškojo galimybių išvykti į užsienį, bet to neleido Vaiko teisių apsaugos skyrius. Tiesiog neleido palikti vienintelio nepilnamečio jo vyresnės sesers globai. Dabartinėmis mano ži­niomis, mama susirado darbą kažkur čia pat“, – pasakojo V. Ačas.

Socialinės darbuotojos Dan­guo­lės Šimkuvienės teigimu, motina buvo nusiteikusi geranoriškai, tačiau niekada per daug neatviravo.

„Matėsi, jog namuose trūksta tvarkos. Bet moteris turėjo tam paaiškinimą – namas priklauso jos buvusiam vyrui, ji jame gali gyventi, kol vaikams sueis 18 metų. Tiesiog nenorėjo investuoti ne į savo namus. Didesnių problemų neįžvelgėme. Šeimoje buvo trys vaikai, jų tėvas, berods, dirba užsienyje, ir mama niekada apie jį nekalbėdavo“, – patikino šeimą lankiusi specialistė.

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Bi­ru­tė Sragauskienė taip pat tvirtino, jog ši šeima tarnybai buvo žinoma, nes vaikams ne kartą buvo nustatyta laikinoji globa/rūpyba tėvų prašymu, t. y. kuomet jie išvyksta dirbti į užsienį.

„Nuo praėjusių metų vidurio mama pati jais rūpinosi, įsidarbino, nes netenkinome jos prašymo dėl dukros paskyrimo nepilnamečio brolio globėja. Šeima kurį laiką buvo stebima dėl to, ar nepilnametis nėra paliktas be įstatyminio atstovo“, – aiškino vedėja.

Elgesio problemų neturėjo

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, kurioje mokėsi nusižudęs jaunuolis, direktorius Stasys Norbutas teigė, kad nors mokslai vaikinui sekėsi ne per geriausiai, tačiau dėl elgesio problemų nebuvo.

„Turėjo jis neigiamų įvertinimų. Kartais nelankydavo pamokų, teisindavosi pramiegojęs ir pavėlavęs į autobusą. Buvo gana uždaro būdo, bet turėjo kelis gerus draugus. Jie visada penkiese kartu leisdavo laiką – bene nuo antros klasės visi kartu. Jie ir padėjo rasti Viliaus kūną. Vieno iš jų mama pasakojo, jog prieš dvi savaites jie visi dalyvavo draugės gimtadienyje. Sakė, kad Vilius tą vakarą buvo linksmas, viskas, atrodo, buvo gerai. Šiuo metu visai mokyklos bendruomenei sunku, ypač - Viliaus klasiokams. Iškviesti 5 psichologai, kurie bendrauja su visais norinčiaisiais pasikalbėti. Artimiausių vaikino draugų emocinė būklė tik­rai sunki“, – kalbėjo gimnazijos direktorius.

Neleido bendrauti su seneliais

Šiauduvos seniūnaitė Gra­ži­na Paulikienė pasakojo, jog pirmadienio vakarą Viliaus sesuo, nesulaukusi jo namuose,  pradėjo skambinėti draugams, pažįstamiems ir klausinėti, kur jis galėtų būti.

„Atvažiavo jo klasiokai, vėliau ir „greitoji“ su policija. Ir visi iškart nulėkė piliakalnio link – jis ten leisdavo laiką su draugais. Gal buvo kam nors ką nors pra­sitaręs, kad kitose vietose net neieškojo“, – svarstė seniū­naitė.

G. Paulikienė teigė, jog kaime buvo žinoma, kad mama neleido vaikams bendrauti su močiute iš tėvo pusės, kuri gyveno visai čia pat. Pastaroji kaimynams esą guosdavosi, kad jai skaudu, jog negali matyti anūkų.

„Nežinau, kas tarp jų įvyko, tačiau vaikai su močiute nebendravo. Ir kai mama išvažiuodavo į užsienį, jie likdavo vieni. Nevalgę nebuvo, betgi nepilnamečiai ilgas dienas vieni... Nežino niekas ir kodėl tėvai išsiskyrė – jie buvo uždari žmonės“, – sakė moteris.

Močiutė nežino, kodėl anūkas taip pasirinko

Šiauduvoje sutikome ir gyvenimą nutraukusio Viliaus mo­čiutę. Tačiau ji tik pasakė nemėgstanti spėlioti ir nežinanti, dėl ko anūkas taip pasielgė.

„Ne mes jį radome. Nieko nežinau, kas galėjo nutikti. O laiškas, jei ir buvo, tai tikrai yra sunaikintas“, – ašarodama tarstelėjo ji.

Tokie jos svarstymai sukėlė dar daugiau abejonių: ar galėjo būti koks nors atsisveikinimo laiškas, kuriame vaikinas būtų paaiškinęs tokį protu nesuvokiamą poelgį, ir kas galėtų siekti jį sunaikinti? Tačiau moteris į kalbas nesileido - lydima bičiulės, nuskubėjo anūko mirties vietoje uždegti žvakę...

Draugai žinojo, kur ieškoti?

Kaimynystėje gyvenanti mer­gina papasakojo lemtingą vakarą vaikštinėjusi po kai­mą su draugėmis. Apie 22 val. pastebėjusi daugiau au­to­mo­bi­lių – iš pradžių paprastus, o po to ir „greitosios“ bei policijos.

„Pažinojau Vilių, mes kartu važiuodavome mokykliniu autobusu. Kai pamatėme, kad viena po kitos lekia „greito­ji“, policija, spėliojome, kad gal avarija. Bet išvydome kata­falką, verkiančius Viliaus klasiokus. Parnešė jį nuo kalno. Ten jis dažnai aikštelėje, prie kryžiaus, vasaros vakarus leisdavo su draugais. Ten ir rado. Jis tikrai buvo labai geras žmogus, niekada nieko neužkabinėjo“, – sukrėsta bend­raamžio savižudybės, kalbėjo šiauduviškė.

Šiurpinanti statistika

Mūsų rajonas šalyje pirmau­ja savižudybių skaičiumi. Vals­tybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. Ši­lalės rajonas pagal savi­žu­dybių skaičių buvo 5-as. Už­pernai gyvenimą savo noru mūsų rajone užbaigė 16 žmonių. Tiesa, pernykščiai rezultatai šiek tiek guodžia – nusižudė 6 asmenys.

Tačiau didžiausią nerimą ke­lia tai, jog mūsų rajone kiek­vienais metais nusižudo vaikai ar paaugliai.

Nors viešai deklaruojama, kad savižudybių prevencijai yra skiriamos įvairios akcijos, tragedijos akivaizdoje nejučia iškyla klausimas: ar tikrai visų už tai atsakingų institucijų darbuotojai tinkamai atlieka savo darbą? Ar neapsiribojama tik lankstinukų išleidimu?

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tikriausiai visi žinome, kad mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, seniai nėra jokios korupcijos. Ko gero, tik vienam tarybos nariui Algirdui Meiženiui ji ir besisap­nuoja. Padaro valdžia kokiam geram žmogui slidinėjimo trasą, nubraukia kokiam geradariui mokesčius - tai jau būtinai korupcija! Aišku, nesąmonė. Iš kur gali būti korupcija, jei niekas jos nenustatė?

Korupcijos nėra ir negali būti, nes mūsų valdžia su ja nuolat ir principingai kovoja. Neseniai įvyko dar vienas didelis mūšis. Korupcija vėl pralaimėjo. O naivūs jos ieškotojai pakliuvo į gudresnių politikų paspęstas pinkles...

Šį sykį valdžia į kovą pasikvietė savivaldybės Anti­ko­rupcijos komisiją. Jos pirmininkas įtarusis A. Meiže­nis gavo užsakymą iš gerbiamo mero Jono Gudaus­ko. Už­sa­ky­mas toks: išsiaiškinti, ar tik apskrities sąvartyne, kuris vadinasi TRATC, nėra kokios nors korupcijos. Kalbant ofi­cialiau, ar nėra korupcijos pasireiškimo rizikos.

Bet kaip merui galėjo kilti tokia keista mintis apie korupciją? Jis gi ne pirmus metus stebi tą sąvartyną - yra oficia­lus stebėtojas. Stebi, mato ir žino. Kai dirba meru, skiria biudžeto pinigų sąvartynui, o kai stebi, žiūri, kur tie pinigai dingsta. O jie išgaruoja. Kiek dedi, visi - kaip į šiukšlyną!

Tame sąvartyne meras nuo Šilalės yra ne vienas. J. Gu­dauskas stebi, o administracijos direktorius Rai­mun­das Vaitiekus balsuoja, mat direktorius - TRATC valdybos narys. Nežiūrint į tai, kad vienas gerai stebi, o kitas gerai balsuoja, sąvartynas Turto bankui skolingas vos ne milijoną, „Kauno tiltams“ (yra tokia įmonė) - beveik pusę milijono eurų. Vadinasi, reikia dar sykį kelti atliekų tvarkymo kainas!

Bet kai prireikia kelti, tuoj atsiranda niurgzlių. Tai tas negerai, tai tas. O įžūlusis A. Mei­ženis netgi pasiūlė atidėti rajono tarybos sprendimą. Girdi, sąvartynas advokatams išleidžia per daug, ir netgi neaišku, ar kaina tikrai tokia, kiek ją reikalauja pakelti. Ir dar jam buvo neaišku, kas yra tos „kitos išlaidos“, kurioms TRATC išleidžia nemenką sumą eurų.

Kitos - juk ne tos pačios! Kas čia neaišku? Ir kas bus, jeigu visi pradės abejoti?

Štai tada į kovą stojo gerbiamas meras. O jeigu tikrai?.. Jeigu iš tiesų jo stebimoje kontoroje yra kokia korupcija?  Ir nors aišku, kad tai yra nesąmonė, kad jokios korupcijos sąvartyne nėra ir negali būti, bet jei A. Meiženis amžinai ją visur įžiūri, tai tegul ir ieško. Visą laiką klausinėja kažko, tai meras ir leido jam pačiam tą korupciją susirasti. Pats įtari - pats ir nustatyk! O kol ieškos, kokį pusmetį bus ramu savivaldybėje.

Tad Antikorupcijos komisija prieš pusmetį gavo oficialų mero užsakymą. Kova prieš korupciją virto dideliu mūšiu...

Ir štai komisija užima savo vietas... Artėja lemtinga akimirka. Tuoj sužinosime, yra sąvartyne kokia korupcija ar nėra. Nariai bando svarstyti, bet... neturi ko. Štai naujiena - nėra jokių dokumentų apie sąvartyno finansus. A. Meiženis dievagojasi, kad mėgino juos gauti, kreipėsi į TRATC, tačiau - špygą taukuotą. Nepriklauso! 

Bet juk čia pat - rajono valdžia, kuri dar yra ir TRATC valdžioje. Juk vienas stebi, o kitas balsuoja. Kodėl negavo per juos?

Pagalvokime patys: turė­da­­­mas duomenų, kiekvienas kvai­lys padarys išvadą. O tu nustatyk ką nors, neturėdamas nieko! Tad galutinė kautynių išvada: nė­ra jokios išvados. Komisija taip ir užrašė: neturė­dama duo­menų, ji negali pateikti išvados. O tai - dar viena didelė pergalė kovoje su ko­rupcija. Kad nenustatė, tai ir nėra. Nepagautas - ne vagis, ne­nustatytas - nekorumpuotas.

Ir meras patenkintas šypsosi: štai tau ir Antikorupcijos komisija. Kokia iš jos nauda, kad nieko nerado.

„O gal neieškojot, gal neleido“, - gudriai mirksi politikas, taip užsimindamas, kad TRATC-ui vadovau­ja A. Mei­­že­nio bendrapartietis...

Alius ŠAKINIS

Šilalės rajono apylinkės teisme – pluoštas Šilalės ši­lumos tinklams skolingų gyventojų bylų. Keturios iš jų jau buvo išnagrinėtos, tačiau kol kas tai tėra menka dalis. O UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ direktorius Algirdas Šniepis teigia, kad daugiausiai problemų jiems kelia socialinių būstų gyventojai.

Šilališkė O. S. šilumos tiekėjams per maždaug pusant­rų metų įsiskolino 315,89 eurų. Teismui įmonė dar pateikė prašymą priteisti iš jos ir 39,81 Eur delspinigių bei 20 Eur žyminį mokestį. Skolą ši gyven­toja kaupė nuo 2015-ųjų spa­lio pradžios iki 2016-ųjų gruo­džio pabaigos. Moteris, gavusi procesinius dokumentus, teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl jis, įmonės prašymu, išnagrinėtas už akių. Ieškinys patenkintas visiškai - teismo nutarimu, šiai šilališkei priteista visa skola su delspinigiais bei žyminiu mokesčiu. Vadinasi, iš viso O. S. Šilalės šilumos tinklams privalės sumokėti 375,70 Eur.

Kur kas didesnę skolą už šildymą sukaupė V. G. Iš jos įmonė prašė priteisti 794,77 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, 74,98 Eur delspinigių bei 26 Eur žyminį mokestį. Už paslaugas moteris nemokėjo nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. pabaigos. Skolininkei neatsiliepus, byla išnagrinėta už akių, ir iš V. G. priteista 895,75 Eur suma.

Iš atsakovės I. A. Šilumos tink­lų naudai priteista 874,53 Eur, įsiskolintų už šilumos ener­giją ir šildymo sistemų priežiūrą, 5,29 Eur delspinigių bei 26 Eur žyminis mokestis.

Solidžią skolų kuprą yra už­sivertę ir šilališkiai R. B. bei V. B. Teismas nutarė, jog jie privalo padengti 940,84 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, sumokėti 92,81 Eur dels­pinigių ir 31 Eur žyminio mokesčio – iš viso net 1064,65 Eur.

Šilalės rajono apylinkės teis­mo teisėjo padėjėja Monika Vyš­niauskienė „Šilalės artojui“ paaiškino, kad dauguma tokių bylų išnagrinėjama už akių, nes skolininkai nesiteikia teismui paruošti jokio atsiliepimo.

Šilalės šilumos tinklų direk­toriaus A. Šniepio teigimu, įsi­skolinusiųjų už įmonės tei­kiamas paslaugas yra itin daug, o didžiausia proble­ma - socia­linių būstų gyventojai, iš kurių net su antstolių pa­galba ką nors išpešti yra sunku.

„Praėjusiais metais išieškojome beveik 27 tūkst. Eur. Panaši suma buvo ir 2015 m. Pernai po teismo nutarimo antstoliai pardavė du praskolintus butus. Vieno iš jų kaina padengė beveik visą skolą Šilumos tinklams, tačiau kito buto savininkas ir be mūsų buvo daug kam skolingas, todėl antstolis už butą gautus pinigus padalijo visiems. Mums, deja, apmokėta maždaug pusė skolos.

Visokių situacijų susidaro. Bet jeigu žmogus ateina, tariasi, sudarome skolos išmokėjimo sutartį, kurioje yra numatomas mokėjimo grafikas. Nors kai mokesčiams teskiria vos po 10 Eur per mėnesį, o šildymo sąskaitos siekia 40-50 Eur, tai ir per visus metus atsiskaityti už vieną šildymo sezoną yra neįmanoma“, – sako įmonės direktorius.

A. Šniepis teigia, jog yra gyventojų, kurių skolos sudaro ne vieną tūkstantį eurų. Kai kurie už šilumą nemoka visiškai, todėl turi prikaupę ir po 3000-4000 Eur. O didžiausia šiuo metu esanti skola siekia net 9000 Eur – tiek už šildymą yra skolingas vienas butas mieste.

„Sąžiningai sąskaitas apmokantys gyventojai dėl skolininkų nenukenčia. Visos skolos yra mūsų įmonės nuostoliai. Bendrovės valdyba ragina mus eiti, prašyti, kad žmonės atsiskaitytų. Tačiau net antstoliai neretai nepajėgia jų įveikti - iš kai kurių nėra ko priteisti, nes jie šiltai gyvena socialiniuose būstuose ir dėl nieko nesuka galvos. Sakome valdžiai, jog tokius kraustytų lauk. Tik kur juos padėsi? Tiesa, bendromis jėgomis vieną skolininką net užsienyje suradome“, – dėsto A. Šniepis.

UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ duomenimis, per 2016 m. 175 gyventojai dėl neapmokėtų šildymo sąskaitų gavo įspėjimus. Jų sukaupta skola buvo didesnė nei 75 tūkst. Eur. Daliai jų grąžinus įsisko­linimą, teismui pateikti 36 ieš­kiniai už daugiau nei 27 tūkst. Eur. Su geranoriškai nu­siteikusiais įmonei skolingais gyventojais pasirašytos 57 skolos grąžinimo sutar­tys.

2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Šilalės šilumos tinklai už teikiamas paslaugas iš viso yra negavę 423 tūkst. 215 Eur: gyventojai yra įsiskolinę virš 351 tūkst. Eur (iš šios sumos net 200 tūkst. vadinami beviltiška skola), įmonės, įstaigos bei organizacijos – daugiau nei 19 tūkst. Eur.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė vyrą, sodyboje auginusį įspūdingą kiekį, kaip įtariama, kanapių. Kratos metu aptikta ir paimta beveik 3 tūkstančiai įvairaus dydžio augalų.

Turėdami duomenų, kad 34-erių vyras Gražjūrio kaime gali neteisėtai užsiiminėti kanapių auginimu, pareigūnai šią informaciją patikrino. Atvykus į sodybą, joje buvo atlikta krata. Iš pažiūros niekuo neišsiskiriančiame ūki­niame pastate pareigūnai aptiko tai, ko ieškojo. Paaiškėjo, jog „augalininkystės“ verslas tiesiog klestėjo: vešėjo didžiulis kiekis kanapių sodinukų, veikė juos šildančios lempos, sienos buvo uždengtos, sumontuota ir kita įranga. Pareigūnai suskaičiavo, jog pastate buvo auginami 2779 kanapių daigai. Vieni jų tik pradėję dygti, kitų derlių „sodininkas“ netrukus būtų nuėmęs.

Įtariamasis neteisėta veikla buvo sulaikytas, todėl šį hobį jam teks apleisti. Vyro atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto kanapių auginimo. Už tokį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Beje, prieš kurį laiką dėl panašaus užsiėmimo kanapių augintojui jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, teismo sprendimu, tąkart jis buvo išteisintas.

Policija ragina gyvento­jus nelikti abejingiems ir apie jiems žinomas nusikalstamas veikas pranešti policijos budėtojų telefonu (8-446) 2-02-70; anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8-446) 6-19-52; bendruoju pagalbos telefonu 112.

Rūta JANAVIČIŪTĖ

Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistė 

POLICIJOS nuotr.

Artėjant kasmetiniam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija informuoja, kad šiemet dar bus deklaruojama pagal senąjį vietovių, ku­riose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, že­mėlapį. Jis buvo taikomas ir 2016 m. Naująsias didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribas Europos Komisija (EK) ruošiasi patvirtinti 2018 m.

Nuo balandžio 10 d. poten­cialūs pareiškėjai gali dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (Gamtinių kliūčių priemonė). Jiems reikia seniūnijose užpildyti bei pateikti Paramos už žemės ūkio naud­menas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ribos nepasikeitė. Kompensacinių išmokų dydžiai taip pat nesikeis: didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas bei prarastas pajamas bus mokama po 73,6 Eur/ha, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 Eur/ha, intensyvaus karsto zonoje – 44 Eur/ha ir potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 Eur/ha.

Tačiau nuo 2018 m. įsigalios naujos didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribos, kurių nustatymui reikės vadovautis vieninga visoms Europos Sąjungos šalims atrankos metodika. Vadovaujantis ja, seniūnijos, kurios turėtų patekti į naująjį žemėlapį, bus atrenkamos per du etapus.

Pirmojo etapo metu biofizikinių kriterijų (žemos temperatūros, dirvožemio tekstūros, drenažo, rūgštingumo ir šlaito nuolydžio) pagalba kiekvienoje seniūnijoje pagal metodiką nustatoma (arba ne) didelė gamtinė kliūtis. Jeigu daugiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto seniūnijoje atitiks bent vieną iš išvardytų biofizikinių kriterijų, bus laikoma, jog tokia teritorija seniūnijos lyg­meniu yra paveikta didelės gamtinės kliūties, dėl kurios susidaro žemės ūkiui nepalankios sąlygos. Ekspertų atliktos atrankos pagal biofizikinius kriterijus rezultatai rodo, kad didelių gamtinių trūkumų dėl žemos temperatūros turi 95 proc. žemės ūkio paskirties plotų Lietuvoje.

Išskyrimas pagal biofizikinius kriterijus yra derinamas su EK Jungtinių tyrimų cent­ru, kuris jau beveik baigia vertinti šio darbų etapo rezultatus. Gavus patvirtinimą dėl išskyrimo pagal biofizikinius kriterijus rezultatų teisingumo, bus atliekamas pakartotinis seniūnijų ekonominės veiklos įvertinimas, t. y. vyks antrasis vietovių atrankos etapas pagal 2016 m. žemės ūkio valdų duomenis.

Ekonominės veiklos įvertinimas ir jo rezultatai privaloma tvarka taip pat bus teikiami derinti ir tvirtinti EK. Šis darbas turėtų būti baigtas iki 2017-ųjų pabaigos. Nuo šio etapo rezultatų priklausys, kurios seniūnijos nuo 2018 m. pateks į remtinų vietovių sąrašą pagal Gamtinių kliūčių priemonę.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi Laima R. iš Šilų kaimo visų Koplyčios gatvės gyventojų vardu prašė pagalbos: kas turėtų tvarkyti jų gatvę, kuri, metų metais vykstant įvairiems projektams, tapo visiškai neišvažiuojama.

„Projektas keičia projektą, bet niekas nesirūpina, kaip išgadintu keliu važinėti žmonėms. Prieš keletą metų keitė apšvietimo sistemą, klojo elektros kabelius - kasė. Tiesė vandentiekio bei kanalizacijos trasas - vėl rausė. Galiausiai pernai, prasidėjus, kaip mums atrodo, gigantiškam kelio per Balsius ir Šilus asfalto dangos atnaujinimui, vėl kasa! Žemė net nespėja susigulėti. Nutiesė pralaidas nuo plento, vėl išdarkė mūsų gatvę, ja nebeįmanoma nei išbristi, nei išvažiuoti. Esame priversti automobilius palikti kelkraštyje. Tai tikrai nėra saugu, žinant, jog tamsiuoju metu kelias per Šilus dabar nėra apšviestas.

Šitokia padėtis kelia mums didelių problemų: sudėtinga nugabenti į mokyklą vaikus, o ištikus kokiai bėdai, grei­toji medicinos pagalba vargu ar ryžtųsi tokia gatve važiuoti - kas gi ją ištemps.

Atrodo, esame taip netoli Ši­lalės, kai kas mūsų kaimą priemiesčiu vadina. Tačiau ne­­duok Dieve, ką esame priversti kęsti. Kreipėmės į se­niū­ną, šis įsiklausė į mūsų bė­das, pasirūpino, kad būtų pažvyruota bent pati baisiausia vieta. Bet žvyras baigia susmegti į purvyną. Reikia kur kas rimtesnių darbų, nes galiausiai kelio pakraštyje atsivėrė duobė. Tačiau stebėtis nėra ko: dėl nuolatinių kasinėjimų gruntas nespėja susigulėti.

Suprantame, projektai yra reikalingi, gal kada nors, viską sutvarkius, ir bus gražu bei patogu. Tačiau mums gyventi reikia dabar. Tad projekto vykdytojai privalo atsižvelgti į savo darbų sukeltas pasekmes žmonėms, jas šalinti ir jausti atsakomybę“, - guodėsi moteris.

Iš tiesų ši gatvelė - nei išvažiuojama, nei išbrendama. Todėl gal savivaldybės valdininkams reikėtų pagalvoti apie rimtą jos remontą, o ne tik kosmetinį pagražinimą.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pradėjus smarkiai snigti, Šila­lė­je, Pietinio Kelio ir Rytinio Kelio gatvių žiedinėje sank­ryžoje, apsivertė „Citroёn C5“ automobilis. Vairuotojas, laimei, nenukentėjo.

Vasario 22-ąją, apie 13.30 val., visos gelbėjimo tarnybos bu­vo sukeltos ant kojų, nes, iš Tau­ragės automagistralės link važiavęs vairuotojas nesu­valdė savo vos prieš mėnesį įsigyto „Citroёn C5“ ir žiedinėje sankryžoje apsivertė. Automobilis dar net nebuvo priregistruotas ir turėjo laikinuosius numerius.

„Šilalės artojui“ vyras sakė esąs palangiškis, iš Tauragės skubėjęs į namus Palangoje.

„Norėjau į automagistralę išvažiuoti. Laimingai viskas baigėsi, nieko man nenutiko, tik pirštus medikai sutvarstė. Lauksiu techninės pagalbos, kad nutemptų automobilį“, – aiškino vairuotojas.

Kol ugniagesiai - gelbėtojai atvertė automobilį ir patraukė jį toliau nuo sankryžos, eismą reguliavo policijos pareigūnai.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.