Daugiau nei prieš dešimtmetį Sveikatos apsaugos mi­­nisterijos pradėtos įgyvendinti vėžinių susirgimų ir širdies kraujotakos susirgimų profilaktinės prog­ra­mos vis dar netapo poreikiu - dauguma Šilalės rajo­ne dirbančių šeimos gydytojų arba jas ignoruoja, arba ne­sugeba savo pacientams įrodyti, kaip svarbu pro­filaktiškai tikrintis. Tokią išvadą perša prieš porą sa­vaičių savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir so­cialinių reikalų komiteto nariams pateikta Klaipėdos te­­ritorinės ligonių kasos analizė.

Lietuvoje iš Privalomojo svei­katos draudimo fondo lė­šų finansuojamos septynios prevencinės programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, širdies ir kraujotakos ligų profilaktikos bei vaikų krūminių dantų dengimo silantais. Be­ne seniausiai - net 12 metų - vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Kartą per 3 metus jos turėtų būti kviečiamos atlikti citologinį tepinėlį. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenimis, 32 proc. atitinkamo amžiaus Šilalės rajono moterų šia programa pasinaudojo tik vieną kartą, du kartus tik­rinosi 18 proc. moterų, tris - 7 proc., o keturis - vos 1 proc. galinčiųjų dalyvauti programoje.

Pernai citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliktas 33 proc. Šilalės rajono gyventojų. Ne ką didesnis ir Klai­pė­dos teritorinių ligonių kasų  vidurkis - vos 44 proc. Lie­tu­voje praėjusiais metais dėl gim­dos kaklelio vidutiniškai pasitikrino 55 proc. 25-60 m. moterų. Tokio lygio nepasie­kė nė viena Šilalės rajono sveikatos priežiūros įstaiga. Pras­čiausiai programa buvo vykdoma Kvėdarnos ambulatorijoje - citologinis tepinėlis atliktas vos 8 proc. prog­ramoje turėjusių dalyvauti mote­rų. Pajūrio ambulatorijos me­­dikai patikrino 49 proc., Kal­tinėnų - 47 proc., Šilalės PSPC - 39 proc. moterų.

Menkas susidomėjimas gim­­dos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa pageidaujamų rezultatų nedavė: sergamumas nemažėja, o blogiausia, kad vis dar nedaug nustatoma ankstyvųjų stadijų susirgimų.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje bent vieną kartą jau dalyvavo pusė 50-69 m. moterų, tačiau bene trečdalis pasitikrino vos vieną kartą. Du kartus mamografinę patikrą atliko 13 proc., tris - 5 proc. moterų. Pernai Šilalės sveikatos priežiūros įstaigos programoje dalyvauti prikalbino vos trečdalį turėjusių pasitikrinti moterų, tuo tarpu Lietuvoje vidutiniškai tikrinosi kas ant­ra, o Vilniaus teritorinių ligonių kasų zonoje - beveik 60 proc. moterų. Prasčiausiai krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma Lau­kuvoje, kur pasitik­rino vos keli procentai ambulatorijoje prisirašiusių moterų. Re­zultatas tas pats - Šilalėje nemažėja dėl šios ligos gydomų pacienčių ir nedidėja ankstyvųjų stadijų diagnozavimas.

Bene geriausiai vykdoma vy­rų priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa - gal dėl to, jog tereikia ištirti kraują. Bent kartą šioje programoje dalyvavo net 85 proc. 45-75 m. Šilalės rajono gyventojų. Dėl šios pavojingos ligos kraujo tyrimus reikėtų atlikti kas dveji metai, tačiau tik 4 proc. vyrų programoje dalyvavo penkis kartus. Keturis sykius dėl prostatos tyrėsi 8 proc., tris - 14 proc. savo sveikata susirūpinusių vyrų.

Kvėdarnos ambulatorijos medikai į šią programą įtraukė net 86 proc. vyrų, neblogi rezultatai ir Kaltinėnuose, kur kraujo tyrimai atlikti 66 proc. atitinkamo amžiaus vy­rų. Lietuvos vidurkio - 61 proc. - nepasiekė Laukuvos am­bulatorija ir UAB „Šilalės šei­mos gydytojų praktika“ me­dikai. Pernai dėl priešinės liaukos piktybinių navikų hos­pitalizuoti 32 rajono gyven­tojai.

Storosios žarnos vėžio anks­tyvosios diagnostikos programa 2015 m. pasinaudo­jo 40 proc. vyresnių nei 50 m. rajono gyventojų. Iš viso pagal šią programą jau yra pasitikrinę 41 proc. 50-74 m. šilališkių, tačiau dauguma - net 38 proc. - vos vieną kartą.

Lietuvoje daugiausiai žmonių miršta nuo vėžio bei širdies kraujagyslių ligų, bet ir pastaroji programa didelio susidomėjimo kol kas ne­­su­kėlė. Valstybinės li­go­nių kasos nuolat aiškina gy­­­ventojams, jog širdies ir krau­jagyslių ligų prevencijos prog­rama yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 m. ir moterims nuo 50 iki 65 m. Jiems kartą per metus šeimos gydytojas privalėtų nustatyti rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaryti individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei­gu paaiškėja, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, gydytojas turėtų siųsti pacientą į specia­lizuotus centrus išsamiau ištirti.

Svarbu žinoti, jog vieną kartą per metus nemokamai ga­li būti nustatoma gliukozės, cholesterolio koncentracija krau­jyje, atliekama elektro­kar­diograma bei kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus pri­skir­tinas didelės rizikos grupei.

Kol kas šioje profilaktikos programoje dalyvavo tik 62 proc. atitinkamo amžiaus rajono gyventojų, tačiau net 33 proc. pasitikrino vieną kartą. Du kartus tikrinosi 15 proc., tris - 7 proc., penkis - vos 1 proc. tikslinės amžiaus grupės žmonių.

Pernai Šilalės rajone prog­rama vidutiniškai pasinaudojo vos trečdalis gyventojų, blogiausia padėtis yra Lau­kuvos ambulatorijoje.

Savivaldybės tarybos Svei­katos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto narė Loreta Kalnikaitė mano, kad krūtų vėžio ankstyvosios diag­nostikos programa pasinaudotų daugiau moterų, jei gy­dytojai jas ne tik pasiųstų atlikti mamogramos, bet ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis būtų apmokama kelionė į tokią diag­nostinę aparatūrą turinčią gydymo įstaigą.

„Geriau vykdomos tų ligų ankstyvosios diagnostikos programos, pagal kurias tyrimus galima atlikti Šilalėje“, - aiškino L.Kalnikaitė.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovas Alfridas Bumblys tokį Šilalės politikės norą pavadino fantastika - pasak jo, žmonės turi būti patys suinteresuoti ligų profilaktika, o medikai privalo paaiškinti, kodėl ji reikalinga. Juo labiau, jog už profilaktinių programų įgyvendinimą šeimos gydytojams yra skiriamas papildomas finansavimas.

Tačiau bene labiausiai su­blizgėjo Šilalės meras Jo­nas Gudauskas, pažadėjęs Klai­pėdos teritorinės ligonių kasos vadovui pats kontroliuoti, kaip sveikatos priežiūros įstaigos įgyvendins programas. Anot mero, su gydymo įstaigų vadovais bus aptarti pusmečio rezultatai, ir jie turės paaiškinti, kokie sprendimai dėl profilaktinių patikrinimų buvo priimti. 

Daiva BARTKIENĖ

Žadeikių pagrindinėje mokykloje jaunųjų šaulių die­nos stovyklą suorganizavo jų vadovė Virginija Pa­lia­kienė.

Susiskirstę į būrius bei išklausę instruktažą, kūrėme savo būrio vėliavą, mokėmės rikiuotės, žygiavimo pagrindų, orientavimosi vietovėje.

Į stovyklą atvy­ko ir Žemai­čių apygardos 3-iosios rinktinės 308 pėstininkų kuo­­pos vadas Kęstutis Dem­bins­­kas. Jis su savanoriais mokė šaulius saugaus elgesio su gink­lu, kaip tinkamai užsimaskuoti ir pasislėpti miške, atpažinti priešą. Ne­lengva užduotis - ir orien­­­tavimasis vietovėje, kuo­­met išvaikščiojome visą Ža­­dei­kių seniūniją. Vakare vyko dai­nos ir šokio konkursas.

Vadovaujami Pa­jū­rio 10-osios kuopos vado Al­gi­man­to Dra­gūno, mokėmės mėtyti gra­natas, šliaužti virve, susipažinome su ginklais bei šaudymo specifika. Taip pat dalyvavome kliūčių ruože, šaudymo pratybose. Geriausieji buvo apdovanoti. Galiausiai Taurų parke išbandėme savo jėgas trasose.  Lietuvos šau­lių sąjungos jaunųjų šaulių vadas Vytautas Žymančius aktyviausiems įtei­kė taures.

Tadas BERŽINIS, būrio vadas

Virginija PALIAKIENĖ, jaunųjų šaulių būrelio vadovė

AUTORIŲ nuotr.

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje vyko die­ninė poilsio stovykla ,,Keliauk ir sužinok“. Joje atostogavo septyniolika 5-7 klasių mokinių.

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros spe­cialistė Vita­lija Zaleckienė pamokė, kaip saugiai elgtis per atostogas, kaip suteikti pirmąją pagalbą susižeidus. Vai­kai žaidė fizinį aktyvumą lavinančius žaidi­mus.

Klai­pėdos konditerijos fab­rike stebėjome, kaip gaminami karameliniai saldainiai. Mokiniai dalyvavo edukacinėje programoje ,,Pasigamink ledinuką pats“. Po to smagiai leidome laiką prie Baltijos jūros, pabuvojome Klaipėdos zoologijos sode.

Pramogaudami Taurų nuotykių parke vaikai išbandė sudė­tin­gas trasas, įrengtas medžiuose, grožėjosi gamta vaiz­dingame Akmenos upės slė­nyje. Taip pat po­ilsiavome prie Pla­telių ežero, apžiūrė­jome Ener­getinių labirintų bei geometrinių figūrų par­ką Plungės rajone.

Paskutinę sto­vyklos dieną vy­kome į Upy­nos liaudies ama­tų muziejų, aplankėme legendinio lakūno Sta­sio Girėno gimtinę Vyto­galo­je, Dionizo Poškos Baublius Bi­­jo­­­tuo­se, kopėme į Med­vė­galio kalną, pramo­gavome prie Parš­eže­rio ir Kelpšaičių par­­ke.

Aušra JANČAUSKIENĖ, socialinė pedagogė

Lina IVANAUSKAITĖ-BERTAŠIENĖ, mokytojo padėjėja

AUTORIŲ nuotr.

Pagal šiemet pasirašytą sutartį tarp Klaipėdos uni­ver­siteto (KU) ir Šilalės rajono savivaldybės, ant Med­vėga­­lio, aukščiausios Žemaitijos kalvos, me­nan­­čios se­­niausią čia gyvenusių žemaičių istoriją, dvi savai­tes vyko KU studentų Baltijos regiono mokomoji-pa­žinti­­nė praktika. Jos tikslas, pasak praktikos vado­vo doc. dr. Gintauto Zabielos, - ištirti dar niekada ne­­tirtą paslaptin­gą­ją Medvėgalio kūlgrindą, paieškoti Medvėgalio pi­liakal­nio senųjų žmonių gyvenimo pėd­sakų ir taip pa­siruošti kitų metų ekspedicijai.

Aukščiausias Žemaitijos piliakalnis pritraukė būrį jaunųjų archeologų ne tik iš KU: ekspedicijoje dalyvavo ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos vasaros stovyklos „Vėliukai archeologų šalyje“ dalyviai. Jaunieji kasinėtojai buvo apsistoję Karūžiškės dvare, kur, kol vyko tyrinėjimo darbai, praleido dvi savaites.

Praktikos vadovas džiaugėsi dideliu vaikų susidomėjimu, o pastarieji taip pat tryško džiaugsmu, jog turėjo galimybę suprasti, kas yra archeologija, iš arti susipažinti, pačiupinėti jos įrankius, nes dažniausiai apie tai, kas yra archeologija, turime tik teorinių žinių, ir tik retas kuris yra su šiuo mokslu susidūręs iš taip arti.

Pirmąją ekspedicijos savaitę vaikai kartu su praktikos vadovu G.Zabiela bei dviem Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokytojomis didžiausią dėmesį skyrė kūlgrindos paieškoms. Nes, pasak docento G.Zabielos, apie Medvėgalį kol kas žinome nedaug: tik tiek, kad tai - aukščiausia kalva, jos papėdėje yra buvusi gyvenvietė, šalia stūkso Piliorių bei Alkos kalnai.
Kūlgrinda, G.Zabielos teigimu, - tai slaptas, akmenimis grįstas kelias, skirtas patekti arba išeiti iš pilies ar gyvenvietės. Tačiau kur ji yra, tiksliai nebuvo žinoma, kadangi Medvėgalio piliakalnis archeo­logiškai ir istoriškai ištyrinėtas dar niekada nebuvo, žinių itin stigo. Iki šiol buvo žinomas tik apytiksliai pastatytas ženklas su rodykle, nurodantis kūlgrindos vietą, bet ir juo niekas negalėjo aklai pasikliauti.

„Kūlgrindos paieškoms turėjome istoriko Vytenio Al­­mo­nai­čio parengtą schemą, kurioje bu­vo pažymėtas slaptasis ke­lias. Kaip vie­nas pagrindi­nių orientyrų turėjo būti kriaušė, bet, ma­tyt, tvarkant pi­liakalnį, ji buvo nupjauta kartu su kitais medžiais. Tad mes su praktikan­tais į kūlgrindos paieškas leidomės turėdami labai apytikslius duomenis. Todėl pagal pasakojimus bei aprašymus šio akmeninio tako rasti buvo neįmanoma. Teko rinktis kitą būdą – smaigstyti iešmus į žemę ir ieškoti po ja akmenų sankaupų. Taip, badydami žemę smaigais, kuriuos įprastai naudojame šašlykams kepti, ir atradome pas­laptingąjį kelią.

Tikėjomės rasti plačią vingiuotą kūlgrindą, tačiau kol kas sunku apibūdinti tai, ką aptikome. Pelkė - gili, apie pustrečio metro, ir kokia tai kūlgrinda bei kokia buvo jos paskirtis, įvardinti dar negalime. Teks išsiaiškinti, kaip ji vei­kė, ar po ja buvo pilamas koks gruntas, smėlis, ar ji visada būdavo po vandeniu. O gal šalia ėjo grioviai vandeniui nutekėti? Tačiau jau dabar galima drąsiai teigti, kad tai yra istorinis įvykis Lie­tuvos archeologijoje, nes galėsime plačiau sužinoti apie čia gyvenusių žmonių būdą, buitį“, – „Šilalės artojui“ sakė šios ekspedicijos vadovas G.Za­biela.

Antrąją tyrimų savaitę jaunieji archeologai persikėlė į Medvėgalio tyrinėjimus, bet kasinėjimams oras buvo negailestingas, trukdė lietus.

„Ant kalno viršaus kasame šurfus,  kurie turėtų padėti išsiaiškinti senąją žmonių gyvenimo istoriją“, - stebėdamas praktikantus, trumpai ko­mentavo G.Zabiela.

O darbas išties virė. Vaikai smagiai rausė duobes, laimin­gi krykštavo, nes, pasirodo, dar ir lobį rado – pinigų. Jų mokytojos minėjo, jog tai gali būti gana sena valiuta.

Praktikos vadovas G.Zabiela teigė nekeliantis sau bei savo komandai perdėtai aukštų tiks­lų. Kadangi archeologijoje dve­ji metai yra labai trumpas laiko tarpas, tikimasi ištirti tik pačius smulkiausius dalykėlius.

„Tuo labiau, kad mus riboja ir laikas: negalime įsijausti į kasinėjimus, nes artėja tradicinis Medvėgalio me­­nų festivalis. Todėl viską, ką atkasėme, turėsime užkasti. Grįšime čia kitais metais, tikimės, jau ne dviem savaitėms, o ilgesniam laikui ir galbūt galėsime apie Medvėgalio praeitį papasakoti plačiau“, - pažadėjo Klai­pėdos universiteto docentas G.Zabiela.

Laura GIRČYTĖ

Vytauto Didžiojo universiteto

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto

Viešosios komunikacijos 3 kurso studentė

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijų atlaidų Kunigų die­nos metu Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ paskelbė svarbią žinią tikintiesiems: beveik tris­­de­šim­čiai vyskupijos pa­rapijų teks atsisveikinti su senaisiais kunigais ir priimti naujus. Šilalės dekanate didelių pa­sikeitimų nenumatoma, nors kai kuriose kitose Telšių vys­kupijai priklausančiose parapijose keičiasi didžioji da­lis dva­sininkų.

Kaip „Šilalės ar­toją“ informa­vo Telšių vys­ku­pijos kanc­leris kuni­gas Ha­rol­das Šnei­de­­rai­tis, pagal lie­pos 6 d. pasi­rašytą vyskupo dekretą, dvasi­ninkų ro­tacija vyks­ta maždaug 30 pa­rapijų. Ši­la­­lės de­kanate po­­ky­čių - ne itin daug. Šilalės Šv. Pranciškaus Asy­­žie­čio para­pijoje dirbęs kun. Mindaugas Alek­­na išvyksta į Kau­no arkivyskupiją. Tiesa, į kokią parapiją jis bus pa­skirtas, paaiškės tik po arkivyskupo Liongino Virbalo sprendimo.

Kunigas Vaidotas Vitė, ne taip seniai atsikraustęs į Šila­lę ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje ėjęs vikaro parei­gas, taip pat atsisveikina su šilališkiais. Jis paskirtas Tau­ragės Švč. Trejybės bažnyčios vikaru bei Pagramančio Švč. Mer­gelės Marijos Nekal­tojo Pra­sidėjimo parapijos administratoriumi. Jis susikeis su iki šiol Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios vikaru Andrejumi Lazarevu, kuris atkeliamas į Ši­lalę.

Nuo 2009-ųjų Upynos Švč. Mergelės Marijos vardo parapijoje dirbęs klebonas kun. Eduardas Steponavičius, prieš tai atvykęs iš Plungės, ap­tarnavo ne tik pagrindinę Upy­nos, bet ir Varsėdžių bei Girdiškės bažnyčias. Didelės dalies tikinčiųjų liūdesiui, kunigas iškeliamas į Stalgėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapiją. Jam taip pat teks aptarnauti ir Kantaučių bei Žlibinų bažnyčias.

Vietoje kun. E.Stepona­vi­čiaus į Upyną iš Tauragės rajono Žygaičių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos atkeliamas kun.Vytautas Šiaudvytis.

Atsisveikinti tikintiesiems reikės ir su Kvėdarnos kle­bonu – kun. Juozas Ru­dys iš Kvėdarnos Švč. Mer­ge­lės Marijos Nekaltojo Prasi­dė­jimo bažnyčios išvyksta į Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapiją, kur dar aptarnaus ir Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapijos tikinčiuosius. Į kun. J. Rudžio vietą stos kun. Edgaras Pet­ke­vičius, iki šiol dirbęs Al­sė­džiuose.

Pasak vyskupijos kanclerio kun. H.Šneideraičio, pagal bažnytinės teisės nuostatus, vikarai savo naujas paskyrimo vietas turi pasiekti per dvi savaites, klebonai – per mėnesį nuo pasikeitimų paskelbimo datos. Tad iki rugpjūčio pradžios rajono tikintieji jau turėtų sulaukti naujų dvasininkų.

Įprastai klebonai iš vienos parapijos į kitą perkeliami kas septynerius metus. Nors, akivaizdu, yra ir išimčių. Jos, kanclerio kun. H.Šneideraičio teigimu, priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Telšių vyskupija, kurios įkūrimo 90-metį šiemet minime, yra suskirstyta į vienuolika dekanatų, joje yra 151 para­pi­ja ir 91 koplyčia. Jas aptarnauja 133 dieceziniai kunigai bei 15 kunigų-vienuolių. Pirmuoju Telšių vyskupijos vyskupu buvo Justinas Stau­gaitis. Nuo 2002 m. sausio 5 d. vyskupijai vadovauja vyskupas doc. dr. J.Boruta.

Birutė PALIAKIENĖ

Liepos 12 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pa­tvirtino ateinantį rudenį vyksiančių Seimo rinkimų apy­gardų rinkimų komisijų sudėtį. Vakar šių komisijų pir­mininkai davė rašytinius pasižadėjimus ir pradėjo eiti savo pareigas.

Mūsų rajone, nuo šiol įeinančiame į Pietų Žemaitijos apygardą, spalio 9 d. rengiamiems rinkimams vadovaus 11 narių komisija. Jos pirmininke tapo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų deleguota Šilalės sa­vivaldybės Švietimo, kul­tū­ros ir sporto skyriaus ve­dė­ja Rasa Kuzminskaitė. Kartu su ja rinkimus styguos Au­reli­ja Betingienė (atstovaujanti Lietuvos liberalų sąjūdžiui), Gi­tana Giačienė (iškelta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos), Dalia Kiupelienė (nuo partijos „Tvarka ir teisingumas“), Regina Kvederienė (Lie­tuvos teisininkų draugija), Jolita Lelėnienė (delegavo Teisingumo ministras), Vita­lijus Mockus ir Daiva Vilkė, ku­riuos į komisiją pasiūlė Šilalės savivaldybės administracijos direktorius, Laima Mo­tu­­zienė (Darbo partijos atstovė), Natalija Taurinskienė (So­cialdemokratų partija) bei Rietavo savivaldybės admi­nist­­racijos direktoriaus dele­guo­­ta Jūratė Šedvilaitė.

VRK primena, kad partija, kelianti kandidatus, ar asmenys, nusprendę dalyvauti rinkimuose ir užsiregistravę savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, nuo liepos 16 d. gali teikti pareiškinius dokumentus. Jų priėmimas baig­sis rugpjūčio 5 d. Jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo, kiekvieną jos keliamą kandidatą, kaip ir save iškėlusį asmenį vienmandatėje rinkimų apygardoje, parašais turi paremti ne mažiau kaip 1000 rinkėjų.

Pietų Žemaitijos apygardoje rinkėjų palankumą rudenį mėgins pelnyti šiuo metu Seime dirbantys Remigijus Žemaitaitis („Tvarka ir tei­sin­­gumas“) bei Stasys Šed­ba­ras (Tėvynės sąjunga – Lie­tuvos krikščionys de­mokra­tai), žemės ūkio viceministras, savivaldy­bės tarybos narys Albinas Ežers­kis (Socialdemokratų partija), Dar­bo partijos iškeltas kandidatas buvęs Premjeras Gedi­minas Vag­no­rius bei Liberalų sąjūdžio Šilalės skyriaus pirmininkas Rolandas Bagdonas. Tačiau gali būti, jog norinčiųjų patekti į Seimą bus ir daugiau.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Rajono savivaldybės salėje „Arch VR“ at­stovai pri­statė Šilalės autobusų stoties su nauju pre­kybos centru rekonst­ravimo projektą. Deja, išklausyti projekto autoriaus Vi­do Raščiaus ko­­mentarų atėjo tik keletas savivaldybės ad­ministracijos dar­buotojų ir UAB „Ši­lalės autobusų par­kas“ atstovų. Eilinių ši­la­liškių renginys ne­sudomino. Galbūt ir dėl to, jog pritrūko informacijos.

Kaip teigė V.Raščius, dabar buvo palankiausias metas susipažinti su projektu, teikti siūlymus, tačiau nieko konk­retesnio nesulaukta. Galbūt siūlymų atsiras, derinant detalųjį planą, pristatant techninį projektą.

Žinoma, autobusų stotis, kaip vienas iš svarbiausių reprezentacinių objektų, Šilalės nepuošė, tuo labiau jos atnaujinimas buvo per didelė našta finansiškai sunkiai besiverčiančiam Šilalės autobusų parkui. Todėl tikimasi, jog 2017 metų pradžioje prasidėsianti stoties, kuri glausis po bend­ru su prekybos cent­ru „Norfa“ stogu, rekonst­rukcija bus baigta per gerą pusmetį. Anot V.Raščiaus, paprastai toks objektas pastatomas per 5-6 mėnesius, mėnesį ar du užtruks tik stoties statyba.

Kol kas nežinoma, kas šį ob­jektą statys, dar neskelbiama ir tiksli jo darbų vertė (2 milijonų eurų vargu ar užteks). Tačiau kituose miestuose kartu su prekybos centrais įsikūrusios au­tobusų stotys yra patogus, pelningas, pirkėjų ir autobusų keleivių pritraukiantis objektas. Kaip bus Šilalėje, parodys ateitis.

Aldona BIELICIENĖ

Praėjusią savaitę prie Paršežerio vyko parodomosios pratybos, kuriose dalyvavo Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, Visuomenės sveikatos biuro specialistai, savivaldybės administracijos ir Šilalės rajono policijos komisariato darbuotojai, Pajūrio 10-osios kuopos jaunieji šauliai.

Pratybas organizavo Šila­lės rajono savivaldybės admi­nist­racijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu sudaryta darbo grupė. Ji įpareigota organizuoti prevencines priemones, siekiant su­mažin­ti nelaimingų atsitikimų vandenyje bei paplūdimiuose. Buvo aplankyti labiausiai pa­mėgti vandens telkiniai (Parš­ežeris, Dievyčio ežeras, Bal­sių, Ašučio, Nevočių tvenkiniai, Jū­ros upės rekreacinė zona Did­kiemio ir Pajūrio seniūnijose), aptartos galimos grėsmės poilsiaujantiesiems prie jų.

Vienu iš galimų pavojų besimaudantiesiems dar­bo grupės nariai įvardijo visuomenės žinių trūkumą, kaip reikėtų elgtis, pamačius skęstantį žmogų. Todėl Šilalės visuomenės sveikatos biuro specialistų bei Tauragės APGV Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų organizuotose parodomosiose pratybose buvo imituotas žmo­gaus skendimas, jo traukimas iš vandens bei dirbtinio kvėpavimo operacijų atlikimas.

Be to, Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakingi darbuotojai iš­sa­miai papasakojo apie pir­muosius veiksmus, kurių būtina imtis, išvydus skęstantįjį, apie prisiartinimo prie jo būdus bei pristatė kitą aktualią su skendimo prevencija susijusią informaciją. Šilalės visuomenės sveikatos biuro darbuotojai pademonstravo ir išsamiai paaiškino dirbtinio kvėpavimo atlikimo procedūrą. „Skenduolio“ gaivinimo mokymai buvo atliekami, naudojant žmogaus muliažą. Po parodomųjų pratybų kiekvienas norintis galėjo praktiškai pamėginti atlikti dirbtinį kvėpavimą suaugusiam asmeniui ar vaikui, nes muliažo indikatoriai rodė, ar operacija yra atliekama teisingai, ar „gaivinamojo“ kvėpavimo takai atviri, išvalyti.

Visi, poilsiaujantys prie van­­dens, privalėtų elgtis atsakingai ir maudytis tik tam skirtose vietose. O jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, skubiai rinkite pagalbos numerį 112 arba skambinkite tiesiogiai Ši­lalės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai tel.: (8-449) 5-21-01, (8-656) 6-83-20.

Ruslanas PAČKOVSKIS

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas

AUTORIAUS nuotr.