Žibuoklės
Pražydo žibuoklės pašlaitėj, Sušildytos saulės skaisčios, Sučiulbo paukšteliai padangėj, Linkėdami meilės gražios. Miškai ir upeliai atgijo Po miego žiemužės ilgos, Pavasario džiaugsmas sugrįžo Gimtinėj manos Lietuvos. Plačiai aš atvėriau krūtinę Pavasario džiaugsmui vaiskiam Ir gėriau, vis gėriau be galo Atgimusią meilę viskam! Težydi žibuoklės, težydi Gimtinėj manos Lietuvos, Gyvenimą gražų telydi Neskintos žibuoklės miškuos. Juozas STASINAS