2025 metais vėl sugrįžta ambicingas VII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“. Programoje numatyti 23 koncertai, kurie vyks Lietuvoje ir užsienyje. Didžioji jų dalis – 17 koncertų – klausytojus kvies į Klaipėdą, kamerinės muzikos skambesiu užliedamas miesto kultūrines erdves: Prano Domšaičio galeriją, Klaipėdos koncertų salę, senamiesčio paveldą reprezentuojantį „Pajūrio krantą“, Klaipėdos pilies muziejų, LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salę bei Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Tarptautinė festivalio programa apims pasirodymus Vokietijoje – Vasario 16-osios gimnazijoje Hiuttenfelde ir Rennhof pilyje, Latvijoje – Rygos Juodagalvių muziejuje, bendrus koncertus su Latvijos bei Lenkijos lietuvių bendruomenėmis Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Festivalio organizatorė Inga Maknavičienė pasakoja, kad ši kilni, įpareigojanti ir ambicinga tęstinio projekto „Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis IMPRESIJOS“ idėja buvo puoselėjama nuo 2014 metų. Ji gimė šio projekto meno vadovės, pianistės, daugiau nei 30 tarptautinių konkursų ir „Grand Prix“ laureatės Gabijos Maknavičiūtės-Janavičienės iniciatyva.

Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė, pelniusi daugybę įvertinimų – tarp jų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko bei kitų miestų vadovų padėkas, LR kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson Jaunojo atlikėjo premiją už 2017 metų kūrybinius pasiekimus, taip pat LR Prezidento Antano Smetonos kultūros premiją 2021 metais – siekė sukurti platformą Klaipėdos miesto muzikams profesionalams ir jauniesiems talentams, suteikiant jiems galimybę atsiskleisti tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje.

Šiandieninė politinė situacija Europoje ir pasaulyje kelia daugybę iššūkių. Ne išimtis – ir lietuvių diaspora užsienyje, kuriai festivalio dalyviai jau ne vienerius metus skiria daug dėmesio: muzikos menas – opera, miuziklas – tampa priemone kalbėti apie Lietuvos istoriją, jos didžiųjų sūnų išmintį, klaidas ir klystkelius. Tai kvietimas pažinti savo šaknis, įvertinti ir įsivertinti tautos patirtį tiek Lietuvoje, tiek svetur, ypač sprendžiant esminius mūsų tautos išlikimo klausimus.

Todėl kovo mėnesio pabaigoje, bendradarbiaujant klaipėdiečiams profesionalams – Igoriui Bakanui, Ingai Maknavičienei, Gabrielei Jocaitei, Maestro Stasiui Domarkui su lietuvių atstovais užsienyje, festivalis pradėtas Vokietijoje, o balandžio 29 d. tęsėsi Latvijoje (Rygoje) konsuliniu lygiu: kartu su ten reziduojančiais užsienio šalių ambasadoriais, konsulais ir Lietuvių bendruomenės atstovais, buvo paminėtas pirmosios Europos rašytinės konstitucijos – 1791 m. Gegužės 3-iosios – sukūrimo faktas. Susirinkusiems svečiams buvo pristatyta įspūdinga festivalio “Impresijos” koncertinė programa, kurią atliko Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos atlikėjai: prof. Juris Kalnciems, prof. Mariusz Ciolko, prof. Antra ir Normunds Viksnes. Lietuvai šiame koncerte atstovavo tarptautinių konkursų laureatės – Beata Ignatavičiūtė ir pianistė Inga Maknavičienė.

Pirmasis festivalio koncertas Klaipėdoje numatytas gegužės 5 d. LDM P. Domšaičio galerijoje. Koncerte tema „Slaptingoji kalbos dvasia. Simonui Dachui – 420...“ kartu su tarptautinių konkursų laureatais – solistais Viktorija Stanele (sopranas), Igoriu Bakan (baritonas) ir pianiste Inga Maknavičiene kurs Klaipėdos kultūros magistrė, aktorė Virginija Kochanskytė. Ji pakvies klausytojus prisiminti ir paminėti Simono Dacho 420-ąsias metines, atliepiant LR 2025 metais paskelbtus baroko literatūros metus Lietuvoje. Renginyje taip pat numatytas rašytojo, Nobelio premijos laureato Tomo Mano 150-ųjų gimimo metinių minėjimas, skambės vokiečių ir kitų Europos šalių kompozitorių vokaliniai kūriniai. Tai pirmasis festivalio koncertas, kuriame bus galima išgirsti ne tik 400 metų senumo eilių Taravos Anikei, bet ir fragmentų iš T. Mano tetralogijos „Juozapas ir jo broliai“, III-iosios dalies „Juozapas Egipte“.

Pirmosios festivalio dalies „Miracula Musicae“ tradiciniai koncertai skirti skatinti jaunųjų talentų kūrybinės raiškos įvairovę ir ugdyti jų kultūrinį bei meninį skonį. Šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos klasiko M. K. Čiurlionio kūrybai, tačiau klaipėdiečių pasirodymus sups ne tik M. K. Čiurlionio poezija, laiškai artimiesiems, bet ir S. Dacho, ir šių dienų Lietuvos poetų eilės.

Šie koncertai ne tik rengia jaunuosius atlikėjus viešiems pasirodymams prestižinėse Klaipėdos erdvėse, bet ir padeda didinti jų žinomumą šalyje (pavyzdžiui kasmet organizuojamuose renginiuose „Kultūros naktis – Impresijų naktis“ Vilniuje).Festivalio pirmąją dalį „Miracula Musicae“ vainikuos koncertas ,,CELLOFORTE!“, kuriame pasirodys prof. Rimanto Armono violončelės ir prof. Irenos Uss-Armonienės koncertmeisterio klasių studentai bei absolventai klaipėdiečiai.

Anot Ingos Maknavičienės, VII-ojo tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Impresijos“ antroje dalyje – „GAUDEAT IMPRESSIONS“ – edukaciniai ir teminiai koncertai, skirti miesto istorinės atminties puoselėjimui bei reikšmingų įvykių ir asmenybių įprasminimui. Minimos tokios datos kaip S. Dacho 420-osios, T. Mano 150-osios gimimo metinės, Prūsijos hercogystės įkūrimo 500-metis.

Ši dalis taip pat įsilieja į Lietuvoje paskelbtus kultūrinius metus: genijaus M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Baroko literatūros metus (2025), lietuvių liaudies dainų metus (2025), Gedulo ir vilties dienos minėjimą, Karaliaus Mindaugo karūnavimo 772-ąsias metines bei Europos muzikos meno asmenybių pagerbimą, tarp jų – Johanno Štrauso 200-ąsias gimimo metines. Birželio 2 d. specialiai iš Milano atskris E. Balsio menų gimnazijos absolventė Olesia Mamonenko, kurios italų didžiųjų kompozitorių arijas Vienos operetės perlais apipins Beata Ignatavičiūtė ir Mindaugas Rojus ir Inga Maknavičienė koncerte ,,PASKENDUS SAULĖS SPINDULIUOS, skirtame J. Štrauso 200-osioms gimimo metinėms“ Prano Domšaičio galerijoje. Ten pat birželio 9 d. klausysimės mūsų kraštietės Joanos Gedmintaitės ir kolegių - Viktorijos Zabrodaitės, Nijolės Baranauskaitės programos ,,ŽAIŽARUOJANTI FANTAZIJA“. Birželio 16 d. į koncertą ,,SIMFONINIS BALETAS“ LMTA Klaipėdos fakultete kartu su savo kolegomis – Kamile Zaveckaite (Vokietija, Austrija), Luku Gedvilu (Estija), Lauryna Lankutyte-Levickeis pakvies mus šio festivalio Meno vadovė Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė. Abi programas susirinkusiems klausytojams pristatys Klaipėdos Kultūros magistrė Regina Šaltenytė-Reklaitienė.

Draugystė su užsienio šalių menininkais profesionalais ir lietuvių diasporos atstovais bus tęsiama birželio mėnesio pabaigoje Lietuvoje ir Lenkijoje: birželio 21 d. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje koncertuos lietuvių diasporos atstovai iš Lenkijos – Suvalkų ansamblis „SŪDUVA“ (vadovas Arnoldas Vaznelis). Dvasinės bendrystės vedini šiame renginyje giedos ir šios bažnyčios liaudiškų kantičkinių giesmių ansamblis, vadovaujamas Vidmanto Budreckio.

Birželio 27 d. Klaipėdoje numatyta trijų šalių menininkų profesionalų programa 3L: LIETUVA-LENKIJA-LATVIJA, kurioje dalyvaus profesoriai: Mariusz Ciolko (Varšuvos F. Chopino muzikos universitetas), Antra ir Normunds Viksnes (Latvijos J. Vytuolio muzikos akademija) bei Lietuvos profesionalaus meno atstovai – Šarūnas Šapalas ir pianistė Inga Maknavičienė.

Birželio 28 d. festivalis tęs gastroles užsienyje – aplankys Suvalkų lietuvių bendruomenę, kur kartu bus surengtas bendras koncertas ,,MINĖSIME JUOS AMŽINAI: LIETUVA–LENKIJA–LATVIJA“, skirtas Lietuvių liaudies dainų metams.

Birželio 29 d., Varšuvos muzikų draugijos koncertų salėje (pilyje), kartu su muzikais iš Lenkijos ir Latvijos, pripažinti Lietuvos menininkai Igoris Bakan ir Viktorija Stanelė pristatys specialiai šiai progai sukurtą kompoziciją ,,Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Didieji“.

Liepos 5 d. Festivalis pakvies į Klaipėdos m. piliavietę minėti Karaliaus Mindaugo 772-ąsias metines programoje ,,Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“. Programoje dalyvaus Klaipėdos Kultūros magistrai – prof. Jonas Genys, Stanislavas Domarkas, Regina Šaltenytė-Reklaitienė ir solistai klaipėdiečiai Rasa Ulteravičiūtė, Viktorija Stanelė, Igor Bakan, pianistė – Inga Maknavičienė. Šią dieną tikimasi ir KJP orkestro (vad. Egidijus Miknius) dalyvavimo, nes minėsime ir svarbias 90-ąsias KJP įkūrimo metines.

Liepos 7 d. Programa PRŪSIJOS KARALIŠKŲ ŽINGSNIŲ AIDAS KLAIPĖDOJE bus skirta Prūsijos hercogystės įkūrimo 500 m. sukakčiai minėti (Klaipėdos koncertų salė). Programą kurs Klaipėdos Kultūros magistrė Virginija Kochanskytė, Giedrė Zeicaitė, Artūras Kozlovskis, Edita Zizaitė.

Du paskutiniai Festivalio koncertai per iškiliausio Lietuvos kūrėjo M. K. Čiurlionio kūrybą, tarsi arka tarp renginių Vokietijoje ir Lietuvoje vainikuos VII Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio akordus:

Liepos 14 d. susitiksime su pripažintais Lietuvos menininkais – pianistais Sonata ir Roku Zubovais. Programoje „Čiurlionio pasaulis“ bus pristatytos M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių transkripcijas fortepijonui 4 rankoms (transkripcijų autoriai - Sonata ir Rokas Zubovai).

Liepos 21 d. programą „Gyvenimo sonatos sąskambiai. Dedikacija Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui“ atliks pianistė R. Blaškytė ir V. Kochanskytė. Abu pastarieji koncertai vyks Klaipėdos koncertų salėje.

Organizatoriai tikisi, kad visi šie renginiai ne tik puoselėja Lietuvos ir Klaipėdos istoriją, bet ir prisideda prie tarptautinio bendradarbiavimo, kurio tikslas – pristatyti aukščiausio meninio ir profesinio lygio lietuvių, latvių, lenkų ir vokiečių kūrėjus bei jų pasiekimus Klaipėdoje, sudarant galimybę klausytojams drauge pasinerti į kamerinės muzikos pasaulį, patirti įkvepiančias menines akimirkas ir dalyvauti kultūriniame vyksme...

Festivalio organizatorių informacija

Gegužės 9 ir 10 dienomis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ pirmą kartą bus parodytas šiuolaikinio baleto diptikas „Reverb‘as“, kurį sukūrė tarptautinis choreografų duetas – Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija). Po įspūdingos premjeros praėjusių metų Klaipėdos festivalyje, įvykusios atviroje elingo scenoje, šis dviejų vienaveiksmių baletų vakaras persikelia į teatro sceną ir žada dar stipresnį vizualinį bei emocinį įspūdį.

Pasmerktas pripažinimui

„Reverb‘ą“ sudaro du šokio spektakliai – Gajaus Žmavco „Garso elipsė“ („Audio Unit“) ir Douglaso Lee „Kalista“ („Callisto“). Tai modernūs, giliai apgalvotos choreografinės struktūros baletai, kuriuose šokis, garsas ir šviesa susilieja į vientisą, hipnotizuojantį meninį pasaulį. Abiejuose kūriniuose tyrinėjamas žmogaus kūno santykis su garso banga, erdve, laiku – o visa tai išreiškiama per šiuolaikinio šokio plastikos įvairovę, preciziškai valdomą ritmą ir kolektyvinio judesio energiją.

Pernai vasarą Klaipėdos festivalį atidariusi pasaulinė premjera sulaukė ne tik gausios publikos, bet ir išskirtinai palankių kritikų vertinimų. Muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė pabrėžė, kad „Reverb‘o“ šokio kalba – šiuolaikiška, plastinė, stulbinamai lanksti, nors nestokojanti sudėtingų, net akrobatinių elementų. Pasak jos, šokėjų duetai ir grupinės scenos dvelkia nežemiškomis apeigomis, burtais, o mistinę atmosferą dar labiau sustiprina ritmiškai pulsuojantis, sintezatoriumi kuriamas garsovaizdis ir įspūdingas apšvietimas.

Teatrologė Jūratė Grigaitienė pažymėjo pastebimai išaugusį KVMT baleto trupės profesinį lygį, šokėjų tarpusavio koordinaciją, plastinį tikslumą, bei dinamišką choreografijos struktūrą, kurioje soliniai ir masiniai numeriai organiškai keičia vienas kitą kurdami įtaigią dramaturgiją.

„Modernūs skambesiai, juvelyriškai nušlifuoti baleto artistų judesiai užburia. Tai tarsi šveicariško laikrodžio mechanizmas, nuo kurio negali atitraukti akių“, – rašė portalo „15min“ žurnalistė Aurelija Jašinskienė.

Kompozitorė Loreta Narvilaitė akcentavo išbaigtą choreografijos, muzikos ir scenovaizdžio visumą, kuri spektaklį paverčia itin paveikiu ir patraukliu net ir reikliai šiuolaikinei auditorijai: „Manau, kad „Reverb‘as“ turėtų tapti sėkmingu KVMT repertuaro spektakliu, kurį pamatyti ypač veržtųsi jaunesnio amžiaus publika.“

Suvienyti garso

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupė jau ne vienerius metus nuosekliai įrodo savo profesinę meistrystę, meninę brandą ir kūrybinį gyvybingumą. Tarptautinį pripažinimą pelniusi trupė sėkmingai pristatė tokių žymių choreografų kaip Edwardas Clugas, Robertas Bondara, Alexanderis Ekmanas šokio spektaklius, o jos darbai ne kartą buvo įvertinti prestižiniais apdovanojimais. Nuolat atsinaujinanti ir tobulėjanti, trupė šiandien reprezentuoja aukštą šiuolaikinio baleto standartą.

Pirmoje šokio vakaro „Reverb‘as“ dalyje KVMT baleto trupės meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas publikai pristato visą trupę kaip vientisą organizmą. „Pavadinome šį šokio diptiką madingu žodžiu reverbas, nes tikimės, kad šios premjeros sukeltas meninis atgarsis nuaidės plačiai – ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu“, – sako choreografas.

Buvęs Slovėnijos nacionalinio teatro Maribore šokėjas, o dabar – laisvai samdomas choreografas, muzikos ir vaizdo projekcijų kūrėjas, Gajus Žmavcas bendradarbiauti su Klaipėdos muzikiniu teatru pradėjo 2021 metais, statydamas Edwardo Clugo darbus. Su Klaipėdos baleto trupe užsimezgęs kūrybinis ryšys išaugo į nuolatinį bendradarbiavimą – nuo 2023–2024 metų sezono pradžios menininkas oficialiai tapo trupės meno vadovu.

„Spektaklio pavadinime „Garso elipsė“ („Audio Unit“) susijungia du man ypač svarbūs dėmenys – garsas, kurį kuriu pats, ir vienetas – mūsų trupės šokėjų visuma ir vienybė“, – pabrėžia G. Žmavcas. Šiam kūriniui choreografas ne tik sukūrė judesio partitūrą, bet ir pats parašė muziką klavesinui, styginiams bei mušamiesiems, sukūrė kostiumus ir prisidėjo prie sceninio vaizdo formavimo, taip užtikrindamas išskirtinai vientisą meninę visumą.

Kviečia atrasti fantastinius dalykus

Antroje vakaro dalyje Klaipėdos scenoje savo naują kūrinį pristato G. Žmavco kvietimu pirmą kartą Lietuvoje kūręs žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee. Po baleto studijų gimtajame Londone tapęs Štutgarto baleto trupės nariu, Lee jau beveik tris dešimtmečius gyvena ir kuria Vokietijoje. Nuo 2011 metų jis dirba kaip laisvai samdomas choreografas, kuria spektaklius žymiuose Europos, JAV ir Kanados teatruose.

Abu choreografai susitiko prieš metus Dortmunde, kur dirbo prie šokio spektaklių Šiaurės Reino–Vestfalijos jaunimo baleto trupės projekte „Da Vinci Mode“. „Man patiko jo choreografija, o jam – mano“, – pasakoja D. Lee. „Sužavėjo Klaipėdos teatro baleto meno vadovo vizija – jauna, veržli trupė, ambicingi repertuaro planai. Atvykęs į Klaipėdą nustebau – ši trupė atvira naujovėms, gali įgyvendinti pačius įvairiausius sumanymus. Tai išties puiki medžiaga kiekvienam choreografui.“

Šios kūrybinės sinergijos rezultatas – šokio spektaklis „Kalista“ („Callisto“), kuriame subtiliai susipina abstrakti šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir futuristinė estetika. Spektakliui muziką sukūrė australas Nicolasas Sávva – Berlyne gyvenantis garso menininkas ir prodiuseris, jau ne kartą bendradarbiavęs su D. Lee.

„Kalista – tai mano sceninis slapyvardis ir kartu graikų nimfos, vieno didžiausių Jupiterio palydovų, vardas. Jo paviršius išvarpytas gilių kraterių, kurių viršūnes vietomis dengia ledas. Kalbėdamas su kompozitoriumi prašiau, kad muzikoje atsispindėtų gamtos, vandens garsai. Taip pat siekiau, kad spektaklis perteiktų pojūtį, jog veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Mane žavi teatras kaip galimybė atrasti fantastinius dalykus – gal net kitas planetas. Todėl šiame kūrinyje noriu atskleisti ateities žmonių, o gal net kitos civilizacijos pasaulį“, – pasakojo Douglasas Lee.

Be to, choreografas pats sukūrė ir spektaklio kostiumus – minimalistinius, elegantiškus, sustiprinančius kuriamą vizualinę atmosferą.

„Reverb‘as“ kviečia žiūrovus atrasti modernųjį baletą. Tai unikali proga stebėti, kaip garsas tampa ištobulintais judesiais, o judesių plastika – pasakojimu, pasiekiančiu jausmus. Šį proga taip pat bus paskutinė išvysti abu spektaklius kartu – kitą sezoną jie taps kitų šokio programų sudėtine dalimi.

KVMT inform.

„Kad kažkas pareitų, temstant vakarui, sustotų po dangum, atsidustų – namai. 

Atidarytų lengvai prikabintas duris, apgraibomis įeitų, ištartų – čia aš, ir visi visi žinotų – 

taip, čia tu, ir kažkas prasidėtų iš naujo“. 

                                                                                                                                                                     Viktorija Daujotytė 

Pirmąjį gegužės sekmadienį, Motinos dieną, baltais žiedais sningant sodams, 

dar kartą grįšime į pradžią, kurioje yra Mama. 

Visada laukianti, mylinti, suprantanti ir atleidžianti. Ji kartu ir laimėje, ir paklydimuose. 

Ji kartu net tada, kai labai toli. Mama yra amžinai – skausme prikelianti ir pakelianti, 

visada širdyje žinanti, kaip ir kuo gyvena jų net ir pražilę vaikai. 

Ji tarsi gyvybės versmė, iš kurios šiandien atsigersime jos rūpesčio, gerumo ir stiprybės...

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pirmadienį Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos pradinių klasių skyriuje buvo didžiulė šventė, priminusi mokslo metų pradžios šurmulį – vaikai sugrįžo į atnaujintas, modernizuotas klases, o mokyklos administracija ta proga surengė iškilmingą atnaujinto korpuso atidarymą.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 33

Žmones piktina sostinės požiūris į regionus, kuomet postringaujama apie puikiai išvystytą visuomeninio transporto tinklą, nors iš kaimų ir miestelių net neįmanoma patogiai pasiekti rajono centro.  Būtent dėl to skundžiasi ir Kvėdarnos gyventojai.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 33

Dabartinė valdančioji koalicija, panašu, turi dėl ko pasiginčyti bet kuriuo politiniu klausimu. Nors fi­nansų ministras pateikė siūlomos mokesčių reformos juodraštį, iki šiol neaišku, kas jam pritaria. Net kal­bant apie pačius socialdemok­ra­tus. 

Atvelykio sekmadienį prie Vilniaus Arkikatedros tūkstančiai žmonių susirinko ne džiaugtis gailestingumo žinia, bei išsakyti nepasitenkinimą valdžia. Šįsyk atėjo tikrai ne tie, kurie praėjusių metų pabaigoje prie Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje protesta­vo prieš Remigijaus Žemaitaičio ir jo partijos įtraukimą į valdančiąją koaliciją. Jei anuomet buvo galima sakyti, jog neva rinkimais nepatenkintas Vilniaus „socialinis burbulas“, tai dabar susirinko tie, kurie nuolat piktinosi ir buvusia valdžia. Nenuostabu, jog būta ir plakatų, kurie smerkė į opoziciją nustumtus konservatorius. Protestuotojų žinia paprasta – jie ne tam taip emocingai kovojo su Ingridos Šimonytės Vyriausybe ir jos siūlomomis reformomis, kad naujoji Vyriausybė judėtų ta pačia vaga.

Beje, daugiausiai apie nekilnojamojo turto mokestį kalbėjęs ir jį kritikavęs R. Žemaitaitis Katedros aikštėje sekmadienį taip ir nepasirodė, nors buvo žadėjęs... 

Galima suprasti Algirdo Syso nuostabą, jog aršiausiai protestuoja regionų gyventojai, kurių nekilnojamojo turto mokestis lyg ir neturėtų skaudžiai paliesti. Kita vertus, tai reiškia, kad palaikymo tikrai nebus ir didesniuose miestuose, kurių merai piktinasi, jog ir toliau vyks Lietuvos regionų supriešinimas – būtent didesniųjų miestų gyventojams norima „išrašyti sąskaitą“ už valdžios pažadą didinti lėšas krašto apsaugai. Be abejo, did­miesčių gyventojai visose valstybėse, kur tik taikomas šis mokestis, už būstą moka daugiau, tačiau esmė ta, kad paprastai jis yra skiriamas išskirtinai infrastruktūros plėtrai ir turėtų būti nukreipiamas į savivaldybių biudžetus. Tačiau Lietuvos projekte, bent jau artimiausiais metais, didesnė jo dalis numatoma gynybos finansavimui.

Reikia pripažinti, jog protestuotojai, kurie rinkosi Vilniuje, iškėlė svarbų klau­simą: kodėl tai, ką siūlo politinė valdžia, neatitinka tų pažadų, kuriais žmonės buvo viliojami balsuoti už ją sudarančių partijų kandidatus?

Šiandien dar sunku pasakyti, kokius kontūrus galiausiai turės mokesčių reforma (tuo labiau, jog ji vis dar keičiama ir tobulinama), bet tenka apgailestauti, kad jos politiniai architektai iš akiračio išstūmė socialinės nelygybės ir skurdo mažinimo problemą. Kaip liūdnai konstatuoja Naciona­linio skurdo mažinimo tink­lo atstovai, valdžia išsikėlė užduotį surinkti kuo daugiau pinigų iš tų, kurie neturi galimybių sukelti didelį triukšmą viešumoje...

Kitas dalykas, apie kurį jau ne kartą rašyta, valdžios siūlymai pertvarkyti ir juos racio­naliau panaudoti viešuosius finansus. Jie būtų įtaigesni, jei matytume valdžios moterų ir vyrų pastangas taupyti. Bet šimtai tūkstančių eurų skirta tam, kad, tarkime, Premjeras galėtų dar moderniau gyventi Turniškėse, išsiskiria teisingumo minist­ro vaišingumas, leidžiant ne savo pinigus, akcentuojamos padažnėjusios pažintinės (pramoginės?) ministerijų atstovų kelionės į užsienio kraštus, Seimo nenoras atsisakyti viešbučio ar mažinti reprezentacijai skirtas išlaidas ir kt. Visa tai verčia dvejoti, ar tikrai racionaliai yra leidžiami mūsų bendri pinigai.

Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas šiuo atveju veikiausiai pakartotų mėgstamiausią savo žodį: „Nesureikšminkime“. Ir nors dalis žmonių piktinasi dėl tokios jo retorikos, tačiau bent kol kas ji puikiai pasiteisina, Premjero asmeniniai reitingai auga, jis be jokios intrigos nugalėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose. 

Tuo metu, kai protestuotojai rinkosi Katedros aikštėje, Premjeras šventė santuokos sukaktį. O apžvalgininkai jau atkreipė dėmesį į faktą, jog jis, skirtingai nei visi iki tol buvę Vyriausybės vadovai, yra linkęs dirbti trumpiau, daugiau dėmesio skirti poilsiui, nesiveržia į susitikimus su užsienio valstybių politikais, per daug nesuka galvos ir nesinervina, kai viešumoje pasirodo kritiška informacija apie Vyriausybės narius ar kokį nors nesusipratimą Seime. Neaišku, ar tai gudri viešųjų ryšių strategija, ar natūralus Premjero gebėjimas atsiriboti nuo bet ko, tačiau kol kas tai veikia.

O kaip į viską reaguoja opozicija? „Valstiečiai“, vadinami „karbauskininkai“, tapo „verygininkais“, o tai reiškia, jog šios partijos pirmininko ir toliau Seime nėra. Buvęs kandidatas į Prezidentus Ignas Vėgėlė vis bando skelbti pareiškimus, tačiau jam akivaizdžiai trūksta vidinės politinės jėgos, o buvimas Seime kol kas neužaugino politinės įtakos.

Liberalai tęsia dar per rinkimus pasirinktą strategiją visur, kur tik įmanoma, akcentuoti savo lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ji reguliariai išsako kritines pastabas, tačiau esmė ta, jog šios kadencijos Seimas taip sumažino darbo intensyvumą, kad ir opozicija atrodo apsnūdusi.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demok­ratai nusprendė nuo aktyvių ginčų Seime pereiti prie važinėjimo po Lietuvą. To labai trūko praėjusioje kadencijoje, nors tokie vizitai yra veiksmingi. Tiesa, sunku dabar atspėti, ar jie padės ištirpdyti per pastaruosius ket­verius metus susirinktą didelės dalies žmonių nepasitenkinimą. Daug kas priklausys nuo to, ar politikai išmoks ne vien kalbėti ir girtis, bet ir klausytis bei girdėti ne tik tai, kas jiems patogu.

Prasidėjo paskutinis kalendorinio pavasario mėnuo. Tačiau gamta šiemet nepaiso jokių taisyk­lių. Nušvitusi saulė gena žmones toliau nuo televizorių, kurie, kaip jau įprasta, vis plukdo informaciją apie nesibaigiančias tragedijas, problemas ir išdavystes. Tikrai neraginu nesidomėti, kas vyksta pasaulyje, tačiau nepamirškime išmintingos krikščioniškos maldos, kurią ne kartą akcentavo ir žemišką kelionę baigęs popiežius Pranciškus: „Viešpatie, suteik kantrybės priimti tai, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti tai, ką galiu, ir išminties atskirti, kada būti kantriam, o kada drąsiam“...

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas

Šilalės kultūros centras mažiesiems šilališkiams tradiciškai surengė ,,Vaikų Velykėles“, į kurias susirinko gausus būrys vaikų ir tėvelių. Šventėje linksmus kūrinius dovanojo Kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis (vadovė Jolanta Kažukauskienė), dainavo vaikų vokalo studija (vad. Orinta Merkelienė), o šokiais linksmino šokio teatro ir šokių studijos „Salto“ šokėjai (vad. Aušra Danisevičienė). 

Vaikai dalyvavo edukacijoje, kurioje ne tik spalvino margučius, bet ir patys gamino velykines dekoracijas, aktyviai rungėsi margučių nešime šaukštu, lenktynėse su bulvių maišais bei margučių ridenimo varžytuvėse. Buvo išrinkti trys stipriausi ir trys gražiausi margučiai. Visus dalyvius skanėstais vaišino pensininkų sąjungos „Bočiai“ Šilalės rajono bendrijos narės.

Dėkojame kultūros centro darbuotojams, savanoriams ir pagalbininkams, „Bočių“ bendrijos narėms ir visiems, kurie padėjo sukurti puikią pavasario šventę.

Jovita VELIČKAITĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etninei kultūrai)

Šilalės kultūros centro nuotr.

Vytogaloje, kaip ir visoje Lietuvoje, baltai žydi sodai, žaluma pradeda tviskėti pievos, o gyvybe virpančią erdvę spalvomis užpildo ryškiaspalvės tulpės. Jų žydėjimas glosto ir ramina Rimos Janušauskienės širdį, bet tikru džiugesiu akys nušvinta tik pamačius takeliu į namus pareinantį septintoką Arminą. Be tėvų likęs vaikaitis šios moters gyve­nimui suteikė ir prasmės, ir pilnatvės. 

Užaugusi netoli esančiame Varsėdžių kaime, Rima džiaugiasi kaimynystėje gyvenančių dviejų brolių ir sesers bend­ryste, jaučia jų pagalbą bei palaikymą, kurio labai reikėjo mirus sūnui. Prieš dešimtmetį, žiūrė­dama į našlaičiu likusį dar beveik nekalbantį trimetį anūką, kurį artimieji parvežė iš Anglijos, moteris neįsivaizdavo, kaip reikės gyventi. Dabar R. Janušauskienė tikina esanti labiausiai dėkinga buvusiai savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Birutei Sragauskienei, kad ji nespaudė ir neskubino apsispręsti, su kuo Arminas augs. 

Rima sako, jog pačiu sunkiausiu metu, kai ašaros savaime riedėjo skruostais, jai kelią parodė mažojo Armino ištartas „viskas bus gerai, močiute“. Ir tada sprendimas atėjo savaime.

Pamažu nuslopo ir netekties skausmas. Įsukdamas į kasdienę rutiną, gyvenimas pats sustatė viską į savo vietas – besirūpinant berniuku, Rimai nebuvo kada galvoti apie save. Taip nepastebimai Arminas ir užaugo, kasdien savo atidumu ir švelnumu vis labiau džiugindamas močiutės širdį.

Iš Vilniaus kilusi vaiko mama liko gyventi Anglijoje. Rima su ja palaiko ryšį, visada atsiliepia į prašymą atsiųsti berniuko nuotrauką. Aplanko Arminą ir kita močiutė, buvusios marčios mama, tačiau artimesnio ryšio iki šiol jiedu neužmezgė.

„Jei Arminas norėtų bendrauti su mama ar kita savo močiute, visomis išgalėmis tą norą palaikyčiau. Neslepiu nuo vaiko, kad turiu jo mamos kontaktus, primenu, kad yra galimybė su ja susisiekti, bet kol kas jis tokio noro nerodo. Gyvenime daug kas keičiasi, gal pasikeis ir jo nuomonė“, – svarsto moteris, anūką auginanti kaip savo vaiką.

Rima juokauja, kad Arminui yra „trys viename“: griežta kaip tėvas, mylinti kaip tikra mama ir lepinanti kaip močiutė.

„Džiaugiuosi, kad vaikui neteko augti tarp svetimų žmonių, be savo šeimos. Bet ne tik jam pasisekė. Dar labiau pasisekė man, kad aš jį turiu. Jis mano gyvenimui suteikė tikslą ir pilnatvę – atsiųsdamas jį man, gyvenimas savotiškai atlygino už sūnaus netekties suteiktą skausmą“, – neslepia mo­teris. 

Rimai labai svarbu, jog berniukas savo namuose gerai jaustųsi, turėtų erdvę, kurioje galėtų pabūti pats su savimi. Ir tai ji sako iš savo patirties – jausmas, jog yra namai, kuriuose jos laukia, Rimą lydėjo visuose gyvenimo keliuose. O jie kartais nuvesdavo labai toli, už tūkstančių kilometrų.

Iš savo tėvų namų Rima išvažiavo baigusi šeštą klasę. Sporto mokyklos treneris Antanas Bukauskas tada parvežė Rimą iš Varsėdžių mokyklos namo ir atsiklausė tėvų, ar išleistų duk­rą į Šilalę sportuoti. Rima juokiasi, prisiminusi, kad mamai buvo baisu, o babytė, aniems laikams šviesi asmenybė, pareiškė: „Ką sėdės vaikas užpeč­ky, tegul važiuoja“. 

„Ir tas jos palaikymas nulėmė didelę dalį mano gyvenimo. Po poros metų Panevėžio sporto mokyklos trenerė pakvietė į vasaros stovyklą, po kurios prasidėjo kelias į didįjį sportą. Buvau perspektyvi lengvaatletė, vidutinių nuotolių bėgikė, patekau į Lietuvos rinktinę, tris kartus išlaikiau kandidatės į sporto meistres normatyvus, turėjau ir sporto meistrės ženk­lelį. Sportuoti tada buvo labai geros sąlygos: viskas apmokėta, niekuo pačiam nereikia rūpintis, tik treniruokis, siek rezultatų. Esu labai dėkinga savo pirmajam treneriui pedagogui A. Bukauskui, kurio paskatinta pasirinkau sportą ir turėjau galimybę labai daug patirti ir pamatyti“, – džiaugiasi R. Janušauskienė. 

Bet po ilgų kelionių Rimą visada traukdavo namai. Pasijusdavo į juos sugrįžusi iškart, vos lėktuvo ratai dunkstelėdavo į nusileidimo taką, nors iki Varsėdžių dar laukdavo ilgas valandas trunkanti kelionė. 

Nors gyvenimo keliai R. Janušauskienę buvo nuvedę net į kelias skirtingas užsienio šalis, o ir abu sūnūs įsikūrė Ang­lijoje, vis tik nė viena šalis jai taip ir netapo tikrais namais. Lietuva traukė kaip magnetas, todėl grįžo į Tauragę. 

Sulaukus 40-ies, vis dažniau pradėjo ateiti į galvą mintis, kad reikia kažką keisti. Užėjusi į vieną Tauragės saloną pasidžiaugti gėlėmis, netikėtai sulaukė pasiūlymo pakeisti motinystės atostogose esančią moterį. Taip prasidėjo naujas R. Ja­nušauskienės gyvenimo etapas. Ir dabar gėlės jai yra pats gražiausias dalykas, kokį tik ga­li įsivaizduoti. Paėmusi į rankas žiedus, sako pasijaučianti devintame danguje. Todėl tik­ra palaima Rimai yra puošti bažnyčią įvairioms šventėms ar vestuvėms. Tokią progą jai suteikė anksčiau Upynos parapijoje tarnavęs ir į Tauragę paskirtas klebonas kanauninkas Alvydas Bridikis. Moteris džiaugiasi, kai jos rankomis sudėliotos puokštės suteikia laimę santuoką Tauragės Švč. Trejybės ar Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčioje pasirinkusiems jaunavedžiams.

Gyvenimo skirti išbandymai nepalaužė R. Janušauskienės. Nors būna visokių dienų – ir gerų, ir liūdnų, kai į širdį netikėtai vėl įsismelkia ilgesys, gniuždo patirta netektis, ramina save mintimis, kad kita diena bus geresnė. Ir niekada dėl to neapsirinka, nes kaip saulė kas rytą jai šypsosi vaikas, tapęs neatskiriama gyvenimo dalimi. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) yra Klaipė­dos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos dalimi. Ir nors nemažai kur ugniagesių gelbėtojų trūksta, Šilalėje šiuo metu užpildyti visi etatai, o šilališkiai kursantai netgi turi darbo ieškotis didmiesčiuose.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 33