Slovakijos mieste Topol’čany visą savaitę vyko projekto „Better environment, better future“ vizitas. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijai atstovavo Karolina Ra­dzevičiūtė, Paulina Bag­donaitė, Giedrė Gedeikytė ir Auš­rinė Mažulytė, jas lydėjo mokytojos Vitalija Gedei­kienė bei Dalia Kubaitienė.

Projekto dalyviai prista­tė savo šalis, atskleidė prob­lemų skirtumus ir pana­šumus. Vė­liau savival­dy­bėje mus pasveikino miesto meras. Tra­diciškai visi projek­to da­lyviai iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Lat­vijos, Slo­va­ki­jos, Bul­garijos, Ita­lijos, Por­tu­galijos, Ispanijos bei Tur­­ki­jos „Margaretka“ parke pa­­­sodino po medelį.

Aplankėme Slovakijos sostinę Bratislavą, apžiūrėjome ne tik daug menantį sena­miestį, bet ir pabuvojome  par­lamente, kur vyko diskusija su vienu iš jo narių. Banska Štiavnica istorinėse aukso kasyklose pamatėme, kokios pa­vojingos auksakasių darbo sąlygos. O Aukštieji Tat­rai, didžiausios Slovakijos viršūnės, tiesiog atėmė žadą.

Įsijungėme į naudingas teo­rines bei praktines veik­las: išklausėme paskaitą apie Slo­­vakijos aplinkosaugą, per­so­dinome augalus į vazo­nėlius, pagamintus iš senų van­dens buteliukų, zoologijos sode gro­­žėjomės egzotiniais gyvūnais.

Lankėmės „Appo­niana“ bib­­liotekoje, kurios ap­­lin­ka priminė knygos „Ha­ris Po­te­ris“ erdvę. Oda įrištų, paauk­suotų knygų gausa pa­li­ko neišdildomą įspūdį. Ap­­žiū­rė­jome vienus iš istori­nių Slo­vakijos pilių griuvėsius.

Susitikimas baigėsi atsi­sveikinimo vakaru: ruošėme stalą su tradiciniais patiekalais ir smagiai pabendravome.

Karolina RADZEVIČIŪTĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos IIId klasės mokinė 

AUTORĖS nuotr.

Šiemet, sausio pabaigoje, ant Medvėgalio startavę Piliakalnių metai (2017-ieji dar yra paskelbti ir Tautinio kostiumo bei Lietuvių kalbos kul­tūros metais) įprasminami gražiais renginiais bei įvai­riais įššūkiais. Vienas iš jų – kvietimas visiems, neabejingiems savo krašto kultūrai ir istorijai, aplankyti kuo daugiau piliakalnių. Mūsų rajone tokių entuziastų taip pat atsirado. Tačiau patys pirmieji į visus 33 Ši­la­lės krašte esančius pi­liakalnius užkopė žemaitukų žirgų augintojo, įvairių žygių jais orga­nizatoriaus Vaidoto Digaičio vadovaujami jaunieji raiteliai.

Archeologas dr. Gintautas Zabiela sako, jog Lietuva pelnytai gali vadintis piliakalnių kraštu, nes mūsų šalyje jų priskaičiuojama virš 900. Pasak jo, piliakalniai yra išskirtinis kultūros paveldo sluoksnis, kurio vertė iki šiol visuomenėje dar ne iki galo suvokta. O etnologas Libertas Klimka pritaria, kad piliakalniai, gamtos ir žmogaus kūriniai, yra labai svarbūs Lietuvos istoriniame kraštovaizdyje.

„Piliakalniams būdavo parenkamos natūralios kalvos, dažnai nudailintos prošal tekančių didesnių ar mažesnių upių, upokšnių. O supilti juose yra gynybiniai pylimai. Taigi žodis kilęs ne iš „pilies”, bet iš veiksmažodžio „pilti”. Žinia, dažname piliakalnyje dunksojo pilis, ir net mūrinė. Tačiau ankstyvuosiuose buvo tiesiog saugiai gyvenama. Pirmiausia reikėjo nukasti kalvos šlaitus, padaryti juos statesnius. Vėliau tose vietose atsirado įspūdingos griovių bei pylimų sistemos“, - istoriją primena etnologas.

Aplankyti vietas, kuriose būta mūsų protėvių, pagerbti bei įprasminti jų atminimą – tokį tikslą turėjo savaitę žygyje praleidę ir ant kiekvieno piliakalnio nakvynvietę įsirengdavę laukuviškis V. Digaitis, kurį ant piliakalnių nešė žirgai „Audronešis“ bei „Ąžuolas“, Marius Kleišmantas iš Var­sėdžių su „Kantu“ bei trys jaunosios raite­lės: kaltinėniškės Livija Kasmauskytė ir Deimantė Vitkutė (merginos į žygį išsiruošė su savo žirgais „Agripina“ ir „Kiru“) bei Jovita Trijonytė iš Paakmenio, piliakalnius įveikusi ant V. Digaičio „Kruizo“.

Šeštadienį ant Medvėgalio juos sutikę šilališkiai, bilioniškiai, laukuviškiai ir kitų aplinkinių bendruomenių atstovai dėkojo entuziastams už savo krašto garsinimą, kultūros puoselėjimą ir linkėjo surengti dar ne vieną įkvepiantį žygį.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dar dažnai užsimerkiama prieš anemijos (maža­krau­jystės) ženklus, kol bendrasis kraujo tyrimas neparodo kritusio eritrocitų ar hemoglobino kiekio. Tačiau dabar galima aplenkti šią organizmą dusinančią ligą.

Greičiau pavargstama, padidėjo dirglumas, svaigs­ta galva, šiek tiek blykšta oda, kartais grei­čiau plaka širdis, ka­muoja depresija ar blo­gėja atmintis, o bendrasis kraujo tyrimas jokių problemų nerodo. Ir dėl pablogėjusios savijautos kaltė neretai suverčiama įtemptam darbui, miego stokai bei pan. Taip ir gyvenama, kol ilgainiui anemija visai neprilenkia prie žemės.

 Vis tik dažniausiai pasitaikančią geležies stokos anemiją galima aplenkti, jei, paėmus kraujo, atliekamas feritino tyrimas. Jis leidžia laiku įvertinti organizmo geležies atsargas. Jeigu jos mažėja, įtariama prasidedanti liga – slaptoji mažakraujystė. Anksti ją diagnozavus bei parin­kus teisingą gydymą, per vieną-du mėnesius žmogus vėl atgauna gyvenimo džiaugsmą.

Tvirtinama, kad žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2–3 kartus daugiau nei sergančiųjų jau išryškėjusia anemija. Norint laiku pagauti geležies stokos mažakraujystę, geriausia iškart atlikti kompleksinį – bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimą. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas.

Anemija gali užklupti ir dėl vitamino B12 bei folio rūgšties stokos. Norint ją nustatyti, atliekamas homocisteino tyrimas. Mažakraujystė savaime nepraeina, o negydant gali baigtis labai liūdnai.

AKCIJA! Dabar bendrąjį kraujo, geležies kiekio, feritino ir homocisteino tyrimus su didele nuolaida jums atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Iš anksto registruotis nereikia. Tyrimus geriau atlikti nevalgius. Akcija vyksta tik iki balandžio pabaigos. Pas mus - aukščiausi kokybės standartai.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt 

Tauragės medikai džiūgauja - nuo šiol kojų venų va­rikozė gydoma moderniu JAV gamybos lazeriu „VenaCure 1470“. Jį naudoja pažangiausios pasaulio klinikos. Tauragės ligoninėje juo sėkmingai atliktos aštuonios operacijos.

Venų varikozė - kai tai? 

Varikozė arba lėtinis venų nepakankamumas dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ji vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, jo susikaupia pernelyg daug, išsiplečia paviršinės kojų venos ir susidaro poodinių mazgų. Išsiplėtusios kojų venos vargina daugybę žmonių, tarp jų net 40 proc. yra moterys, kurios šia liga serga 3 kartus dažniau nei vyrai. Negydoma varikozė gali grės­ti labai rimtomis komplikacijomis: opomis, paviršinių venų uždegimais, egzemomis, rože.

Pasak Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojo me­dicinai Dano Masiulionio, pasitaiko, jog išsiplėtusios venos kamuoja ir jaunus žmones. Pats jauniausias jų įstaigos pacientas - 19 metų.

„Pirmieji varikozės simptomai iš pradžių atrodo tik kaip kosmetinis defektas, bet vėliau tai tampa sutrikusios kojų kraujotakos ir komplikacijų priežastimi. Gaila, tačiau dažnai žmonės į medikus kreipiasi tada, kai liga, jau būna gerokai įsibėgėjusi ir sukelia įvairių komplikacijų. Viena dažniausių - negyjančios ir vis atsinaujinančios opos kojų blauzdose“, - sako D.Masiulionis.

Anot mediko, esant pradinei ligos stadijai, gali būti skiriamas gydymas įvairiais geliais, medikamentais. Ypač veiksminga kompresinė terapija - mūvėti specialias medicinines elastines kojines.

Gydytis niekada nevėlu

Varikozei gydyti dar pernai Tauragės ligoninė įsigijo modernų lazerį bei specialų nuskausminimo aparatą.

„Todėl medikams tenka mokytis naujų dalykų. Tiek aš, tiek gydytojas chirurgas Žyd­rūnas Gečas žinių sėmėmės Olandijoje, jų suteikė Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninės kraujagyslių chirurgas  Artū­ras Mackevičius. Rezultatai džiugina - pernai atliktos aštuonios operacijos, pacientai jautėsi gerai ir po paros galėjo vykti namo“, - teigia gydytojas.

Lazerio privalumai

Anot mediko, venų operacijos gali būti atliekamos senu būdu, naudojant venų ekst­raktorių, ir moderniai - naudojant lazerį, minimalius pjūvius.

„Atliekant operaciją senuoju būdu, daromas didesnis pjūvis, per kurį paviršinė varikozės pažeista vena užrišama tam tikroje vietoje ir jos kamienas šalinamas specialiu zondu. Taikant lazerinį gydymą, odoje padaroma punkcija, per kurią į veną įvedamas specialus kateteris. Per jį lazerio spindulio veikiama iš vidaus, pažeista venos dalis susitraukia, užanka ir galiausiai per keletą mėnesių išnyksta. Gydymo būdą pacientai pasirenka patys“, – aiškina gydytojas.

Operuojant senuoju būdu, pjūviai būna didesni, jų yra daugiau, šalinant veną zondu, nukenčia aplink esantys audiniai, limfmazgiai. Todėl po operacijos jaučiamas didesnis skausmas bei kojų patinimas. Be to, tokios operacijos metu nenaudojamas ult­ragarsinis aparatas, kuris leidžia kontroliuoti kiekvieną operacijos etapą. Taip pat jos yra skausmingesnės, todėl pacientams taikoma bendrinė ar spinalinė nejautra, jos lydimos įvairių komplikacijų bei papildomų rizikų.

Operuojant lazeriu, odoje daroma maža punkcija, suleidžiama nuskausminamųjų. Dvigubas venų skenavimas ultragarsu leidžia stebėti kiek­vieną lazeriu veikiamos venos centimetrą bei pašalinti tik nesveiką, išsaugant gerąją.

„Lazeriu galima operuoti netgi kojų opas. Taip pat tenka operuoti gana garbaus amžiaus žmones su gretutinėmis patalogijomis: šir­dies ritmo, kraujo krešumo sutrikimais, kai chirurginė operacija yra tikrai rizikinga. Lazeris šiais atvejais yra saugiausias gydymo meto­das“, - įsitikinęs D.Masiulionis.

Anot mediko, gydymo įstaigos naudoja lazerius su skirtingais šviesolaidžiais - žiediniu ir tulpiniu. Todėl pacientai teiraujasi, kuris yra geresnis.

„Tulpinis šviesolaidis - tai lyg šviestuvas, kurio spindulys eina tiesiai. Tokį lazerio spindulį sunkiau valdyti, jis dažniau pradegina venos sieneles, sukelia didesnį pooperacinį skausmą, kraujosrūvas. Mūsų naudojamas žiedinis šviesolaidis yra naujos kartos lazeris, tolygiai žiedu paskirstantis energiją į venos sieną, nesukeliant venos sienelės pradeginimo, tausojantis aplinkinius audinius“ - aiškina gydytojas.

Tauragės apskrities ligoninės Chirurgijos skyriuje lazeriniu būdu at­liekama kojų venų operacija kainuoja 240 eurų.

„Manau, jog ir Šilalės rajono gyventojai mielai rinksis operacijas mūsų ligoninėje“, - viliasi D. Masiulionis.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Platinantieji elektronines cigaretes skelbia, kad jos esančios puikus būdas mesti rūkyti. Tačiau jas pa­si­rin­kęs žmogus gauna nuodingų medžiagų dozę, taip pat ir nikotino, todėl dabar uždrausta jas rūkyti/turėti/parduoti nepilnamečiams asmenims. Vis dėlto jokie draudimai jaunimo nuo žalingų įpročių neatgraso.

Kovo pradžioje policijos pareigūnai patruliavo Pajūrio miestelyje ir pastebėjo kelis jaunus asmenis, rūkančius elektronines cigaretes. Patikrinus paaiškėjo, kad visi jie - nepilnamečiai.

„Pareigūnai apie 10.30 val. pamatė du nepilnamečius, rūkančius elektronines cigaretes, todėl surašė protokolus. Maždaug po valandos ant tiltelio užtiktas kitas būrelis jaunuolių (6-7), kurie taip pat rūkė cigaretes. Paaiškėjo, jog ir jie nepilnamečiai. Dar po kurio laiko Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos terito­rijoje paauglė irgi traukė elekt­roninę cigaretę. Visiems jaunuoliams buvo surašyti nusižengimų protokolai“, – informuoja Šilalės apylinkės teismo atstovė Monika Vyš­niaus­kienė.

Nepilnamečiai savo kaltę pripažino, todėl šį sykį jiems nuspręsta skirti tik įspėjimus. Bet įstatymas už tokį nusižengimą numato ir pinigines baudas nuo 20 iki 50 eurų.

Pajūrio Stanislovo Biržiš­kio gimnazijos direktorius Juozas Žymančius sako, jog pastaruoju metu elektroninių cigarečių rūkymas tapo savotišku socialinio statuso demonstravimu, „kietumo“ įro­dymu. Jo nuomone, ši problema egzistuoja daugelyje mokyklų.

„Elektroninės cigaretės tarp paauglių yra labai populiarios. Vieni tėvai kažkaip reaguoja į informaciją apie tai, kad jų vaikas rūko. Tačiau yra ir tokių, kuriems apie tai pranešus, tik gūžteli pečiais, sakydami „o ką aš jam padarysiu“. Bet ką tada mes galime padaryti? Turime vaizdo stebėjimo kamerą, stebime rūkančiųjų pamėgtus taškus ir stengiamės, kad jie bent jau mokyklos teritorijoje šito nedarytų“, – sako gimnazijos vadovas.

Jis teigia žinąs, jog kai kurie moksleiviai rūko namuose, tėvams matant. Prieš tokius atvejus mokyklos bendruomenė esanti bejėgė. Todėl bene didžiausia atsakomybė tenka tėvams – visų pirma reikėtų gerai pagalvoti, kiek paaugliams duoti pinigų ir, žinoma, domėtis, kam jie juos išleidžia.

Seimas turėti/rūkyti elekt­ronines cigaretes nepilname­čiams asmenims uždraudė 2014-ųjų gruodį. Pagal Ta­bako kontrolės įstatymo pataisas, nepilnamečiams drau­­džiama ne tik rūkyti, bet ir turėti su savimi elektroninių cigarečių bei jų skysčių. Deja, nors įstatymai neleidžia šių gaminių pardavi­nėti asmenims, nesulaukusiems 18 metų, šie sugeba jų įsigyti.

Mokslininkai tvirtina, kad, naudojant elektronines cigaretes, kartu su skystu nikotinu į organizmą patenka įvairių kancerogeninių medžiagų (sukeliančių vėžinius susirgimus), todėl organizmas yra lygiai taip pat nuodijamas.

Morta MIKUTYTĖ

Laukuviškė, paskambinusi į redakciją, piktinosi ne­tvarkoma naujųjų Laukuvos kapinių automobilių stovė­jimo aikštele. Moteris stebėjosi, kad kitose rajono vie­tose teritorijos aplink kapines išgražintos kur kas spar­čiau.

„Esu iš Laukuvos, kur jau  seniai veikia naujosios kapi­nės. Viską aplink tobulina, gražina ir tvarko. Bet prie Laukuvos naujųjų kapinių automobilių aikštelė kokia buvo, tokia tebėra. Jau pasikeitė turbūt trys seniūnai, tačiau niekas nevyksta. Per lietų žvyras nuplaunamas ant kelio, o vasarą lankantiesiems kapus reikia eiti per dulkes. Štai Pajūralyje prie kapinių pakeitė šaligat­vio trinkeles, prie Šilalės naujųjų kapinių taip pat labai tvarkinga. Kada pas mus kas nors pasikeis?“ – liejo apmaudą moteris.

Į skaitytojos klausimą atsakė Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Rai­mun­das Vaitiekus. Jis teigė net nuvykęs apžiūrėti aikštelės.

„Reaguodami į jūsų klausimą, apžiūrėjome automobilių stovėjimo aikštelę prie naujųjų Laukuvos kapinių ir nustatėme, kad jos žvyro danga nėra blogos būklės, todėl šiuo metu būtų netikslinga naudoti rajono savivaldybės biudžeto lėšas automobilių aikštelės rekonstrukcijai. Sa­vivaldybės administracija, siekdama pagerinti estetinį kapinių aplinkos vaizdą, ieškos lėšų minėtam projektui įgyvendinti“, – atsakyme „Šilalės artojui“ teigė R. Vai­tie­kus.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Termometro stulpeliui šoktelėjus iki 20 laipsnių, ne vie­nas namuose palikome striukes, kepuraites ir saulės aki­nius. Norėjome tiesiog pasidžiaugti pagaliau atėjusiu pavasariu ir nė nepagalvojome, kad pirmieji saulės spinduliai gali „įkąsti“ dar skaudžiau nei vasarą.

Ką svarbiausia žinoti?

Žinome, jog turime saugotis UV spindulių, įsigyjame kremo, plačiabrylę skrybėlę, pasiruošiame pasivaikščiojimui bei poilsiui prie ežero. Tačiau tai nėra vieninteliai pagalbininkai „apsiginti“ nuo saulės, tad būtina žinoti keletą taisyk­lių, kurios padės apsaugoti ne tik odą, bet ir regėjimą – vieną brangiausių mūsų turtų.

Saulė - tai natūralus vitaminų C ir D šaltinis. Būtent todėl tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nuotaika kaipmat pagerėja, pabuvus gryname ore saulėtą dieną. Nors, įpusėjus pavasariui, lauke jau šilta ir malonu, mūsų oda dar neįpratusi prie saulės, o tai kelia pavojų sveikatai. Todėl tam, kad apsaugotume savo odą, patariama vengti saulės jos piko valandomis (11-15 val.). Lietuvoje saulė yra aktyviausia gegužės-rugsėjo mėnesiais. Taip pat rekomenduojama dėvėti kepures, akinius nuo saulės bei apsauginę aprangą.

Kodėl būtina saugoti akis?

Saulė mums neabejotinai naudinga dėl teigiamo poveikio organizmui. Bet itin svarbu saugoti akis nuo saulės spinduliuose bei dirbtiniuose šviesos šaltiniuose esančių UV spindulių. Ilgalaikis jų poveikis gali sukelti kataraktą, „sparninės plėvės“ atsiradimą akių junginėje ir kitus, netgi piktybinius, susirgimus.

UV spinduliai gali būti ir ūmių akių pažeidimų priežastis. Taip nutinka, ilgiau pažiūrėjus „plika akimi“ į saulę, stebint saulėlydį ar saulės užtemimą. Lengvesniais atvejais ūmus UV spindulių sukeltas ragenos bei junginių uždegimas pasireiškia akių paraudimu, skausmingumu, šviesos baime, ašarojimu, praeinančiais per kelias dienas ar savaitę. Sunkesnis nudegimas gali pažeisti gilesnius akies sluoksnius – tink­lainę – ir baigtis aklumu.

Taigi jokiu būdu nei „plika akimi“, nei su saulės akiniais nežiūrėkite tiesiogiai į saulę. Beje, saugotis UV spindulių reikia ne tik saulėtomis dienomis, bet ir apniukus orui, nes jie prasiskverbia ir pro debesis“, - sako „Optikos pasaulio“ gydytojas-oftalmologas Rimas Jakštas.

Svarbus ne tik saikas

Pirmasis patarimas, siekiant išvengti akių ligų bei išsaugoti gerą regėjimą, yra įsigyti tinkamus saulės akinius. Juos, deja, dažnai prisimename tik vasarai prasidėjus. Tačiau saulės akiniai reikalingi visus metus, o ypač pavasarį, kuomet UV spinduliai suintensyvėja.

„Optikos pasaulio“ akių priežiūros specialistės Astos Poš­kuvienės teigimu, pastebima, jog akiniai tampa tik įvaizdžio dalimi – aksesuaru, neskiriant pakankamo dėmesio akinių lęšių kokybei.

„Prastesnės kokybės akiniai, kaip ir saulės spinduliai, sukelia nemažai negalavimų. Labiausiai nukenčia tinklainė ir lęšiukas, todėl gali išsivystyti katarakta. Šia liga suserga vis jaunesni žmonės. Tad geriau nenešioti jokių saulės akinių, negu be UV apsaugos“, - sako A. Poš­kuvienė.

Ypatingą dėmesį reikia skir­ti vaikų akių apsaugai nuo UV spindulių. Jų vyzdžiai yra didesni o lęšiukai – skaidresni nei suaugusiųjų, todėl į jų akis patenka kur kas daugiau žalingų saulės spindulių. Tad apsauga nuo saulės jiems būtina. Kas svarbu renkant akinius vaikui?

„Atkreipkite dėmesį į lęšius, nes būtent jie turi įtakos vaikų regėjimo kokybei. Saulės akiniai turėtų būti didesni, kad pridengtų ne tik akis, bet ir šonus. Taip pat svarbu nepamiršti galvos apdangalo, skėčio nuo saulės“, - pataria R. Jakštas.

Patarimai renkantis saulės akinius

1. Atkreipkite dėmesį į ženklus. Ant saulės akinių  ieškokite ženklų „UV – 400“ arba „CE“. Šie užrašai reiškia, jog akiniai apsaugo akis nuo UV spindulių, kurių ilgis yra 400 nanometrų. Kitaip tariant, akys bus apsaugotos nuo A ir B tipo spindulių.

2. Nepirkite akinių turguje ar kitose prekybos vietose, kuriose nėra užtikrinama kokybė. Specialistų praktika rodo, kad turguje parduodami akiniai turi minimalią ar visai neturi apsaugos nuo UV spindulių, todėl jų poveikis akims yra intensyvesnis. Šiuo atveju akių vyzdžiai išsiplečia, tad į tinklainę patenka daugiau UV spindulių. Tai gali būti vienas iš veiksnių, sudarančių galimybę atsirasti ne tik kataraktai, bet ir glaukomai – vienai pavojingiausių akių ligų.

3. Atkreipkite dėmesį į aki­­nius žyminčius skai­čius:

Skaičiai 0-1 reiškia, jog tai yra kosmetiniai, apsauginiai akiniai, tinka esant silpnam apšvietimui.

Skaičiai 2-3 - kad akiniai sumažina saulės akinimą, esant normalioms naudojimo sąlygoms. Tinka vairuojant.

Skaičius 4 - akiniai sumažina saulės spindulių intensyvumą, esant ypač stip­riam apšvietimui. Vairavimui netin­ka.

4. Kontaktiniai lęšiai nė­ra saulės akinių pakaitalas. Kontaktiniai lęšiai su UV filt­ru taip pat patikimai apsaugo nuo UV spindulių, tačiau jie nėra saulės akinių pakaitalas, tad visada turi bū­ti nešiojami su kokybiškais saulės akiniais, turinčiais UV filtrą.

5. Pasirūpinkite 100 proc. apsauga. Saulės akiniai su poliarizuotais lęšiais turi 100 proc. apsaugą nuo UV spindulių, nuima atspindžius nuo horizontalių paviršių, matomos natūralesnės spalvos, akys mažiau pavargsta.

Mėgaukitės pavasario sau­lės spindulių šiluma ir švie­sa atsakingai. Užsukite į „Optikos pasaulio“ sa­loną Ši­la­lėje, Nepri­klausomybės g. 13, PC „Nor­fa“, kur konsultantės pa­dės išsirinkti tinkamiausius akinius nuo sau­lės.

Šilalės kultūros centre vyko rajono folk­lo­rinių šokių šventė-varžytuvės „Šok, žemaiti, šonke-2017“, skirta Lie­tuvos valstybės at­kūrimo šimtmečiui ir Tautinio kos­tiu­mo me­tams paminėti.

Varžytuvėse dalyvavo mokiniai iš Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Laukuvos Norberto Vėliaus, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijų (vado­vės Gražina Pameditienė, Dig­ma Kononovienė, Olga Jog­mi­nienė, Alma Rumšienė, Asta Vaitkevičienė), Šilalės kultūros centro vaikų ir jaunimo folk­loro ansambliai „Smuokiuka“ bei „Gers smuoks“ (vad. Ir­mi­na Kėblienė, Jolanta Kažu­kauskienė, Ilona Raudonienė), Šilalės Simono Gaudėšiaus gim­­nazijos, Dariaus ir Girė­no progimnazijos bei „Et­no­­klubo“ nariai (vad. I. Kėb­lie­nė).

Varžytuvėse šokiams grojo Vaclovas Rudys, Dainora Tau­rinskienė, Zigmas Levickis, Al­­fonsas Maulius ir J. Ka­žu­kauskienė. Šo­kėjai rungė­si dviejose grupėse – pra­­de­dan­čiųjų ir pa­žengusiųjų.

Geriausiai šokį „Dirižablis“ sušoko Urtė Šematulskytė ir Hen­­rikas Zemeckis, Ur­tė Kėb­lai­tė ir Ro­kas Aury­la, šokį „Tamsi naktis“ – Aus­tėja Gai­liutė bei Vykin­­­tas Ka­žu­­kaus­kas, Eva Kol­­­bergy­tė ir Do­natas Vaitkus, „Kris­ti­­ja­niuš­ką“ – Gab­rie­­­­lė Bu­kausky­tė ir And­rius Ur­bo­­­nas, Elž­­bie­ta Še­­ma­­­tuls­ky­tė bei Kris­­tupas Gri­­­­ga­­­­lavičius, šokį „Ula­nas“ – Sva­­ja Grikšaitė ir Justas Ze­mec­­­kis, Ieva Špeč­­kaus­kaitė bei Os­karas Mi­ka­laus­kas, „Laz­dinką“ – Ak­vi­lė Bei­no­riū­tė ir Lukas Šeme­ta,  Berta La­pinskaitė ir Ei­mantas Be­tin­gis.

Pažengusiųjų grupėje šokio „Šok, merge­li, šonke“ nominantais tapo Guoda Rupšytė ir Netas Kli­ma­vičius, šokio „Dribkus“ – Diana Pudžiamytė bei Orestas Jurčys (jie – praėjusių metų pradedančiųjų grupės nugalėtojai), „Mel­ny­­kas I“ nominan­tai – Aistė Ku­likauskaitė ir Jonas Gu­daus­kas, „Lelinde­rio“ – Morta Girčytė bei Er­vi­nas Šeputis, „Polkos Lukšių“ – vi­sos keturios poros.

Komisijos sprendimu į respublikines mokinių foklorinių šokių varžytuves „Patrepsy­nė-2017“, kurios gegužės 13 d. vyks Kurtuvėnų dvaro ratinė­je, Šiaulių r., mūsų rajonui ats­to­vaus G. Bukauskytė ir A. Ur­­­bonas, E. Šematulskytė ir K. Gri­­galavičius, U. Kėblaitė ir R. Auryla, E. Kolbergytė ir D. Vaitkus, A. Beinoriūtė ir L. Še­meta, D. Pudžiamytė ir O. Jurčys, A. Kulikauskaitė ir J. Gu­dauskas, G. Rupšytė ir N. Klimavičius, M. Girčytė ir E. Šeputis.

Pabaigoje vyko Šilalės kraš­to šokio „Grečenikė“ varžytuvės. Nugalėtojai apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais.

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ 

Šilalės kultūros centro folkloro ansamblio vadovė 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kvėdarnos kultūros namų tautinių šokių kolektyvas „Ka­dagys“ (vadovė Giedrė Fasci), vasario mėnesį da­lyvavęs respublikiniame šokių festivalyje-konkurse „Gin­tarinė žiemužė-2017“ Nidoje ir užėmęs antrąją vie­tą, toliau skina laurus. Tarptautiniame šokių festivalyje-konkurse „Baltic Amber Spring Suvalkai-2017“ Lenkijoje taip pat iškovota antroji vieta.

Tai jaunam kolektyvui yra didelis pasiekimas. Juo labiau, kad vien noro dalyvauti tokiame konkurse neužtenka, reikia ir pinigų. Dalyvio mokestis vienam asmeniui (už 2 šokius) siekia iki 12 eurų, o kur dar kelionės išlaidos. Todėl už galimybę išvykti dėkojame Kvėdarnos seniūnui, o už tautinius rūbus - Kvėdarnos verslininkams.

Aldutė RIMKIENĖ

Kvėdarnos kultūros namų kultūrinės veiklos vadybininkė 

G. FASCI nuotr.