„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Šilalėje vyko karinės pratybos

Kovo 27-31 d. Šilalėje ir apylinkėse vyko taktinės karinės pratybos „Šilalė-2017“, kuriose dalyvavo apie 250 karių. Pratybas organizavo Šilalės rajono savivaldybė, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė ir Lietuvos karo policija.

Kariniame renginyje, be minėtų kariuomenės dalinių, dalyvavo Tauragės PGV Ši­lalės PGT atstovai, Ši­la­­lės policijos komisariato pa­rei­gūnai, medikai ir kt. Vi­sos jėgos struktūros vykdė iš anksto suplanuotas karines užduotis: taktinį puolimą, įvairių pastatų užėmimą, civilių gyventojų evakuaciją, gaisro gesinimo bei nukentė­ju­siųjų gelbėjimo operacijas. Pratybomis siekiama įver­tinti karių pasirengimą bei sustiprinti įvairių karinių struktūrų bendradarbiavimą.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kai metų naštą sunkina anemija

Kraujas dažniau nusilpsta ne tik jaunoms moterims bei vaikams, bet ir vyresnio am­žiaus žmonėms. Anksčiausiai apie geležies stokos anemijos (mažakraujystės) pavojų įspėja feritino tyrimas.

Užklupus anemijai, kraujas vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Todėl įsibėgėjanti mažakraujystė organizmą pradeda dusinti lyg kilpa: pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema.

Vyresnių nei 65 metų žmonių apie 30–60 proc. anemijų išsivysto dėl geležies stokos. Blogiausia tai, kad ji ilgai nerodo ženklų. Pirmieji mažakraujystės etapai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas. Tuo metu slaptąją anemiją gali atskleisti tik feritino tyrimas.

Išsamiai geležies stokos ane­mijos diagnostikai geriausia iškart atlikti kompleksinį – bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimą. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas.

Labai svarbaus vitamino B12 ir folio rūgšties stoka maiste ar jų neįsisavinimas taip pat sukelia anemiją. Vitamino B12 stygius gali paskatinti ir depresiją, nemigą, silpnaprotystę, ūmią psichozę. Įtarus vitamino B12 bei folio rūgšties stokos mažakraujystę, at­liekamas homocisteino tyrimas.

Anemija užklum­pa ne tik dėl blogos mity­bos. Vyresnio am­žiaus žmo­nėms mažakrau­jystė pap­rastai yra ki­tų lėtinių ligų – onkologinių, skrandžio erozijos, dvylikapirštės žarnos, kepenų patologijos bei kt. – pasekmė. Rizika susirgti didėja ir dėl blogos kokybės dantų protezų.

Jeigu anemija negydoma, ligonis gali sulaukti pavojingų komplikacijų, kartais gresiančių net mirtimi.

AKCIJA! Dabar su didele nuolaida bend­rąjį kraujo, geležies kiekio, feritino ir homocisteino tyrimus Jums atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Iš anksto registruotis nereikia. Tyrimus geriau atlikti nevalgius. Akcija vyksta iki balandžio pabaigos. Pas mus - aukščiausi kokybės standartai. 

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Šilališkės darbelis - geriausias

Šilalės suaugusiųjų mokyklos specialiųjų klasių mokiniai su lydinčiomis pe­da­gogėmis dalyvavo Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose, vykusioje tarptautinėje  šunų parodoje. Čia buvo eksponuojami ir mūsų mokinių darbeliai konkurse „Antkaklis svajonių šuniukui“. Pa­ro­dai jų paruo­šė­me keturiolika.

Mažesniųjų klasių mokiniams vyko pamokėlės apie saugią pažintį su šunimis, kaip tinkamai prie jų prieiti. Vyresnieji sužinojo, kaip reikia šunį įsigyti bei prižiūrėti.

Paskui vyko konkursas „Ant­kaklis svajonių šuniukui“. La­bai svarbu, kad jis bū­tų saugus ir augintiniui, ir šeimininkui, ir aplinkiniams. Kur­ti buvo galima iš popieriaus, plastilino, siūlų, odos, audeklo, modilino, keramikos, gamtos gėrybių ir kt.

Ryškus, Lietuvos vėliavos spal­vų, vilnonis antkak­lis iš trispalvių burbulų, su­kurtas Šilalės suaugusiųjų mo­kyk­los socialinių įgūdžių klasės ugdytinės Erikos Grik­šaitės, padedant mokytojos padėjėjai Alinai Galmi­naitei, laimėjo patriotiškiausio antkaklio titulą.

Pasidžiaugę sėkme bei pasigrožėję kitais darbais, apžiūrėjome šunų parodą, kurioje buvo daug mielų keturkojų.Paskui aplankėme Te­levi­zi­jos bokštą, pasigrožėjo­me Vilniaus panorama iš bokš­to apžvalgos rato.

Nijolė VAITKEVIČIENĖ

Edita PĖLIKIENĖ,

specialiųjų klasiųmokytojos, vyr. spec. pedagogės 

N. VAITKEVIČIENĖS nuotr.

Gimnazistų sėkmė

Chaimo Frenkelio viloje vyko Šiaulių universiteto Lie­tuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos ka­ted­­ros, Menų katedros ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus surengti tekstų skaitymai „Šatrijos Ragana: vakar ir visados“, skirti rašytojos 140-osioms gimimo meti­nėms.

Šiaulių universitetas įvairių klasių moksleiviams, studentams gerokai prieš rengi­nį organizavo kūrybinių dar­bų konkursą „Šatrijos Ra­ga­­­nai – 140“. Konkurse sėk­mingai pasirodė ir Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos vienuoliktokai. Jie lankėsi Užven­ty­je, filmavo, rinko nuotraukas ir sukūrė videoimpresiją Šatrijos Raganos kūrinių motyvais „Dėl ko tavęs čia nėra?“

Konkursui buvo atsiųsta virš 80 įvairių žanrų kūrybinių darbų iš įvairių Lietuvos mo­kyklų. Kaltinėniškių vienuoliktokų Ka­ro­­­li­nos Lasauskaitės, Vik­to­ri­­jos Ei­tutytės, Deiman­tės Kelp­šai­tės, Ievos Overlin­gai­tės, Pau­liaus Kaspučio bei Roberto Bal­tučio su­kurtas fil­mukas užėmė trečiąją vie­tą. Svei­kiname lau­reatus!

Videoimpresiją galima peržiūrėti adresu http://lituanistai.kalbam.lt/?p=41788

Petras GEDVILAS

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas metodininkas

AUTORIAUS nuotr.

 

 

 

Pačiam statant iki 300 kv. m namą, statybos techninė priežiūra nebeprivaloma

Vienbutį gyvenamąjį namą planuojantis statyti asmuo dažnai sprendžia dilemą – statybos darbus patikėti profesionalams ar juos atlikti savo jėgomis. Statybos organizavimo būdas, kai statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik savo paties darbo jėgą, vadinamas statyba ūkio būdu. Pasirinkęs šį statybos būdą, savininkas prisiima ne tik statytojo, bet ir rangovo pareigas.

Individualaus namo statybos ūkio būdu atveju viena iš statytojo perimamų rangovo pareigų – paskirti ar pasamdyti statybos vadovą. Namo statybos vadovu galėtų būti ir pats savininkas, jei jis turi teisę vadovauti šiems statybos darbams. Iki 80 kv. m namo statybai gali vadovauti architektas arba statybos inžinierius, didesnio pastato statybai – statybos inžinierius, turintis bent dvejų metų profesinę patirtį.

Įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, asmenys, apsisprendę ūkio būdu statyti ne didesnį nei 300 kv. m nesublokuotą vieno buto gyvenamąjį namą ar pagalbinio ūkio pastatą, nebeprivalo organizuoti statinio statybos techninės priežiūros, tai yra samdyti statybos techninį prižiūrėtoją.

Net ir tais atvejais, kai statybos darbai vykdomi ūkio būdu, statinio statybos vadovo pareigas eina statytojas, o statinio techninės priežiūros vadovą pasamdyti nėra privaloma, statant didesnį nei 80 kv. m pastatą, būtina Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie numatomą statybos pradžią ne vėliau, kaip prieš vieną dieną jų imantis.

Dažnai gyventojams kyla klausimas, ar, statant stati­nius ūkio būdu, būtina įsigyti ir pildyti statybos darbų žur­na­lą. Teisės aktai numato išim­tį, kad šio žurnalo gali­ma ne­pildyti, ūkio būdu statant ne didesnį kaip 500 kv. m bend­rojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą ar pa­galbinio ūkio paskirties pas­­tatą. Kitais atvejais statybos darbų žurnalas yra privalomas.

Vida ALIUKONIENĖ

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausioji specialistė

 

Už nužudymą - ilgi metai už grotų

Kovo pradžioje Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl nužudymo - praėjusių me­tų rudenį išgertuvių metu Šilalėje buvo užmuštas Sta­sys L. Į kaltinamųjų suolą sėdęs 28 metų Tomas S. posėdyje ne tik pripažino savo kaltę, bet ir su aša­ro­mis gailėjosi dėl tokio poelgio, atlygino turtinę žalą nukentėjusiems bei Ligonių kasai, tačiau bausmės iš­veng­ti vyrui nepavyks. Po jo smūgių Stasiui į galvą, šis po trijų dienų ligoninėje mirė. Nužudytojo žmona iš teisia­mojo reikalauja atlyginti 100 tūkst. eurų moralinę žalą.

Praėjusių metų spalio 15-ąją Šilalės miesto pakraštyje, Šilo gatvėje esančiame name, vykusios išgertuvės baigėsi tragiškai. Teismo posėdyje kal­tinamasis aiškino, kad tądien nusipirko automobilį ir atvažiavo pas bičiulį jo „aplaistyti“. Vyrai per vakarą išgėrė du 0,7 litro butelius degtinės. Tomo S. teigimu, konfliktas kilo dėl Stasio L. agresyvaus elgesio su žmona. Pasak kaltinamojo, buto šeimininkas esą trenkė žmonai, ėmė šaukti ant vaiko. Šis moterį užtaręs. Žodis po žodžio, ir neblaivūs bičiuliai susimušė. Kaltinamasis Tomas S., po to, kai buto šeimininkas trenkė savo žmonai į veidą, puolė jį auk­lėti kumščiais, vėliau spardė ir kojomis. Dėl galvos sužalojimų nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Galiausiai dėl sunkios būklės šilališkis buvo išgabentas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur spalio 18-osios rytą mirė.

Šioje byloje civilinį ieškinį - 631,22 Eur žalai atlyginti - pareiškė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Šilalės skyrius, ir nužudytojo žmona, kuri prašo iš kaltinamojo priteisti atlyginti 1920 Eur turtinę žalą bei 100 tūkst. Eur - neturtinės žalos. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa reiškė ieškinį dėl 1082 Eur žalos atlyginimo.

Pirmajame teismo posėdyje buvo apklaustas kaltinamasis, kuris savo kaltę visiškai pripažino. Vyras paaiškino, kad jau atlygino žalą „Sodrai“, taip pat turtinę žalą nužudytojo žmonai. Jis taip pat tvirtino sutinkąs padengti ir Ligonių kasos patirtus nuostolius.

Posėdyje buvo apklausti ir įvykio liudytojai.

Klaipėdos apygardos teismo atstovė Gintarė Daugėlaitė „Šilalės artoją“ informavo, jog nužudytojo žmonos reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis dar bus tikslinamas kitame teismo posėdyje, kuris vyks šiandien. Jame taip pat ketinama apklausti nukentėjusiąją.

Morta MIKUTYTĖ

 

Girtaujantiems nepilnamečiams skirtos baudos

Šalį purto skandalai dėl geriančių ir vaikais nesi­rū­pi­nančių tėvų. Deja, akivaizdu, jog auga nauja karta, ku­ri šią „tradiciją“ tęs. Vis dažnesni atvejai, kai už gir­tavimą baudžiami paaugliai. O Šilalės rajono apylinkės teismo atstovė patvirtino, kad ne vienas pil­nametystės nesulaukęs jaunuolis jau baudžiamas ne pirmą kartą.

Vasario 25-osios nak­tį, apie 2.30 val., policijos pareigūnai vienoje Šilalės gat­vių pastebėjo nepilnametį G. P., kuris, nors jau buvo gerokai įkaušęs, viešoje vietoje gėrė alų. Savo kaltės vaikinukas neneigė, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Nenustačius jokių sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamas G. P. nubaustas 10 eurų bauda.

Lygiai tuo pačiu metu girtaujanti pričiupta ir nepilnametė rajono gyventoja I. Š. Mergina irgi gurkšnojo alų. Ir nors ji taipogi vengė teismo posėdžio ir jame nepasirodė, nuo baudos išsisukti nepavyko – teks sumokėti 10 Eur.

Šilalės rajono apylinkės teis­mo atstovės Monikos Vyšniauskienės „Šilalės artojui“ pateiktais duomenimis, 2016 m. teisme buvo išnagrinėta 15 bylų dėl nepilnamečių (nuo 16 iki 18 m.) alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose ar girto pasirodymo viešose vietose.

„Nuo 2017 m. pradžios jau svarstytos 5 tokio pobūdžio bylos. Tai tikrai nemaži skaičiai. Tuo labiau, kad yra nemažai nepilnamečių, kurie už šitokį pažeidimą baudžiami ne pirmą kartą. Tiesa, jie paprastai į teismo posėdį neatvyksta“, – aiškino M. Vyšniauskienė.

Belieka tik spėlioti, kokios yra šių jaunuolių šeimos ir kokius elgesio pavyzdžius jie mato namuose. Tačiau statistika grėsminga: skaičiuojama, jog kiekvienas Lietuvos gyventojas (nuo 15 m. ir vyresnis) per metus suvartoja 14 litrų legalaus alkoholio.

Morta MIKUTYTĖ

 

Kaip Alius kilo į dvasines aukštumas

Mano bičiulis ir bendravardis Alius įsigeidė įsilieti į aukštuomenę. Atbėgo jis pas mane ir sako:

- Noriu būti toks pūkuotas, kaip Seimo, toks doras, kaip mūsų tarybos, toks kultūringas, kaip viso elito na­riai - aukštesniosios klasės šviesa!

- Nori prieiti prie pinigų ir likti nenubaustas?

- Ne dėl pinigų, kaip nesupranti? Turime visko pri­sipirkę, esa­me prasukę visokių verslų, yra net trakto­rius, ferma, ta­čiau trūksta kažko, nors tu ką. Man ir žmona sa­ko, kad ne­augame dvasiškai...

Tikrai, jo žmona ir man skundėsi, jog Alius - prasčiokas, netašytas stuobrys, niekada, sutikęs kokį kaimyną ar šiaip pažįstamą, o ir nepažįstamą, neprieis, per petį nepaplekšnos, rankos nepaspaus... O juk būtų gerai nuvažiuoti į Lietuvos sostinę, nueiti į operos teatrą, pabūti kartu su aukštuomene. Bet kur tu su tokiu? Nei kalbėti protingai moka, nei rankos jis tau pabučiuos!

Vadinasi, tai tiesa. Alius suprato ir pats, kad vien visokių gėrybių negana, reikia turtėti ir dvasiškai.

O kuo aš galėčiau padėti?

- Tu bendrauji su Seimo, tarybos nariais, esi buvęs Vil­niuje, tai pamokyk mane, kaip kalbėtis su šviesuliais, kad nė vienas iš jų nesuprastų, koks iš tiesų prasčiokas ir netašytas stuobrys esu.

Neturėjau laiko gaišti su juo, tai liepiau eiti namo ir įsijungti televizijos laidą.

- Tačiau ne boksus, ne futbolus žiūrėk! - įspėjau griež­tai. - Ne šaudymus ir ne visokias ten pagalbas, kur vien keiksmažodžiai! Ir net ne žinias. Įsijunk kokią kultūrinę laidą, kur bendrauja jauni, kultūringi, išsilavinę žmonės. Sako, lyg ir ragavę meno.

Alius paklausė, parėjo na­mo, paskui skambina man:

- Ačiū, brolau, suradau tokią nuostabią laidą! Mačiau, joje dalyvauja ir vienas šilališkis, lyg ir solistas iš operos teatro (tiesa, kad yra iš Šilalės, jis neprisipažįsta, pri­sistato vil­niškiu, nes na kaip čia dabar: toks išsilavinęs - ir iš kažkokios provinci­jos).

- Tai puiku! - pritariau jam. - Žiūrėk ir dėkis į galvą.

Kitą dieną sutikau Aliaus žmoną.

- Kaip Alius? - paklausiau.

- Keistas kažkoks, -  prisipa­žino Aliaus pati. - Per naktį snaudė prie televizoriaus, rytą sėdo prie stalo, iš padilbų į mane žiūri... Niekada šitaip nebuvo!

Kitą rytą vėl sutinku. Ji dar labiau susirūpinusi.

- Aliui visai susisuko galva! - pasiguodė. - Naktį žiūri televizorių, dieną įsijungia kompiuterį, stebi kažkokį gyvenimą. Mane kekše, prostitute ir dar visaip panašiai vadina – per visą amžių nebuvau šitokių žodžių girdėjusi! Ir dar šaukia, kad aš Dovilė... Arba jam pasimaišė protas, arba jis tikrai įsižiūrėjo kokią Dovilę.

Trečią dieną Alienė atbėgo pas mane labai išsigandusi.

- Būk geras, gelbėk, Alius išėjo iš proto! - šaukė ji. - Kei­kiasi, triukšmauja, laksto išsprogusiom akim po kambarį, sako esąs Kasparas. Atseit šū­dai jam maišosi su kraujais! Paskambink jam, gal jis tavęs paklausys?

Bet Alius manęs neklausė.

- Čia tu, lochas ir runke­lis? - rėžė jis man. - Ką tu supranti?

Alius buvo visai kitas žmogus.

- Ką jis ten žiūri? - paklausiau jo žmonos.

- Kažką iš trečios ar šeštos televizijos!

Viską staiga supratau. Alius žiūrėjo laidą, kur dieną naktį filmuoja neva tai dainininkus, o tarp jų yra ir kažkoks Kasparas, atseit teatro solistas. Tai jis visai neseniai tokią keiksmažodžių ariją išdainavo, kad kitiems solistams giliai pasislėpti... Kasparas Aliui - pati tikroji aukštuome­nė, nes kilęs iš pamaldžios patriotų šeimos... Tai Alius ir mo­kosi - irgi nori būti aukštuomenė.

- Ką man daryti? - verkė Aliaus pati. - Kaip susigrąžinti senąjį Alių?

- Nieko tu nedaryk, - patariau jai. - Alius pramoks aukštuomenės elgesio, nusipirks kostiumą, kaklaraištį, išmoks apsimetinėti, šypsotis, o paskui, žiūrėk, ir prasimuš į žmones, pasidarys gudrus, apdairus, slidus politikas.

- Viskas aišku, - pareiškė Aliaus pati. - Aš pati jam įdėsiu aukštuomenę!..

Kitą dieną sutikau Alių mies­te. Jis ėjo į krautuvę, rankoje laikė raštelį, kur žmona buvo surašiusi, ką ir kiek turi parnešti. Po kaire akimi buvo neryški mėlynė ir dar kelios diskusijų žymės.

- Na kaip? - paklausiau jo.

- Gerai, - atsakė jis.

Mudu supratome viens kitą.

- Ir kaip galėjau kažko tikė­tis, - prisipažino jis man. - Kasparo aukštis - ne man!

Alius numojo ranka ir pasuko į krautuvę.

O aš galvoju: gal ir gerai, kad tas Kasparas prisistato vilniškiu – Šilalei tokio lygio aukštuomenė būtų nepakeliama, čia tokioms žvaigždėms nėr kur žibėti...

Alius ŠAKINIS

Specialistai perspėja: bendraukite su vaikais!

Policija, mokyklų administracijos bei psichologai siun­čia žinią tėvams: stebėkite savo vaikus ir jų veiksmus socialiniuose tinkluose. Iš Rusijos atskriejęs gy­vybei pavojingas žaidimas „Mėlynasis banginis“ jau plin­ta ir Lie­tuvoje. Apie jį žino ir Šilalės paaugliai. Vaikų psichiatro Lino Slušnio teigimu, žai­dimo organizatoriai šantažo metodais, pasinaudodami pa­auglio baimės ir meilės jausmais, priveda iki sa­­vižudybės.

Pavojingas mazochistinis žai­­dimas „Mėlynasis banginis“ sukėlė nerimo bangą. Per socialinius tinklus apie jį sužinoję paaugliai ima vykdyti anonimiškų kuratorių užduotis, ku­rios neretai baigiasi savęs žalojimais ar net savižudybe. Kaip skelbia žiniasklaida, žaidimas prasi­dė­jo Rusijoje. Jo kū­rėjas Fi­lipas Bu­deikinas tyčio­josi iš žaidėjų, sėdėdamas prieš kompiuterio ekraną, liep­da­­mas atlikti 50 užduočių, kurių paskutinioji – nu­sižudyti. Ta­čiau, kai po sa­vižudybių bangos policijos pareigūnai atvyko jo suimti, šis slėpėsi už lovos. Nors pag­rindinis kaltininkas jau sėdi už grotų, žaidimas plinta toliau kaip virusas.

Lietuvos policija, vos sužinojusi apie šio žaidimo apraiškas tarp paauglių, nu­spren­dė nedelsti. Išplatinti pranešimai tėvams, bendradarbiaujama su mokymo įstaigomis ir jose dirbančiais psichologais bei pedagogais.

„Nors šiuo metu plačiau šia tema komentuoti negalime, bet išties pavojingas žaidimas „Mėlynasis banginis“ pradedamas žaisti ir Lie­tuvoje. Jo metu 13-17 metų vaikai atlieka sveikatai pavojingas užduotis, kurios baigiasi savižudybe.

Kovojant su šio žaidimo apraiškomis, labai svarbus visuomenės ir ypač tėvų informavimas, nes, siekiant užkirsti ke­lią baisiai nelaimei, svarbu mokėti jas atpažinti. Dažniausiai, įsitraukę į žaidimą, vaikai slepia sužalotas kūno vietas, keliasi naktimis, atsiriboja nuo kitų ir nustoja bendrauti.

Patariame tėvams su savo atžalomis daug kalbėtis, patik­rinti, su kuo jie bendrauja socialiniuose tinkluose, ste­bėti, kokio pobūdžio informacija da­lijasi. Būtina suklusti, jei pastebėjote įtartinų sužaloji­mų ant vaiko kūno. Tai gali būti ženklas, kad jis dalyvauja tame pavojingame užsiėmime“, - aiškino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos ko­­misariato atstovė spaudai Rū­ta Jana­vi­čiūtė.

Šilalės Dariaus ir Girėno pro­gimnazijos direktorius Arū­­nas Aleksandravičius mano, jog mokiniai šį žaidi­mą bando, vedami smalsumo.

„Pavojaus ženklų kol kas neturime. Perdavėme visą informaciją tėvams bei mokytojams, situaciją stebi visi. Su­sirinkime aptarėme, į ką būtina atkreipti dėmesį. Didžioji dalis mokinių suvokia, kad žaloti save nėra gerai. Bet, manau, blogą įtaką daro televizija, kuri šį dalyką pateikia kaip kokią reklamą, o vaikai juk nori pabandyti. Mes nepajėgūs vieni viską sutvarkyti, todėl džiaugiamės, jog tėvai yra geranoriški ir pakviesti visada atvyksta į mokyklą, bend­radarbiauja su pedagogais“, – kalbėjo direktorius.

Paklaustas, ar yra konkreti rizikos grupė, mokyklos vadovas tvirtino, kad žaidimu susidomėti gali bet kuris vaikas – tiek iš labai geros reputacijos šeimos, tiek iš rizikos šeimų sąrašo.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje kovo pradžioje pradėjusi dirbti psichologė Dalia Tarvydienė įsitikinusi, jog, plintant žaidimui, labai didelį vaidmenį vaidina vaikui įskiepytos vertybės. Tik stip­rius vertybinius pamatus turintis paaug­lys gebės atsispirti pagundai.

„Iš to, kas rašoma interne­te, matyti, kad šis žaidimas – kaip patyčios, o patyčiose yra agresorius ir auka. Agresoriui tai pasipuikavimas prieš kitus, kuris sukelia didžiulį azartą: kuratoriaus kažkas klauso kaip tikro vadovo. Galbūt po tuo slepiasi ir bandymas uždirbti pinigų. Žinoma, auka pasirenkamas silpnesnis asmuo“, – įspėjo psichologė.

D. Tarvydienės teigimu, statistiškai Lietuvoje apie 30 proc. paauglių pagalvoja apie savižudybę. Tačiau gyventi nori visi, ir juos stabdo meilė artimiems žmonėms bei mirties baimė. Žaidimo kuratoriaus primygtinai siūlomos 50 užduočių – tik pradžia peržengti baimę. Kaip sako specialistė, tai yra psichologinis privedimas prie baimės atsikratymo.

„50 užduočių yra nemažai, joms atlikti reikia laiko. Taigi įmanoma pastebėti ne tik vaiko fizinius pokyčius, pavyzdžiui, supjaustytas rankas, bet ir emocinę būklę, pakitusį bendravimą. Šeimoje, kurioje vakare visi susirenka namuose, tai turėtų būti pastebima gana ankstyvoje stadijoje. Tėvai turi kalbėtis, tikrinti, ką vaikai veikia socia­liniuose tinkluose, su kuo ir kaip bend­rauja“, – patarė psichologė.

Jos nuomone, bendravime su vaiku labai svarbų vaidmenį atlieka klausimas „kaip tu jautiesi“. Anot psichologės, daugelis tėvų to pasiteirauti pamiršta, o vaikai apie jausmus kalbėti nemoka. Tačiau stengiantis domėtis nuolat, vaikas imtų at­viriau išsakyti savo išgyvenimus.

Savaitės pradžioje televizijoje žurnalistų kalbintas vaikų psichiatras L. Slušnys aiškino, kad vaikams paveikti naudojamos sunkios emocijos – baimė ir meilė.

„Visas šis žaidimas veda savęs naikinimo keliu. Atlikus užduotį, reikia pateikti įrodymus – videoįrašus, nuotraukas. Nuolat šantažuojant paauglius, naudojamasi baime: „Jei nepadarysi, pasakysim tė­vams“. O vaikas tėvus myli, tad stengiasi jų neskaudinti ir vykdo užduotis. Šio žaidimo eigoje paprastai pasireiškia vengiamojo pobūdžio bend­ravimas – vaikas ima slėpti telefoną, nesipasakoja, ką ir su kuo veikia, su kuo bend­rauja socialiniuose tinkluose. Tai signalas, jog kažkas yra negerai, ir į tai tėvai privalo reaguoti“, – tikino L. Slušnys.

Praėjusią savaitę Šilalės rajone gyvenantis nepilnametis pateko į ligoninę galimai susipjaustęs rankas. Kas paneigs, kad tai ne socialiniuose tinkluose plintančio žaidimo įtaka?

Šio kraupaus užsiėmimo kon­tekste svarbu paminėti, jog kiekvienas turi teisę pats spręsti, kokie bus jo veiksmai: ar aklai vykdyti užduotis žmogaus, besislepiančio už kompiute­rio ekrano, ar galvoti savo galva. Tuos, kurie nuspręstų ieškoti aukų, policijos pareigūnai įspėja – kurstymas nusižudyti reglamentuojamas baudžiamajame kodek­se. Tokią veiką vykdantys as­menys baudžiami laisvės ap­­ri­bo­jimu arba areštu, arba lais­­vės atėmimu iki ketverių metų.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Neužželiantis brangių projektų takelis vėl veda į ligoninę

Šilalės ligoninė neria į tarptautinius vandenis: sudarė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko ligonine. Pagrindinis šitokio žingsnio tikslas – įsisavinti 600 tūkst. eurų paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, skirtų pasienio valstybių bendradarbiavimui stiprinti. Ir nors savi­valdybės tarybos nariai pripažįsta, jog mūsų rajono ligoninė po truputį tampa slaugos ligonine, kuriai vargu ar reikia prabangios reabilitacijos ir kineziterapijos įrangos, šios gydymo įstaigos vadovų norą kartu su Baltijsko centrine ligonine rengti bendrą paraišką „Medicininės pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas Baltijsko ir Šilalės rajono gyventojams“ praėjusiame tarybos posėdyje palaimino vienbalsiai ir be jokių svarstymų.

Paradoksas, bet Šilalę valdantys konservatoriai, regis, nuolat randa priežasčių žvalgytis į Rusijos pusę. Pavyz­džiui, pernai rajono mero Jo­no Gudausko vadovaujama de­legacija ten svečiavosi bene du kartus. Oficialiai teigiama, jog į Slavską ir Sovetską vykta su kilnia misija - padėti juose gyvenančioms lietuvių bend­ruomenėms. Bet ir per Šilalės miesto šventę prieš porą metų Rusijos Federacijos vėliava ant savivaldybės pastato suplevėsavo tik dėl gerų intencijų...

Dabar prasideda naujas bendradarbiavimo etapas. Šį sykį į jį neria Šilalės ligoninės direktorius Antanas Damulis, kurį, atrodo, pavergė Baltijskas. Gal ne pats miestas, primenantis Lietuvą gūdžiais brėžnevizmo laikais, o labiau pinigai, šviečiantys kaip saulė pro debesis. Mat projekto, kuriame mūsų ligoninė užsimojo dalyvauti, biudžetas stulbinantis - net 1,3 mln. Eur. Tikimasi, jog Šilalei iš jų atiteks 600 tūkst. Eur. Tiesa, dar 60 tūkst. Eur reikės pridėti pačiai savivaldybei iš rajono biudžeto. Tačiau, nepaisant šito fakto, vietos politikai nesiginčydami pritarė, kad Šilalės ligoninėje nenutrūktų jau turbūt dešimtmetį vykstantys remontai, modernizacijos bei kt., ir leido jos administracijai kartu su Kalining­rado srities Baltijsko centrine ligonine teikti bendrą paraišką „Medicininės pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas Baltijsko ir Šilalės rajono gyventojams“. Skelbiama, jog, įgyvendinus šį projektą, bus ne tik modernizuotos abiejų ligoninių patalpos, skirtos fizinei medicinai ir reabilitacijai, bet taip pat jos bus aprūpintos nauja įranga. Negana to, projektas esą „padės Baltijsko ir Šilalės rajonų gyventojus informuoti apie ligų, galinčių sukelti mirtį, profilaktiką bei gydymą, o abiejų įstaigų medicinos personalas pakels kvalifikaciją“...

Dar praėjusį rudenį apie planus bendradarbiauti su Baltijsku prabilęs Šilalės ligoninės direktorius A. Damulis įrodinėjo, kad Šilalės ligoninei verkiant reikia naujos reabilitacinės įrangos, nes turima savo amželį neva jau atgyveno ir tiktų nebent Baltijskui. Tačiau tuomet meras J. Gudauskas  ligoninės vadovo planams neskubėjo pritarti ir liepė viską gerai suskaičiuoti bei apgalvoti.

O galvoti A. Damuliui ir buvo, ir yra apie ką, nes būtent fizinės medicinos bei reabilitacijos paslaugos, kurios šiais sėdėjimų prie kompiuterių laikais yra reikalingos kone kiekvienam žmogui, maitina ir mero šeimą. Mat jo žmonai Zitai priklausančiuose grožio namuose „Aurum“ taip pat yra teikiamos fizioterapijos, kineziterapijos, masažo bei kitos sveikatinimo procedūros. Turint gydytojo siuntimą, už jas apmoka Valstybinė ligonių kasa. O skirtos sumos yra išties įspūdingos: Klai­pėdos teritorinės ligonių kasos pateiktais duomenimis, 2015 m. grožio namams „Aurum“ už suteiktas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo biudžeto buvo sumokėta 65 tūkst. 929 Eur, 2016 m. - 55 tūkst. 885 Eur.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus Alfrido Bumblio teigimu, šiemet sutartis su UAB grožio namai „Aurum“ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėji­mo dar nėra pasirašyta, kadangi kol kas nėra paskirstytas PSD fondo biudžetas. Tačiau reikia manyti, kad ir 2017 m. „Au­rum“ neliks nuskriausta – siuntimų į šį grožio bei sveikatos paslaugas teikiantį centrą gydytojai negaili... Todėl konkurencija, ką patvirtina ir duomenys apie gaunamas lėšas iš Ligonių kasos, lyg ir nebūtų naudinga. Bet, matyt, apie viską yra pagalvota.

Šilalės ligoninė, nusitaikiusi į 600 tūkst. Eur, norėtų įsigyti vertikalių vonių, kuriose būtų galima atlikti stuburo tempimus. Tikra tiesa, jog nugaros skausmais dabar skundžiasi vos ne kas antras žmogus. Tačiau ar dviem įstaigoms, teikiančioms beveik tokias pat paslaugas, užteks pacientų, už kurių procedūras apmoka Ligonių kasos?

Kita vertus, abejonių kelia ir teiginiai, esą reabilitacijai skirta įranga Šilalės ligoninėje yra susidėvėjusi. Deja, nė vienam tarybos nariui nekilo mintis atidžiau pasidomėti, ar tikrai galėjo taip nutikti, nepraėjus nė penkeriems metams - ambulatorinė reabilitacija Šilalės rajono ligoninėje buvo pradėta teikti tik 2012-ųjų spalio mėnesį. Tada buvo nupirktos ir visos tam būtinos priemonės, įrengti kabinetai...

Sutartis su Baltijsko ligonine jau pasirašyta, tarybos leidimas rengti ir teikti paraišką bei atlikti užsakovo funkcijas Šilalės ligoninei taip pat suteiktas. Belieka sulaukti pinigų. O partnerių jiems išleisti visada atsiras.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą