Tradiciniame, jau 11-ajame, „Bėgime ap­link Pajūrį” buvo renkamos lėšos skurstantiems Zambijos ir Lietuvos vaikams paremti.

Sulaukėme bėgimo entu­zias­tų iš Ši­lutės Žemaičių Nau­miesčio, Kalti­nė­nų Alek­sand­ro Stulginskio gimnazijų, Ma­­­žeikių bei Šilalės sporto mokyklų, Pagramančio pag­rin­dinės mokyklos, Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazijos (jaunųjų ugniagesių-gelbėtojų ko­manda), Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos bei pavienių asmenų iš įvairių Lietuvos kampelių. Dalyviai varžėsi 1 km, 3 km ir 8 km nuotoliuose.

Gvidas Tauroza 8 km trasą įveikė per 26 min. 59 sek., Aneta Jacukevič iš Vilniaus ra­jono tą patį atstumą nubė­go per 32 min. 35 sek. Pa­jū­riškė Estela Kovaliovaitė 3 km įveikė per 12 min. 14 sek. Ge­riausią rezultatą šioje distancijoje pademonstravo G. Tau­roza – 9 min. 08 sek.

Šie bėgikai ir tapo nugalėtojais, jie apdovanoti Pajūrio seniūnės, LKSKA „Ne­munas“ ir Šilalės mero taurėmis bei piniginiais prizais. 

Jurgita RUMŠIENĖ, socialinė pedagogė

Regina RIMKUTĖ, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORIŲ nuotr.

Prasidėjus sezoniniam padangų keitimui, automobilių savininkams kyla klausimas, kur dėti senas, naudoti nebetinkamas padangas. Primename, kad į Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę iš gyventojų nemokamai priimamos 5 lengvųjų automobilių padangos per metus vienai transporto priemonei. Pristatant atliekas į minėtą aikštelę, būtina turėti transporto priemonės registracijos liudijimą.

UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašo gyventojų neteršti aplinkos ir nemesti senų padangų į bendrus komunalinių atliekų konteinerius ar šalia jų, taip pat nepalikti padangų bei kitų atliekų  pakelėse, pamiškėse.

Juridiniai asmenys padangų atliekas privalo atiduoti jas tvarkančiai įmonei pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo rašytinę sutartį. Juridiniai asmenys dėl padangų bei kitų atliekų tvarkymo gali kreiptis į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą dėl sutarčių sudarymo.

Daugiau informacijos apie į Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę priimamas atliekas rasite internetinėje svetainėje www.uabtratc.lt.

Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės adresas: Pilies g. 3, Vingininkų k., Šilalės r.

Darbo laikas: antradienį - penktadienį -  nuo 8.15 val. iki 18 val.; šeštadienį - nuo 9 val. iki 13 val.; sekmadienis ir pirmadienis - nedarbo dienos. Pietų pertrauka - 12-12.45 val.

Išsamesnė informacija apie atliekų tvarkymą teikiama tel. (8-446) 7-18-72. Aikštelės darbuotojo tel. (8-655) 0-91-31.

UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro inform.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad šalies gydymo įstaigoms jau pristatytos sezoninio gripo vakcinos, tad medikai gali skiepyti savo pacientus. Iš viso išdalinta 110 tūkst. dozių vakcinų.

Nuo gripo nemokamai skiepijami žmonės, kamuojami lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų ar inkstų, taip pat nėščios moterys, pensinio amžiaus asmenys ir kt.

Norint nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nusiųs pas skiepijančius specialistus arba į vakcinacijos kabinetą.

Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro bend­rosios praktikos slaugytoja Estera Nemčauskienė informavo, jog poliklinika taip pat jau gavo nemokamos gripo vakcinos „Influvax“. Ji ragina asmenis, kurie priklauso nemokamos vakcinacijos nuo gripo asmenų grupei, nedelsti ir pasiskiepyti.

„Netrūksta ir mokamos vak­cinos. Jos kaina - 6,07 euro, ja jau pasiskiepijo 40 žmonių“, - sakė E.Nemčauskie­nė.

Eugenija BUDRIENĖ

Rugsėjo 29 d. Šilalės savivaldybės taryba nuo vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą praėjusiais metais atleido aštuonis asmenis bei „Jūros“ medžiotojų būrelį. Dėl šio prašymo susiginčiję politikai iškėlė moralinę proble­mą: ar tikrai medžiotojams padoru prašyti sim­bolinės lengvatos?

Savivaldybės taryba svarsto ir nuo vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą atleidžia prašymus pateikusius gyventojus bei nevyriausybines organizacijas, sunaudojusius per metus ne daugiau kaip 180 kWh elektros energijos. Prašymus pateikę asmenys yra skolingi Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui 2015 m. rinkliavos mokestį, bendra įsiskolinimo suma - 266 eurai.

„Jūros“ medžiotojų būrelis už 25 kv. m patalpas Kvėdarnos seniūnijos Stigrėnų kaime turėjo sumokėti 6,72 Eur metinės rinkliavos. Kontrolės komiteto, kuris svarstė šį klausimą, pirmininkas Algirdas Meiženis mano, kad prašyti atleisti nuo tokios sumos turtingiems medžiotojams turėtų būti gėda.

„Tai yra bloga tendencija. Atleisime vieną, to užsimanys ir kiti medžiotojų būreliai. Man regis, 6 eurus jie tik­rai gali sumokėti - vienam medžiotojui tektų gal tik koks 20 centų. Į tuos dalykus reikėtų žiūrėti principingiau“, - tvirtino Kontrolės komiteto pirmininkas.

Pasak A. Meiženio, medžiotojų nameliai, kaip ir pati medžioklė, yra pramogos objektas, o tai, jog nesunaudota 180 kWh elektros energijos, dar nereiškia, kad būrelis savo patalpose nesilankė ir nešiukšlino. Tarybos narys Alfonsas Motuzas pritarė, jog derėtų pagalvoti apie lengvatų teikimo taisyklių peržiūrėjimą.

Tuo tarpu savivaldybės ad­ministracijos direktorius ma­no, kad reikia vadovautis galiojančiomis taisyklėmis, o ne moralinėmis vertybėmis.

„Taip žiūrint, tai ir kaimo bendruomenių salės yra pramogos objektai. O ką ten daugiau daro? Tik švenčia“, - dėstė savo požiūrį į moralę Raimundas Vaitiekus.

A. Meiženio pasiūlymui neatleisti nuo metinės rinkliavos 6 Eur turinčio sumokėti „Jūros“ medžiotojų būrelio pritarė tik penki tarybos nariai. Tuo tarpu Viktorija Ma­cienė, Gedėliškės kaime paveldėjusi namą, turės sumokėti trijų metų rinkliavą - 94,33 Eur, nes praleido kreipimosi terminą.

Daiva BARTKIENĖ

„Reikia skubios pagalbos. Jau trečia savaitė Beržės kaime, Palentinio seniūnijoje,  yra sudaužomi šiemetiniai veršeliai. Sumušami iki nugaišimo. Daužomi gyvūnai taip stipriai, kad net mėsa nuo kaulų atšoka. Iš viso jau užmušta apie 10 veršelių. Ir neatrodo, kad smurtautojas liausis.

Kas tai daro? Keletas žmonių apie įvykį pranešė policijai, o policija siūlo vežti gyvulius į ekspertizę. Ir viskas. Daugiau - jokios pagalbos.

Kas galėtų apsaugoti gyvūnus ir surasti sadistą? Juk sveiko proto žmogus taip nedarytų. Būna, kaimynai pasipyksta, kaip ir visur. Bet kad kerštautų kas nors, nemanome. Norime pranešti apie tai visam rajonui, gal kur kitur buvo panaši situacija, gal rastas nusikaltėlis? Už tokį elgesį jam pačiam reikėtų rankas...“

Štai toks laiškas atėjo į „Ši­lalės artojo“ redakcijos elekt­roninį paštą. Nors jo niekas nepasirašė, buvo sunku patikėti tuo, kas jame rašoma, bet ir neatrodė, jog tai galėtų būti pokštas. Todėl nusprendėme pasiaiškinti, kas iš tiesų dedasi Beržėje. Gal seniūnijoje kas nors žinoma apie tokį įvykį?

Palentinio seniūnė Miglė Z­y­bartienė patvirtino apie tai esanti informuota. Tačiau ji labai abejojo, kad gyvuliai krenta nuo žmogaus rankos.

- Po kaimą sklando visokių kalbų, bet aš nemanau, jog koks žmogus galėtų ganyklose užmušti tiek gyvulių. Ir kuo jis tai padarė? Kuolu? Įsivaizduokite, kad ganykloje jis paveja stiprų bulių ir pagaliu jį užmuša! Neįmanoma! Greičiausiai tai kokia nors liga, - sakė seniūnė.

Ji patarė pasikalbėti su kaimo žmonėmis, pirmiausia - su tais, kuriems krito daugiausiai gyvulių. O daugiausiai jų neteko Mikučiai.

- Krito trys buliukai, ketvirtą pribaigėme, kad nesikankin­tų, - sakė Andrius Mikutis. - Iš vakaro atrodė sveiki, o kitą dieną jau negyvi. Vienas dar laikėsi, bet nebepavilko kojų. Jie atrodė kaip sumušti.

Žmogaus rankų darbas? Mi­kučiai tuo labai abejoja.

- Jeigu šita nelaimė būtų atsitikusi tik mums, galėtu­me taip galvoti, - pasakojo  A. Mikutis. - Pirmoji versija kaip tik tokia ir buvo. O iš Laukuvos iškviestas veterinarijos gydytojas Albinas Venckus ją kaip ir patvirtino. Jis atliko skrodimą bei konstatavo, kad gyvulio kūnas nusėtas kraujosruvomis. Štai skrodimo aktas: „kraujosruvos, laboratorinių tyrimų neatlikta“. Neparašyta, kad gyvulys užmuštas, bet nuo ko tos kraujosruvos bus?

Tačiau po kelių dienų ši versija išsisklaidė kaip dūmas. Buliai krito vienam, antram kaimynui, nugaišo kelių metų karvė. Ir ant visų galvijų – tokios pat kraujosruvos. Tada jau niekas nebetikėjo, kad tai galėtų būti kokio pakvaišėlio darbas.

- Blogiausia, jog esame nežinioje, - sakė  A. Mikutis. - Jeigu tai kokia epidemija, kaip nuo jos apsiginti? Jei kokia virusinė liga, tai kaip gydyti? Ar tai tikrai liga? Iš veterinarijos gydytojo atlikto skrodimo mums nebuvo jokios naudos. Prapjovęs kumpį, aš ir pats matau, kad ten kraujosruvos. Ir kas iš to?

Mikučių šeima svarstė dar vieną versiją: gal gyvuliai nunuodyti? Arba nusinuodiję? Jie sako girdėjo, jog iš lėktuvo buvo mėtomos kapsulės su vakcina nuo pasiutligės ar dar nuo kažkokios ligos. Ta vakcina esanti labai nuodinga. Galbūt gyvuliai aptiko ir suėdė?

Mikučių kaimynas Ričardas Juškevičius nusprendė kreiptis į specialistus. Telšiuose susirado veterinarijos laboratoriją, nuvežė jai padvėsusio gyvulio mėginius.

- Gal tyrimai parodys, kas tai per liga? Gal kas pasakys, kaip ją gydyti? - prieš porą savaičių vylėsi R. Juškevičius. - Žinote, man visa tai atrodo labai keistai. Žmonėms masiškai krenta gyvuliai, prasidėjo kažkokia epidemija, bet niekas negali pasakyti, kas tai yra. Nėra tarnybų, kurioms rūpėtų tokie reikalai?

Logiškai galvojant, tai turėtų rūpėti veterinarijos gydytojui, į kurį žmonės ir kreipėsi pagalbos. Negi jis tikrai galvoja, kad tiek gyvulių kas nors galėjo užmušti?

Pasirodo, veterinarijos gydytojas A. Venckus taip nebegalvoja. Kaip jis aiškino „Šilalės artojui“, anksčiau jį esą suklaidinę patys žmonės, o dabar jis manąs, jog tai liga. Pasak veterinaro, neva labai panašiomis aplinkybėmis krito keletas gyvulių Laukuvos seniūnijos Buciškės kaime, ūki­ninkas mėginius nuvežė į laboratoriją Kaune, iš ten ga­vo atsakymą, kad tai esąs bakterinis užkratas.

- Aš jums nepasakysiu tos bakterijos morfologijos, bet nuo jos padeda antibiotikai. Ūkininkai turi stebėti savo gyvulius, leisti antibiotikus, - paaiškino veterinarijos gydytojas.

Antibiotikus? Kokius, kiek? Beržės kaime ūkininkams ma­siškai krenta gyvuliai, žmo­nės nežinioje, svarsto, ar tai kokie nuodai, ar kokia liga, vie­nas dar laukia veterinarijos laboratorijos atsakymo, o veterinarijos specialistas tvirtina žinąs atsakymą ir pasakoja žurnalistui, jog padėtų paprasčiausi antibiotikai... Ar ta istorija neatrodo truputėlį keista?

Kitą dieną po pokalbio telefonu paskambinęs gydytojas paprašė parodyti, ką parašysiu. Na, kad „neprirašyčiau vėjų...“ O žmonėms neva viskas paaiškinta, jie atseit žiną, kaip kovoti su ta liga.

Negi tikrai?.. Jau paaiškinta? Vėl važiuoju į Beržę.

- Taip, kitą dieną po redakcijos apsilankymo tikrai buvo atvažiavęs A. Venckus, sukvietė pas Česlovą Rubavičių žmones, pasakė tos ligos pavadinimą. Pareiškė, kad ją reikia gydyti antibiotikais, - „Šilalės artojui“ patvirtino R. Juškevičius. - Atsakymą iš Telšių laboratorijos gavau, bet ten neparašyta, kokia tai liga. Tik tiek, kad bakterinis užkratas... Kai nuvežiau mėginius, iš laboratorijos skambino, klausė mūsų veterinarijos gydytojo telefono numerio. Nežinau, ką jie kalbėjosi, bet tikriausiai nusprendė, jog tai toks pat atvejis, kaip ir Buciškėje...

- Taip, A. Venckus buvo atvykęs, sukvietė pas mus žmones, - sakė Č. Rubavičius, kuriam irgi krito keli gyvuliai. - Pasakė ligos pavadinimą. Turime užsirašę - klostridijozė. Gydoma antibiotikais. Atsirado aiškumas, bet... Žmo­nėms ir toliau dvesia gyvu­liai. Ne taip masiškai, kaip anksčiau, bet vis tiek. Man atrodo, nukentės visa Beržė. Didžiuliai nuostoliai.

Gyvuliai krenta toliau? Ne­padeda antibiotikai? Anti­bio­tikai, ūkininko nuomone, galbūt padėtų, tačiau juos reikia suleisti. Štai kur bėda!

- Būtų gerai, jeigu gydytojai dar ir gydytų, - kalbėjo Č. Rubavičius. - Lengva pasakyti: suleisk antibiotikų. Tik­riausiai žinote, kaip sulaukėja buliai, per vasarą būdami ganyklose? Jie atpranta nuo žmogaus, bėga nuo jo kaip miško žvėrys. Pagauti tokį galviją, suleisti jam vaistus labai sunku. Būtų gerai turėti injekcijų šautuvą, bet jis kainuoja pustrečio tūkstančio eurų. Mačiau internete. Ir jo taip paprastai nenusipirksi. Reikia baigti kursus, išlaikyti egzaminus, gauti policijos leidimą. Taigi bet kas tokio šautuvo neturės. O štai veterinarijos gydytojai galėtų turėti. Jeigu užsiimtų gydymu... Dabar, kiek galėdami, gydome patys. Kaip pasiseka, taip.

Petras DARGIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Natūralu, kad, atvėsus orams, labiau susirūpiname savo sveikata, saugomės nuo lietaus, vėjo, darganų. Tėvai turbūt labiausiai nerimauja dėl vaikų savijautos, išleidę juos į mokyklas ar darželį. Tai rodo ir redakcijos gautas skambutis.

„Mane labai nustebino ir papiktino atsainus bei neatsakingas Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ darbuotojų elgesys. Prieš gerą savaitę, kuomet visus vargino gūsingas vėjas, siekęs, kaip teigė meteorologai, 15-18 metrų per sekundę, darželinukai, to nepaisant, vis tiek buvo vedami į lauką. Esu susipažinusi su higienos normomis, todėl žinau, kad esant vėjui stipresniam nei 8 m/sek., priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojoms leisti vaikų į lauką nerekomenduojama. Keista, jog darželyje to nepaisoma. Negana to, kai apie tai informavau darželio vedėją, ji atsakė, kad oras puikus, ir lauke vaikai yra grūdinami. O jeigu man tai nepatinką, pasiūlė savo vaikui samdyti auklę“, - paskambinusi į redakciją, piktinosi mama, nepanorusi viešinti pavardės.

Pakomentuoti higienos nor­mas, kurios reglamentuoja ikimokyklinio ir priešmokyk­linio ugdymo įstaigų bend­ruosius reikalavimus svei­ka­tos saugai, paprašėme Tau­ragės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tau­ragės departamento Šilalės skyriaus vedėjos Elvyros DAU­BARIENĖS.

„Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bend­rie­ji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta sveikatos apsaugos minist­ro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313. Vienas iš teisės akto punktų numato jog:

kasdien 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką. Vaikų veik­la lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai:

aplinkos oro užterštumas viršija teisės akte nusta­ty­tas normas (remiantis ap­linkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzinu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis bei ozonu normų patvirtinimo“); oro temperatūra lauke yra žemesnė kaip minus 12oC; oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 8oC, o vėjo greitis - didesnis kaip 2 m/sek.; oro temperatūra lauke yra 32oC ar aukštesnė; esant kitoms sudėtingoms oro sąlygoms (pavyzdžiui, labai smarkiam vėjui, labai smarkiam lietui, labai smarkiam snygiui, pūgai, krušai ir pan.)“, - komentavo Visuomenės sveikatos cent­ro vadovė.

Apie incidentą norėjome pasiteirauti ir Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ vedėjos. Bet ji atostogavo, todėl kreipėmės į pavaduotoją Kristiną AČĘ. Ši atsakė, jog tą dieną turėjusi „mamadienį“, tad nebuvusi darbe ir nieko komentuoti negalinti. Paklausta, ar sutinka su motinos darželiui pareikštais priekaištais, pavaduotoja teigė, kad įstaiga savo darbe vadovaujasi teisės aktais.

Tėvų nuomonės irgi skiriasi. Štai mama, auginanti du mažamečius vaikus, yra įsitikinusi, jog tėvai kartais perdėm saugo savo atžalas, stengiasi užtikrinti vos ne šilt­namio sąlygas. O, jos manymu, nė kiek negrūdinami vaikai yra neatsparūs mažiausiems temperatūros pokyčiams ar vėjui. Nemažai vaikų į darželį ar mokyklą yra nuvežami ir parvežami, nors eiti pėsčiomis užtruktų gal 10-20 min. Kelias į ugdymo įstaigą ir atgal būtų vaikui ir natūraliausia mankšta, ir nieko papildomo nereikalaujanti grūdinimosi priemonė.

„Nederėtų skubėti kaltinti auklėtojų. Darbas su vaikais, kurių kasdien į grupę susirenka apie 20, yra nelengvas. Nepakanka žiūrėti, kad gražiai žaistų, laiku valgytų, eitų pietų miego. Yra ir planai, kuriuos privalu įgyvendinti, organizuoti šventes, renginius bei pan. Visi norime, jog, išėję iš darželio, vaikai būtų pasiruošę tolimesnei kelionei į mokyk­lą. Būtų stip­rūs emociškai, fiziškai, augtų sveiki. Todėl galbūt derėtų patiems tėveliams labiau pasirūpinti, kad vaikai darželyje turėtų papildomų rū­bų, kuriuos galėtų persivilkti sušlapę, šiltas pirštines, kepurę, batus, jei kartais eitų į lauką vėsesnę ar darganotą dieną“, - įsitikinusi kita pašnekovė.

Eugenija BUDRIENĖ

Rugsėjį Šilalės rajono savivaldybės biudžetas pasi­pildė beveik 160 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų iš valstybės biudžeto skirta dėl padidėjusios minima­lios mėnesinės algos. Tačiau nors biudžetas formaliai kiekvieną mėnesį vis labiau pilnėja, savivaldybė įstaigas bei gyventojus laiko ant bado dietos.

Savivaldybės taryba gavo Šilalės viešosios bibliotekos direktorės prašymą skirti lėšų atleidžiamų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti. Keturių darbuotojų atleidimas bibliotekai kainuos 17,5 tūkst. Eur.

Prašyme teigiama, jog atleidžiamiems darbuotojams Šilalės viešoji biblioteka turi išmokėti 13,7 tūkst. Eur kompensacijų, „Sodrai“ pervesti 4,1 tūkst. Eur socialinio draudimo mokesčių. Viešosios bib­liotekos administracija pageidauja, kad lėšų išeitinėms kompensacijoms savivaldybės taryba skirtų iš rajono biudžeto.

Prašymą svarstęs Finansų, investicijų ir verslo komitetas nusprendė, jog skubos čia nėra. Be to, vicemeras Valdemaras Jasevičius net suabejojo, ar gali susidaryti tokia didelė išeitinių suma, kai „visi žino, kokie bibliotekininkių atlyginimai“...

Būtent savivaldybės viešąją biblioteką labiausiai supurtė birželį priimtas tarybos sprendimas mažinti biudžetinių įstaigų darbuotojų skai­čių - kaip ir Šilalės kultūros cent­ras, biblioteka įpareigota sumažinti keturis etatus.

Deja, savivaldybės taryba kul­tūros remti, atrodo, neskuba. Tai patvir­tina atviro jaunimo cent­ro grupės „Ne­klausk pa­va­­di­nimo“ prašymo skirti 800 Eur būg­nams įsigyti svarstymas. Me­ras pripažino, jog paramos prašyti jaunimas buvo atėjęs ir pas jį.

„Sakiau, kad  Kultūros cent­ras turi rasti lėšų tarp eilučių. Pasikeitė šios įstaigos vadovas, naujajam teks peržiūrėti, kam skirtas finansavimas“, - būg­nų likimą nulėmė meras. 

Muzikos grupė - ne politinė organizacija, dėl to ir finansavimo jai belieka ieškoti „tarp eilučių“. O būtų politinė, mero pažiūrų, ko gero, ir pinigų atsirastų, ir net būgnus savivaldybė greičiausiai nupirktų, kad tik Šilalę „garsintų“... 

Bet valdžia nugarą atsuko ne tik iniciatyviam jaunimui. Lėšų neskirta ir viešiesiems darbams, todėl be duonos kąsnio liko bedarbiai. Sutrikus darbo biržos viešųjų darbų finansavimui, meras pareiškė, jog 25 tūkst. Eur šiam tikslui neduos ir savivaldybė. Dėl to galimybės padirbėti bent kelis mėnesius ir taip šiek tiek užsidirbti neteko maždaug 100 rajono gyventojų.

Daiva BARTKIENĖ