Nedidelis tas Laukuvos miestelis, o kone ilgiausia Eitvydaičių gatvė tęsiasi maždaug kilometrą – nuo bažnyčios Treigių kaimo link. Trečdalis šios gatvės jau yra iš­asfaltuota. Tiesa, be šaligatvio, be lietaus kanali­zacijos, bet vis nedulka, vis žmonėms nereikia bristi purvo. O praėjusiais metais, prieš pat savivaldybių rinkimus, po vienų sekmadieninių mišių, kai kurie šios gatvės žmonės iš dabartinės administracijos direktoriaus pavaduotojos laukuviškės Veros Macienės sako išgirdę gerą naujieną: 2016 m. esą bus asfaltuojama Eitvydaičių gatvė. Beje, kai kurie tvirtino pažadų girdėję dar anksčiau: ankstesnė valdžia neva žadėjusi išasfaltuoti kelią net iki pat Treigių.

Šiomis dienomis į gatvę įriedėjo UAB „Diržė“ technika, ir žmonės lengviau atsikvėpė: valdžia, pasirodo, nemelavo, netrukus jie galės gyventi patogiai. Deja, greitai paaiškėjo, kad ir vėl bus per­asfaltuojama ta pati ne per seniausiai sutvarkyta gat­vės dalis, vienoje jos pusėje tiesiamas šaligatvis. Bet kadangi lietaus kanalizacija ne­įrengta, ir toliau, kaip iki šiol, visas lietaus bei tirpstančio sniego vanduo tekės į dešinėje pusėje esančius gyventojų sklypus. Nuo pagrindinės gatvės dalies, tuoj už pirmojo posūkio, šaligatvio nebeliks, vienu metru (iki 4,5 metro) susiaurės ir asfalto dangos plotis. Toliau, kur už pievų bei ganyk­lų, įkalnėje, apie 300 metrų vėl tęsiasi gatvė ir pakelėje vėl prasideda gyvenamieji namai, asfalto nebus. Ir neaišku, kiek dar laiko čia įsikūrę žmonės per vasaros karščius kvėpuos dulkėmis, nuo jų slėps skalbinius, rudenį bei pavasarį bris purvynu tampančiu žvyrkeliu, o pašalus slidinės įkalnę padengiančiu ledu...

Anot vienos šios gatvės gyventojos, rekonstrukcijos pro­jektas „nuo 16 namo iki bažnyčios“ yra daugiau negu keistas. Ir rasti logišką paaiškinimą, kai kelias gerinamas ten, kur jis ir taip jau yra neblogas, vargu ar kam nors, išskyrus pačius projektuotojus, pavyktų.

Pasak laukuviškių, jei gatvė būtų asfaltuojama nuo miestelio pabaigos centro link, nebūtų likęs nuskriaustas nė vienas šios gatvės gyventojas: naujai sutvarkyta dalis būtų sujungta su jau išasfaltuotąja. Deja, daroma atvirkščiai – tvarkoma, kas ir taip yra neblogai.

Todėl nepatenkinti tokia situacija, Eitvydaičių gatvės gyventojai praėjusį antradienį į Laukuvą išsikvietė merą Joną Gudauską. Šis dievagojosi, jog niekuomet laukuviškiams nebuvęs įsipareigojęs išasfaltuoti visos gatvės, nes, anot jo paties, neįgyvendinamais pažadais nesižarstąs. Netgi atvirkščiai: neva stengiasi pirma padaryti, o tik paskui konstatuoti. Tiesa, vis tik šita situacija merui, atrodo, nebuvo jokia staigmena - jis išsitarė, kad viename iš pasitarimų kritikavęs savivaldybės administracijos darbuotojus dėl projekto, kuris supykdė Eit­vydaičių gat­vės­ žmones.

Taigi ką pažadėjo meras Eit­vydaičių gat­vės žmonėms? Deja, nieko paguodžiančio jie neišgirdo. Šiuo metu įgyvendinamas parengtas projektas. Sutvarkyti liku­siai gatvės daliai reikia naujo, vėliau bus būtina skelbti konkursą darbams atlikti. O tai gali užtrukti ne vienerius metus.  Gali būti - net iki kitų savivaldybių rinkimų... Kita vertus, matyt, ir jie šiuo atveju nėra labai didelis stimulas: ar verta pačiam merui stengtis dėl keliolikos gyventojų balsų?

Be to, kaip nelinksmai pokštauja laukuviškiai, šioje gat­vėje negyvena nė vienas, kuris būtų „arčiau“ valdžios. Jei būtų priešingai, ko gero, viskas klotųsi daug lengviau: štai kas keleri metai nei iš šio, nei iš to atnaujinamos tos gatvės, kuriose būstus turi ne vieną kadenciją valdžioje įsitvirtinę laukuviškiai V.Macienė bei Jonas Šedbaras. Mat gatvės, kuriose jie gyvena, esančios pagrindinės, reprezentuojančios miestelį... Ir tokį uolumą matančius vietinius žmones beprasmiška įtikinėti, jog čia negalioja taisyklė „yra lygūs ir yra lygesni už kitus“. Jie turi savo nuomonę. O galvoti ir svarstyti žmonėms, ačiū Dievui, dar neuždrausta. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Čia, kur nėra namų, asfaltą paklos, o įkalnėje, kur jie stovi, jo nebebus...

Regis, ką tik džiaugėmės pirmosiomis birželio dienomis, o štai jau prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo. Nė nepajusime, kaip atkeliaus  ir auksaspalvis rugsėjis. Iki to laiko stengsimės aplankyti kuo daugiau prenumeratos loterijos laimėtojų, kad rudenį jie pasitiktų džiugesni bei turtingesni.

Šią vasarą, kaip įprastai, loterijos dovanų maišą papildė keturi Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prizai. Pirmasis iš jų atiteko Burkėnuose gyvenančiai Kazimierai Balčienei. Moteris negalėjo atsidžiaugti savo sėkme ir negailėjo gražių žodžių ją apdovanojusiam politikui.

„Kaip nepažinosi savo Seimo nario? Esu buvusi pas jį gyventojų priėmime, prašiau, kad padėtų išspręsti iškilusias problemas“, - kalbėjo K.Balčienė.

Laimėtą prizą Kazimiera pažadėjo atidėti naujai „Šilalės artojo“ prenumeratai, nes be rajono laikraščio ji sakė negalinti. Nuo pat leidinio susikūrimo dienos jį skaitanti moteris prisipažino jame nuolatos randanti šį bei tą įdomaus ir naudingo.

Nors, bendraudamas su Kazimiera, negali nesižavėti jos energija, nuoširdumu, gera nuotaika, prakalbusi apie savo gyvenimą, ji kiek nuliūsta.

„Vargingai augome, buvo­me keturios seserys, tad gyvenimas neišlepino. Kai mirė mama, buvau nepilnų dviejų savaičių... Nuo pat jaunystės dirbau kolūkyje­, lauko brigadoje, paskui – fermose. Nieko nepadarysi, taip, matyt, reikėjo“, - susimąstė pašnekovė.

Verslininkės Onutės Kairienės įsteigta dovana – 30 Eur vertės kuponas, kviečiantis apsipirkti avalynės parduotuvėje „DiMada“, atiteko pedagogui. Tiesa, dovanos į redakciją atsiimti užsukęs Didžiuosiuose Vankiuose gy­venantis Jonas Pralgauskas kreidos kvapą ir į pamokas kviečiantį skambutį mena jau tik prisiminimuose – vyriškis senokai yra išėjęs į užtarnautą poilsį.

„40 metų dirbau mokytoju, net 33-ejus - Iždonų mokykloje. Kai ją panaikino, neilgai trukus, išėjau į pensiją ir dabar ūkininkauju. Pagrindinis dalykas, kurį dėsčiau vaikaims, buvo biologija, bet yra tekę mokyti ir chemijos, fizikos, technologijų“, - pasakojo J.Pralgauskas.

Didieji Vankiai – Jono tėviškė. Į šiame nedideliame kaime esančią, miškų apsuptą sodybą vyras grįžo dirbti tėvų žemės. Kaip pats sakė, po jų mirties liko truputį dirbamos, truputį miškų, tad visko atsisakyti nesinorėjo. Buvęs pedagogas laiko 2 kumeles, 2 telyčias, karvę, buliuką. Atradęs minutę laisvo laiko, Jonas mėgsta ištrūkti į mišką pagrybauti. Juk, gyvenant gamtos apsuptyje, atsisakyti šio malonumo būtų tikrų tikriausia nuodėmė. 

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius Šilalės rajono gyventojų gretos pasipildė daugiau nei 100 naujų piliečių. Kaip informavo Šilalės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Vida Kentrienė, nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.  rajone gimė 121 naujagimis. Tačiau bendras rajono žmonių skaičius nepaaugo, nes vis dar vyrauja didesnio mirtingumo tendencija – per pusmetį netekome net 192 gyventojų. Gimimų statistikoje pagal lytį pirmauja berniukai – jų sulaukta 63, mergaičių – 58. Jauniausia mama buvo 16 metų, vyriausia gimdė 44-erių. Santuokoje gimė 78 kūdikiai, 6 vaikų susilaukė vienišos moterys, dar 37 naujagimiams pripažinta tėvystė.

Populiariausių vardų lentelėje vyrauja trumpi vardai. Tarp mergaičių lyderių pozicijas dalijasi Lėja, Viltė ir Liepa, berniukams dažniausiai duodamas Mato, Gusto, Dominyko vardas. Pastebima, jog vis daugiau tėvų atsigręžia į senuosius lietuviškus vardus: ypač šoktelėjo Vytauto populiarumas. Šį vardą gavo net keli šių metų kūdikiai. Taip pat populiarūs Mortos, Onos, Žemynos vardai.

Deja, bet mirčių registruojama daugiau. Per pirmąjį šių metų pusmetį mirė 192 rajono gyventojai: 85 vyrai, 104 moterys ir net 3 vaikai. Jauniausias iš jų – vos vienos paros. Vyriausia mirusi moteris buvo sulaukusi 102 metų. Daugiausiai gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos.

Savo noru iš gyvenimo nuo sausio pasitraukė 3 asmenys. Juodžiausiu mėnesiu šiais metais galime vadinti gegužę – įregistruotos net 45 mirtys.

Metų pradžia ir vidurys santuokomis itin gausus nebuvo, nes didysis vestuvių bumas įsivyrauja liepą bei rugpjūtį. Iki birželio 30 d. rajone susituokė 53 poros. Viena iš jų  aukso žiedus sumainė solidžiame amžiuje: nuotakai buvo 68-eri, jaunikiui – 66-eri. Metrikacijos skyriuje atšvęstos ir vienerios auksinės vestuvės.

Su užsienio piliečiais įregistruotos šešios santuokos. Lietuvaičiai sau į sutuoktinius ėmė Jungtinės Karalystės, Jungtinių­ Amerikos Valstijų, Airijos, Uk­rainos ir Libano piliečius.

Per tokį pat laikotarpį užfiksuotos ir 33 šeimų skyrybos. Trumpiausiai santuokoje ištvėrusi pora skirtingais keliais pasuko po pusant­rų bend­ro gyvenimo metų, o vienai šeimai santuokinis gyvenimas įgriso po 36 metų.

Taip pat Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti 6 atvejai, kai gyventojai keitė vardus arba pavardes.

Birutė Paliakienė

Net ir nežinodamas, kur Pajūrio seniūnijos Pakalniškių kaime gyvena Elena ir Donatas Tomkai, neabejodamas sustotum važiuodamas vieškeliu nuo Pajūrio Žvin­gių link. Erdvus, idealiai išlygintas kiemas apsodintas dar tik vos spėjusiais ūgtelėti visžaliais augalais. Nuo dulkėto, duobėto kelio sodybą saugo kasmet vis tankėjanti eglaičių gyvatvorė, įvažiavimas atskirtas koloninėmis bei rutulinėmis tujomis.

Sodyba neperkrauta gėlynais: prie ūkinio pastato suvešėję margalapiai, trinkelėmis klotą kiemą nuo žaliosios zonos skiria akmenų sienelė ir eilė dekoratyvinių medžių, palei gyvenamąjį namą - nedidelis alpinariu­mas. Visur kitur - lygi žalia veja. Erdviausia teritorija atiduota vaikams: čia stovi sū­pynės, batutas, neseniai tėčio sukalta laipynė bei didžiulė smėlio dėžė.

Tai, kad medžiai dar nespėjo itin išsišakoti, rodo, jog čia gyvena naujakuriai. Paaiškėja, kad įkurtuves Tomkai atšventė prieš trejus metus.

„Stengiamės pragyventi iš to, ką uždirbame, bet namui pasistatyti, žinoma, neužteko. Padėjo tėvai, artimieji, ėmėme kreditą“, - pasakoja Elena.

Iš kiemo statinių gali spręsti, kad šeimininkai - jauni tėvai. Šį rudenį Tomkų dvyniai Živilė ir Augustas bus „nulinukai“, o mažajai Rugilei - vos dveji. Mažiesiems kieme yra kur išsidūkti, o atsigaivinti šoka į pripučiamą baseiną, į kurį vandens prileidžia senelis Adas Savickas. Tomkų ir Elenos tėvų sodybas skiria tik keliukas ir pievutė.

„Ir lentų laipynėms senelis davė“, - įsiterpia Živilė.

„Su vyru galvojome vaikams ką nors panašaus nupirkti. Tačiau kai mano tėtis pasiūlė lentų, o Donatas ryžosi meist­rauti pats, kam tos bereikalingos išlaidos“, - sako Elena. Ir iš tiesų, tokios spalvingos bei originalios laipynės mūsų rajone turbūt daugiau niekur neišvysi.

Tomkai Pajūrio krašte - ne vietiniai. Donatas kilęs iš Vingininkų, o Elena užaugusi kone ant miesto grindinio. Ilgus metus jos tėvai gyveno Lentvaryje, Trakų rajone, kur abu po studijų gavo paskyrimus į kilimų fabriką. Ir tik apie 1990-uosius Elenos tėvas sumojo grįžti tėviškėn, kaip dažnai juokaujama, žemės ūkio kelti. Ir iš tiesų Gražinos bei Ado Savickų pieno ūkis yra vienas geriausių bei perspektyviausių rajone, pelnęs ir rajono, ir respublikinių apdovanojimų.

Elena ūkininkauti  nepanoro, tad Aleksandro Stulginskio universitete įgijo nekil­nojamojo turto vertintojos pro­fesiją. Pagal specialybę dirb­ti jai neteko, tačiau šiokios tokios darbo praktikos įgijo kredito unijoje. Donatas - dip­lomuotas buhalteris, veda įmonių bei ūkių apskaitą, atlieka auditą.

Neseniai Tomkų sodyboje atsirado naujų gyventojų - dvi triušių šeimynos. Donatas pūkuotiesiems įnamiams sumeistravo dailią palėpę, aptvėrė vielos tinklu, o ilgaausių teritorijoje atsidūrusiems dekoratyviniams medeliams apsaugoti net dvigubą tvorelę įrengė. Tai rodo, jog šeimininkai yra tvarkingi ir taupūs.

„Vis tiek iškasa vos ne iki pat šaknų“, - stebėdamasi augintinių gyvybingumu, tarsteli Elena.

Daugiau gyvūnų Tomkai nelaiko. O ir kam? Už kelių met­rų - didelė tėvų pieninių galvijų ferma, tad pieno į parduotuvę lėkti nereikia. Iš tėvų gauna ir kiaušinių, o viso kito nusiperka. Tiesa, pastaruoju metu šeima gyvena kone iš vieno Donato atlyginimo, nes pag­randukei Rugilei jau sukako dveji, ir baigėsi pašalpos mokėjimas. Tačiau didelio po­­reikio išeiti į darbą ir siekti karjeros Elena kol kas nejaučia, o ir vaikai dar nedideli. Nors gė­lynų sodyboje - ne per daugiausia, aplinkos priežiūra vis tiek atima nemažai lai­ko. Tiesa, žolę traktoriuku ji netrunka nupjauti, o štai Donatas sugaišta ilgiau, kol vejapjove dai­liai apskuta aplink kiekvieną medelį ar vaikų žaidimų statinius.

Aplankyti Tom­kus redakcijai pasiūlė Pajū­rio seniūnė Roma Veš­čiū­nienė, seniūnija ketina jų sodybą pristatyti šių metų gražiausios rajono sodybos nominacijai.

„Čia taip erd­vu, žalia, jauku. Ir tuo pačiu - paprasta“, - sakė seniūnė.

Elena aplinkos dizaino nelaiko vien savo ir vyro nuopelnu.

„Turiu gerą draugę ūkininkę Silviją Elvikienę, kuri išmano sodybos puošimo meną. Ne vienas pajūriškis jau pasinaudojo jos patarimais, ne vienam ji kiemo „veidą“ su­kūrė. Ir mūsų aplinka - jos fantazijos vaisius. Beje, Silvija nesistengia įpiršti sunkiai prižiūrimų, mūsų kraštui nepritaikytų ir dėl to skurstančių augalų. Juk gražiausia yra tai, kas paprasta“, - įsitikinusi Ele­na.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Renovaciją jau seniausiai baigė, bet ką iki šiol kieme veikia statybininkų namelis? Jis čia  jau ne pirmus metus stovi. Ima pyktis, nes šis statinys ne tik užima vietą, užstoja vaizdą pro langus, bet ir masina vaikus landžioti vidun. Norėtume, jog šią būdelę kuo greičiau išgabentų. Gal seniūnas galėtų padėti, nes mes tiksliai nežinome, kurios firmos šis „palikimas“: ar telšiškių, ar kauniečių, mat jie čia visi dirbo bendrai“, - skundėsi situacija prie Kovo 11-osios gatvės 4-ojo bei Dariaus ir Girėno g. 27-ojo daugiabučių nepatenkintas šilališkis.

Jo nuogąstavimai pagrįsti – minėtas namukas stovi visai šalia vaikų žaidimų aikštelės, todėl, jį nukėlus, atsirastų daugiau erdvės mažiesiems. Be to, statybininkai šioje vietoje lyg ir nebeturi ką veikti – dirbant jų nematyti seniai, namai jau yra gražūs ir modernūs. Tačiau gal darbininkai visgi žada grįžti?

Pasak UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus Algirdo Šniepio, statybinin­kai ne tik žada, bet ir privalės grįžti, nes Kovo 11-osios g. 4 namas taip ir nepriduotas. Paaiškėjo, kad renovaciją atlikę darbininkai pridarė daug grubaus broko, kurį žūtbūt privalės ištaisyti. Tad UAB „Norvila“ vyrai, matyt, dėl to namelio ir neskuba išsigabenti. Tačiau, kaip visada, niekas negalvoja apie eilinius gyventojus, kurie dėl kažkieno aplaidumo yra priversti kęsti nepatogumus.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Programa

 Rugpjūčio 13 d., šeštadienis

10 val. – paplūdimio tinklinio turnyras (2x2, mišrios komandos) Šilalės miesto taurei laimėti prie tvenkinio. Registracija - el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tel. (8-614) 3-62-79.

10 val. – krepšinio 3x3 turnyras Šilalės miesto taurei laimėti aikštelėje prie stadiono. Amžiaus grupės: 12-14 m., 15-16 m., 17 m. ir vyresni, merginų grupė. Registracija - el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tel. (8-614) 3-62-79.

11-14 val. – atviros Šilalės štangos spaudimo varžybos Mero taurei laimėti stadione. Organizato­rius – sportininkas Karolis Aleksandravičius.

11-15 val. – atvira lauko teniso treniruotė kartu su Linos Stančiūtės teniso akademijos treneriais daugiafunkcėje aikštelėje prie Šilalės socialinių paslaugų namų. Registracija - el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tel. (8-696) 6-90-86.

11-14 val. – burbulinio futbolo – „Bumbolo“ – turnyras (3x3, mišrios komandos) Šilalės miesto taurei laimėti stadione. Registracija - el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tel. (8-696) 6-90-86.

17-20 val. – teatrų  vakaras aikštėje prie savivaldybės. Dalyvauja: Pajūralio laisvalaikio salės dramos kolektyvas, Bilionių laisvalaikio salės mėgėjų teatras ir Baltrušaičių bendruomenės teatras (Tauragės r.). 

17.30-18 val. – Šilalės rajono mokinių, Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje užėmusių prizines vietas, pagerbimo ir apdovanojimo ceremonija.

18-20 val. – Lietuvos futbolo federacijos III lygos Klaipėdos regiono pirmenybių varžybos stadione.

20-21.30 val. – jaunimo grupių ir atlikėjų koncertas „Dovana Šilalei“ aikštėje prie savivaldybės.

22 val. – vasaros nakties muzikinė programa „Baltos svajos“ pagal Frank‘o Wildhorn‘o miuziklą „Grafas Montekristas“. Dalyvauja Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Kristina Siurbytė, Egidijus Bavikinas, baleto šokėjai Justina Vitkutė ir Aurimas Tiškevičius, renginio vedėjas - aktorius Egidijus Stancikas (aikštėje prie savivaldybės).

Šilalės visuomenės sveikatos biuras vaišins žolelių arbata.

23 val. – fejerverkas.

Rugpjūčio 14 d., sekmadienis

11-18 val. – kūrybinės dirbtuvės „Kurkime miestą kartu“. Miesto vie­šųjų erdvių vizija (prie Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus). 13, 15 ir 17 val. – susitikimai su Klaipėdos universiteto komanda.

11-18 val. – kraujo donorystės akcija prie Šilalės darbo biržos.

12-18 val. – mažoji knygų mugė ir literatūriniai skaitymai po atviru dangumi prie Šilalės viešosios bibliotekos.

13-18 val. – Žemaičių dienoms skirta paroda „Žemaitiška troba“ Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje.

14-17 val. – sūrio lazdelių „Pik-Nik“ „Pasiplėšom“ čempionatas Jono Basanavičiaus gatvėje.

14-18 val. – antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, policijos, gaisrinės, baikerių technikos, probacijos tarnybos įrangos, senų automobilių parodos Jono Basanavičiaus gatvėje.

14-18 val. – medžioklės trofėjų paroda Jono Basanavičiaus gatvėje.

14-18 val. – šventės dalyvių plukdymas gaisrininkų valtimi tvenkinyje.

14-18 val. – saugos diržų efektyvumo bei automobilio apsivertimo imitavimo įrenginių demonstravimas ir bandymai Jono Basanavičiaus gatvėje.

14-18 val. – Šilalės rajono dailės mokytojų ir mokinių meno studija-pleneras prie tvenkinio.

16.30-17 val. – Viešojo saugumo tarnybos parodomoji programa prie Šilalės kultūros centro: kinologų pasirodymas, pastato šturmas, imituotas automobilio stabdymas su apšaudymu.

Programa vaikams

„Mano miesto gimtadienis“

12-15 val. – aitvarų dirbtuvės prie Šilalės kultūros centro.

13-15 val. – miesto gimtadienio proga šventės dalyvius gardžiais ledais „Piemenėlis“ aikštėje prie savivaldybės vaišins prekybos centras „Norfa“.

13-16 val. – „Yamaha“ muzikos mokyklėlės organizuojama karaokė vaikams ir suaugusiesiems prie Šilalės kultūros centro.

14-15 val. – teatralizuotas VšĮ „Labaiteatras“ koncertas-žaidimas „Kai užaugsiu – būsiu...“ aikštėje prie savivaldybės.

15 val. – didysis gimtadienio tortas ir putų šou aikštėje prie savivaldybės.

15.30-16.15 val. – Šakių cirko studijos „Šypsena“ pasirodymas aikštėje prie savivaldybės.

Vakaro programa

18 val. – Šilalės meno mėgėjų kolektyvų koncertas „Šilalei“. Pasirodys Sovetsko licėjaus vaikų šokių kolektyvas „Raduga“.

19.30 val. – savivaldybės vadovų ir svečių sveikinimai.

20 val. – didysis vakaro koncertas: Eglė Jakštytė, „Vairas“ ir „Biplan“.

23 val. – muzikinis lazerių ir fejerverkų šou.

23.15-1 val. – diskoteka po nakties dangumi.

Šventės metu Jono Basanavičiaus gatvėje vyks prekybininkų ir amatininkų mugė, veiks įvairūs atrakcionai bei karuselės vaikams.

Rugpjūčio 15 d., pirmadienis

9 val. – šv. Mišios Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.

10 val. – gražiausios Žolinės puokštės rinkimai bažnyčios šventoriuje.

12 val. – šv. Mišios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje už Šilalės miestą ir jo žmones.

13 val. – Liudo Mikalausko koncertas „Pasivaikščiojimas su šv. Jonu Pauliumi II“ Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Skambės dainos, parašytos pagal popiežiaus tekstus. Akompanuos pianistė Audronė Juozauskaitė.

16.30 val. – kino seansas „Neįtikėtina jaunojo išradėjo kelionė“ Šilalės viešosios bibliotekos interaktyvioje jaunimo erdvėje.

21 val. – vakaro kino seansas „Trumanas“ po atviru dangumi prie Šilalės viešosios bibliotekos.

Organizatorius Šilalės rajono savivaldybė.

Rėmėjai: UAB „Kvėdarsta“, UAB „Biovela“, UAB „Milda“, UAB „Raimex“, AB „Kauno tiltai“, UAB „Rivona“, prekybos centras „Norfa“, ŽŪK „Šilalės Agro“, UAB „Marijonas“, UAB „Prolain“, UAB „Optita“, UAB „Danrita“, UAB „Danrima“, UAB „Profileksas“, UAB „Diržė“, UAB „Eurobiuras“, UAB „Šilalės mediena“, UAB „Vizinga“, UAB „Žolmedis“, UAB „Molupis ir Ko“, „UAB „Pitlius“, UAB „Piko valanda“, picerija „Bamba pica“, kavinė „Pupa“, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Kalistara“, UAB „Lukra“, UAB „Muscle shop LT“, sporto klubas „Venta Life“, www.MaistasSportui.lt, AB „Žemaitijos pienas“.

Informaciniai rėmėjai: „Šilalės artojas“, www.silalesnaujienos.lt, „Tauragės radijas“, „Tauragės kabelinė televizija“.

Smagu ne tik gauti, bet ir dovanoti. Ypač, kai matai nuoširdų ir nesuvaidintą žmonių džiaugsmą. Loterijos rėmėjų įsteigtus prizus jau barstome po įvairius rajono kampelius ir bendraujame su jų laimėtojais.

Pasausalio kaime gyvenantis Bronislovas Kučinskas, atsiėmęs UAB „Jozita“ vadovo Jono Jokubausko dovanotus 50 eurų, tryško gera nuotaika: už tai, kad skaito mėgiamą laikraštį, gavo dar ir puikų prizą.

„Esu senas skaitytojas, be „Šilalės artojo“ nebūnu. Geresnio laikraščio iki šiol neradau“, – sakė vyriškis.

Bronislovas  - ūkininkaujan­tis pensininkas. Guvus senjoras aplaksto ne tik gyvulius, bet pats apdirba visą žemę.

„Nesu dvarininkas, tačiau savo žemės norisi. Jos turiu 20 hektarų. Ilsėtis nelabai yra kada. Dabar rūpestį kelia malkos, reikia ir aplinką tvarkyti. O tokiame amžiuje – tempai  nebe tokie spartūs“, - pasakojo pašnekovas.

B.Kučinskas didžiąją gyvenimo dalį dirbo Kaltinėnų eksperimentinio ūkio dirbtuvių vedėju. Su žmona Ona užaugino tris atžalas. Vienas iš sūnų – Saulius – dirba kariniame laive „Kuršis“, yra vyriausiasis elektrikas. Bronislovo pasakojimu, sūnus išmaišė bemaž visus pasaulio vandenis, aplankė tolimiausias šalis, o ir dabar yra pasirengęs pusės metų išvykai su NATO laivais. Kitas sūnus Gintaras yra buvęs policijos pareigūnas, o dukra Ramunė dirba kompiuterių gamykloje Kaune.

Tęsdami prizų dalybas, aplankėme Giedrę ir Rolandą Dromantus, gyvenančius Žadeikių kaime. Jauna šeima, perėmusi tėvų ūkį, jau ketverius metus sėkmingai ūkininkauja. Didėja ne tik ūkis, bet ir pati šeimyna. Keturis sūnus auginantys Dromantai neslepia, jog darbo namie netrūksta, o vasarą laisvą minutę rasti vis sunkiau. Vyras užsiima ūkio reikalais, rūpinasi, kad žiemą nepristigtų  pašarų galvijams, žmona yra atsakinga už šeimos stalą. Dabar - didysis konservavimo laikotarpis, tad prie puodų pasisukti valandos neužtenka. Giedrė džiaugiasi, jog šalia yra geros nuotaikos nestokojantis uošvis. Jis ir su vaikais pabūna, pasaugo juos, o jei reikia, ir prie ūkio darbų padeda, juk šeima augina apie 30 galvijų.

Po namus laksto Eimantas, Ernandas, Emilis, lopšyje sūpuojasi pats mažiausias Eligijus. Eimantas bei Ernandas jau žingsniuoja į Žadeikių pagrindinę mokyk­lą, Emilis šiemet turėtų pradėti lankyti darželį, o vos vienerių Eligijus mamai draugiją palaikys namuose.  

Laikraštį šeima prenumeruoja ne pirmus metus, tai jau yra tradicija.

„Pradėjome užsisakyti visiems metams, nes taip yra patogiau“, - sakė Giedrė.

Pats didžiausias laikraščio skaitytojas - senelis Petras Dromantas, kuris patikina, kad pirmasis griebia „Šilalės artoją”.

„Laimėti prizo nesitikėjome, o jei jau taip pasisekė, galėsime gautus pinigus vėl skirti laik­raščio prenumeratai“, - džiaugėsi Giedrė.

Dromantams atiteko rajono tarybos nario Algirdo Meiženio įsteigtas piniginis prizas – 30 eurų.

Vienas iš dviejų Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio 50 Eur vertės prizų iškeliavo į Traksėdį. Duris pravėrusi Stanislava Norkutė negalėjo atsistebėti:

„Pasitaikė kaip aklai vištai grūdas. Nesitikėjau laimėti. Esu ne vietinė, galvojau, tokiai atėjūnei tikrai nepasiseks. Traksėdyje pas dukrą Dalią ir žentą Anatolijų gyvenu tik antri metai. Esu kretingiškė. Kai sušlubavo sveikata, apsistojau pas vaikus. Pradėjau mąstyti, ką veikti. Žiūrėti televizorių jau skauda akys, tai nutariau užsisakyti laikraštį. Laiškininkė patarė pamėginti „Šilalės artoją“. Neapsirikau, šis laikraštis man labai patinka. Ne tik įdomių straipsnių jame randu, bet, pavyzdžiui, jo dėka ir dukrai darbą suradau“, -  negailėjo gerų žodžių S.Norkutė. Moteris sakė laimėtus pinigus atidėsianti kitai „Šilalės artojo“ prenumeratai.

Stanislava gimė ir užaugo Kelmės rajone. Jos tėvai, anot moters, buvo kumečiai, tad kai per karą sugriovė dvarą ir nebeliko kur gyventi, ji su seserimi pėsčios prieglobsčio ieškoti atklydo į Šilutę, kur prabėgo nemažai vaikystės metų. Iš Šilutės rajono, beje, yra kilęs ir prizą Stanislavai dovanojęs Z.Balčytis, o senolė lyg per miglą prisimena, jog galbūt jiedu netgi lankė tą pačią mokyklą.

Subrendus Stanislavą likimas atvedė į Kretingą. Čia ji praleido didžiąją gyvenimo dalį: dirbo, augino vaikus. Moteris daug metų triūsė prekyboje, yra tekę padirbėti ir siuvykloje.

Dukra Dalia atitekėjo į Šilalės rajoną, o sūnus Gintaras liko Kretingoje, tačiau paskutiniu metu ragauja emigranto duonos.

Parduotuvės „Ąžuoliukas“ 30 Eur vertės dovanų kuponą laimėjusi Laima Daubarienė juokavo:

„Gyvename Jucaičiuose, bet pašto dėžutė jau Apidėmių kaime stovi. Pas mus čia taip įdomiai: kiekviena troba – vis kitas kaimas“.

Laimos ir Vytauto Daubarų sodybos nuo pagrindinio kelio nematyti, ji slepiasi už miškiuko. Tačiau vieta – pavydėtina: namą supa jaukios pamiškės, tvenkinys, sodas ir gėlynai. Kieme žvilgsnį patraukia ne viena įmantri medžio bei metalo puošmena: lauko baldai paįvairinti metalinėmis iš technikos detalių padarytomis konstrukcijomis, iš jų sulipdyti dviratukai. Laimos pasakojimu, auksines rankas turi vyras, o ir jauniausiasis sūnus Mantas nesibodi tėčiui padėti.

Iš viso Daubarai užaugino penkias atžalas. Namuose beliko vienintelis Mantas, bet ir jis neaišku, kiek beužsibus. Vasarą vaikinas yra pagrindinis tėvų ramstis, o rudeniop vėl pakels sparnus į Kauną, kur studijuoja elektroinžineriją. Vyresnieji jau sukūrę savo šeimas. Trys iš jų taip pat pasirinko Kauną, vienas apsistojo Klaipėdoje. Gausų namiškių ratą papildė ir trys anūkai.

Birutė PALIAKIENĖ, Laura GIRČYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.