Dabar lengvai galite sužinoti, ar nesutriko skydliaukės hormonų gamyba – tereikia ištirti kraują. Rizikos grupės vyrams verta pasitikrinti ir prostatą – atlikti PSA tyrimą.

Šalčiai slūgsta, bet jūs vis tiek nuolat drebate, šąla rankos ir kojos? Neįveikiate mieguistumo ir tingumo, netgi aplanko depresinė nuotaika? Be to, auga svoris, sausėja oda, užkietėja viduriai ar sutrinka menstruacijos? Tai gali reikšti, jog kaklo priekyje esanti skyd­liaukė nebepajėgia gaminti pakankamai hormonų, ir Jūs sergate hipotiroze.

Nesigydant būklė dar labiau pablogėja žiemą, kai organizmo laikrodis – skydliaukė – dirba daug sunkiau. Prasidėjus šalčiams, daugeliui žmo­nių ji dažnai nebeįstengia „įšildyti“ organizmo. Tada silpsta ir imunitetas, lengviau įveikia peršalimo ligos.

Jei skydliaukė pradeda veikti per daug aktyviai, suserga­ma hipertireoze. Jos požymiai: dirglumas, greitas nuo­vargis, rankų drebulys, šir­dies permušimai, svorio kri­timas, viduriavimas bei kt.

Sutrikus skydliaukės veik­­lai, sekinamas visas organizmas. Jos ligos prasideda nepastebimai. Todėl rekomenduojama skydliaukės hormonus išsitirti profilaktiškai.

Šalčiai ir saulės šviesos stygius blogai veikia ir vyrų „ant­rąją širdį“ – prostatą. Di­desnis sergamumas prostatos vė­žiu pastebėtas būtent Šiaurės šalyse. Manoma, jog šaltas oras nusodina teršalus bei pesticidus, kurie paskatina ligą. Be to, vystosi vitamino D deficitas.

Lietuvoje pros­tatos vėžys kasmet nusineša 500–600 gyvybių. Tačiau daugybę vyrų būtų galima ištraukti iš tyliai atsėlinan­čios ligos gniauž­tų, jeigu ji bū­tų nustatyta anksti. Tai padaryti padeda re­guliariai iš kraujo mėginio atliekami PSA tyrimai. Svar­biausia – ryžtis laiku juos atlikti.

AKCIJA! Skydliaukės hormonus ir pros­tatą – PSA, laisvą PSA – pigiau išsitirkite „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Akcija vyksta iki vasario pabaigos. Iš anksto registruotis nereikia. Pas mus - aukščiausi kokybės standartai.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Menkiausias daiktas ūkyje kainuoja didelius pinigus. Bet negi būtinai pirkti? Štai ūkininkas ir tolimųjų reisų vairuotojas nuo Paežerio Rimantas Zobiela, jeigu ko reikia, beveik viską pasidaro pats. Visi jo kūriniai - tai buvęs metalo laužas.

- Nori, paleisiu sparnus? - klausia Rimantas ir nedelsdamas kabarojasi aukštyn į vėjo malūną.

Vėjo šiandien beveik nėra, tačiau ten, penkių met­rų aukštyje, jis šiaušia vyrui plaukus. Šeimininkas atriša diržą, kuriuo vienas sparnas pritvirtintas prie bokštelio. Didžiulis malūnas kiek padvejoja, paskui pakreipia plačią uodegą, atsistoja tiesiai prieš vėją ir ima mojuoti sparnais. O Rimantas man nuo viršaus pamojuoja ranka.

Sukasi!

O kai jis pernai pradėjo darbą, buvo visokių kalbų. Kiti sakė, kad malūnas neveiks.

- Buvau „praganęs“ teises ir metus neturėjau darbo. O be darbo sėdėti man neišeina. Negaliu, nors ką! - sako vy­ras. - Tai ir pradėjau vėjo malūną.

Viską konstravo, virino, jungė pats. Tik bokštelį nupirko gatavą. Jis stovėjo tenai, kitoje ežero pusėje, ir buvo kaip stebėjimo bokštas. Dešimties kilovatų galingumo elektros generatorių turėjo dar iš anų laikų, o visa kita yra metalo laužas. Sparnai - iš metalo laužo, pavaros velenas nuo viršaus iki apačios - metalo supirktuvėje įsigytas metalinis vamzdis. Reduktorių atstojo sena automobilio ZIL pavarų dėžė. Junginėdamas pavaras, Rimantas nustatė, kiek sykių reikia padidinti apsukas, kad generatorius imtų gaminti elektrą. Pavarų dėžė - labai patogu.

- Padidinau apsukas 12 kartų, ir užsidegė elektros lemputė. Paskui prijungiau penkių kilovatų elektrinį šildytuvą. Veikia, nors sparnai ima suktis lėčiau, - pasakoja savamokslis konstruktorius.

Tačiau šiandien nei generatorius sukasi, nei lemputė dega. Tenai, viršuje, nuo didelio vėjo lūžo reduktorius. Rimantas jį ne tik remontuos, bet ir rekonstruos.

- Keli statūs kampai nėra gerai - perduodant judesį, žūva dalis energijos. Generatorių kelsiu į viršų - gal ne šitą, gal kiek mažesnį...

Rimantas dar nėra apsisprendęs, kam naudos savo vėjo jėgainę. Kaupti energiją akumuliatoriuose bei naudoti namo apšvietimui nebūtų labai racionalu. Daug paprasčiau savadarbe elektra šildyti namą ir vandenį. Kai vėjas stip­rus, jis labiau ataušina trobą. Reikia daugiau šilumos. Tačiau nuo stipraus vėjo ir elekt­ros bus gerokai daugiau!

Kol kas iš savo didžiulio vėjo malūno šeimininkas neturėjo nė cento naudos. Bet dėl to galvos nesuka. Juk vis tiek viskas į naudą. Jeigu sudėtumei į krūvą visus jo kūrinius ir įkainotumei, geras pelnas išeitų. Tikrai nemaža sumelė! Tai ir malūnas tikriausiai atsipirks.

Rimantas pro metalo laužo krūvas vedasi mane į daržinę ant kalvelės netoli namų. Me­talo laužas - tik­ra brangenybė. Šauna į galvą padirbti ką nors - medžiaga čia pat, po ranka. Nereikia važiuoti į krautuves ir mokėti didelius pinigus. O ta daržinė - visai ne daržinė. Pasirodo, tai lentpjūvė. Buvusi.

- Turėjau 10 vyrų briga­dą, - sako šeimininkas. - Pjovėme rąstus, lentas, dalis me­diniams pa­dėklams... Ką reikėjo, tą darėme.

Gaterį Rimantas parsivežė iš metalo laužo. Suremontavo, sutvarkė, ir tas dirbo puikiausiai. Reikėjo medžio frezavimo staklių - pasidarė, prireikė daugiapjūk­lių - irgi. Netgi pjūklų galandimo mašina - jo kūrinys.

- Kiek čia medienos išpjovėme! - prisimena šeiminin­kas. - Juk ir namas - iš mano pjautos medžiagos. Namas yra medinis, tik paskui apmūrijau plytomis. O kiek mano pjautos medienos iškeliavo į užsienį!..

Tačiau šiandien Ri­­man­tas neparodys, kaip bilda gateris ir kaip sukasi jo sukurtos frezavimo stak­lės. Lentpjūvė seniai nebeveikia. Jau ir elektra atjungta.

- Atsirado juostinės staklės ir mane nukonkuravo, - sako jis paprastai.

Dabar meistras turi kitų darbų. Paties statytoje fermoje stovi 10 karvių. Kai šeimininkas išvažiuoja į reisą, su jomis tvarkosi žmona Regina. Čia daug kas mechanizuota. Mėšlą iš fermos į mėšlidę suvaro Rimanto darytas elektrinis transporteris. Iš mėšlidės šeimininkas mėšlą savo sukonst­ruotu elektriniu ekskavatoriumi iškabina ir sukrauna į traktoriaus priekabą. Ji irgi paties surinkta, tik traktorius - ne.

- Buvau galvojęs daryti, bet atsisakiau, - sako savamokslis konstruktorius. - Tokį daiktą paprasčiau nusipirkti.

Rimantas yra bai­gęs Šilutės staty­bi­­ninkų mokyk­lą, taigi iš profesi­jos sta­tybininkas, o ne me­chanikas. Me­cha­ni­­ka - pašaukimas, bet ne profesija. Arba išgyvenimo būdas. Štai prireikė išvežti iš daržinės suplėkusį šieną. Negi kabinsi paprasta šake ir krausi į priekabą? O traktoriaus šakės kainuoja apie 2000 eurų. Tad pasirausė po savo metalo laužą, pasidarbavo suvirinimo aparatu - ir štai puikiausios šakės traktoriui. Ir dar re­guliuoja­mos - gali pla­tesnes, gali siauresnes nusistatyti. Grynais pinigais 200 eurų kainavo tik dantys. Visa kita - jo smegenų ir rankų darbas.

Pirmasis Ri­manto kūrinys buvo nedidelis vėjo malūnas, kuris suko dinamą bei gamino elektrą elektriniam piemeniui. Tai buvo anų laikų pabaiga, kai jis dar gyveno savo gimtuosiuose Varsėdžiuose ir pradėjo ūkininkauti. Tada parduotuvės dar buvo tuščios, o elektriniai piemenys - retenybė. Tačiau pasidirbi - ir nekainuoja nieko!

Dabar Rimantas baigs tvarkyti vėjo jėgainę ir pasidarys sniego buldozerį. Ne šiaip sau buldozerio peilį, kuris stumtų sniegą į šoną ir suvarytų jo kalnus, bet su sraigtu, kuris besisukdamas purkštų sniegą į šalis. Sraigtą meistras jau turi. Bereikia viską gerai apgalvoti ir imtis darbo.

- Kai man užeina mintis, tai neturiu ramybės, kol nepadarau. Naktį guliu, vartausi, neužmiegu, mėginu įsivaizduoti, kaip tai atrodys, mintyse konst­ruoju... - prisipažįsta R.Zobiela.

- Taip, kai jam kyla kokia mintis, namuose nebūna ramybės, - pritaria žmo­na.

Kol kas didesnių projektų Rimantas nekuria. Bet štai prie metalo laužo krūvos stovi didžiulė metalinė bačka. Ar nenorėtų jis pasidaryti biodujų generatoriaus ir iš mėšlo gamintis dujas?

- Man ir vaikai sakė... Tik ar išeitų? Ar būtų tų dujų?

- Kur nebus! - sakau jam. - Banda nemaža, mėšlo daug - dujų užtektų ne tik valgiui virti, bet ir namui šildyti liktų. Dar ir variklį galima užsikurti...

- Tikrai? - sublizga Rimanto akys.

- Taip, aš juk pasidariau!

Tikrai turiu pasidaręs tokį generatorių ir apsirūpinu dujomis. Nelaikau gyvulių, tačiau skysto mėšlo pavasarį atveža kaimynas, o per vasarą generatorių papildau nuo kiemo nupjauta bei su vandeniu sumaišyta žole, obuoliais krituoliais, obuolių išspaudomis...

Išgirdęs tai, šeimininkas suklūsta, susidomi ir žmona. Kur tą bačką statyti, kad būtų pilna mėšlo, koks turi būti tas mėšlas - tirštas ar skystas, kaip jį paskui iš bačkos iškrapštyti?.. Taip žodis po žodžio būsimas generatorius ima ryškėti Rimanto galvoje.

- O, čia tai idėja! - džiaugiasi jis. - Bet reikia viską gerai mintyse sudėlioti, kas ir kaip...

Regina netikėtai supranta, kas dabar nutiks. Namuose vėl nebebus ramybės! Dabar niekas daugiau jam nerūpės, naktimis jis vartysis nuo šono ant šono, nemiegos. Ir nesustos, kol darbas nepaju­dės.

- Ir kam reikėjo sakyti? - papriekaištauja ji man, paskui numoja ranka ir išeina melžti bandos.

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

Palipęs į patį savo jėgainės viršų, meist­ras atrodo visai mažytis

Nemažai vyresnių žmonių dar važinėja autobu­sais. Vienas iš tokių dėl patiriamų nepatogumų pasiguodė „Šilalės artojo“ redakcijai. Pasirodo, į Pajūrio autobusų stotelę autobusai nė neužsuka, o sustoja tiesiog gatvės pakraštyje.

Į „Šilalės artoją“ paskambinusi pajūriškė skundėsi keistu autobusų vairuotojų elgesiu. At­rodytų, stotelės tam ir yra, kad autobusai jose galėtų sustoti išleisti atvykusius keleivius, neskubėdami suliptų tie, kuriems reikia kažkur važiuoti. Tačiau, pasirodo, kai kurių maršrutų autobusų vairuotojai įsigudrino labiau paisyti savo patogumo.

„Pajūryje į autobusų stotelę reikia kiek pasukti, nes ji yra ne prie pat gatvės. Bet vairuotojai į stotelę nesuka, tik stabteli prie klebonijos. O laukti autobuso toje vietoje yra labai nepatogu: nėra jokios užuovėjos, todėl šalta stovėti. Ypač kai yra vėjuota ar šlapdriba. Be to, net prisėsti nėra kur. Kodėl vairuotojai negali įsukti į stotelę, kur paprastai ir laukia žmonės? Tiesa, mokinius vežantis au­tobuso vairuotojas visada, kaip ir dera, išleidžia juos stotelėje. O kiti daro, ką nori“, – piktinosi vairuotojų elgesiu Pa­jūrio gyventoja.

Neprisistačiusi UAB „Šilalės autobusų parkas“ darbuotoja „Šilalės artojui“ tvirtino, kad, jei yra stotelė, vairuotojai privalo į ją užsukti, o ne sustoti kur nors kitur.

„Jei žinotume tikslų laiką, kada važiavo tie autobusai, kurie neužsuko į stotelę, galėtume pasakyti, kuriam autobusų parkui jie priklauso. Per Pajūrį važiuoja ir Tauragės, ir Klaipėdos bei kitų parkų maršrutiniai autobusai. Gali būti, jog kuris nors iš jų ir neužsuka“, – pripažino Šilalės au­tobusų parko darbuotoja.

Šilutės autobusų parko vadovai, pasirodo, visi besą sergantys, ir neatsirado tokio, ku­ris sutiktų pakomentuoti situaciją. Visgi telefonu atsiliepusi darbuotoja teigė, kad į stotelę užsukti autobusų vairuotojams privalu, ir pažadėjo perduoti informaciją viršininkui, jog šis juos įspėtų.

Daugiau informacijos suteikė Taura­gės autobusų parko direktorius Rimantas Mar­tina­vičius.

„Dirbame daug metų, bet tokį dalyką išgirdau pirmą kartą. Blogai, jeigu vairuotojai nesuka į stotelę. Būtinai su jais apie tai pasikalbėsiu“, – užtikrino direktorius.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisaria­to Ko­munikacijos grupės spe­cia­­lis­tė Rūta Janavičiūtė paaiškino, jog Kelių eismo taisyklėse (KET) nėra nurodyta, kaip privalo sustoti maršrutiniai autobusai:

„Autobuso vairuotojui, kaip ir bet kuriam kitam eismo dalyviui, galioja bendrosios KET nuostatos, kuriomis būtina vadovautis. Vairuotojai negali sustoti ir stovėti greitėjimo bei lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų bei po jais (išskyrus, kai tai numato kelio ženklai), pėsčiųjų perėjose bei arčiau kaip 5 metrų atstumu prieš jas, ant vejos, šaligatvio ir t. t.“

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Spontaniškas Arvydo M. sprendimas „pasiskolinti“ svetimą automobilį, kad grįžtų namo po linksmybių su draugais, baigėsi teisiamųjų suole. Vyras, iš Paragaudžio kaime gyvenančios poros nugvelbęs „VW Passat“, savo kaltę pripažino. Teismas jam skyrė laisvės at­ėmi­mo bausmę.

Į teismą pareigūnų atvesdintas kaltinamasis Šilutės rajono gyventojas Arvydas M. apklausiamas pasakojo, kad praėjusių metų birželio 4-osios vakarą su draugais linksminosi Kvėdarnoje. Jau po vidurnakčio bičiuliai nusprendė išgerti, tačiau Arvydas M. neketino su jais pasilikti ir apie 3 valandą nakties pasiprašė parvežamas namo. Tačiau pavėžėjančių neatsirado, todėl jis patraukė pėsčiomis. Eidamas sugalvojo „pasiimti“ automobilį pats: tiesiog užsuko į pirmą pasitaikiusį kiemą, kuriame pamatė „VW Passat“. Pasirodo, automobilis buvo ne tik nerakintas, bet ir su viduje paliktu užvedimo rakteliu. Tad Arvydas M. sėdo ir nuvažiavo...

Ilgapirštis patikrino ir mašinoje rastą rankinuką. Teisme išvardintas ilgas sąrašas dokumentų, buvusių automobilyje: nukentėjusiųjų Dai­niaus J. ir Aurelijos R. asmens dokumentai, vairuotojų pažymėjimai, bankų kortelės su PIN kodais, žvejo mėgėjo bilietas, socialinio draudimo pažymėjimai bei kiti svarbūs dokumentai. Buvo ir grynų­jų pinigų bei kitų vertingų daiktų: garso stiprintuvas, vandens siurblys, žvejybos reik­menys ir navigacijos įran­ga.

Skaičiuojama, jog Dainius J. patyrė 2904,98 Eur, o Aurelija R. – 45 Eur turtinę žalą. 

Teismui Arvydas M. teigė iš pradžių tik norėjęs parsigauti namo. Deja, važiuodamas Šilalės rajono ribose jis kliudė gatvėje stovėjusį automobilį. Po smūgio „VW Passat“ buvo apgadintas, tačiau vyras to nepaisė ir vyko toliau. Sauguose (Šilutės r.) užsuko pas savo merginą, ir abu išvažiavo į Klaipėdą. Ten statydamas automo­bilį aikštelėje, priekiniu buferiu užvažiavo ant šaligatvio ir, pajudėjęs atbuline eiga, jį nuplėšė. Teisme kaltinamasis aiškino, kad jam pavyko buferį uždėti, ir jis tęsė kelionę, kol sustabdė policijos pareigūnai.

Mašina su visais pavogtais dokumentais grąžintas tikriesiems savininkams. Tiesa, gerokai apgadinta. Vis dėlto nukentėjusieji civilinio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepateikė.

Šešis kartus teistas, baigęs 9 klases, niekur nesimokantis bei nedirbantis ir neužsiregistravęs darbo biržoje Arvydas M. teisme savo kaltę visiškai pripažino, bet prašė kuo švelnesnės bausmės. Aiškino su savo drauge ketinąs kurti šeimą, žadėjo daugiau niekada negrįžti į kaltinamųjų suolą.

Tačiau teismo tai neįtikino, mat kaltinamasis nesugebėjo laikytis ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Paskelbus Arvydo M. paiešką ir jį suradus, jam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Svetimo turto pagrobimu atviru būdu, asmens dokumentų bei elektroninių duomenų, banko mokėjimo kortelių vagystėmis kaltintas vyras pripažintas kaltu. Šiuos nusikaltimus jis padarė dar nesibaigus ankstesniam teistumui. Anksčiau skirtos švelnesnės bausmės Šilutės rajono gyventojo neatgrasė nuo nusikalstamo gyvenimo būdo. Apgailestavimas, kaltės pripažinimas teismo neįtikino, ir jis Arvydui M. skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vyras turės atlikti pataisos namuose.

Nuosprendis nuo paskelbimo per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

2017-ieji prasidėjo su bent šešiolika padidėjusių mo­kesčių. Nuo pabrangintų verslo liudijimų, dar labiau ap­mokestintų autorinių sutarčių - iki didesnių akcizų. Nuo eilinį kartą išaugusių valstybės rinkliavų - iki bedarbio pašalpų, kurios bus apmokestintos jau nuo liepos. Mokesčių sumažėjimas? Pakeistas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris vidutinį atlyginimą gaunančiojo kišenę papildys 8 eurais. Kodėl ir 2017-ieji prasidėjo mokesčių mokėtojo nenaudai?

Pirma - Darbo kodeksas sustabdytas, dau­guma mokes­čių – ne. Pasiaiškinimas daug­­maž toks: praėjusi valdžia vasarą padarė daug mokestinių pakeitimų, tai negi naujoji valdžia dabar ims ir stabdys ankstesniosios darbą. Tačiau toks pasiaiškinimas neįtikina. Esminė socia­linio modelio dalis – Darbo kodeksas – buvo sustabdytas, nepaisant to, kad jį priėmė buvusi valdžia. Naujoji Seimo dauguma galėtų būti bent sąžininga bei pasakyti, ar ji palaiko visus naujus mokestinius pakeitimus. Jei ne, sustabdyti naujų mokesčių įsigaliojimą. Taip, kaip sustabdė naujo Darbo kodekso įsigaliojimą.

Antra - reikia pinigų. Visos valdžios mokesčius keičia, o tiksliau - kelia, nes reikia pinigų valdžios planams įgyvendinti. Prisižadėta didinti atlyginimus biudžetininkams, kelti pensijas. O iš kur paimti lėšų? Lengviausia – iš mokesčių mokėtojų.

Aišku, labai norint, pinigų būtų galima pasemti iš valdiško neefektyvumo tvenkinių. Biudžeto išlaidos, valstybinės įmonės, neefektyviai valdomas valstybės turtas - štai ten slepiasi sumos, ku­rių užtektų ir dar liktų. Ta­­čiau biudžeto išlaidas judinti sunku, nes tada reikėtų reformuoti viešąjį sektorių (ne tik kalbėti apie tai). Vals­tybės įmonės? Jos nuolat randa priežasčių, kodėl nemokėti dividendų į biudžetą. Valstybės turtas? Iš viso šventvagystė. Valdiškas turtas yra tam, jog valdžia jį turėtų, o ne tam, kad jis tarnautų mokesčių mokėtojams.

Tad lieka tik mokesčių mokėtojai. Jie per daug užsiėmę pinigų uždirbimu bei mokesčių mokėjimu, kad organizuotų protestus ar klajotų valdžios koridoriais. O jei ir paburbės, tai koks nors iš mokesčių mokėtojų kišenės gyvenantis politikas juos paauklės, jog dėl valstybės tie mokesčius mokantys ir taip stengiasi per mažai. Parodykite valdžią, kuri elgėsi kitaip.

Trečia priežastis – „mokesčių sulyginimas“. Suvie­no­din­ti taisykles savaime būtų sveikintina iniciatyva. Tačiau kodėl visos mokesčių „sulyginimo” iniciatyvos baigiasi jų kėlimu? Jei tik turime situaciją, kur Jonas moka 20 proc., o Petras – 40 proc., išlenda koks mokesčių „lygintuvas” ir sako: „Tegul Jonas irgi moka 40!”

Bet juk galima ir kitaip. Galima siūlyti, kad ir Petras mokėtų 20 proc. Arba kad abu mokėtų po 30 proc. Irgi būtų lygios taisyklės. Kodėl mokesčiai lyginami, juos tik didinant? Mokesčių „lygintuvas” atsakys, jog Lietuvoje mokesčiai ir taip per maži. O apskritai – reikia pinigų.

Gal ir reikia, bet tada vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Vandens pašildymas iki kambario temperatūros yra „pašildymas“, o ne „sulyginimas“ su kambario temperatūra. Jeigu Jono mokesčiai kyla iki Petro mokesčių lyg­mens, tai yra mokesčių didinimas, o ne „sulyginimas“.

Ketvirta – aiškinama, neva čia yra ne mokesčių kėlimas, o žmonių įtraukimas į draudimo sistemą. Suprask: mokesčių mokėtojas kone turėtų jaustis dėkingas, jog valdžia jį privertė dalyvauti draudimo sistemoje už jo paties pinigus.

Iš kur toks perdėtas rūpes­tis mokesčių mokėtoju? Grįž­kime prie banalios priežas­ties – reikia pinigų. Pensijų dydis priklauso nuo politinių pažadų, o pinigų kiekis valdiškoje sistemoje – nuo realybės, t.y. nuo to, kiek suneša mokesčių mokėtojai. Jei pažadai lenkia realybę, reikia didinti pinigų kiekį sistemoje. Kadangi valdiška pensijų sistema nekaupia, neinvestuoja, o tik užsiima pinigų surinkimu bei išdalinimu, pinigų kiekį galima padidinti, tik keliant mokesčius arba didinant dalyvių skaičių, t.y. įtraukiant joje anksčiau nedalyvavusius.

Ką su šiais visais mokesčiais galėtų greitai padaryti valdžia, jeigu ji tikrai siekia pokyčių, o ne dar vieno mokesčių kėlimo?

Pirma - atidėti naujų mokesčių įsigaliojimą iki tol, kol bus išspręsti Darbo kodekso reikalai. Jei Darbo kodeksas neliberalizuos darbo santykių, nėra ko didinti su tuo susijusių mokesčių, tarkime, didesnių mokesčių terminuotoms darbo sutartims.

Antra - leisti visiems naujai draudžiamiems žmonėms pasirinkti, nori jie būti apdrausti, ar ne. Jei jau sakoma, jog įtraukimas į draudimą yra ne mokesčių kėlimas, o nauda pačiam žmogui, tai gal ir reikėtų leisti apsispręsti pačiam žmogui, o ne spręsti už jį.

Žiūrint plačiau, būtina prisiminti, kad, didinant apdraustųjų skaičių, didės ir išmokų skaičius. Tačiau dėl demografinės situacijos ateityje bus mažiau mokesčių mokėtojų ir jie suneš mažiau pajamų. O kadangi valdiška pensija yra pagrįsta pažadais, pažadai gali būti neištesėti: pavyzdžiui, vėlinamas amžius, nuo kada galima pradėti gauti pensiją, valdiškos pensijos dydis niekaip nepasivys augančių kainų bei pan.

Jau 26 metus politikai didina ne žmonių savarankiškumą ir atsakomybę už savo ateitį, o gretas tų, kurie apmokestinti, ir tų, kuriems kažkas pažadėta.

Žilvinas ŠILĖNAS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

2017-uosius Seimas yra paskelbęs Tautinio kostiu­­mo, Piliakalnių, Lietuvių kalbos kultūros, Algir­­do Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės, Kazio Bradūno, Spor­to ir Reformacijos metais.

Penk­ta­dienį gausus būrys svečių rinkosi ant Medvė­galio, kur oficialiai paskelbta Piliakalnių ir Tautinio kos­tiumo metų pradžia. Vėliau renginio dalyviai pakviesti į Šiauduvoje vykusius seminarus, o jaunimas nekant­riai laukė etnokultūrinės nakties, kuomet visi šoko ir dainavo, lankė Dievyčio piliakalnį bei dalyvavo „Polka-tūpt“ maratone. Linksmybės tęsėsi iki paryčių.

Šaltas ir tirštas rūkas neišgąsdino žiūrovų – ant piliakalnio rinkosi istorijos ir etninės kultūros puoselėtojai, jai neabejingi žmonės. Po iškilmingo vėliavų pakėlimo nuskambėjo Tautinė giesmė, pagerbiant tradicijas, uždegtas didžiulis laužas, aplink sukio­josi Žemaitukų asociacijos rai­teliai su savo žirgais, tauti­niais kostiumais pasipuošę žemaičiai. Pritariant kank­lėms, susirinkusieji traukė že­­­maitiškas dainas, o visa Lie­tuva ir Že­maitijos kraštas pagerbti šūvių salvėmis.

Laukuvos Norberto Vė­liaus gimnazijos direktorė Rai­mon­da Kauneckienė linkėjo saugoti unikalų paveldą ir tradicijas, Laukuvos seniūnas Vir­­­gi­lijus Ačas sakė, jog didžiuojasi būdamas žemaičiu, o už puikų renginį jo organiza­toriams - Etninės kultūros globos tarybai, Šilalės savivaldybei bei Kultūros centrui, VšĮ „Etnoklubas“, Šilalės krašto Žemaičių draugijai, Lau­ku­vos seniūnijai, Šiau­du­vos bendruomenei ir kt. - dėkojo Kultūros ministerijos vyr. specialistas Romanas Senapėdis.

Po atidarymo šventės Šiau­duvos laisvalaikio salėje vyko seminaras „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“.

„Su delegacija iš Vilniaus aplankėme Dionizo Poškos Baub­lius Bijotuose, Klemenso Lov­či­ko muziejų. Smagu, jog šio­mis tradicijomis aktyviai domisi jaunimas. Viena iš seminaro pranešėjų Karolina Ta­mašauskaitė pateikė idėjų, kaip išnaudoti piliakalnius ren­giniams, šventėms, įvairiems susibūrimams. Lietuvos archeologijos draugijos atstovas dr. Gintautas Zabiela primi­nė, kad dar, deja, ne iki galo įtvirtinti įstatymai, kurie apibrėžtų piliakalnių savininkus. O juk piliakalniai yra baltų kultūros ir anksty­vo­sios Lietuvos valstybės sim­bolis, Lietuvos Didžiosios Ku­nigaikštystės vals­tybingumo liudijimas bei tau­tinio atgimimo sąjūdžio įkvė­pimo šaltinis“ - „Šilalės ar­tojui“ sakė vienas iš renginio organizatorių Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Vir­ginijus Jo­cys.

Tautinis drabužis, pasak jo, yra viena iš etninio tapatumo bei nacionalinės kultūros išraiškos formų. Todėl ir seminaro tikslas buvo padėti geriau suvokti baltų (aisčių) paveldą, įkvėpti pasididžiavimą mūsų protėvių palikimu. O visi šie renginiai - įžanga į modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą.

Nepatingėjo į šią šventę atvykti ir audėjos Zita Pau­­li­­kie­nė, kurios audiniai pa­­puošė dizainerio Juozo Stat­ke­vi­čiaus kolekciją, bei Salo­mė­ja Udo­vičienė, atsivežusi į Šiau­duvą audimo stakles. Prie jų, beje,  išdrįso prisėsti ir išbandyti savo gebėjimus ne vienas dalyvis.

Po diskusijų laukė linksmybės – naktišokiai. Jų metu projekto „Visa mokykla šoka“ dalyviai mokėsi tautinių šokių žingsnelių. Be to, į kelią išlydėtas specia­lus autobusiukas – šio projekto koordinatoriai aplankys kiekvieną rajono mokyklą ir visus norinčiuosius pamokys tautinių šokių.

Kaip pasakojo Šilalės kultūros centro folkloristė Jolanta Kažukauskienė, Šiauduvoje vy­kusioje etnokultūrinėje naktyje šėlo daugiau nei 300 dalyvių iš įvairiausių Lietuvos kampelių.

„Žygiavome ant Dievyčio pi­liakalnio naktį, kur kaltinė­niš­kė Aušra Vitaitė papasako­jo pi­liakalnio padavimą, pa­šo­ko­­­me, padainavome. Grį­žę gar­­džiavomės lauke virta sriu­­ba, koše bei arbata. Iš­tver­­­min­giau­sieji linksminosi vi­są naktį“, – sakė J. Ka­žu­kaus­kie­nė. 

Paryčiais suorganizuotame „Polka-tūpt“ maratone jauni­mas šoko polką ir rungėsi, kas ilgiau ištvers. Laimėtojai paaiškėjo po 34 minučių. Jais tapo iš Šiaulių atvykusi tarptautinė pora – latvis Ansis Ber­zins ir Ieva Vorobjovaitė. Ant­ri liko šilališkiai Aušrinė Viršilaitė ir Netas Klimavičius.

Morta MIKUTYTĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė at­s­kleidė, jog Šilalės rajono savivaldybėje vienam moki­niui, skai­čiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. buvo skiriama 2430 eurų. Ši suma - 10 proc. didesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gy­­ventojų tankį) vidurkį, kuris siekia 2200 Eur.

„Vienam Šilalės mokiniui 2015 m. teko 15,2 kv. m bend­ro mokyklų ploto (šalies vidurkis – 13,4 kv. m) bei 5,4 kv. m klasių ploto (šalyje – 5,2 kv. m). Didesni plotai reiškia, kad daugiau pinigų reikia skirti nereikalingiems pasta­tams išlaikyti, valyti, šildy­ti”, – teigia LLRI analitikė Ais­tė Čepu­kai­tė.

Tyrimai parodė, jog Lietu­vos mastu per metus būtų galima sutaupyti 22 mln. Eur vien efektyviau naudojant bei prižiūrint mokyklų infrast­ruktūrą. Sutaupius per­teklinei infrastruktūrai skiriamų lėšų, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

2015 m. mokinių ugdymui iš viso išleista 452 mln. Eur (vidutiniškai – 1429 Eur mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. (566 Eur vaikui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai: vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse ski­riasi net 3 kartus.

„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių bei ne­efektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius yra panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, jog dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokymo įstaigos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia LLRI analitikė A. Čepukaitė.

Pavyzdžiui, Radviliškio rajonas, kur mokosi apie  tūkstantį mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip tai yra padaręs Plun­gės rajonas, sutaupytų 2,5 mln. Eur. Apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savival­dybė per metus sutaupytų 0,9 mln. Eur, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek skiria panašų moksleivių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 mln. Eur, Panevė­žio – 1,3 mln. ir t.t. Ša­lies mastu pinigų ugdymui bei mokytojų algoms būtų galima ras­ti mažiausiai 22 mln. Eur.

„Savivaldybės ir pa­čios mokyklos turi ieš­ko­ti būdų persitvar­ky­­­ti – jungtis, ne­­nau­do­jamas patalpas par­­­duo­­­ti, nuo­­moti ar ki­taip išnau­doti. Ki­tu at­veju, ma­žė­jant mo­ki­nių, vis daugiau pi­ni­gų reikės skirti ne pačiam švie­­ti­mui, o ne­reika­lingų patal­pų išlaiky­mui”, – teigia LLRI pre­zi­dentas Žil­­vinas Šilė­nas.

Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra tokių, kuriose plotas yra didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui tenka daugiau kaip 50 kv. m. Skirtumai yra akivaizdūs, net jeigu lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.

„Pinigų mokytojų atlyginimams bei švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyk­lų tink­lą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat moksleivių skaičių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius prob­lemų išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, – pastebi Ž. Ši­lė­nas.

Daugiausiai lėšų, skaičiuojant vienam mokiniui, teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.

Asta NARMONTĖ

LLRI komunikacijos vadovė

Šilalės rajono apylinkės teisme baigta nag­rinėti admi­nistracinė byla, pradėta dar 2015 metais. Nors įžūliai į stirnas iš automobilio šaudžiusiems (t. y. neleistinu būdu sumedžiojusiems) šilališkiams baudos buvo pa­skirtos, tačiau šiems sprendimą apskundus, byla vėl grąžinta Šilalės teismui. Bet ir po papildomų balistinių ekspertizių teismo sprendimas nepasikeitė: vyrai turės sumokėti po 579 eurus baudos, konfiskuotas jų automobilis bei ginklas, taip pat metams atimta teisė medžioti.

2015 m. lapkričio 13-ąją Did­kiemio seniūnijoje, Lau­menų bei Pažiuržmočio kaimų ribose, buvo nušautos trys stirnos. Istorija gal ir nebūtų išvydusi dienos šviesos, jeigu ne pilietiški liudininkai. Netoliese žaidusios dvi mergaitės papasakojo savo tėvui mačiusios šviesios spalvos automobilį, iš kurio pasipylė šūviai. Mergaičių tėvas apie tai pranešė aplinkosaugininkams, kurie nedelsdami ėmėsi veiksmų: jiems pavyko susekti medžiotojus, kurių automobilyje buvo trys, vienas iš jų – neblaivus.

Aplinkosaugininkams sustabdžius automobilį bei pasiteiravus, kur vyrai traukia, šie prasitarė besiruošią į medžioklę tykant. Tačiau aplinkosaugos inspektoriaus apgauti nepavyko: nuo šautuvo sklido parako kvapas, be to, ginklas buvo dar šiltas. Tad inspektorius įtarė, kad iš jo galimai ką tik šauta. Patikrinus šautuvą, paaiškėjo, jog dėkle likęs tik vienas šovinys. Koks medžiotojas išsiruošia į medžioklę su vienu šoviniu?

Pasikliaudami liudytojų aiškinimais, aplinkosaugininkai ėmė ieškoti nudobtų žvėrių. Pastangos neliko bevaisės: ne­trukus buvo surasta viena, o apžiūrint vietovę kitą die­ną, - dar dvi nušautos stirnos.

Įkliuvę medžiotojai ėmė teisintis kitaip: esą buvo susiruošę apžiūrėti vietą, kur galima statyti bokštelį, bet netikėtai sumanę užpildyti medžioklės lapą ir, jei būsią laiko, papramogauti. Tačiau sutemus neva nusprendė, kad jau per vėlu, ir nebemedžiojo. Administracinėn atsakomybėn traukiami vyrai tikino, jog tą vakarą esą lankėsi visai kitose vietose, siūlė apklausti juos neva mačiusius liudininkus.

Vis dėlto 2016 m. pavasarį vykusio teismo posėdžio metu teismo tokia medžiotojų versija neįtikino. Teismas nusprendė, kad liudininkų pasakojimai, rastos tuščios gilzės bei kruvina servetėlė įrodo, jog stirnas nušovė būtent K. V. ir V. A., kurie automobilyje turėjo tam tinkamą gink­lą. Teismo sprendimu dviem medžioklės lape įrašytiems vyrams skirta po 579 Eur baudos, konfiskuotas automobilis „Toyota Avensis Verso“, abiem šauliams metams atimta teisė medžioti.

Tačiau brakonieriai nebuvo linkę lengvai pasiduoti. Teismo sprendimą jie apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris bylą grąžino nag­rinėti į Šilalę. Klaipėdos apygardos teismo nutarty­je rašoma, kad Šilalės rajono apylinkės teismas „savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu“. Taip pat iškelta abejonė liudininkų parodymais, mat nė vienas iš jų nematė šaudymo betarpiškai. Vienintelės tai mačiusios – dvi mažametės mergaitės, kurių pasakojimu kliaudamasis, tėvas iškvietė aplinkosaugininkus. Aukštesnės instancijos teismui buvo neaišku ir tai, kaip aplinkosaugos pareigūnas pamatavo ginklo temperatūrą bei iš kvapo nustatė, jog ką tik iš jo buvo šauta – esą tai pernelyg subjektyvus vertinimas. Tad nutartimi nuspręsta bylą grąžinti pirmos instancijos teismui į Šilalę, kad būtų nag­rinėjama iš naujo.

Šįkart į Šilalės rajono apylinkės teismo posėdį buvo iškviesta nepilnametė liudytoja, kuri kartu su seseria matė šūvių „ugnikes“, sklindančias iš šviesios spalvos automobilio. Paauglė buvo apklausiama specialioje patalpoje, o teisėjo ir bylos dalyvių pateiktus klausimus jai perdavinėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Apklausos metu žemėlapyje žymėtas kiekvienas teiginys, siekiant kuo tiksliau nustatyti liudininkų matytus įvykius. Kiek vėliau liudijo mergaitės tėvas. Paskesniuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir daugiau liudininkų.

Galiausiai teismas darė per­t­rauką bei pareikalavo atlikti balistinę ekspertizę. Taip pat ištirti, ar automobilyje ras­tas naktinio matymo prietaisas nėra naktinio matymo taikiklis, o infraraudonųjų spindulių prožektorius nėra lazerinis taikiklis. Tačiau ekspertų tvirtinimu, abu prietaisai, tiek sujungti, tiek atskirai, nėra skirti tvirtinti prie ginklo, kurį turėjo administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys.

Priimtame nutarime teismas priminė, jog medžiotojai savo pirminiuose paaiškinimuose aplinkosaugininkams teigė susiruošę į medžioklę tykant. Vėliau šiuos parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti vykę apžiūrėti vietos medžioklės bokšteliui. Galiausiai kaltinamieji bei jų liudininkas įrodinėjo įvykio metu buvę kitoje vietoje. Bet čia jiems koją pakišo iš UAB „Tele2“ bend­rovės gauti duomenys. Pagal telefonų išklotines, K. V. turėtas telefonas veikė per celę, kuri yra netoli vietos, kur nušautos stirnos.

Kaltinimus dėl medžioklės esant neblaiviam K. V. teismas atmetė, mat nerasta įrodymų, jog būtent medžioklės metu vyras buvo išgėręs.

Šilalės rajono apylinkės teis­mas dar kartą pripažino, kad nenuoseklūs kaltinamųjų parodymai apie vykimo tikslą rodo jų siekį išvengti atsakomybės dėl neteisėto medžiojimo. Tai, jog sustabdymo metu pas V. A. buvo tik vienas neiššautas šovinys, o viena gilzė išmesta ten, kur jie buvo sulaikyti, patvirtina norą nuslėpti patį medžioklės faktą. O paaiškinimas, kad vyrai ruošėsi medžioti su vienu šoviniu, apskritai yra nelogiš­kas.

Tad teismo nutarimas liko koks buvęs – šilališkiai K. V. ir V. A. turės sumokėti 579 Eur baudas bei metams netenka teisės medžioti. Konfiskuotas V. A. priklausantis automobilis „Toyota Avensis Verso“, iš kurio buvo šaudoma į stirnas. Šautuvo medžiotojai taip pat neatgaus – jis teismo sprendimu pateks į Lietuvos Respub­likos ginklų fondą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) jau kuris laikas bylinėjasi su skolininkais. Nemaža jų dalis – iš Šilalės rajono. Sausio 1-ąją mūsų rajone TRATC‘ui buvo skolingi 1820 asmenų, o jų skola siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų. Tačiau nemokantieji šio mokesčio turi pačių įvairiausių pasi­tei­sinimų.

Mokestį už atliekų tvarkymą TRATC renka nuo 2012 me­tų. Bet nuo pat šios prievolės įvedimo atsirado ir problema, su kuria, ko gero, susiduria visos paslaugas teikiančios įmonės, – skolininkai. Vos praėjus metams nuo naujojo mokesčio imta skaičiuoti nemokius asmenis, ku­rie randa pačių įvairiausių pa­siteisinimų: neva negavo pra­nešimo apie mokėjimą, ne­­žinojo, kad reikia mokėti to­kį mokestį, emigravo, neturi šiukšlių bei pan.

Remiantis TRATC‘o „Šilalės artojui“ pateiktais duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. Ši­la­lės rajone buvo 1820 vietinės rinkliavos skolininkų, kurių skola sudaro 108 tūkst. Eur. Apie 450 asmenų skolas kaupė iki 2016 m. sausio 1 d., o likęs skaičius skolininkų, kurių gerokai per 1000, susidarė vien per praėjusius metus.

Įmonės pateiktoje informa­cijoje teigiama, jog panaši tendencija yra visuose TRATC‘o aptarnaujamuose ra­jonuose. TRATC nurodo, kad duomenys apie skolas ne iškart pasiekia teismą. Pirmiausia skolininkams siunčiami raštiški raginimai susimokėti. Tik jų nevykdant, įmonė kreipiasi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

2013-2014 m. teismams prašymus dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo TRATC‘ui rengė ir teikė skolų išieškojimo įmonės. Vėliau, nuo 2015 m., teisminio skolų išieškojimo ėmėsi TRATC dirbanti juristė. Tačiau, gausėjant skolininkų būriui, įmonė paskelbė perkanti skolų išieškojimo paslaugą.

Be jokios abejonės, yra ir objektyvių priežasčių, dėl kurių mokestis nemokamas. Emig­­rantai bei kiti asmenys gali išvengti patekimo į skolininkų sąrašus, jei jų namuose niekas negyvena. Tereikia TRATC‘ui pateikti pažymą iš elektros tiekėjo, jog nurodytu adresu nėra naudojama elektros energija. Tai yra įrodymas, kad name ar bute tik­rai niekas negyvena ir atliekų nesukaupia.

Morta MIKUTYTĖ

Žemės ūkio ministerija jau pasiruošė 2017 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Parengtos ir pa­tvirtintos Pa­ramos už žemės ūkio naud­menas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų ad­mi­nistravimo bei kontrolės taisyklės (LR že­mės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 3D-714). Įvertinus visus keblumus, kilusius administruojant paramą 2016 m., taip pat naujuosius plotų deklaravi­mo ypa­tu­mus, susijusius su kraštovaizdžio elementais (miškeliais, tvenkiniais ir kūdromis, palaukėmis bei grio­viais), naujosiomis susietosios paramos schemomis bei kitus pasikeitimus, 2017 m. paramos administra­vimo nuos­tatose yra nemažai naujovių.

Reikalavimai, taikomi visiems pareiškėjams

Nauja tai, kad pakeista jau pati 2017 m. deklaravimo taisyklių struktūra: skyriai suskaidyti į skirsnius, kurie atitinka konkrečioms paramos schemoms ar specifiniams rei­kalavimams skirtas nuostatų grupes, pernumeruoti arba pakeisti kai kurie priedai. Dėl šių pokyčių taisyklės re­daguotos naujai.

Bus privalu deklaruoti tik aiškia žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar pa­naudos pagrindais) valdomus plotus. Taip pat, jeigu dek­laruojamuose plotuose einamaisiais metais atliekami darbai, lemiantys šių plotų atitiktį paramos reikalavimams (vykdomos statybos, melioracijos sistemų įrengimas ar tvarkymas ar kt.), jie iš anksto privalo būti deklaruojami kaip einamaisiais me­tais neatitinkantys paramos skyrimo reikalavimų (kodas TPN) arba netinkami paramai (kodas NEP).

Aiškiai apibrėžta ir pareiškėjų vertinimo dėl galimai neteisėtai sukuriamų sąlygų paramai gauti procedūra. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai vadovausis galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, nustatymo metodika, patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560 (metodika).

Bus taikoma nauja pažeidimų įvertinimo sistema. Kai plotuose nustatomi žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (pievų šienavimo, pūdymo išlaikymo ir kt. reikalavimai) neatitikimai, paramos negalima gauti tik už dalį, kuri neatitinka reikalavimų, o ne už visą plotą, kaip buvo anksčiau. Tokiu būdu suvienodinama ES plotų kontrolės sistema, kuri atitinka „geltonosios kortelės“ (ES reglamente numatyta atnaujinta paramos kontrolės sistema) pritaikymą reikalavimams įgyvendinti.

Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai

Pakeitimų žemės ūkio veik­los vykdymo kriterijų įgyvendinime, įskaitant pievų priežiūros tvarką, nėra numatyta. Tačiau pūdymo plotams nustatomas privalomas išlaikymo laikotarpis (nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d.) – tuo laiku juose negalės būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba.

Išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimai

Esminių pokyčių nėra, tik papildomai numatyta, jog tais atvejais, kai kelių juridinių asmenų, siekiančių pasinaudoti šia parama, valdyme dalyvauja tas pats fizinis asmuo, visos paraiškos, susijusios su juo, įvertinamos, vadovaujantis anksčiau minėta metodika.

Žalinimo išmokos reikalavimai

Ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimo įgyvendinimo tvarkoje yra pa­sikeitimų: įsėliui gali būti naudojamos visos tiek baltyminės, tiek nebaltyminės žolės; posėlį, susidedantį iš ne mažiau kaip dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų, reikia pasėti ne vėliau kaip iki rugpjūčio vidurio, kad nuo rugsė­jo 1 d. iki spalio 15 d. būtų matomi jau sudygę pasėliai; kai deklaruojami azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje, po derliaus nuėmimo šiuos plotus galima ne tik apsėti iki lapkričio 1 d., bet ir palikti juos nesuartus ne trumpiau kaip iki gruodžio 15 d., o ražienos paviršių lengvai sukultivuoti; jeigu azotą kaupiančių augalų mišinių sudėtyje vyrauja (ne mažiau kaip 50 proc.) baltyminiai augalai, visi tokie mišiniai laikomi tinkamais.

Kinta ir EASV reikalavimo užskaitai naudojamų kraštovaizdžio elementų (miškelių, tvenkinių ir kūdrų, palaukių bei griovių) deklaravimo tvarka. Galima deklaruoti ir didesnius elementus nei iki šiol numatyta deklaravimo taisyklių nuostatose. Sudaryta galimybė deklaruoti ir du greta esančius skirtingus kraštovaizdžio elementus: ne tik įsiterpusius (visiškai apsuptus) pareiškėjo deklaruotoje ariamoje žemėje, bet ir tuos, kurie be privalomo ribojimosi tik su vieno pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme, ribojasi ir su paramai netinkamais plotais (išskyrus deklaruotus kodu NEP) arba to paties pareiškėjo valdomais dek­laruotais daugiamečių pievų ir/arba daugiamečių sodinių plotais. Pareiškėjų naudai patikslinta ir kita su šių elementų deklaravimu susijusi tvarka.

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Pasirinkta įgyvendinti tris naujas susietosios paramos schemas. Tai – parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės; už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Komisija dar gali teikti pastabas dėl šių naujų schemų suderinamumo su ES reg­lamento nuostatomis (t. y., ar nauji remtini sektoriai tik­rai patiria ekonominių sunkumų), tačiau visi reikalavimai šioms schemoms įgyvendinti jau yra numatyti deklaravimo taisyklių nuostatose.

Pakeitimų yra ir nuostatose, įgyvendinant paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte. Visas kontrolės funkcijas, įskaitant gamybinės veik­los pradžią žyminčių sėjos ar daigų sodinimo aktų surašymą, vykdo NMA. Pareiškėjai, siekiantys pasinaudoti šia parama, taip pat bus tikrinami dėl galimų įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Patikslinta pareiškėjų atsiskaitymo NMA dokumentų pateikimo tvarka.

Paraiškos teikimo ir administravimo tvarka

Keičiama paraiškų regist­ravimo tvarka. Siekiant sumažinti administravimo naštą tiek pareiškėjams, tiek seniūnijų bei konsultavimo biurų darbuotojams, atsisakoma popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo bei teikimo tvarkos, pakeičiant ją bendru paraiškų teikimo registru, t. y. atitinkamu žurnalu (deklaravimo taisyklių 7 priedas). Tokia pat nauja tvarka taikoma ir keičiant paraiškos duomenis. Pareiškėjams, kurie jas teiks savarankiškai, paramos paraiškų informacinėje sistemoje (PPIS) patvirtinus duomenis, ji laikoma pateikta, ir papildomai jokių registravimo dokumentų NMA teikti nereikia.

Pareiškėjams numatyta galimybė dar paraiškos teikimo metu PPIS sistemoje išankstinių kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribų aprašymų modulyje elektroniniu būdu nurodyti bei aprašyti išanks­tinius KŽS ribų pakeitimus arba PPIS kraštovaizdžių elementų žymėjimo modulyje elektroniniu būdu nurodyti ir aprašyti potencialius kraštovaizdžio elementus.

Numatyta, kad, esant mažesniam kaip 0,3 ha persidengiančiam plotui, parama už jį nėra mokama nė vienam pareiškėjui (t. y. tokių plotų persidengimai turėtų būti sprendžiami pačių pareiškėjų). Taip užtikrinamas efektyvesnis bei taupesnis paramos administravimo procesas.

Pareiškėjams keliamas bend­rasis reikalavimas – plotus dek­laruoti dar atsakingiau. Todėl visos ginčytinos situa­cijos, kai būtina įsitikinti dėl pareiškėjo valdymo teisių į deklaruojamus plotus bei juose vykdomos žemės ūkio veik­los, sprendžiamos teigiamai tik įsitikinus, jog pa­reiškėjas turi valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos, bet ne kitais pagrindais), o deklaruojamų plo­tų dirbimą gali įrodyti žemės ūkio produkcijos realizavimo ar ki­tais dokumentais (išskyrus seniūnijos išduodamas pažymas).

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų ribų elektroninio įbraižymo tvarka

Pareiškėjams ir toliau priei­namas potencialus daugia­me­­čių pievų žemėlapis, kuriame vaiz­duojamos pievos, deklaruotos ketverius paskutiniuo­sius metus. Tikimasi, kad tai padės pareiškėjams geriau įvertinti bei kontroliuoti pievų (iki 5 m.) virtimą daugiametėmis.

Paramos paraiška

Pareiškėjai, teikiantys paraišką, privalo pareikšti sutikimą, jog NMA, siekdama patikrinti duomenis, turi teisę gauti būtiną informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitų institucijų apie pareiškėjo ūkinę veiklą.

Siekiant gauti susietąją paramą pagal dvi iš trijų naujųjų schemų (parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai run­keliai), privalu užpildyti atitinkamas duomenų lenteles, pateikiant tinkamumo paramai gauti reikalavimus atitinkančius duomenis. Šių lentelių pildymo tvarka numatyta deklaravimo taisyklių 2 priede.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius

Atnaujintas ir žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų klasifikatorius, t. y. pakeisti kai kurie žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodai bei papildyta naujais. Kad būtų aiškiau, kaip tarpusavyje suderinamos skirtingos paramos schemos ar atskiri jų elementai, atnaujinta Paramos suderinamumo matrica.

Kiti deklaravimo taisyklių priedai

Atnaujinus „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų regist­racijos žurnalo“ formą, siekiama suteikti pareiškėjams galimybę pildyti vieną žurnalą, skirtą pievų priežiūros darbams registruoti. Anksčiau ats­kirus žurnalus reikėjo pildyti pareiškėjams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už plotus bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014-2020 m. programos prie­mones „Ag­ra­rinė aplinko­sauga ir klima­tas“ bei „Su „Na­tura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva su­sijusios išmokos“. Nuo 2017 m. visų su pievų priežiūra susijusių įsipareigojimų įgyvendinimas pagal jau minėtas paramos priemones žymimas viename žurnale.

Į naująsias taisykles įtraukti ir du nauji priedai (7 ir 8), kurie yra būtini atnaujintai paraiškų registravimo tvarkai užtikrinti, atsisakant popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo bei teikimo tvarkos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.