Lietuvos automobilių kroso pirmenybėse „Regionų taurė-2016“ su savo 1992 m. „Honda Civic“ D-2000 au­tomobilių klasėje rungtyniavęs Paulius Kiudys bend­roje metinėje įskaitoje užėmė pirmąją vietą.

Dėl apmaudžios klaidos ket­verius metus autokrose rungtyniaujantis P. Kiudys šie­met negalėjo dalyvauti pirmojo etapo varžybose Gargž­duo­­se – įsigijo ne tą licen­ci­ją. Tačiau šią nesėkmę kom­pensavo pirmosios vietos ant­rajame ir trečiajame eta­puose.

Ketvirtasis etapas Taura­gė­je jaunajam sportininkui nebuvo toks sėkmingas. Dvi­litrių automobilių klasė­je važiuodamas su 1600 kub. cm varikliu, vaikinas trasoje vertėsi, lūžo automobilio priekinis pusašis. Dėl šios prie­žasties P. Kiudys li­ko penk­tas.

Tačiau pasibaigus pirmenybėms bei suskaičiavus per visus šešis etapus surinktus taškus, paaiškėjo, kad 21-erių sportininkas iš Šilalės rajono bend­roje įskaitoje užėmė pirmąją vietą.

„Šilalės artojui“ jaunuolis pa­sakojo šiuo metu ieškantis rėmėjų, mat automobilių sportas reikalauja nemažų investicijų. Jis ir kitąmet tikisi varžytis Lie­tuvos aukščiausioje lygoje ir nors viename ralio kro­so etape.

Morta MIKUTYTĖ

Valdo ČIČINSKO nuotr.

Kvėdarnos Kazi­miero Jauniaus gimnazijoje kiekvienais metais vyksta „Jaunųjų mate­matikų varžytuvės“. Užduotis joms pateikia Šiau­lių uni­versiteto profesorius dr. Da­rius Šiau­čiūnas.

Pasivaržyti šiemet susirinko apie 150 I-IV gimnazijos klasių mokinių ir matematikos mokytojų iš Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Skuodo, Tau­ragės rajonų bei Rietavo savivaldybės, taip pat iš Ši­lalės Simo­no Gaudėšiaus bei Pa­jūrio Stanis­lovo Bir­žiškio gim­nazijų.

Kol moksleiviai sprendė uždavinius, pedagogai išklausė Šiaulių universiteto gimnazijos matematikos mokytojos metodininkės Laimos  Mor­kuvienės paskaitą „Moki­nys+mokytojas+tėvai+admi­nistracija: misija (ne)įmanoma“. Paskui vertino jaunųjų matematikų atliktas užduotis, o mokinių laukė Šiau­lių universiteto dėstytojo dr. Nerijaus Ramanausko paskaita „Robotika mokykloje“.

Galiausiai buvo paskelbti rezultatai.  „Jaunųjų matematikų varžytuvių“ nugalėtojais tapo bei Šiaulių universiteto rektoriaus įsteigtą taurę laimėjo Tauragės ,,Versmės" gimnazijos komanda, antri liko Šilalės Simono Gaudė­šiaus gimnazis­tai, trečioji vieta atiteko Plun­gės „Saulės“ gimnazijos atstovams. Iš mū­sų rajono geriausiai pasirodė bei tradicinę ilgamečio mūsų mokyklos matematikos mokytojo Prano Stropaus sūnaus Sauliaus Stro­paus įsteig­tą taurę laimėjo Šilalės Si­mo­no Gaudėšiaus gimnazijos moks­leiviai.

Prizininkams įteikti diplomai bei saldžios dovanos. Dip­­lomais bei stiklo suvenyrais apdovanoti ir geriausių rezultatų pasiekę gimnazistai.

Audronė TOLEIKIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos tiksliųjų mokslų metodinės grupės pirmininkė

AUTORĖS nuotr.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje vyko projektinė diena „Mano artimi ir tolimi tikslai“. Moki­niai susipažino su įvairiomis profesijomis bei aukštųjų mokyklų studijų programomis.

Penktokams Kelmės dvaro sodybos muziejuje buvo pristatytos istoriko bei muziejininko profesijos. Šeš­to­kai Bijotuose apžiūrėjo Dio­­nizo Poškos Baublių mu­ziejaus ekspoziciją, grožė­jo­si dailininkės, buvusios mūsų mokyklos mokinės Sand­ros Lapinskaitės darbais, su­žinojo apie miškininko, gi­do ir muziejininko darbą. Sep­tin­tokai pabuvojo Varnių re­gioninio parko „Gamtos mokykloje“, Šilalės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnybo­je bei Pagramančio regioninio parko lankytojų centre. Vy­riausieji lankėsi Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos atvirų durų dienoje, kur susitiko su 25 Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų, Stockholm School of Economics in Riga, profesinių mokyklų atstovais.

Vyresniesiems gimnazijo­je vyko profesinio orientavimo veiklos. Moksleiviai ­bend­ravo su buvusiomis mo­kinėmis, da­bar LSMU studentė­mis Gab­riele Ugintaite ir Jone Kin­de­ryte. Gabrielė – būsimo­ji visuomenės sveikatos spe­cialistė, o Jonė studijuoja socialinę mediciną. Klai­pė­dos valstybinės kolegijos atstovai, VšĮ Kaltinėnų PSPC praktiką atliekančios gydytojos rezidentės bei „Ši­lalės ar­to­­jo“ korespondentė Morta Mi­kutytė pristatė savo profesijas.

Susidomėjimo su­laukė ir susitikimai su Šiau­lių valstybinės kolegijos Svei­katos priežiūros fakulteto Tel­šių stu­dijų skyriaus ir Kau­no kolegijos atstovėmis, Tel­­šiuo­se muzikos pedagogiką studijuojančia Vitalija Anu­saite, būsimąja viešojo maitinimo specialiste Loreta Čer­kaus­kai­te.

Gimnazistai taip pat bend­ravo su Vilniaus dailės akademijos Telšių skyriaus atstovais, KASP Žemaičių apy­gar­dos 3-iosios rinktinės kariu savanoriu Aivaru Armonu, Ši­lalės rajono policijos komisariato vyresniąja tyrėja Rasa Sadauskyte bei žolininke Jad­vyga Obri­kiene.

Džiaugiamės bendradarbiavimu su Šilalėje veikiančiu Jaunimo darbo centru. Gimnazistai ne kartą jame lankėsi, susipažino su naujausia informacija.

Nomeda KASMAUSKAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos klasės auklėtojų metodinės grupės pirmininkė

AUTORĖS nuotr.

Didelė laimė gyvenime teko šešioms Jokužytėms - ilgai džiaugtis savo mama. Nesvarbu, jog gal kartais ji labiau negaluoja, gal ne visada būna gero ūpo. Tačiau visuomet pasitinka savo dukras meile ir švelnumu šviečiančiomis akimis.

Gi pačiai Onai Jokužienei gy­venime teko kitokia dalia. Buvo gal tik aštuonerių sulaukusi, kai pasimirė jos motulė. Iš keturių našlaičiais likusių vaikelių juodvi su dvyne seserimi Juzefa buvo priešpaskutinės. Paskutinioji - dar mažesnė. Tik vyriausiasis brolis gal jau taikėsi į paauglius. Ona prisimena, kaip pas žmones teko karves ganyti. Bet, sako, geras žmogus pasitaikė - gailėjo našlaitėlės ir labai globojo.

Kai tėvas vedė kitą pačią, ši Onelę atidavė į savo sesers šeimyną. Čia mergaitė ir gyveno iki dvidešimties metų, kol, kaip sako, suaugo į panas.

„Pamotės sesuo, manyk, kaip ir mama man buvo. Kitos juk neturėjau. Negaliu blogo žodžio apie ją pasakyti“, - prisimena senolė, kuriai vakar suėjo 95-eri.

Ir ne tik savo dukroms, aišku, ir anūkams bei proanū­kiams, močiutė atiduoda savo meilę. Netgi ir visai svetimus žmones sutinka su tokia neapsakomai ramia, miela, pagarbia šypsena. O dar labiau ji pražydo, kai tarp aplankiusių­jų pagerbti gra­žaus jubilie­jaus pamatė Rozvitą Ber­ži­nienę. Maltos ordino pagalbos tarnybos Ši­­lalės skyriui vadovaujan­ti Rozvita su bendražy­ge Al­vyda Urbo­nie­ne pasveiki­no senolę gražios sukakties proga, užrišo tau­tinę juostą bei įteikė malonią dovanėlę. Maltietės jau ne pirmus metus puoselėja šią tradiciją - jos įsitikinusios, jog dė­mesio žmogui niekada ne­­būna per daug. Juo labiau, kad jam taip norisi pasikalbėti, išgodoti godas godeles, kurių kažkada, regis, būta tiek daug... Bet gyvenimas neklausia, gali ar negali. Reikia. Vaikams - duonos, drabužių, to ir ano. Visko. Tačiau sava našta nesunki, o vaikai - tavo kūnas ir kraujas. Rūpesčiai ir darbas neleidžia nuleisti rankų, pasiduoti dabartiniais laikais neretai tokiai madingai depresijai. Tik gal mes ne­įsisąmoniname, jog gyveni­mas - tai ne vien džiaugsmas, jog pirmiausia tai yra pareiga, ir privalai jaus­ti už jį atsakomybę.

„Protingai apsiženijau - dvidešimt ketverių. Mano Juozas devyneriais metais buvo vyresnis. Labai geras buvo. Jau gal devyniolika metų, kai jo nebeturiu“, - susigraudina mo­čiu­tė.

Bendro gyvenimo pradžia, anot senolės, buvusi be galo sunki - dauguma tais laikais pradėjo nuo šaukšto. Juozas labai ją mylėjo, globojo ir sergėjo - gal dėl to, kad vyresnis ir subrendęs, kad supratingas, atsakingas. Onos dukra Aldona, pas kurią senolė dabar gyvena, net apsiašarojo nuo tokių mamos žodžių ir patvirtino, jog tėvai visada gražiai sutarė, visada kartu, draugiškai ir petys petin. Pasak senolės, tokių vyrų, kaip jos Juozas, reikia gerai paieškoti. Visur ją rėmė: ir darbuose, ir prie vaikų. Dukrytėms net lopšelius nupindavo, nes lovelių taigi nebuvo už ką nupirkti. Pats ir namą pastatė. Tuomet šeima ir persikraustė arčiau Žadeikių iš vyro sesers namų, kur susituokę apsigyveno. O jei kada jiems su Juozu ir tekdavę apsipykti, tai, pasak Onos, niekis: juk nėra namų be dūmų.

„Tėtis dirbo laiškanešiu, paskui valė kanalus. Vasaromis ir mes, dukterys, kartu dirbdavome“, - prisimena Aldona.

Mama, anot jos, sukosi po na­mus, apsiūdavo savo šeimyną.

„Mama, papasakok, kad gera audėja buvai“, - garsiau tarsteli dukra, kad mama išgirstų.

„Austi labai patiko. Visokių audimų galėdavau išausti. Iš­mokau dar augdama pas pamotės seserį. Žinojau darbus nuo linų rovimo iki verpimo. Kokius gražius audimus ausdavau!“ - prisimena senolė.

Ona nebuvusi stiprios sveikatos - visąlaik kankinusi epilepsija. Tik kas anais laikais, pasak jos, tokią ligą pripažino? Ačiū gydytojui Kalvanui, sako ji, kuris pirmasis paskyręs vaistų. Anot dukros, vaistus nuo epilepsijos mama ir dabar vartoja. Dar - kraujotakai pagerinti. Bet kad labai dar nuo kažko - tai ne. Tiesa, Ona patyrė insultą, paskui, būdama reabilitacijos ligoninėje, iškrito iš lovos ir susilaužė koją. Su metais labai nusilpo klausa, menkai bepadeda ir klausos aparatas.

Užtat kokia atmintis! Klau­santis jos pokalbių su Roz­vita ir Alvyda, nuostabą kėlė šviesus protas: atsiminė visus giminaičius, net jų metus. Nesuklysdama išvardino ir savo dukteris nuo pačios vyriausios iki mažiausios, dešimt anūkų bei keturiolika proanūkių. Senolė net skaityti dar gali be akinių: „Kai didesnės raidės“, - juokiasi. Kad ir neprigirdi, bet sako, jog didelis garsas ją erzina, ir sunkiau būna suprasti, ką kalba. Anot Aldonos, visada iš savo kambario mama ateina į virtuvę pavalgyti. Kad dar pavaikšto, močiutė įrodė, kai pasiramsčiuodama lazdele, pa­kilo mūsų išlydėti.

„Didelė mūsų šeima. Kai augome, didesnieji prižiūrėjo mažesnius“, - sako Aldona. Toks gausių šeimų nerašytas įstatymas. Nenuostabu, jog bendrystė, draugiškumas, at­sakomybė už kitus gaji ir tarp Jokužių dukterų. Todėl, kad nebūtų per sunku kuriai nors vienai seseriai, savo sengalvėlę jos prižiūri paeiliui. 95-mečio proga, sakė Aldona, pasveikinti mamos suvažiuos visos. Bus didelio bruzdesio, daug prisiminimų, kalbų...

Kaip to reikia mūsų motulėms. Bet kaip to reikia ir mums patiems! Juk ateina diena, kai susizgrimbi, jog nebėra ko paklausti to ar ano...

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Sugedus automobiliui, prisieina kreiptis į autoser­vi­sus. Šiuos dažniausiai susirandame pagal draugų bei pažįstamų rekomendacijas. Tačiau kartais ir tai neapsau­go nuo nesėkmių. I. J. (redakcijai pavardė žinoma) į „Ši­la­lės artojo“ redakciją užsuko, norėdama išsiaiškinti, ką daryti, jei už automobilio remontą pini­gai paimti, tačiau remontas, moters teigimu, galimai neatliktas.

„Kaimynas rekomendavo au­toservisą Pajūryje, ten ir nuvariau savo visurei­gį. Meistrai keitė turbiną, oro srauto matuoklį. Visa tai vyko birželio mėnesį. Už turbiną tuomet sumokėjau apie 400 eurų. Po to sugedo greičių dėžė ir užsiblokavo ratai. Vėl skambinau tiems patiems meistrams. Šie atvažiavo apžiūrėti automobilio. Siūliau vežti jį tralu į dirbtuves, tačiau jie nusprendė važiuoti patys. Galiausiai greičių dėžę teko keisti. Bet tuo metu neturėjau pinigų, todėl mašina iki pat šiol stovėjo kieme. Už greičių dėžę suplojau net 500 Eur. Tai - didžiuliai pinigai. Galų gale autoelekt­rikas, apžiūrėjęs automobilį, pasakė, jog turbina esą visai nėra pakeista. Tai ką tada meistrai vasarą darė su mano mašina ir už ką aš sumokėjau? Tegu grąžina pinigus, jei neįdėjo nė vienos naujos detalės“, - piktinosi I. J.

Paskambinus moters nuro­dytu telefono numeriu, atsiliepė meistru prisistatęs vy­ras, tačiau vardo bei pavar­dės atskleisti nepanoro. Paaiškino, jog nenori pakenkti savo veik­lai.

„Mes neatsisakėme jai padėti. Buvome nuvykę pas klientę į namus, įrodėme, kad detalės buvo pakeistos. Turbina įdėta ne nauja, bet restauruota, nes nauja kainuoja tiek pat, kiek jos visa mašina – apie 1000 Eur. Dabar moteris reikalauja iš manęs pinigų, grasina, jog skųsis laikraščiui, jei jų negrąžinsiu. Atvežiau jai turbinos garantinį lapą. Taip pat siūliau sutvarkyti automobilį, jeigu tikrai turbina neveikia kaip reikiant. Aš už savo darbą atsakau, man svarbu geri atsiliepimai. Jau 12 metų dirbu pagal verslo liudijimą ir tokių nusi­skundimų iki šiol neturėjau“, – aiškino automobilių meistras.

Valstybinės vartotojų teisių tarnybos Tauragės apskrities skyriaus vedėjas Rimantas Knyzelis „Šilalės artoją“ infor­mavo, kad automobilių remontą bei jų techninį aptarnavimą reglamentuoja nuo gegužės 1 d. įsigaliojusios Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko patvirtintos taisyklės.

„Pagal šias taisykles, techninį aptarnavimą bei remontą atliekantys asmenys, prieš įformindami paslaugų užsakymo paraišką, privalo suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie paslaugų sąlygas, terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos automobilio savininko apsi­sprendimui gauti paslaugą.

Šiuo konkrečiu atveju dėl visų pretenzijų moteris turi kreiptis į paslaugos teikėją raštu, pasilikdama sau antrą egzemp­liorių, su viza „Gauta“ ir parašu bei data. Paslaugos teikėjas vartotojai privalo atsakyti per 14 dienų. Jei tokiu būdu automobilio savininkė su paslaugos teikėju nesusitartų, ji gali kreiptis į mūsų tarnybą“, - tvirtino R. Knyzelis.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Lietuvos ūkininkų sąjunga po dviejų metų švęs šimtmečio jubiliejų. Pirmasis jos pirmininkas buvo iš mūsų krašto kilęs Aleksandras Stul­ginskis. Aktyvią švietimo ir bendradarbiavimo veiklą sąjunga vykdė iki 1940-ųjų. Ir tik Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1989 m., ji vėl atgijo. Sąjunga pagrindiniais tikslais laiko ginti bei atstovauti savo nariams įvairiose institucijose, siekia aktyviai dalyvauti, formuojant žemės ūkio politiką, keistis patirtimi. Ūkininkų sąjungos nariai dalyvauja ne tik respublikiniuose renginiuose, reiškia savo nuomonę valstybinėse institucijose, bet bendradarbiauja ir su užsienio šalių organizacijomis.

Šilalės rajono ūkininkų sąjunga atkurta 1993 m. Pirmasis jos pirmininkas buvo Vincas Rupšlaukis, pastaruoju metu jai vadovauja Algirdas Taroza. Skyriui priklauso apie pusantro šimto narių. Jų valdo­mos žemės plotas - nuo 10 iki kelių šimtų hektarų, o veikla yra pati įvai­riariausia: gyvulininkystė, augalininkystė, mišrūs ūkiai.

Penktadienio pavakarę didžiulis būrys rajono ūkininkų rinkosi į neseniai duris lankytojams atvėrusią ūkininkų Birutės ir Romualdo Trijonių poilsiavietę „Mėlynoji banga“ Bagdonų kaime. Čia vyko šių metų darbymečio pabaigtuvių šventė. Bičiuliai atėjo pasidžiaugti vieni kitų pasiekimais, pasidalinti patirtimi bei darbo rezultatais, aptarti, kokie buvo nueinantys 2016-ieji. Kaip kal­bėjo ne vienas ūkininkas, metai žadėję būti dosnūs derliumi. Deja, nuimti jį sutrukdė įnoringa gamta.

R. Žemaitaitis, J. Talmantas

Nei rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, nei svečiai - rajono vadovai, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis - ilgų kalbų nesakė: visiems žinoma tiesa - ūkininkai mažiau kalba, daugiau dirba.

L. Audinys, A. Raeoza, V. Audinienė

Pagerbti geriau­sieji 2016 m. ūki­ninkai Romualda ir Vaidotas Kiniuliai, Eugenija Misevičienė (renginyje nedalyvavo), Vilma ir Liudvikas Audiniai.

R. ir A. Rimkai, J. Talmantas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas už aktyvią visuomeninę veiklą, modernų ekologinį ūkininkavimą padėkos raštą bei specialų prizą įteikė Almai ir Rimantui Rimkams. Pa­dėkos žodžiai buvo skirti ir geriausiam šių metų artojui Ramūnui Jurgučiui, kuriam skirtą prizą atsiėmė mama. Susirinkusiuosius pasveikino ir ūkininkas Remigijus Kelneris iš Pagėgių.

Šventės dalyviams gerą nuo­taiką kūrė dainininkė Oksana Auškalnytė, grupė „El fu­ego“, vietiniai ir samdyti griežikai.

Ištikimiausiems, ne vienerius metus produkciją perkantiems ūkininkams įvairios firmos įteikė padėkos raštus bei dovanas, kvietė ir toliau bendradarbiauti.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Viena dažniausių ugniagesių iškvietimų priežasčių – dūmtraukyje degantys suodžiai. Tokio pobūdžio skambučių pagalbos numeriu padaugėja, vos tik prasideda šildymo sezonas. Ugniagesiai rekomenduoja dūmtraukius valyti ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Deja, neretas namo savininkas tuo pasirūpina vos kartą per metus. O kai kuriuose kaminuose suodžiai būna nevalyti ir dvejus-trejus. Tačiau toks abejingumas kelia didelį pavojų.

„Užkūrus krosnį, į vidų plūstelėjo dūmai. Iš pradžių maniau, jog kas nors sugedo. Nuėjau patikrinti į palėpę ir tada pastebėjau, kad visas kaminas sutrūkinėjęs ir net matosi ant tinko juodos dėmės, tarsi liepsnų liežuviai. Išsigandau, jog gali kilti gaisras, todėl ėmiau ieškoti kaminkrėčių. Jie atvykę pasakė, kad iki gaisro trūko labai nedaug. Atsivežę daugybę įvairių įrankių, vyrai išvalė kaminą, krosnį ir dar davė gerų patarimų, kaip bei kuo kūren­ti, jog kaminas mažiau kimštųsi. Pasak jų, tradicinis kros­nies valymas, vien tik atida­rius kamino ertmes, neduoda tokios naudos, kaip viso kamino kruopštus išvalymas. Po jų apsilankymo iškart kitaip krosnis ėmė traukti“, - pasakoja viena Šilalės rajono gyventoja.

Dūmtraukiuose užsidegan­tys suodžiai kiekvienais metais kelia didžiulį pavojų dau­geliui namų. Šilalės priešgais­rinės gel­bėjimo tarnybos (PGT) Vals­ty­bi­nės priešgaisrinės prie­žiū­ros poskyrio viršininkas Rus­lanas Pačkovskis patvirtino, jog vien per šių metų 11 mėnesių dėl degančių suodžių ugniagesiai buvo kviesti net 22 kartus.

„Šiemet apskritai gaisrų ky­la daugiau. Degantys suodžiai nėra iškart priskiriami gaisro kategorijai – jei ugnis neišplinta už kamino ribų, tai mes vadiname pagalba buity­je. Tačiau akivaizdu, kad apie trečdalio mūsų išvykimų priežastis – suodžiai“, - teigia ugnia­gesys.

Sumažėjusi dūmtraukio trau­ka, prastai deganti ugnis, pro kamino įtrūkimus rūkstantys dūmai – tai požymiai, kurie rodo, jog gali būti susikaupusių suodžių, kuriuos bū­tina nedelsiant valyti. Gais­rininkas pabrėžė, kad neužtenka vien išvalyti kamino ertmę prie krosnies – reikia ilgu šepečiu iššveisti kaminą iki pat viršaus. O kasmetinis kamino balinimas gali padėti greičiau pastebėti atsiradusius įtrūkimus.

„Būna, jog dūmtraukis yra senas, o gyventojai pasistato naują brangų šildymo įrenginį. Jis gali netikti prie seno kamino, todėl jo įrengimą geriausia patikėti specialistams, ku­rie viską padarys pagal šildymo įrenginio gamintojo re­komenda­cijas. Taip pat svarbu, jog būtų kūrenama tinkamu ku­ru: jei krosnis skirta kūrenti malkomis bei anglimi, tai jokiu būdu negalima rinktis kito kuro. Be abejo, malkos turi būti kuo sausesnės“, – pataria R. Pač­kovskis.

Jis primena, kad, vos užsidegus suodžiams, būtina nedelsiant skam­binti bendruoju pagal­bos telefonu 112, nes kyla grėsmė, jog užsilieps­nos na­mo stogas.

Pasak Šilalės PGT Valsty­bi­nės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko, netvarkingus namų savininkus bandoma tramdyti baudomis, mat nevalytas kaminas yra priešgaisrinių saugos taisyk­lių pažeidimas, už kurį gali būti skiriama bauda nuo 7 iki 72 eurų.

„Kartais namų savininkai suo­džius už­gesinusiems ugniagesiams prisipažįsta, jog esą ketino „valyti kaminą rytoj“. Kai kurie guodžiasi, kad nėra kam šito darbo atlikti, o patys susitvarkyti nepajėgia. Tačiau vis dar atsiranda tikrai nerūpestingų šeimininkų, kurie tvirtina jau kokius penkerius metus nieko nedarę ir nesulaukę jokio gaisro, todėl tikėjęsi, kad saugiai gyvens dar tiek pat. Norisi manyti, jog galbūt taip mąstančius sutramdyti padės nuo sausio didėsiančios baudos. Nepaisant visko, užsidegus suodžiams, būti­na tuoj pat kviesti gaisrinin­­kus“, – įspėja R. Pačkovskis.

Iki šių metų gruodžio 1 d. Šilalės PGT vyko gesinti 64 gaisrų. Palyginus su praėjusiais metais, šis skaičius gerokai išaugo, nes 2015 m. iš viso kilo 49 gaisrai. Šiemet iš 64 atvejų net 19 kartų degė gyvenamieji namai, 15 kartų - pagalbiniai ūkiniai pastatai. Užfiksuota 13 išvykimų dėl gaisrų atvirose teritorijose, pavyzdžiui, deginamų šiukšlių. Per 11 mėnesių užgesintos 9 transporto priemonės. Vis dar atsiranda žolės bei krūmų degintojų – šiemet dėl šios priežasties ugniagesiai kviesti 8 kartus.

„Kone 100 kartų teko atlikti gelbėjimo darbus. Į šią kategoriją įeina ir tie patys degantys suodžiai, pagalba autoįvy­kio metu, taip pat padedame „greitosios“ medikams išnešti sun­kiasvorius ligonius. Ži­nant kai kuriuos itin pras­tus mūsų rajono ke­­lius, prisieina  iš purvynės vaduoti ir įklimpusius medikų automobilius.

Mūsų tarnyba džiau­giasi naujesniais ekonomiškais automobi­liais, tačiau dėl pra­­­­va­­žu­mo vis dar laikome se­ną „Zil-ą“, kuriam jau per 30 metų. Jis nepamainomas, kai reikia pasiek­ti tokią vietą, kur daugiau nie­kas neįvažiuoja“, - sako Ši­la­­lės PGT Vals­ty­binės priešgaisrinės prie­žiū­ros po­skyrio viršininkas R. Pač­­kovs­­kis.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vilniaus rotušėje duris atvėrė 3-ioji tarptautinė taikomojo meno mugė „Craft Vilnius‘16“. Pagrindinis jos tiks­las - pristatyti įdomiausius Lietuvos ir užsienio meni­ninkus bei naujausias taikomojo meno tendencijas. 

Mugė, anot organizatorių, atsirado, siekiant atsiriboti nuo vartotojiško požiūrio į taikomuosius menus, neprofesio­nalaus amatininkiškumo, išgryninti taikomųjų menų sampratą, at­metant labai giliai įsišak­ni­jusį požiūrį į keramiką, teks­tilę, juvelyrinę bižuteriją, odos dizainą tik kaip į neatsiejamą gatvės mugių atributiką. ,,Craft Vilnius” pasiryžo šviesti visuomenę, keisti požiūrį į profesionalią dekoratyviąją ir buityje naudojamą taikomąją dailę, padaryti ją prieinamą kiekvienam.

Tekstilės, juvelyrikos, stik­lo, baldų, keramikos, odos dirbinius mugėje eksponavo 102 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Turkijos, Lenkijos, Izraelio, Estijos, Vokietijos, Rusijos.

Pirmąją mugės dieną buvo atidaryta ir VII-oji tarptautinė knygrišystės paroda „Knyga/Book“, kurioje įvairių šalių odos meistrai pristatė autorinius Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ įrišimus. Eksponuota ir Šilalės meno mokyklos dailės mokytojos ekspertės, taikomosios dailės atstovės Lai­mutės Rupšytės įrišta K. Do­nelaičio poema „Metai“.

Regina ANDRIULAITYTĖ

Lietuvos dailininkų sąjungos narė 

AUTORĖS nuotr.

Šlapimo nelaikymas – itin nemalonus sutrikimas, apie kurį vengiama kalbėti. Tačiau skaičiuojama, jog dėl to fizinį bei psichologinį diskomfortą jaučia maždaug trečdalis moterų ir apie 20 proc. vyrų. Nors tikimybė pa­tirti jo keliamus nemalonumus didėja su amžiumi, klai­dinga manyti, kad šis negalavimas vargina tik vyresnio amžiaus žmones.

Sutrikimą sukeliančios priežastys

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro urologės docentės Aušros Černiauskienės teigimu, šlapimo nelaikymas aktualus net kas dešimtai 25 metų moteriai. Sulaukus 30-ies, šį sutrikimą gali turėti jau dvi iš dešimties.

Anot urologės, išskiriami trys šlapimo nelaikymo tipai. Pirmasis pasireiškia šlapimo ištekėjimu, nejaučiant noro šlapintis. Dažniausiai toks sutrikimas suaktyvėja fizinio krūvio metu: keliant sunkius daiktus, sportuojant, taip pat kosint ar čiaudint. Antras tipas - šlapimo nelaikymą gali lemti ir dirgli pūslė. Jis pasireiškia, staiga atsiradus norui šlapintis. Trečiajam tipui būdingi pirmųjų dviejų simptomai.

Pasak A. Černiauskienės, pagrindiniai šį negalavimą lemiantys veiksniai moterims yra gimdymo traumos, gimdos operacijos, vyrams – pros­tatos operacijos, abiejų lyčių atstovams – neurologinės problemos. Šlapimo nelaikymas dažniau būdingas moterims, kurios aktyviai spor­tuoja, užsiima gimnastika, taip pat rūkančioms ar turinčioms antsvorio.

Ir medicininė, ir psichologinė problema

A. Černiauskienė pastebi, jog šlapimo nelaikymas – ne tik medicininė problema. Sutrikimas kelia ir rimtų psichologinių bei socialinių sun­kumų. Nemalonus kvapas, drėg­mės pojūtis – tik dalis iš jų. Šlapimo nelaikymas trukdo užsiimti sportu, šokiais ir kitomis veiklomis.

Deja, įvairaus amžiaus vyrai bei moterys dažniau vengia apie tai kalbėti, nesigydo, apriboja savo pomėgius.

„Jaunesni žmonės yra drąsesni, tačiau dauguma vis dar gėdijasi ir delsia kreiptis į specialistus. pagalbos pradedama ieškoti tik tuomet, kai nuolatinis diskomfortas tampa nebepakeliamas“, – sako urologė.

Profilaktika ar gydymas

Sveikatos specialistai teigia, kad sumažinti šio sutrikimo riziką gali ir teisingas gyvenimo būdas, specialios mankštos, o padidinti – šlapimo takų uždegimai, rūkymas, fizinės veiklos stoka.

Moterims stiprinti tarpvietės raumenis, leidžiančius sulaikyti šlapimą, padeda vadinamieji Kėgelio pratimai (dubens raumenų mankšta). Paprastai jie rekomenduojami besilaukiančioms, tačiau yra naudingi visoms.

„Kenčiantiems nuo šlapimo nelaikymo patariama į mitybos racioną įtraukti produktų, kuriuose yra daugiau seleno, cinko, vitaminų A, C ir E, arba vartoti maisto papildų su šiomis medžiagomis. Taip pat rekomenduojama vengti papildomai šlapimo pūslę dirginančių gazuotų gėrimų, alkoholio, saldiklių ar kavos“, - pataria „BENU“ vaistinės  vaistininkė Giedrė Užusienė.

Visgi pajutus šlapimo nelaikymą, geriausia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

„Šis negalavimas nėra nuos­p­rendis ar neišvengiamybė. Dabar jis yra nesunkiai išgydomas – pritaikius įvairias priemones, visiškai pasveiksta 80-90 proc. pacien­tų“, – sako urologė A. Černiauskienė.

Nustačius susirgimą sukeliančias priežastis, skiriami vaistai ar specialios mankštos. Jeigu tokie metodai nepadeda, gali būti taikomas ir chirurginis gydymas. Svarbiausia - atsikratyti gėdos jaus­mo ir išdrįsti kreiptis į specialistus.

Dagnė ARMONAITĖ

Iki 2020 metų siekiama sukurti sistemą, kuri leistų teikti paslaugas bendruomenėje neįgaliems suaugusiems asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, vaikams bei jaunimui, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, bei likusiems be tėvų globos vaikams, įskaitant kūdikius. taip pat gauti pagal poreikius individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje globėjams, šeimoms, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje bei jo raidai palankioje aplinkoje – įtėvių, globėjų šeimose.

Nuo šių metų kovo Šilalės socialinių paslaugų namuose dirba dvi atestuotos socia­linės darbuotojos (Globėjų/rūpintojų) bei įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) specialistės Birutė Gudauskaitė-Girčė ir Donata Nausėdaitė. Jos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymu ruošia globėjus/rūpintojus/įtėvius, veda tęstinius mokymus minėtoms grupėms, atlieka būsimų globėjų/rūpintojų vertinimus, teikia jiems pagalbą, sprendžiant globotinių/rūpintinių problemas. Šie­met jau parengtos keturios glo­bėjų/rūpintojų ir viena įvaikintojų šeima. Nuo lapkričio GIMK specialistės veda mokymus dar vienai grupei.

Šilalės rajone šiuo metu šeimose globojamas/rūpinamas 61 vaikas, o institucijose – 65. Mūsų rajono vaikai apgyvendinami Pajūrio vaikų globos, Šilalės socialinių paslaugų namuose, kitose globos įstaigose (Viešvilės, Plungės), kūdikiai – Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Deja, globėjų/rūpintojų, norinčių paimti į šeimą likusį be tėvų globos/rūpybos vaiką, yra ne tiek jau daug.  Vaiko teisių apsaugos skyrius, paėmęs vaiką (-us) iš šeimos, stengiasi pirmiausia ieškoti artimųjų, galinčių laikinai jais pasirūpinti. Tiesa, dažnai tokių neatsiranda arba jie neatitinka globėjams keliamų reikalavimų, todėl vaikams nustatoma laikinoji globa/rūpyba institucijoje. 

Artėja gražiausios metų šventės – Kalėdos, kada stengiamasi padaryti gerų darbų, padėti artimui. Šiais metais nemažai vaikų, globojamų/rūpinamų institucijoje, vyks sutikti švenčių į šeimas. GIMK specialistės bendrauja su šeimomis, galinčiomis bei norinčiomis vaikams padaryti šventę.

Kviečiame nelikti abejingiems ir galinčiuosius pasiimti vaiką laikinai pasisvečiuoti į šeimą kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Kartu su prašymu reikia pateikti savo asmens dokumentą, pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos. Jūsų namuose apsilankę GIMK specialistai įvertins Jūsų galimybes bei sąlygas ir pateiks Vaiko teisių apsaugos skyriui išvadą. Skyrius, patik­rinęs Jūsų teistumus, paruoš galutinę išvadą, kuri bus pateikiama institucijai, iš kurios imsite vaiką, ir Jums.

O gal esate nusprendę tapti globėjais/rūpintojais? Tuomet Vaiko teisių apsaugos skyriui turite pateikti prašymą, savo bei asmenų virš 16 metų, gyvenančių kartu su Jumis, dokumentų kopijas, pažymą apie sveikatą, kitus dokumentus (santuokos, ištuokos liudijimo kopijas bei kt., pagal reikalingumą). Skyrius tikrina Jūsų ir kartu su Jumis gyvenančių asmenų virš 16 m. teistumus ir baustumus. Vaiko teisių apsaugos skyrius atlieka pradinį šeimos įvertinimą, joje apsilankydamas, ir, priėmęs teigiamą sprendimą, dokumentų kopijas pa­teikia GIMK specialistams, kurie susisieks su Jumis dėl mokymų datos.

Jeigu Jus domina tik bend­ra informacija apie globą/rūpybą ar laikiną vaikų paėmimą iš institucijos svečiuotis šeimoje, galite kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių (rajono savivaldybė, I a., 120 kab., tel. (8-449) 7-61-32) arba į GIMK specialistes, dir­bančias Socialinių paslaugų namuose, II a., 203 kab., tel.: (8-686) 3-51-29, (8-610) 0-75-42).

Birutė SRAGAUSKIENĖ 

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja

Birutė GUDAUSKAITĖ-GIRČĖ, 

Donata NAUSĖDAITĖ

Socialinių paslaugų namų atestuotos socialinės darbuotojos