Mano bičiulis ir bendravardis Alius įsigeidė įsilieti į aukštuomenę. Atbėgo jis pas mane ir sako:

- Noriu būti toks pūkuotas, kaip Seimo, toks doras, kaip mūsų tarybos, toks kultūringas, kaip viso elito na­riai - aukštesniosios klasės šviesa!

- Nori prieiti prie pinigų ir likti nenubaustas?

- Ne dėl pinigų, kaip nesupranti? Turime visko pri­sipirkę, esa­me prasukę visokių verslų, yra net trakto­rius, ferma, ta­čiau trūksta kažko, nors tu ką. Man ir žmona sa­ko, kad ne­augame dvasiškai...

Tikrai, jo žmona ir man skundėsi, jog Alius - prasčiokas, netašytas stuobrys, niekada, sutikęs kokį kaimyną ar šiaip pažįstamą, o ir nepažįstamą, neprieis, per petį nepaplekšnos, rankos nepaspaus... O juk būtų gerai nuvažiuoti į Lietuvos sostinę, nueiti į operos teatrą, pabūti kartu su aukštuomene. Bet kur tu su tokiu? Nei kalbėti protingai moka, nei rankos jis tau pabučiuos!

Vadinasi, tai tiesa. Alius suprato ir pats, kad vien visokių gėrybių negana, reikia turtėti ir dvasiškai.

O kuo aš galėčiau padėti?

- Tu bendrauji su Seimo, tarybos nariais, esi buvęs Vil­niuje, tai pamokyk mane, kaip kalbėtis su šviesuliais, kad nė vienas iš jų nesuprastų, koks iš tiesų prasčiokas ir netašytas stuobrys esu.

Neturėjau laiko gaišti su juo, tai liepiau eiti namo ir įsijungti televizijos laidą.

- Tačiau ne boksus, ne futbolus žiūrėk! - įspėjau griež­tai. - Ne šaudymus ir ne visokias ten pagalbas, kur vien keiksmažodžiai! Ir net ne žinias. Įsijunk kokią kultūrinę laidą, kur bendrauja jauni, kultūringi, išsilavinę žmonės. Sako, lyg ir ragavę meno.

Alius paklausė, parėjo na­mo, paskui skambina man:

- Ačiū, brolau, suradau tokią nuostabią laidą! Mačiau, joje dalyvauja ir vienas šilališkis, lyg ir solistas iš operos teatro (tiesa, kad yra iš Šilalės, jis neprisipažįsta, pri­sistato vil­niškiu, nes na kaip čia dabar: toks išsilavinęs - ir iš kažkokios provinci­jos).

- Tai puiku! - pritariau jam. - Žiūrėk ir dėkis į galvą.

Kitą dieną sutikau Aliaus žmoną.

- Kaip Alius? - paklausiau.

- Keistas kažkoks, -  prisipa­žino Aliaus pati. - Per naktį snaudė prie televizoriaus, rytą sėdo prie stalo, iš padilbų į mane žiūri... Niekada šitaip nebuvo!

Kitą rytą vėl sutinku. Ji dar labiau susirūpinusi.

- Aliui visai susisuko galva! - pasiguodė. - Naktį žiūri televizorių, dieną įsijungia kompiuterį, stebi kažkokį gyvenimą. Mane kekše, prostitute ir dar visaip panašiai vadina – per visą amžių nebuvau šitokių žodžių girdėjusi! Ir dar šaukia, kad aš Dovilė... Arba jam pasimaišė protas, arba jis tikrai įsižiūrėjo kokią Dovilę.

Trečią dieną Alienė atbėgo pas mane labai išsigandusi.

- Būk geras, gelbėk, Alius išėjo iš proto! - šaukė ji. - Kei­kiasi, triukšmauja, laksto išsprogusiom akim po kambarį, sako esąs Kasparas. Atseit šū­dai jam maišosi su kraujais! Paskambink jam, gal jis tavęs paklausys?

Bet Alius manęs neklausė.

- Čia tu, lochas ir runke­lis? - rėžė jis man. - Ką tu supranti?

Alius buvo visai kitas žmogus.

- Ką jis ten žiūri? - paklausiau jo žmonos.

- Kažką iš trečios ar šeštos televizijos!

Viską staiga supratau. Alius žiūrėjo laidą, kur dieną naktį filmuoja neva tai dainininkus, o tarp jų yra ir kažkoks Kasparas, atseit teatro solistas. Tai jis visai neseniai tokią keiksmažodžių ariją išdainavo, kad kitiems solistams giliai pasislėpti... Kasparas Aliui - pati tikroji aukštuome­nė, nes kilęs iš pamaldžios patriotų šeimos... Tai Alius ir mo­kosi - irgi nori būti aukštuomenė.

- Ką man daryti? - verkė Aliaus pati. - Kaip susigrąžinti senąjį Alių?

- Nieko tu nedaryk, - patariau jai. - Alius pramoks aukštuomenės elgesio, nusipirks kostiumą, kaklaraištį, išmoks apsimetinėti, šypsotis, o paskui, žiūrėk, ir prasimuš į žmones, pasidarys gudrus, apdairus, slidus politikas.

- Viskas aišku, - pareiškė Aliaus pati. - Aš pati jam įdėsiu aukštuomenę!..

Kitą dieną sutikau Alių mies­te. Jis ėjo į krautuvę, rankoje laikė raštelį, kur žmona buvo surašiusi, ką ir kiek turi parnešti. Po kaire akimi buvo neryški mėlynė ir dar kelios diskusijų žymės.

- Na kaip? - paklausiau jo.

- Gerai, - atsakė jis.

Mudu supratome viens kitą.

- Ir kaip galėjau kažko tikė­tis, - prisipažino jis man. - Kasparo aukštis - ne man!

Alius numojo ranka ir pasuko į krautuvę.

O aš galvoju: gal ir gerai, kad tas Kasparas prisistato vilniškiu – Šilalei tokio lygio aukštuomenė būtų nepakeliama, čia tokioms žvaigždėms nėr kur žibėti...

Alius ŠAKINIS

UAB „Pilkasis granitas“ laikinai direktoriaus parei­gas ėjęs Alfredas S. stojo prieš teismą dėl nelegaliai įdarbinto apdailininko. Vyras kaltę pripažino tik iš dalies. Tačiau dėl geros reputacijos, galimo patirties trūkumo bei trumpo pažeidimo laikotarpio jam skirta tik 200 eurų bauda.

Statybos darbais užsiimanti UAB „Pilkasis granitas“ vasario 2-ąją darbavosi Žemai­tės g. 6-uoju numeriu pažymėtame name. Laikinai įmo­nei vadovavęs plungiškis Al­fre­das S. sutarė į darbą nuo minėtos dienos priimti apdailininką A. J. Su darbininku buvo susitarta dėl visų būtinų detalių: darbo laiko, vietos bei atlyginimo. Lietuvos įstatymai numato, kad „Sodros“ teritorinį skyrių apie naujo darbuotojo priėmimą darbdavys privalo informuoti, likus ne mažiau kaip dienai iki realios darbo pradžios. Tačiau šito nebuvo padaryta.

Administracinėn atsakomy­bėn patrauktas įmonės vadovas teismui aiškino, jog sau­sio 30 d. darbininkas A. J. parašė pareiškimą dėl pri­ėmimo į darbą. Dokumente netrukus pasirašė ir pats laikinasis vadovas. Vasario 1-ąją buvo sudaryta ir darbo sutartis. Su apdailininku susitarta dėl įdar­binimo 0,5 etato su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. O, pasak laikinai direktoriaus pareigas UAB „Pilkasis granitas“ ėjusio Alfredo S., už dokumentų pateikimą „Sod­rai“ atsakinga įmonės buhalterė vasario 1-ąją atostogavo. Todėl visus reikalingus duomenis šiai įstaigai ji pateikė tik kitą dieną, jau grįžusi iš atostogų. Alfredas S. teigė esąs įsitikinęs, kad apdailininkas dar­bus atliko legaliai.

Priimdamas nutartį, teismas pabrėžė, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau dėl buhalterės atostogų „Sodrai“ nebuvo tinkamai bei laiku perduota informacija. Taip pat nutartyje skelbiama, kad pažeidimas truko trumpą laiką – vieną dieną, atsakomybėn traukiamas Alfredas S. neturėjo kitų galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl nuspręsta, jog mažesnė nei minimali nuobauda būtų pakankama.

Pagal Ad­ministracinių nusižengimų ko­deksą, už nelegaliai samdomą darbuotoją darbdavys gali būti nubaustas 1000-5000 Eur bauda. Bet šįkart žmogų išgelbėjo gera reputacija, todėl jam skirta 200 Eur bauda.

Šis nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono apylinkės teismas griežtai pamokė daugiau nei 2 promiles alkoholio įpūtusią vairuotoją. 35 metų J. D. už vairavimą išgėrus ne tik neteko automobi­lio, bet dar jai skirta daugiau nei 1400 eurų bauda.

Šilališkė į pareigūnų akiratį pakliuvo šių metų sausio 9-ąją. O jos byla Šilalės rajono apylinkės teisme tapo pirmąją, kai asmuo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už transporto priemonės vairavimą, esant vidutiniam ar sunkiam girtumui.

Bylos duomenimis, policijos pareigūnams sustabdžius J. D. vairuojamą automobilį, vairuotojai buvo nustatytas net 2,18 prom. girtumas.

Remiantis Šilalės rajono apy­­­linkės teismo pateikta informacija, teismas, skirdamas baus­mę, atsižvelgė į tai, kad moteris padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvino tik prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Nagrinėjant bylą, įvertinta ir tai, jog moteris nedirbanti, ne­­teista, bet anksčiau bausta administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyk­lių pažeidimus. Be to, tai ne pirmas kartas, kai J. D. sėdo girta už vairo: paaiškėjo, jog prieš keletą metų moteriškė taip pat vairavo automobilį neblaivi.

Kadangi nuteistoji pripaži­no savo kaltę, byla išnagrinėta, priimant baudžiamąjį įsa­kymą. Todėl bauda jai sumažinta vienu trečdaliu.

Jei nusižengusi vairuotoja nesutiktų su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teis­­me. Šia teise nepasinaudo­jus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti.

Nuo šių metų įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad vai­ruotojams, kuriems bus nu­statytas didesnis negu 1,5 prom. girtumas, gresia baudžiamoji atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Morta MIKUTYTĖ

Į redakciją kreipėsi ne vienas laikraščio skaitytojas, sunerimęs dėl to, kad jų namuose pradėjo lankytis rumunų, romų ar kitų tautybių vyrai, prievarta siūlantys įvairių prekių, kurios nėra būtinos. O po šių „prekeivių“ apsilankymų žmonės pasigenda pinigų ar vertingesnių daiktų.

Prieš kelias sa­vaites į keletą namų Šilalėje bel­dėsi vyriš­kiai, siūlydami in­dų, trikotažo ar kitų daiktų. Jei duris praverdavo moterys, o ypač vyresnio amžiaus, pre­keiviais iš Gruzijos prisi­statę vyrai įsmukdavo į vi­dų ir tiesiog versdavo iš jų ką nors nusipirkti. Tokio agresyvaus elgesio įbaugintos moterys nesugebėdavo ne tik kaimynų prisišaukti, bet ir paskambinti pagalbos telefonu.

Viena šilališ­kė pasakojo, jog iš pažiūros tvarkingas vyras jai siū­lė indų. Kai moteris, iš­­tik­ta streso, šiaip taip rusiškai pasakė „ne“, atvykėlis lyg savo namus apėjo visus kam­barius, pakilnojo kai kuriuos daiktus ir, radęs nedidelę sumą pinigų, įsidėjo į kišenę.

„Buvo vidurdienis, kai į duris kažkas pasibeldė. Nieko blogo negalvodama, jas pravėriau. Nors nenorėjau nepažįstamojo įsileisti ir bandžiau uždaryti duris, jis spėjo į tarpdurį įkišti koją, stumtelėjo mane ir įėjo į vidų. Aš taip išsigandau, kad nesugebėjau šaukti ar kaip nors kitaip išsikviesti greta gyvenančių kaimynų, o tuo labiau paimti telefoną ir surinkti pagalbos numerį. Įsibrovėlis apšniukštinėjo visus kambarius, apžiūrėjo daiktus, pa­kilno­jo net degtukų dėžutę, kryželį. Džiaugiuosi, kad jis manęs nemušė ir kad dar nebuvau gavusi pensijos. Iš­­eidamas jis vis dėlto paliko man nedidelį puodą, vertą kelių eurų. Tikriausiai ap­sidraudė: jei paskambinčiau į policiją, jis, matyt, įrodinėtų jog tą puodą pirkau savo no­ru“, - pa­sakojo Eugenija. Tą patį vakarą ji teigė išgirdusi vėl beldžiant į duris, bet jų nebeatidarė.

Nelauktų svečių tą vakarą sulaukė ir kita vieniša šilališkė. Tačiau ji sakė visuomet įjungianti apšvietimą prie lauko durų ir nepažįstamų, neprisistatančių ar apie atvykimą iš anksto telefonu neįspėjančių žmonių neįsileidžianti. O kas esąs ir kokiu tikslu atėjęs, atvykėlis, moters teigimu, nepasisakė.

„Prie namų stovi sūnaus automobilis. Matyt, atėjūnas pagalvojo, kad namuose yra vyriškis, tad apsisuko ir nu­ėjo“, - sakė ji.

Taigi jei už­suko nelaukia­mi „svečiai“, jo­kiu būdu ne­atidarykite du­­rų ir nedelsdami skambinki­te bend­­­ruoju pa­galbos tele­fo­nu 112 arba Tau­­­ra­gės aps­krities vyriausiojo poli­cijos ko­misariato budėtojų tel. (8-446) 2-02-70. Jūsų skambutis gali apsaugoti nuo nelaimės ir kitus žmones.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Mano bičiulis ir bendravardis Alius sumanė išsivirti bulvių košės su pupomis, bet neturėjo degtukų ugniai įžiebti. Tad pasiėmė pinigų ir išėjo į krautuvę.

Tą dieną batų skyriuje buvo aulinių batų akcija: „Perki kairį aulinį batą - dešinį gauni nemokamai!“ Aliui visai nereikėjo tų aulinių batų, bet jam parūpo vieną batą gauti dykai. Todėl nusipirko kairį, o dešinį gavo už dyką.

Birių produktų skyriuje Alius aptiko cukraus akci­ją. Cuk­raus kilogramas čia kainavo tik 69 centus. Tiek jis kainavo ir vakar, bet šiandien, akcijos dieną, etiketėje dar buvo ir skaičius 79, tik perbrauktas riebiu raudonu brūkšniu. Vadinasi, šiandien 10 centų pigiau!

„Kad pigiau, tai paimsiu. Deg­tinė brangsta, gal kada išsivirsiu samagono!“ - pagalvojo jis praktiškai.

Aliejaus skyriuje buvo aliejaus akcija. Butelis aliejaus dabar nekainavo nė dviejų eurų - tik eurą 99. Vakar kitoje krautuvėje Alius tą patį aliejų matė po eurą 49, bet tada nebuvo akcijos.

Duonos skyriuje buvo batonų dienos akcija: „Nusipirk du batonus, o trečią batoną nusipirksi irgi!“ Alius pakluso ir šitam patarimui.

Dar jis aptiko medžio klijų, kaminų valiklių, antifrizo, plaukų želė, sieros rūgšties ir kitų labai naudingų akcijų.

Kai pagaliau parėjęs viską iškraustė ant stalo, prišoko žmona. Ji dėliojo daiktus, tarsi kažko ieškodama:

- Batai, cukrus, klijai, kamščiatraukis, lūpų dažai, sieros rūgštis... Aliau, kam mums kaminų valiklis?..

Alius nesijautė kaltas. Jis viską gavo pigiau.

- O degtukai? - ėmė šaukti žmona, kuri nesuprato niuansų. - Degtukų tai nenupirkai?

Alius patraukė pečiais. Da­bar nesuprato ir jis.

- Ėjai degtukų, tai kodėl nenupirkai? - skeryčiojosi žmona.

- Kaip tu nesupranti? - gynėsi Alius. - Juk akcijos degtukams šiandien nėra!

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kovo 15 d. įsigalios Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo pakeitimai. Nuo šiol laikinai naudotis bus suteikiami neišnuomoti valstybinės žemės plotai, nesuformuoti atskirais žemės sklypais, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijas) bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kurie bus tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti.

Kai prašomas suteikti laikinai naudotis valstybinės žemės plotas bus miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinis skyrius turės kreiptis raštu į savivaldybės administraciją dėl pritarimo. Tik gavęs jį, NŽT teritorinis skyrius galės spręsti klausimą dėl šio žemės ploto suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti.

Aprašo pakeitimuose taip pat numatyta, kad pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti turės asmenys, kurių nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu gauti. 

Informacija apie galimybę su pageidaujamu laikinai naudotis valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų nuomininkams bei savininkams pasinaudoti pirmumo teise ir pateikti prašymą bus skelbiama NŽT interneto svetainėje (www.nzt.lt, skiltyje „Skelbimai“). Asmenys, turintys pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, prašymus NŽT teritoriniams skyriams galės pateikti per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo. Nepateikus prašymo per skelbime nurodytą terminą, valstybinės žemės plotas galės būti suteikiamas kitiems asmenims pagal pateiktą prašymą.

Svarbu ir tai, jog žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose asmenims suprojektuoti žemės sklypai galės būti suteikiami laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tik tiems, kuriems jie suprojektuoti ir ne ilgiau nei vienerius metus, skaičiuojant nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto, kito žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas žemės sklypas, patvirtinimo dienos.   

Be to, numatoma, kad valstybinės žemės plotai, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, galės būti suteikiami laikinai naudotis tik besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams, t. y. kitiems asmenims įsiterpę žemės plotai nebus suteikiami.

NŽT specialistai atkreipia dėmesį, jog leidimas laikinai naudotis valstybine žeme nebus išduodamas asmenims, kurie yra valstybei skolingi už išsimokėtinai įgytus valstybinės žemės sklypus ar nemoka (vėluoja mokėti) žemės nuomos mokesčio arba kurie nustatyta tvarka nėra atsiskaitę už anksčiau suprojektuoto žemės sklypo (-ų) suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte darbus.

Teisė laikinai naudotis vals­­tybinės žemės plotu nutrau­kiama, jeigu asmuo, kuriam suteiktas toks leidimas, jo nenaudoja arba naudoja ne žemės ūkio veiklai, nesilaiko nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nemoka žemės nuomos mokesčio (išskyrus atvejus, kai yra atleistas nuo jo), jeigu suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ar kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente ir nuo šio žemės reformos žemėtvarkos projek­to ar kito žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos yra praėję daugiau negu vieneri metai, jeigu valstybinės žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.

Jeigu asmeniui suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu bus nutraukta dėl vieno iš nurodytų atvejų, kitas leidimas naudotis tuo pačiu plotu jam nebus išduodamas. Be to, leidimas laikinai naudotis kitais valstybės žemės plotais nebus išduodamas vienerius metus nuo pažeidimų nustatymo.

Aušrinė LISAUSKIENĖ

Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

„Šilalės artojo“ skaitytojai klausia, kodėl bazinis pensijos dydis buvo pakeltas, o šalpos pensija liko tokia pat. Klestinti socialinė nelygybė verčia suklusti: kodėl valstybė nevienodai remia tuos, kuriems reikia pagal­bos, ir kodėl atskiria likimo nuskriaustuosius nuo pen­sininkų?

„Bazinė pensija, kurią moka „Sodra“, nors ir juokinga suma, bet vis tiek pakilo. Tačiau likimo bei Dievo nuskriaustieji ir toliau skriaudžiami valdžios, nes šalpos pensija liko tokio pat dydžio, kaip ir iki krizės. Krizės metu sumažino pensijas ir dabar ėmėsi jas po truputį atstatyti. Tačiau šalpos pensijų niekas kol kas nekompensuoja. Kodėl taip yra? Kodėl skriaudžiami nuo vaikystės neįgalūs vaikai?“ – piktinosi į redakciją paskambinusi pavardės nenorėjusi skelb­ti moteris.

Pirmiausia šį klausimą uždavėme savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai Dan­guolei Račkaus­kie­nei.

„Savivaldybės lygmenyje tokių dalykų mes nesprendžiame. Į šiuos klausimus galėtų atsakyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – paaiškino skyriaus vedėja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Inga Barauskaitė informavo, jog šalpos pensijų didinimo galimybes ketinama svarstyti.

„Pakilus valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, šalpos pensijos nepadidėjo, nes nuo 2017 m. sausio šalpos pensijų dydžio matas yra ne valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, o šalpos pensijų bazė, kurios dydį tvirtina Vyriausybė. Jos dydis šiuo metu – 112 eurų.

Taip pat informuojame, kad šalpos pensijos, skirtingai nei valstybinės ar socialinio draudimo pensijos, sunkmečiu nebuvo sumažintos.

Šalpos pensijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl galimybė didinti šias išmokas yra tiesiogiai susijusi su valstybės biudžeto galimybėmis. Seimo nutarimu patvirtintoje septynioliktosios Vyriausybės programoje numatyta įgyvendinti aktyvias skurdo bei socialinės atskirties mažinimo priemones, Lie­tuvos socialinės atskirties ir pajamų nelygybės indek­są priartinant iki Europos Są­jungos valstybių vidurkio. Mi­nisterijoje svarstomos šalpos pensijų didinimo galimybės, tačiau galutinis sprendimas dėl šių išmokų didinimo masto ir laiko bus priimtas, rengiant bei svarstant 2018 m. valstybės biudžeto projektą“, – „Šilalės artojui“ paaiškino I. Barauskaitė.

Mūsų šalyje pensijos yra vienos mažiausių ES: skelbiama, jog paskutinį praėjusių metų ket­virtį vidutinė senatvės mėnesio pensija Lietuvoje buvo 255 Eur. Tuo tarpu Latvijoje ji siekia 301 Eur, Estijoje – 390 Eur. Palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje padidėjo 3,4 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 5,3 proc.

Išlaidos socialinei apsaugai Lie­tuvoje taip pat yra vienos ma­žiausių tarp 28 ES šalių. „Eu­rostato“ duomenimis, Lie­tuva socialinei apsaugai 2015 m. skyrė 11,1 proc. nuo ša­lies bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau socia­linės apsaugos sričiai skyrė tik Airija (9,6 proc.). Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė atitinkamai 11,5 ir 12,9 proc., o visoje ES šis rodiklis siekė 19,2 proc.

Deja, mūsų valdžia kol kas didesnių permainų nežada, tik guodžia, kad iki kitų rinkimų senatvės pensija paaugs 70 Eur ir sieks 325 Eur. Bet žmonėms gyventi reikia šiandien.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Prastuomenė ir vėl susidomėjo aukštuomene. Ką ši veikia, kai nieko neveikia, ko siekia, kai viską pasiekia?

„Rašote visokius niekus, kas, su kuo, už kiek. O ko­kie yra dvasiniai stimulai? Kokie idealai skatina siekti dar didesnių idealų? - klausia mūsų vienas landšafto dizaineris. - Imkitės pagaliau gilumų!“

Mes, žinoma, ėmėmės. Ne­tru­kus pavyko praskleisti dva­sinę uždangą ir atrasti vidinę aukštuomenės gelmę.

Atradimas kelis sykius viršijo lūkesčius. Jeigu kada nors pamatysite Šilalėje dangoraižį, aukštumo sulig žvaigžde ar mėnuliu, labai nenustebki­te. Tokia galimybė tikrai svarstoma savivaldybės kabinetuose. Įsijunkite kada nors „Feis­buką“, susiraskite jame ką nors iš mūsų aukštuomenės, ir pamatysite patys.

Štai ką profesionalus patarėjas Kęstutis Ačas antradienį, tuoj po pietų, 13.40 val., per „Feisbuką“ patarė gerbiamam merui.

Pradėjo jis nuo gilių pamokymų: „Žmogus visada pralenkia jam teikiamas malones naujai atrandamais poreikiais... Reikalaudamas ma­­lonumo, jis praranda svarbiausią malonumą - nuostabą...“

Aukso žodžiai iš patarėjo kompiuterio, bet tai - tik pradžia!

Pradėjęs nuo aptakių pata­rimų, Kęstutis dalinasi ir ima atvirai mokyti nuolankumo: „Taigi tapo aišku, kad jeigu žmogus nori savo pasaulį paversti dideliu, turi paversti save mažu... Nuolankumas sukūrė milžinus, minančius miškus tarsi žolę. Nuolankumas sukūrė dangoraižius, siekiančius toliau už toliausią žvaigždę...“

Na štai, pagaliau aiški idėja! Jeigu kada nors Šilalėje, Šiauduvoje ar Upynoje pamatysime dangoraižį, aukštumo iki žvaigždės, žinokime - gerbiamas meras Jonas Gudauskas paklausė  savo patarėjo Kęstučio ir pasidarė mažu. Dabar jis eina kur nors per Tūbinių mišką ir mina medžius lyg žolę...

O dar sako, kad patarėjai nieko neveikia. Klysta tokie, oi, kaip klysta! Taigi šit, akivaizdžiai matome, kaip darbo dieną jie darbingai dirba...

Alius ŠAKINIS

Penktadienį, apie 11 val., Šilalėje, Vinco Kudirkos ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, susidūrė siuntas vežiojantis „Mercedes“ mikroautobusas ir „Peugeot 607“. Laimingo atsitiktinumo dėka nukentėjusiųjų išvengta, tačiau, gerokai suniokojęs gyvatvorę, autobusiukas įlėkė į privatų kiemą.

Pasak įvykio liudininkų, šalutine Kovo 11-osios g. atvažiavęs „Mer­cedes“ nė nepristabdė prieš sankryžą su Vinco Ku­dirkos g. ir susidūrė su ja važiavusiu moters vairuojamu „Peugeot 607“. Nors susidūrimo būta gana nemenko, laimei, abu vairuotojai nenukentėjo. Tačiau nuo smūgio mikroautobusas, išlaužęs šalia gatvės esančios sodybos gyvatvorę, įlėkė į kiemą.

Įvykį užfiksavę policijos pareigūnai nustatė, jog abiejų trans­porto priemonių vairuotojai buvo blaivūs. Pa­aiškėjus, kad autobusiuko vairuotojui nepavyks pačiam patraukti trans­porto priemonės iš kiemo, ją ištempė policijos automobilis.

Šioje vietoje dėl nuolat kylančių avarijų jau yra įrengtas „Stop“ ženklas. Tačiau, atrodo, jis yra reikalingas ir priešingoje gatvės pusėje.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.