Jei reikėtų rinkti, kuri socialinė grupė Lietuvoje yra labiausiai neapginta, šį „prizą“ be konkurencijos laimėtų… mokesčių mokėtojai. Netikite? 

Džiaugiatės suremontuotu mokyklos stogu ar miesto aikš­­te? Dėkingumo nusipelnė ne meras ir ne Seimo narys, atvažiavęs perkirpti juostelės. Ačiū pasakykite Tomui, kuris turi kioskelį. Vai­dai, kuri parduotuvėje sveria dešrą. Ar vietiniam verslininkui, kuris gamina prekes. Tai jie sunešė lėšas mokyklos stogui ar miesto aikštės plytelėms. Jei jūs irgi – mokesčių mokėtojas, pasiplokite per petį ir sau. Tik mokesčių mokėtojų dėka įvyko šie gražūs dalykai.

Meras giriasi išasfaltuotomis gatvėmis? Seimo narys pri­ima padėkas už įrengtą žai­dimų aikštelę? Ministrė sako pensininkams padidinusi pensijas? Melagiai. Už šiuos dalykus sumokėjote jūs. Be jūsų nebūtų nei gatvių, nei aikštelių, nei pensijų. Be mokesčių mokėtojų politikai galėtų žarstyti tik neįgyvendinamus pažadus bei reklamines skrajutes. Norite dar daugiau ironijos? Už reklamines skrajutes ir nubalintas politikų šypsenas irgi sumokėjo mokesčių mokėtojai.

Kiekvienas, per mėnesį uždirbantis 500 „į rankas“ bei juos išleidžiantis, per metus sumoka daugiau kaip 5000 eurų mokesčių. Uždirbate 1000 eurų – sumokate apie 10 tūkst. 700 eurų. Uždirbate 300 – sumokate beveik 2600 eurų per metus (pasitikrinti galite mokumokescius.lt). Iš to finansuojamos pensijos, poliklinikos bei ligoninės, mokyklos, keliai, policija, gaisrinė ir t.t.

Mūsų valstybėje mėgs­­tama ginti visus, bet tik ne tuos, kurie ją išlaiko. Valdininkams per krizę reikėjo sumažinti atlyginimus, nes pritrūko pi­nigų. Dabar jiems atlyginimai bus kompensuoti. Iš kokio nors gausybės rago? Ne, iš mokesčių mokėtojų. O kas „kompensuos“ mokesčių mokėtojams už tai, jog per krizę jų atlyginimai irgi sumažėjo? Niekas.

Kas būna, kai mokesčių mokėtojas pavėluoja sumokėti mokesčius valstybei? Gra­si­nan­tys laiškai, sąskaitų areštai ir pan. Tačiau kas būna, kai mokesčių mokėtojui skolinga tampa valstybė, pavyzdžiui, val­diškos įstaigos neatsiskaito už prekes ar mokesčių inspekcija laiku negrąžina mokesčių permokos? Nieko.

Kas nutinka, jei kas nors pasiūlo sumažinti mokesčius, kad daugiau pinigų liktų mokesčių mokėtojų kišenėse? Valdžia puola rypuoti, jog nėra pinigų. Įsijungia pašaipus teisuolių choras, sakantis, kad „jei kažkur sumažiname, tai kažkur reikia padidinti“. O kas nutinka, kai mokesčiai yra padidinami, kai jų surenkama daugiau, nes mokesčių mokėtojai daugiau dirbo ir daugiau uždirbo? Nieko.

Beje, ar kada nors girdėjote, jog mokesčių mokėtojams kas nors būtų padėkojęs? Nors mažytį ačiū pasakęs? „Ačiū, kad pinigus, kuriuos sąžiningai uždirbote ir turite moralinę teisę skirti savo šeimai, skyrėte kitiems“. Ar gavote kada nors tokį atviruką iš Mokesčių inspekcijos? Negavote ir negausite. Turime gausybę atmintinų dienų – nuo teatro iki jūrų kiaulės dienos. Tačiau nė vienos mokesčių mokėtojo indėliui pagerbti. Todėl ačiū jums, mokesčių mokėtojai.

Žilvinas ŠILĖNAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas 

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Drugelių“ grupės ugdytiniai lankėsi Lietuvos kariuomenės Motorizuotoje pėstininkų brigadoje.

Vyresnysis seržantas Egidijus Danisevičius pravedė įdomią pamokėlę apie tarnybą, papasakojo, kaip galima tapti kariu, pademonstravo tarnyboje naudojamas priemones. Vaikai matavosi šalmą, apžiūrėjo didžiules karių kuprines. Taip pat pademonstravo šaunamuosius ginklus, kuriuos vaikai net galėjo palaikyti rankose. Garažuose apžiūrėjome karinę techniką, susipažinome su karių buitimi.

Išvyka pas karius pasitarnaus pilietiškumo, tarpusavio supratimo bei tolerancijos ugdymui.

Vilma JUZAITIENĖ,

Inga KAZLAUSKIENĖ

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Drugelių“ grupės auklėtojos

AUTORIŲ nuotr.

Laukuvos Norberto Vė­liaus gimnazijos priešmokyklinių grupių ugdytiniai aplankė Varnių regioninio parko direkcijoje įkurtą ekspoziciją, kopė į aukščiausią Žemaitijos kal­vą - Medvėgalį, klausėsi Par­še­žerio atsiradimo legendos.

Varnių regioninio parko vyriausiasis specialistas (kultūrologas) Linas Šedvilas pa­pasakojo apie parke stūksan­čius senovę menančius pi­lia­kalnius, upes, pelkes bei ežerus. Vaikai turėjo galimybę paklausyti paukščių balsų, apžiūrėti į Lūksto ežero pakrantę išmesto gintaro ekspoziciją, sustatyti Medvėgalio kalno nuotraukos dėlionę, pažaisti „Kūlgrindos“ žaidimą. Užkopę ant Medvėgalio kalno, grožėjosi nuostabiais apylinkių vaizdais.

Rima ŠALTMERIENĖ, Modesta GULBINAITĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos priešmokyklinių grupių pedagogės

AUTORIŲ nuotr.

Uostamiestyje vyko devintasis „Vilties bėgimas 2016“, skirtas solidarizuotis su sergančiaisiais onkologi­nėmis ligomis bei paremti Klaipėdos šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklą. Jame dalyvavo ir gausus būrys Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinių bei tūkstančiai mėgėjų ir profesionalių bėgikų iš visos Lietuvos bei užsienio.

„Vilties bėgimas“ kiekvienais metais įgauna vis naujų spalvų, tampa patrauklesnis ir sulaukia didesnio dalyvių skaičiaus. Šių metų naujovė – pusės maratono, 21 km 98 m, trasa bėgikams profesionalams. Kiti, kaip ir kasmet, galėjo rinktis: bandyti įveikti 10 km nuo prekybos centro BIG, 5,6 km nuo „Akropolio“, 2,9 km nuo Atgimimo aikštės arba 600 m nuo „Studlendo“. Ko gero, gau­­siausias būrys bėgikų bei jų palaikytojų susirinko At­gi­­mimo aikštėje. Finišas visų lau­kė Vasaros estradoje. Ge­riau­­siems bėgikams įteikti spe­­cia­lūs apdovanojimai.

Jurgita RUMŠIENĖ, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė

AUTORĖS nuotr.

Gegužės pradžioje Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje visą savaitę vyko „Erasmus+“ projekto „Yes for Tradi­tio­nal Dishes – No More Obesity!” dalyvių susitikimas. Atvyko mokinių ir mokytojų delegacijos iš Lenkijos, Čekijos, Veng­rijos, Ispanijos bei Turkijos. Džiaugiamės galėję supažindinti svečius su mūsų gražiąja Lietuva ir, žinoma, patobulinti anglų kalbos žinias.

Apgyvendinę svečius mokinių šeimose, jau kitą dieną aprodėme savo gimnaziją, pakvietėme į nuostabų mokinių koncertą. Po pietų leidomės į fotomedžioklę po Pajūrio miestelį: naudodamiesi žemėlapiu bei atlikdami smagias užduotis, aplankėme žymiausias vietas.

Pailsėjus laukė susipažinimo vakaras. Žaidėme, atlikinėjome užduotis, kūrėme pasirodymus, šokome. 

Išaušus kitai dienai, laukė naujos užduotys. Sukūrę filmuką, skirtą šiam projektui, vykome į ekskursiją po Šilalės rajoną. Savivaldybėje susitikome su rajono vadovais, paskui aplankėme Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, Baublių muziejų, Medvėgalio kalną. 

Trečiadienį mūsų svečiai turėjo galimybę dalyvauti keliose pamokose. Ypač jiems patiko mokytojos D.Rupšienės lauko klasėje organizuota dailės pamoka. Po pietų visų šalių mokiniai vyko į Tauragės rajone esantį Taurų parką, paskui laukė barbekiu vakaras Pajūrio rekreacinėje zonoje. O mokytojai tą dieną aplankė Nidą bei Palangą. 

Kitą rytą važiavome į Šiaulius. Kryžių kalnas mūsų svečiams buvo įspūdingas atradimas. Taip pat aplankėme seniausią Lietuvoje „Rūtos“ saldainių fabriką, susipažinome su šokolado gamybos istorija, galėjome jo iki valiai pasmaguriauti. 

Grįžus vakare gimnazijoje buvo surengta tarptautinė liaudies šokių vakaronė „Naktišokiai”. Šokome ne tik lietuvių liaudies, bet ir mūsų svečių tradicinius šokius, ragavome puikių lietuviškų patiekalų. Tai buvo paskutinis va­karas, praleistas su draugais. 

Penktadienio rytą jie išvyko į Tra­kus, kur aplankė Trakų pilį bei, visą dieną praleidę Vil­niu­je, išvažiavo namo.

Gabija BRIEDYTĖ, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinė

Gabijos MOCKUTĖS nuotr.

Mūsų valdininkai nuolat giriasi įgyvendinamais projektais, kurie gražina gyvenamąją aplinką. Niekas nesiginčija, kad jų reikia. Deja, nereti atvejai, kai vieta, į kurią investuojama dešimtys ar net šimtai tūkstančių eurų, po metų ar pusmečio paliekama likimo valiai. Ir tada jau ima atrodyti, jog visas tas projektas buvo skirtas vien tam, kad būtų galima tik įsisavinti lėšas...

Būtent tokią nuomonę išsakė praėjusią savaitę į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi Žadeikių seniūnijos gyventoja. Ji kvietė atvažiuoti į Žadeikius ir pasižvalgyti po neseniai atnaujintą Šventų parką. Pasak žadeikiškės, visos investicijos dabar apžėlusios kiaulpienėmis, per kurias nesimato nei brangios estrados aikštelėje, nei suoliukų.

„Kodėl išgražintas parkas dabar taip apleistas, galima tik spėlioti. Bet labai apmaudu ir pikta, jog vos prieš metus valdžia, skyrusi nemažai lėšų jam sutvarkyti, šiemet jį jau pamiršo. Žinoma, nėra seniūno, nėra ir šeimininko, kuris tuo pasirūpintų. Tačiau jei ir nesiseka jo surasti, kažkas vis tiek turėtų būti atsakingas už tvarką, o šitaip apleisti kaimo negalima.

Be to, įvairių sričių specialistai nuolat primena, jog parkai, skverai, aikštelės turi būti sistemingai nušienaujami ir dėl pavojaus sveikatai – pasivaikščiojęs po tokius žolynus, gali grįžti nešinas erkėmis“, - įsitikinusi moteris.

Primename, kad Žadeikių k. Šventų parkas buvo gražinamas už paskolą, kurią pernai investiciniams projektams įgyvendinti ėmė Šilalės savivaldybė. Praėjusių metų liepos 30 d. savivaldybės tarybos sprendimu, sutvarkyti parką taip, jog jis tiktų rekreacijai ir, anot valdininkų, „turiningo laisvalaikio praleidimui“, buvo numatyta 22 tūkst. 320 eurų. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

„Dažnai tenka laikraštyje skaityti apie Šilalės rajone atidaromus renovuotus stadionus, naujus sporto kompleksus. Viskas lyg ir būtų gerai, išskyrus vieną objektą - pagrindinę miesto krepšinio aikštelę „Time team“. Nejaugi sunku pasirūpinti ir ja, t.y. perbraižyti linijas, laiku užkabinti kokybiškus tinklelius, kurie atlaikytų daugiau negu porą savaičių? Krepšinio aikštelės matmenys pagal oficialias taisykles yra pasikeitę jau prieš šešerius metus, bet iki dabar niekas nesugebėjo šito perbraižyti. Nesitikime, jog bus paklota guminė danga, atsiras nauji krepšiai, tačiau pavydas, pažiūrėjus, kokias aikštes turi Pajūris, Kvėdarna, tik­rai ima. Būtų gerai šitą temą iškelti į viešumą“, - laiške redakcijai dėsto šilališkis sporto gerbėjas Mantas Z.

Už aikštelės priežiūrą atsakingas Šilalės miesto seniūnas Alfonsas PAULIKAS laiško autoriui turi neblogų naujienų. Seniūnas informuoja, kad šį bei tą atnaujinti šitoje vietoje tikrai žadama. Pasak A.Pauliko, šiemet standartų nebeatitinkančios ir išblukusios linijos bus perbraižytos bei atitiks dabar galiojančias taisykles. Be to, ketinama pakeisti ir krepšinio tinklelius - vietoje silpnų virvinių pakabinti gran­dininius, nes įprasti tekstiliniai greitai sudraskomi. Daugiau remonto darbų, A.Pauliko teigimu,  „Ti­me team“ aikštelėje nėra numatyta.

Tačiau, ko gero, jaunimas ir pats turėtų imtis iniciatyvos, kad sporto aikštė pagražėtų. Pirmiausia - bent jau nešiukšlinti ten, kur patys leidžia laisvalaikį, bei netep­lioti „meno šedevrais“ sienų. O tokia „tapyba“ užsiimančius bendraamžius sudrausminti. Jei norime gyventi gražesnėje aplinkoje, privalome pradėti nuo savęs.

Birutė PALIAKIENĖ

„Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“, - skelbia visiems gerai žinomas viešas įspėjimas. Tačiau dažnai pasitaiko ir taip, jog alkoholis gali pakenkti ne tik piniginei, bet ir reputacijai: išgėrus neretam daugelis dalykų ima atrodyti kiek kitaip nei yra iš tikrųjų. Pavyzdžiui, bėdos ar pavojai. Šilalės rajono apylinkės teisme neseniai išnagrinėtos net kelios administracinės teisės pažeidimų bylos dėl skambinimo pagalbos telefono numeriais nesant poreikio. Visais atvejais tai buvo daryta apsvaigus, o jokio tikro pavojaus nebuvo.

Su „auka“ susišnekėti nepavyko

Vienas toks atvejis užfiksuotas balandžio pradžioje. Nors melagių diena buvo jau ką tik praėjusi, šilališkiui E.D., matyt, dar norėjosi papokštauti. Tiesa, prie viso to stip­riai prisidėjo svaigieji gėrimai. Balandžio 2-ąją jis, saugiai būdamas savo namuose, paskambino pagalbos telefonu ir pranešė, kad pažįstamas, vardu Atamanas, gatvėje neva grasino jam peiliu, gąs­dino papjausiąs. Visa tai esą įvyko prieš dvi valandas. Nuskubėję į galimo nukentėjusiojo namus, policijos pareigūnai ra­do jį sveiką, gyvą, tik jau sunkiai besiorientuojantį ap­linkoje. Į alkoholio matuok­lį E.D. įpūtė net 2,67 promilės. Dėl jo girtumo nė vienam iš policininkų susikalbėti su pagalbą kvietusiu vyriškiu nepavyko. Juokingiausia, jog šis ir pats nesugebėjo atsiminti, dėl kokios priežasties šaukėsi policijos. Paaiškėjus, kad pareigūnai ant kojų sukelti visai be reikalo, o E.D. žinojo, jog nėra jokio pavojaus, jam pareikšti kaltinimai pagal ATPK 18820 str.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į lengvinančias bei į sunkinančias aplinkybes. Situaciją šiek tiek gelbėjo vyro tvirtinimas, jog dėl nepagrįsto skambinimo pagalbos numeriu jis nuoširdžiai gailisi, be to, turi tik 15 procentų darbingumo lygį. Kita vertus, atrodo, tokie „pokštai“ E.D. jau ne naujiena. Pa­aiškėjo, kad melagingai pagalbos jis šaukiasi nebe pirmą kartą - administracine tvarka dėl analogiško pažeidimo vyras per metus baudžiamas pakartotinai. Šį sykį teismas E.D. skyrė 86 eurų baudą.

Susipyko dėl muzikos

Tokia pat suma piniginę paploninti teks ir šilališkiui G.R. Jis pagalbą kvietėsi susiginčijęs su žmona. O šeimyną sukiršino... per garsi muzika.

Prieš daugiau nei mėnesį G.R. su žmona V.R. lankėsi Rietavo turguje. Kad kelionė neprailgtų, grįždami automobilyje klausėsi muzikos. Tačiau sutuoktinių skoniai išsiskyrė: moteriškei pasirodė, kad ji skamba per daug trankiai, todėl kilo ginčas. O kai ji nusprendė išjungti grotuvą ir šis, per stipriai patrauktas, iškrito, vyrą ištiko isterijos priepuolis. Parskubėjęs į namus, jis paskambino policijai bei pasiskundė, jog žmona sugadinusi judviejų turtą, pridariusi nuostolių.

Pradėjus aiškintis aplinkybes, nustatyta, kad, moteriai išmetus automagnetolą ant žemės, vyras baisiausiai supyko. Tačiau ši nusprendė nepasiduoti kieme plyšaujančio sutuoktinio provokacijoms ir, nekreipdama į tai dėmesio, nuėjo namo. Aistroms nurimus, moteris automobilio radijo imtuvą įstatė į vietą. Bet, pasirodo, karštakošis vyras jau buvo spėjęs pasiskųsti policijai, tad toks žmonos tvarkos darymas jam nepatiko. Jis išlupo mag­netolą ir padėjo ant žemės, tikėdamasis taip įrodyti, kad moteris išties sugadino jo turtą. Pro langą pamačiusi, ką vyrelis išdarinėja, V.R. vėl nukulniavo prie mašinos ir grotuvą vėl grąžino į vietą...

Katės ir pelės žaidimą primenančią istoriją užbaigė po­licijos pareigūnai. G.R. jie rado neblaivų (2,49 prom.), o nuostolių dėl magnetolos neužfiksavo, kadangi automobilis yra bendras šeimos turtas.  Administracinės teisės pažeidimo byloje įrody­ta, jog G.R. iškvietė pareigūnus, žinodamas, kad nėra pagal­bos poreikio, todėl teis­mas vyriškiui skyrė 86 Eur baudą.

Gegužės 2 d. taip pat nubaustas dar vienas šių dvie­jų nelaimėlių „kolega“. Balan­džio pabaigoje neblaivus rajono gyventojas R.V. sumanė pasiguosti pareigūnams, kad neva niekaip neišprašo iš savo namų penkių svečių. Galbūt vyriškiui ir buvo įgrisusi draugų viešnagė, bet greičiausiai spalvas sutirštino išgertas alkoholis. Atvykę į namus, policijos pareigūnai nustatė, jog jam negresia joks pavojus, o tuo labiau nereikia pagalbos. Už tokią „pramogą“ R.V. taip pat skirta 86 Eur bauda. 

Birutė PALIAKIENĖ

Regis, mūsų valdžią pagaliau aplankė nušvitimas, ir ji suprato vieną reikšmingą dalyką: pasirodo, rajono cent­ras nėra toks patrauklus, kaip norėtųsi, miesto gat­vės bei skverai netraukia nei vietinių, nei atvykėlių dėmesio, o visam Šilalės kraštovaizdžiui trūksta gyvybingumo, mieste - pilka ir niūru.

Todėl politikai, artėjant rinkimams, kibo į darbus: nuspręsta paruošti Šilalės kraštovaizdžio formavimo studiją, o jos rengimui į pagalbą pasitelkti Klaipėdos universiteto profesoriai bei docentai. Apšniukštinėję įvairias miesto vietas, jie konstatavo – vaizdo išties nėra. Architektai bei kraštovaizdžio specialistai jau suka galvas, ką ir kaip tobulinti, tačiau sako norintys išgirsti ir miestelėnų nuomones. Ar gali būti, kad žadama atsižvelgti ir į paprastų mirtingųjų norus?

Gegužės 11 d. Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje vyko paskaita „Ar galime gyventi gražesnėje, saugesnėje ir sveikesnėje aplinkoje?“. Tikėtasi, jog pasiklausyti, kaip žadama keisti Šilalę ar patiems padiskutuoti, nuo ko reikėtų pradėti bei į ką koncentruotis, suplūs minia miestelėnų. Deja, šilališkiai mieliau laisvalaikį leido sode ar gamtoje ir į diskusiją rinkosi vangiai.

„Pranešėjų bus daugiau nei klausytojų“, - konstatavo meras.

Visgi keli asmenys į paskaitą užsuko.

Klaipėdos universiteto lek­to­rius, kraštovaizdžio archi­tektas Romas Marčius negausiai auditorijai papasakojo bei pademonstravo, kaip aplinka yra tvarkoma Vakarų Europoje: Di­džiojoje Britanijoje, Vo­kie­­­­tijoje, Šveicarijoje, Pran­cū­­­zi­joje ir t.t. Vaizdo projekto­riaus ekrane bėgančios nuot­­raukos su įspūdingomis ins­taliacijomis bei skoningais ap­želdinimo projektais susirinkusiuosius vertė tik linguoti galvomis ir su pavydu pripažinti: vargu ar Šilalė kada nors taip atrodys. Ir nors šito tikėtis būtų išties naivu, daugeliui buvo įdomu sužinoti, kas gi iš tikrųjų mieste bus keičiama. Deja, į šį klausimą atsakyta taip ir nebuvo.

Pasak mero, galutinę viziją, kaip atrodys Šilalė, sužinosime tik per rugpjūtį vyksiančią miesto šventę. Iki to laiko šilališkiai gali siūlyti idėjas, ko pageidautų, ką norėtų pagražinti bei kaip tai turėtų atrodyti. Paaiškėjo tik viena detalė - didžiausios investicijos ir vėl bus skiriamos miesto cent­rui, išskyrus pušyną. Orientuojamasi į keturis objektus: aikštę prie savivaldybės su Dariaus ir Girėno skveru, Atminimo aikštę, tven­kinį bei pušyną. Tačiau kai kuriems susirinkusiesiems to­­kia mintis pasirodė ne­pri­imtina. Iš salės pasigirdo siūlymas nepamiršti ir miesto pakraš­čių – bendrą vaizdą gadina ir seni garažų masyvai, gamybiniai pastatai, nebenaudojami apgriuvę statiniai. Galbūt galima ką nors padaryti ir su jais? Apželdinti, o gal net visai nugriauti?

Tokią nuomonę išklausiusi Klai­pėdos universiteto Ar­chi­tektūros, dizaino ir dailės ka­tedros vedėja docentė Ra­munė Staševičiūtė tik pritariamai linkčiojo: keisti reikėtų daug ką, bet visi gyventojų norai išpildyti nebus. R.Staševičiūtė prisi­pa­žino Ši­la­lės iki šiol beveik ne­pažino­jusi. Ta­čiau, prieš ren­giant  kraštovaizdžio viziją, spe­cialiai atvykusi ir dviračiu apmynusi vi­są miestą. Ją gerąja prasme nustebinęs pu­šynas bei gyvatvorių gausa, bet pro architektės žvilgsnį nepraslydo ir daug minusų. Pa­vyz­džiui, plikokas bend­ruomenių parkas, pa­minklas genocido aukoms ir partizanams atminti, kuris užgožtas ne­tvarkomų kal­napušių, apleistas pagrin­dinis miesto parkelis ir t.t. Dėl pasirinktos apdailos R.Sta­še­vičiūtei keistas pasirodė ir UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ pastatas.

Pasak docentės, Šilalės mies­to identitetą turėtų formuoti ekonominis, socialinis, erd­vinis bei vizualinis DNR ir spalvinis kodas. T.y. būtų šau­nu, jei gyvenamųjų namų kvar­taluose vyrautų giminiš­ki atspalviai, nes dabar, R.Sta­še­vičiūtės pastebėjimu, kai ku­rie namai nudažyti taip, kad ji net susilaikanti nuo komentarų. Tačiau ar idėja visus namus padaryti vienodus patiks patiems gyventojams? Ar sutiksime visi būti vienodi ir lygiuosimės į skandinavus, vokiečius, britus, kurių gyvenamieji namai atrodo kaip kopijos? Vargu.

Kritikos dabartiniam Šilalės vaizdui turėjo ir profesorius dr. Petras Grecevičius. Anot jo, ne tik šilališkiams, bet ir kitiems miestams būtų galima pasimokyti iš kaimyninės Latvijos.

„Padėta plytelė ir, rodos, ji kaip tik turi būti būtent toje vietoje. O mes padedame ir, žiūrėk, vis kliūname“, - vaizdžiai kalbėjo specialistas.

Be to, jam įspūdžio nedaro ir mūsų sodybų puošyba. Tikru kiču bei tragedija profesorius įvardijo daugelio taip mylimus alpinariumus ir baseinėlius, prie kurių dažnai matosi prilipdytos dar ir netik­ros puodynės ar ąsočiai.

Bene labiausiai Šilalę P.Gre­cevičius kritikavo dėl ne­pa­­garbos Jono Ba­sa­na­vičiaus bei Ne­prik­lau­so­­­my­­bės gatvių sankryžoje au­gančiam ąžuo­lui. Jam atrodo ne­suvo­kiama, kodėl mūsų tautos pasididžia­vimą ir Baltų kultūros simbolį, kuris, beje, yra įamžintas ir Šilalės miesto herbe, esame  užkloję asfaltu. Profesoriaus teigimu, medžio šaknys, paslėptos giliai po kelio danga, jau yra nunykusios. Be viso to, kad ąžuolui trūksta erdvės, žalumos bei gyvybės, klaikiai, anot specialisto, atrodo ir šalia jo numesti monumentiniai akmenys su įrašais bei medinė tvorelė.

„Visa tai yra tiesiog nesuvokiama, o tvorelę reikėtų perdažyti bent jau kitokia spalva“, - kritikavo Šilalės „di­zainerius“ P.Grecevi­čius.

Specialistų kritikos strėlių neišvengė ir dar vienas miesto skaudulys – Kultūros centras. Kažkas iš salės jį palygino netgi su atomine elekt­rine. Svečias nuo tokių drąsių pasisakymų susilaikė, tačiau akcentavo, jog Kultūros centras turėtų būti gyventojų traukos cent­ru, viliojančiu ne tik kultūrine programa, bet ir savo išvaizda. Bet dabartinė pilkuma bei pastato griozdiškumas nė iš tolo neatrodo patraukliai. Tad jei jis pagaliau bus rekonst­ruojamas, derėtų rinktis šiltą ir jaukų atspalvį.

Niekur per daug nenutols­tant nuo Kul­tūros centro bei ąžuolo, daugeliui akį rė­žia ir dar vienas Šilalės ob­jektas – Laisvės šauk­lys. Nuo­monės apie pačią skulptūrą P.Grecevičius ne­išsakė, tačiau greta jos esančius gėlių vazonus prilygino santechnikos vamzdžiams...

Būtų gerai, jei visi, kuriems šios kraštovaizdžio klaidos ar kiti miesto objektai atrodo netinkami Šilalei, nebijotų išreikšti savo nuomonės. Tuo labiau, kad meras pažadėjo, jog susitikimų šia tema dar bus. Reikia tikėtis, kad šilališkių į diskusijas ateis daugiau. Priešingu atveju paliekame laisvę veikti valdžiai, kuriai gimsta vizijos statyti tiltus ten, kur jų visai nereikia. Beje, apie šitą idėją šį kartą apdairiai neprasitarta nė žodeliu.

Birutė PALIAKIENĖ

Specialistai išsakė priekaištų dėl Šilalės viešųjų erdvių tvarkymo