Dar prieš gerą mėnesį pradėjau galvoti, kaip pasveikinsiu savo mamą jos gražaus gimtadienio proga. Ne dėl jos išrankumo ar pinigų trūkumo, bet dėl ydingo būdo: ji – tarsi amžina kankinė, visada ir visur randanti žmogų, kuriam pagalbos, paramos reikia labiau negu pačiai. Mama jau garbingo amžiaus, per savo gyvenimą pa­tyrė nemažai skausmo, ir kas žino, kiek jai liko gyventi. Esu vienturtė dukra, man penkiasdešimt. Vaikai jau užaugę, išėję iš namų, tad atsirado laiko, kurį galėčiau skirti ma­mai. Bet kaip tai padaryti? Ji sugeba įrodyti, kad jai geriau taip, kaip yra, kad jai nieko nereikia, gaila mano sunkiai uždirbtų pi­nigų. Taigi pastangos dažnai būna be­vaisės, ir man pritrūksta kantrybės, su­­kyla pyktis... Regis, negražiai darau - skun­džiuosi savo senute mama. Deja, ji visada tokia buvo. Tačiau iš kur tas slogumo jausmas, ko­dėl aš graužiuosi? Negaliu prieiti prie mamos, apkabinti, ką nors dovanoti, nemoku jai įtikti...

Taigi labai norėjau, jog mama su sa­vo draugėmis ir tėvu nueitų į kokią ka­vinę šventinės vakarienės, kurią aš ap­mokėčiau. Tą ir pasiūliau. Bet išgirdau tik kategorišką ne: jai geriausia namuo­se, ji niekur neisianti. Kaip dar galėčiau parodyti mamai dėmesį, kad ji neatstumtų?

S. P.

Nijolė LIUBINSKIENĖ,

psichologė-psichoterapeutė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.73.

Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai skubėjo į Biržų Lauko kaimą - prasidėjo akcija „Kūrenkime saugiai“. Nors specialistų apsilan­kymai nustebino gyventojus, jie sutiko parody­ti savo kū­re­nimo įrenginius ir tvirtino, kad šildymo se­­zonui yra pasiruošę. Tiesa, suodžius dau­ge­lis valo vos kartą per metus, nors tai daryti rekomenduojama maždaug kas tris mė­ne­sius.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.73.

Jau du kartus dėl naminės degtinės gaminimo ir laikymo teistas Gintaras P. trečiąkart sėdo į kaltinamųjų suolą. Pas jį ir vėl rastas naminei degtinei gaminti skirtas aparatas bei 400 litrų raugo (brogos). Šilališkiui pripažinus kaltę ir užtikrinus, jog degtinės ketino pasi­gaminti tik savo reikmėms, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant, ir beveik 800 eurų bauda.

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.73.

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinęs Viktoras Jur­čys iš Jokūbaičių skundėsi elektros tiekimo sutrikimais: jo teigimu, elektra prapuolanti sistemingai. Garbaus amžiaus vyriškis tikino nežinantis, kas jam galėtų konk­rečiai padėti, todėl paprašė redakcijos pagalbos.

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.73.

„Ar jūs mylit Šilalę?“ - paskambinęs telefonu, aukš­tuomenės kronikos paklausė vienas pilietis. Mūsų bi­čiulis Alius Šakinis, kuris visada greitai randa atsakymą, šį sykį sutriko, užsimaukšlino ant galvos kepurę ir išėjo pasidairyti į gatvę. Mylėti jam ar nemylėti?

Alius ŠAKINIS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.73.

Rytoj Šilalėje vyksiančioje Derliaus šventėje bus apdovanojami konkurso „Metų ūkis 2017“ laimėtojai. Šio titulo šiemet nusipelnė jaunieji ūkininkai Daiva ir Ernestas Kairiai iš Laukuvos seniūnijos Vabalų kaimo.

Komisija, kurią sudarė rajono savivaldybės, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilalės skyrių atstovai, pagal patvirtintus rinkimo nuostatus balus skyrė ne tik už gamybinius rodiklius, bet ir už aplinkosaugos reikalavimų vykdymą, gamybinės bei gyvenamosios aplinkos tvarkymą ir kt.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.73.

Nuo liepos psichologo konsultacijomis, pusės dienos vaiko priežiūra ir net pavėžėjimo paslauga, jei nė­ra ga­limybės į Šilalę atvykti patiems, gali pasinaudo­ti kiekvie­nas rajono gyventojas, kuriam to reikia. Tokia ga­limybė atsirado, pradėjus įgyvendinti projektą „Komp­leksinių paslaugų šeimai teikimas Šilalės rajono sa­vi­valdybėje“. Pagrindinis jo tikslas - ne tik sumažinti smurto šeimoje atvejų ar pasirūpinti darželyje vietos negavusiais ma­žy­liais, bet ir viliamasi, jog kai kurie suaugusieji su spe­­cialistų pagalba galės grįžti į darbo rinką, lengviau iš­­gyventi patirtus sunkumus ar netektis. Projektas finansuojamas Europos struktūrinių fondų lėšomis. 

Morta MIKUTYTĖ

Koordinacinio centro „Gilė“ nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.72.

Aš ten buvau!.. Gal 1970 metais, gal anksčiau.

Visas didžiulis plotas priešais tribūną buvo su­žy­mė­­tas nedidelėmis, prie žemės pritvirtinto­mis lentutėmis. Mes, keli šimtai vaikų, kiekvienas sto­vė­jome ant savosios. Kartais reikėjo išskėsti į šo­nus rankas, kartais jas pakelti į viršų, bet ilgiausiai tu­rėjome stovėti nejudėdami ir laukti, kol viskas pasibaigs. Buvo ne kas. Saulė pakilo į patį zenitą, o vėjas pušyne nepučia. Galvos pradėjo kaisti. Mokytoja suprato, kad ta gimnastika geruoju gali ir nesibaigti. Ji leido po vieną išeiti iš rikiuotės, nubėgti prie kurios nors autoparduotuvės, kurias vadinome „autolavkėmis“, ir nusipirkti ledų arba limonado.

Petras DARGIS

S. PIPIRO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.72.

Rugsėjo mėnuo pasižymi po atostogų sugrįžusių mokinių, studentų bei visų dirbančiųjų pagausėjimu ke­liuose ir gatvėse. Prasideda įtemptas metas ne tik vairuotojams, bet ir visiems kitiems eismo dalyviams. Mokslo metų pradžia – tinkama priežastis dar kartą priminti sau ir kitiems, kad saugus eismas priklauso ne nuo vieno žmogaus, o nuo visos eismo bendruomenės.

Raimondas POCIUS

VĮ „Tauragės regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus viršininkas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.72.