Kelionė į viršūnes – ilga ir sunki
Į kroniką kreipėsi nuolatinis ir ištikimas jos skaitytojas Vacys. Jis labai nusiminęs, kad niekaip negali įsilieti į valdžios ir kitokios mūsų aukštuomenės gretas. Nors, pasak jo paties, visaip stengiasi su ja eiti koja kojon: visada viskam pritaria, stebi rinkimus, nė sykio apie ją net pagalvojęs blogai nėra, ne tik kad pasakęs. Ir kitiems to neleidžia.
„Gerbiamoji aukštuomenės kronika! - parašė jis savo laiške. - Jaučiu didelę neteisybę savo asmens atžvilgiu. Nors esu tikras patriotas, moku šokti klumpakojį, apėjau visus piliakalnius (gal ir ne visus, bet juk niekas nematė). Štai neseniai buvau Lenkijoje, nepasakysiu dabar, kokiame mieste, bet pataikiau į jo šventę. Dalyvavau mokslo ir meno konferencijose, stebėjau vietinių kolektyvų pasirodymus ir net buvau Mišiose. Turiu pasakyti, kad man tai buvo puiki galimybė...
Vos parsiradęs, savivaldybės tinklalapyje radau žinutę: „Dalyvavimas kitų šalių organizuojamuose renginiuose – puiki galimybė pasisemti gerosios patirties. Delegacija dalyvavo šv. Mišiose, mokslo ir istorijos konferencijose bei stebėjo vietinių kolektyvų pasirodymus. Vizito metu delegacijos nariai galėjo palyginti skirtingų miestų švenčių ypatumus...“
Taip apsidžiaugiau: pagaliau ir mane pastebėjo. Nes aš tikrai palyginau tuos ypatumus: Šilalėje per šventes viskas daug geriau: ramu, žmonių mažai, programa kelinti metai beveik tokia pat, atmintinai žinai, kas ką kalbės. Bet, pasirodo, ne! Pasirodo, rajono mero vedama delegacija irgi buvo Lenkijoje, Krašniko mieste. Kaip ir aš, dalyvavo šventėje, žiūrėjo visokius ten pasirodymus. Ir tuos pačius ypatumus matė. Tačiau apie juos paskelbė, o manęs net nepaminėjo. Tai kuo mes skiriamės? Ar aš ir rajono meras užsiimame ne ta pačia veikla, ar mes ne tas pačias šventes lankome? Kuo aš prasčiau nuvažiavau į Lenkiją? Įspėju, kad važiavau už savus, už savus ūžiau šventėje, už savus pagiringas grįžau atgal...
Man bičiuliai sako, kad aš nemoku prieiti. Tai gal aukštuomenės kronika galėtų pasakyti, kaip ir kur man eiti? Girdėjau, kad šiandien rajono aukštuomenė ant Bilionių piliakalnio kelia pusiau uždarą ir pusiau oficialų festivalį. Gal pasinaudoti šita proga su ja suartėti ir deramai sudalyvauti? Bet tada prašau pranešti kai kurias detales.
Ar viskas ten bus už savus, ar už mūsų visų? Jei už savus, tai kiek ir kokio stiprumo atsinešti? Turėti laikraštį užkandai pasidėti ar bus koks bendras „divonas“? Neštis užkandą ar ji bus kepama centralizuotai? Vestis su savimi antrąją pusę ar galima bus susirasti vietoje?
Jeigu žinote dar kokių smulkmenų, praneškite papildomai. Skolingas neliksiu“.
Ir ką gi, Jums, Vacy, atsakyti? Mėginkite bent prisiartinti. Gal pasiseks. Tačiau kad bus nelengva, aukštuomenės kronika garantuoja.
O festivalis skirtas kultūrai kelti. Kaip visada, viskas vyks tik už savus, nes mūsų visų pinigai yra tokie pat savi, kaip ir visa Lietuva. To laikraščio, kurį turite galvoje, jokiu būdu nesineškite, nes vakarėlis pačiam baigsis nė neprasidėjęs. Tokie susiėjimai yra skirti blaiviam, kultūringam bendravimui, todėl viską, ką pasiimsite, susipilkite į bealkoholinių gėrimų butelius, o kad nesiskirtų spalva, geriausia - į mineralinio „bambalius“. Dar reikėtų parepetuoti kelis tostus už blaivybę - ten bus geriausia vieta juos pasakyti. Kadangi priešiškos jėgos gali užleisti droną su filmavimo kamera, kad nebūtų matyti veido, patartina užsivožti didelę skrybėlę. Ir jokiu būdu iš centrinės palapinės nekišti rankos su putojančio vandens bokalu!
Šiemet vakarėlio tema yra piliakalniai, todėl gali būti visokių ritualų ir apeigų su ugnimi, vandeniu, užkeikimais, žyniais bei vaidilutėmis. O kadangi prasidėjo trečias vasaros mėnuo, mintis apie žmonių aukojimą dėl geresnių orų jau neatrodo tokia barbariška. Todėl vertėtų pasisaugoti, kad į vakarėlio pabaigą kokia nors vaidilutė ar žynys nenuspręstų Jūsų, Vacy, paaukoti. Nebent, vardan suartėjimo su aukštuomene, esate viskam pasiryžęs. Bet įspėjame, jog tokių yra ir daugiau, todėl Jums, gerbiamasis, bus sunku...
Alius ŠAKINIS