Šeštadienį Klaipėdos dramos teatre netrūko šventinės nuotaikos – į spektaklį „Fragmentas“ (rež. D. Krymov) susirinkę žiūrovai tapo tradicinio „Mūzos“ apdovanojimų teikimo ceremonijos liudininkais. Šiemet jo laureate tapo aktorė Eglė Barauskaitė.

Į „Fragmentą“ atėję žiūrovai prieš spektaklį buvo ir šventinės ceremonijos dalyviais. Ją vedęs aktorius Vaidas Jočys į sceną kvietė išskirtinio dėmesio bei pagarbos ženklais tą vakarą apdovanotus kolegas. Jau daug metų už nuopelnus profesionaliai scenai ir publikai, atsidavimą teatrinei kūrybai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teikiamas „Mūzos“ apdovanojimas šiemet atiteko aktorei Eglei Barauskaitei. Atsiimdama apdovanojimą aktorė neslėpė jaudulio.  „Esu dėkinga ir žemai lenkiuosi mūsų teatro bičiuliams, mecenatams. Ačiū už tokią gražią dovaną – kūrybos įkvėpėją. Mano brangiausi ir svarbiausi įkvėpėjai visada buvo ir bus mano tėvai, šio teatro aktoriai Marija Černiauskaitė ir Balys Barauskas. Jie buvo didieji profesijos mokytojai, visada jais ir liks. Esu laiminga, kad esu jų scenoje ir kad joje ir man kartais pasirodo mūza“, – kalbėjo E. Barauskaitė.

Aktorė taip pat dėkojo savo scenos partneriams, visam teatro kolektyvui ir linkėjo „Taika alsuojančio pavasario“.

E. Barauskaitė Klaipėdos dramos teatre dirba nuo 1990 m., per tą laiką kūrė vaidmenis net 47 spektakliuose. Už paskutinįjį, įspūdingą ir įtaigią Sesilę A. Juškos režisuotame spektaklyje „Vakarų krantinė“, ji šiemet buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“. Aktorė taip pat aktyviai dalyvauja bendruomeninėje teatro veikloje.

Nuo 2016 m. jau penkioliktąją „Mūzą“ įteikęs kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis nuolat pabrėžia būtinybę pagerbti ir paskatinti teatro kūrėjus.

„Nusprendę prisidėti bei palaikyti teatro veiklą, kartu siekiame kasmet pamatyti ir atkreipti dėmesį į konkrečius menininkus, kurie savo darbu, talentu, atsidavimu ir kurią šį teatrą“, – sako A. Kuzmarskis.

„Mūzos“ nominaciją sudaro kompanijos „Bega“ skiriama piniginė premija bei skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurtas mažosios plastikos darbas, atkartojantis nuo 1990 m. Klaipėdos dramos teatro fojė puošiančių to paties autoriaus skulptūrų „Mūzos“ fragmentą.

Prieš „Mūzų“ įteikimą išskirtinio pagerbimo sulaukė ir daugiau Klaipėdos dramos teatro aktorių, asmeninius apdovanojimus jiems skyrė trys klaipėdiečių šeimos: Jolanta ir Jonas Sąlygos sveikino ilgametę teatro aktorę Aliną Mikitavičiūtę, Irena ir Valentinas Greičiūnai apdovanojo aktorių Joną Viršilą, o Birutė ir Kazimieras Vaišvilos skyrė apdovanojimą aktoriui Dariui Meškauskui, kurį įteikė teatro vadovas Tomas Juočys. Sveikindami savo išrinktąjį, I. ir V. Greičiūnai kvietė ir daugiau teatro mylėtojų, bičiulių palaikyti mėgiamus aktorius, režisierius bei kitus teatro kūrėjus, steigiant jiems dar daugiau apdovanojimų.

Kristina SADAUSKIENĖ

Klaipėdos dramos teatro atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida

Vos per žingsnį buvę nuo ketvirtfinalio, šilališkiai krepšininkai į jį nepateko. Balandžio 10-ąją Prienuose vy­kusios Regionų krepšinio lygos (RKL) rungtynės su Prienų „Mačiūnai-KKSC“ komanda baigėsi „Lūšies“ pra­lai­mėjimu, o tai lėmė, jog sezonas mūsų krepšininkams jau baigėsi.

Kaip skelbia RKL, didelę intrigą pasiūliusi Prienų „Mačiūnų-KKSC“ ir Šilalės „Lūšies“ akistata baigėsi prieniškių triumfu: lemiamose aštuntfinalio rungtynėse Prienų ekipa savo varžovus palaužė tik po pratęsimo rezultatu 106:105 (23:23, 23:28, 23:10, 23:31, 14:13). Seriją iki trijų pergalių prieniškiai laimėjo 3:2.

„Likus 2 minutėms iki ketvirtojo kėlinio pabaigos, Šilalės sportininkai tritaškiu perpus nukirpo varžovų pranašumą (84:87). Vėliau komandos keitėsi taikliais baudų metimais, ir, likus 24 sekundėms, Nojus Pabrieža sumažino skirtumą tarp komandų iki 2 taškų (87:89). Šilališkiai išlaukė netaiklaus Kajaus Okmano baudos metimo, o Justas Košys tritaškiu išlygino rezultatą (92:92).

Domantas Šeškus dar turėjo progą išplėšti šeimininkams pergalę per pag­rindinį rungtynių laiką, bet jo sudėtingas tritaškis tikslo nepasiekė.

Pratęsimas sėkmingiau prasidėjo „Lū­šies“ ekipai. Liudas Valantinas ir J. Ko­šys smeigė po tritaškį ir, likus 1:30 minutės iki jo pabaigos, sukrovė Šilalės klubui 4 taškų persvarą (103:99). Atsakymą į šiuos metimus surado D. Šeškus, išprovokavęs pražangą tritaškio metimo metu, ir baudos metimu sumažino šeimininkų deficitą iki minimumo (102:103). Kitoje atakoje Laimonas Remeikis sužingsniavo, ir Prienų klubas turėjo šansą išsiveržti į priekį.

Paskutinės 12 rungtynių sekundžių klostėsi itin beprotiškai. D. Šeškus dvitaškiu persvėrė rezultatą „Mačiūnų-KKSC“ naudai (104:105), bet tada savo žodį ir vėl tarė J. Košys (104:105). Visgi paskutinę rungtynių sekundę D. Šeškus išprovokavo J. Košio pražangą ir, įmetęs du baudos metimus, vėl atstatė taško persvarą šeimininkams (106:105).

Šilalės klubas po minutės pertraukėlės dar turėjo progą laimėti šią seriją, bet Mindaugo Čepausko tritaškis buvo netikslus.

Nugalėtojams D. Šeškus pelnė 41 tašką, atkovojo 5 kamuolius, atliko 8 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 11 pražangų ir užfiksavo 46 naudingumo balų pasirodymą. Arnas Tilindė surinko 21 tašką, K. Okmanas pridėjo 18.

„Lūšies“ neišgelbėjo N. Pabrieža, pelnęs 29 taškus, Rokas Nikitinas, surinkęs 27, J. Košys, pridėjęs 20 taškų“, – rašoma RKL lemiamų šilališkiams varžybų apžvalgoje.

„Lūšies“ komandos vadovas Ernestas Aušra teigia, kad nors su pralaimėjimu sportininkai jau susitaikė, tačiau kartėlio vis tik liko. Anot E. Aušros, apmaudu, jog pralaimėjimą lėmė galima teisėjų klaida.

„Likus iki varžybų pabaigos vienai sekundei, pirmavome vienu tašku, bet tada teisėjai skyrė baudą, kurios, mūsų įsitikinimu, nebuvo. Nesuvokiama, kaip taip galima klysti tokiu svarbiu momentu, bet rezultatas yra toks, koks yra“, – sako klubo vadovas.

Ir nors, pasak jo, norėjosi daugiau, vis tiek visi žaidėjai ir komandos treneris yra verti pačios didžiausios padėkos.

„Esate komanda, kuria tikrai didžiuojasi visi šilališkiai. Ačiū už pademonst­ruotą puikų charakterį ir vienybę viso sezono metu, už įveiktus iššūkius, už nesuskaičiuojamą skaičių treniruočių valandų, ruošiantis kiekvienoms varžy­boms“, – dėkoja „Lūšies“ krepšininkams klubo vadovas.

Taip pat, anot E. Aušros, ir jis, ir sportininkai yra dėkingi visiems rėmėjams, be kurių nebūtų stiprios komandos.

„Ačiū tariame pagrindiniams rėmėjams – uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB) „Prezo kepyklėlė“, „Šilalės mediena“ ir „Mano būstas“, mažajai bendrijai (MB) „Arastega“ („Traški vištiena“) bei ūkininkui Regimantui Gudauskui, informaciniam rėmėjui „Šilalės artojo“ laikraščiui. Už pagalbą bei paramą taip pat dėkojame UAB „Elvaradas“, „Danra“, „Jozita“, „Singatel“, „Kvėdarnos karjeras“, „Žiliukai“, „Eurobiuras“, „Danrita“, „Danrima“, MB „Jonvaira“, „Dangra“ ir „Judesio klinika“, ūkininkams Rimantui Rimkui, Aivarui Tamošaičiui, Vytautui Šimkui ir Eugenijai Misevičienei“, – sako E. Aušra ir teigia, jog, atsikvėpę po įtempto sezono, „Lūšies“ krepšininkai  dar ne kartą džiugins pergalėmis bei dovanos šilališkiams puikių emocijų.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šiemet viena svarbiausių mūsų šalies tradicijų – Lietuvos dainų šventė – mini savo šimtmetį. Šventė pavadinta „Kad giria žaliuotų“, kviečiant šią temą suprasti kaip mūsų bendruomenės tiks­lą – pa­reigą susitelkti ir išsau­go­ti kultūrą, tradicijas bei gam­tą. Dainų šven­tės dvasia su pasiruošia­mai­siais renginiais jau atkeliavo ir į Že­mai­tiją – dainomis skambės Pag­ra­mantis, Kaltinėnuos aidės 5-asis Že­maitijos vokalinių ansamblių festivalio „Atsiliepk dainoj...” koncertas. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27

Už 4000 kilometrų nuo Lietuvos esantis Sakartvelas (arba Gruzija) pernai priėmė per 7 mln. turistų – dvigubai daugiau nei šalyje yra gy­ventojų. Tarp jų nemažai ir lietuvių. Nors kiekvienas mato Sakartvelą savo akimis, bent trumpai ten pa­buvę pripažįsta, jog tai yra gra­žiau­sia ir svetingiausia Kaukazo re­gio­no šalis.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27

Apie apleistą miesto tvenkinio pakrantę, pro kurią eina pėsčiųjų takas, „Šilalės artojas“ jau yra rašęs. Deja, miesto šeimininkai – užsidengę akis ir užsikimšę ausis. Tačiau miestiečiai kategoriškai nelinkę taikstytis su šitokiu apsileidimu: jų nuomone, ne­tvarka, jei miesto serniūnija negali užtikrinti tvarkos...

„Jūs tik pažiūrėkit – prižėlę menkaverčių krūmų, šakų, šakelių raizgalynė! Kelis metus nešienauta žolė ir pūvančių lapų krūvos – pati geriausia ganykla erkėms. Ne vienam praeiviui negėda ir pačiam į tokią vietą švystelėti kokią šiukšlę, juk vis tiek šabakštynas... Nepuošia pakrantės ir apgriuvusios pašiūrės. Tad einant pėsčiųjų taku, norisi sukti akis į kitą pusę, nes vaizdas išties ne iš maloniųjų.

Tačiau kodėl miesto seniūnė toleruoja tokią netvarką? Kasmet ir jau daugelį metų? Ar čia tik nėra kaltas toks „nekaltas“ valdininkų nenoras „pyktis su žmonėmis“?

O gal yra kitaip: kai negali principingai pareikalauti, tai nebeturi ir valios?..“ – rašo „Šilalės artojui“ laikraščio skaitytoja (redakcijai pavardė žinoma – red. pastaba).

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. priimamos paraiškos investicinei paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (dotacijoms ir paskoloms). 

Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas­ technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų ga­mybą bei ją skaitmenizuojant.

Paramos nauda – modernėjantis ūkis

Parama investicijoms – viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2024 m. kovo 29 d. duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020 m.) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateikta 10 tūkst. 963 paraiškos, iš jų 6 tūkst. 968 skirta beveik 695 mln. eurų. 

„2022 m. pateikiau paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veik­los sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Bendra projekto vertė – 137 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas – 70 proc., nes, vertinant projektą,­ papildomų balų buvo skirta kaip jaunajai ūkininkei“, – kalbėdama apie paramą, dėmesį­ jauniesiems ūkininkams akcentuoja Šiaulių rajone veislinę avi­ninkystę plėtojanti Eimantė Laucevičienė. Ji kartu su vyru Evaldu augina sufolkų veislės avis.

Didžiausią dalį paramos ūkininkai skyrė infrastruktūrai kurti.

„Avidę esame įkūrę Ketūnų dvaro karvidėje, pastatytoje­ 1928 m. Pastatui buvo būtinas­ remontas, tad pasinaudodami­ parama jį atnaujinome. Su­si­re­­montavome ir šalia esančią tais pačiais metais statytą buvusią dvaro arklidę, kuria iki tol nesinaudojome. Taigi pasinaudodami parama ne tik pagerinome avių laikymo sąlygas, bet ir praplėtėme plotą ir dabar galime didinti bandą. Įgyvendindami šį projektą, taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios pakankamai išmaniai ūkininkauti“, – paramos naudą apžvelgia ūkininkai.

Šio kvietimo galimybės

Aktyviai naudojamasi ir SP intervencinės priemonės „Inves­ticijos į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis. Lap­kričio 6 d. – gruodžio 29 d. bu­vo pateiktos 159 paraiškos. 

Per kvietimą, vykstantį iki gegužės 31 d., paraiškas paramai gauti gali teikti tiek ūkininkai, tiek ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, bei pateikimu rinkai. Parama teikiama pieninės ir mėsinės galvijininkystės bei kitos gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams. 

Remiamos veiklos

* Žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose.

* Žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, bei tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Didžiausia parama projektui­ negali viršyti 500 tūkst. Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija, ir 700 tūkst. Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija bei lengvatinė paskola.

Paramos intensyvumas – ne­ didesnis kaip 50 proc. visų tin­kamų finansuoti išlaidų. Jau­niesiems ūkininkams, besikrei­piantiems paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Tinkamos išlaidos

Kai parama teikiama kaip investicinė parama (negrąžinti­na dotacija), ją galima naudoti naujai žemės ūkio technikai,­ įrangai, technologiniams įrenginiams, kompiuterinei bei­­ programinei įrangai įsigyti. Galima pirkti naujas N kategorijos transporto priemones (tik pienovežius, sunkvežimius ūkiniams gyvūnams vežti, priemo­nes su temperatūriniu režimu), naujus bepiločius orlaivius (dronus), kurie yra priskiriami­ specialiajai kategorijai ir kurių­ didžiausia kilimo masė viršija 25 kg. Finansuojamas daugiamečių­ augalų įsigijimas bei jų sodinimo darbai (rangos būdu). 

Lėšos gali būti panaudotos projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių  naujai statybai, rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastam remontui, tik tuo atveju, kai saulės energijos šviesos elektrinės elementai yra montuojami ant esamo (užbaigto statyti) pastato stogo, naujoms statybinėms medžiagoms įsigyti.

Kai parama teikiama lengvatinės paskolos forma,  lėšas galima naudoti investicijoms į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti, į nematerialųjį ir biologinį turtą, apyvartiniam kapitalui papildyti. 

Nuotrauka iš asmeninio archyvo 

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad gautas pranešimas, jog kovo 27 d. pastebėta, kad iš Degučių II kaime (Laukuvos sen.) stovinčio koplytstulpio dingo kultūros paveldo vertybės. Apie tai pareigūnus informavo Kultūros paveldo departamento Telšių – Tauragės teritorinio skyriaus darbuotojai. 

Koplytstulpyje stovėjo Šv. Roko skulptūrėlė ir Šv. Izidoriaus skulptūrinė grupė – Šv. Izidorius su jaučiais. 2005 m. šie dar tarpukariu sukurti, o nepriklausomybės metais atnaujinti kūriniai buvo pripažinti kultūros vertybėmis. 

Tačiau akivaizdu ir tai, jog sakralinio meno vertybės masina vagis, o ilgapirščiai nesibodi pamėginti uždirbti iš šventųjų skulptūrų. 

Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Aušra teigia, kad tiksliai nėra aišku, kada skulptūrėlės dingo iš Degučių kaimo koplytstulpio. Jis pats paskutinį kartą ten lankėsi 2022 m. – tuomet jos ten buvo.

Kokia liaudies meistrų sukurtų skulptūrėlių vertė, dar nustatinėjama. Balandžio 12 d. Tauragės AVPK dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. 

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nuoširdžiai gaila Orenburgo gy­ventojų, skęstančių Uralo upės pa­va­sariniuose potvyniuose. Be­veik 12 metrų pakilęs vanduo pasi­glemžė ne tik jų menkus namelius prie upės, bet ir apatinius 16 aukš­tų namų butus. Užtvindyta 12 tūks­tančių pastatų. Iš trijų sričių, kurias kerta vingiuota Uralo upė, eva­kuota apie 20 tūkst. gyventojų. 

Nepaprastoji padėtis paskelbta balandžio 4 d., tačiau evakuacija pradėta tik 12 d. Visą savaitę žmonių niekas neperspėjo, jog artėja gamtos stichija. Padėties kontrolę perėmusi federalinė valdžia giriasi gerai veikiančiu vyriausybės ir regionų sąveikos mechanizmu, bet premjeras Michailas Mišustinas tik balandžio 11 d. dėl to sušaukė vyriausybės posėdį. 

Kremlius pranešė, kad padėtį asmeniškai kontroliuoja prezidentas Putinas, kuris sukūrė komisiją, bet pats į tragedijos vietą skristi nesiryžo. Jo spaudos sekretorius Peskovas žurnalistams pareiškė, jog, nors prezidento fiziškai nėra nelaimės zonoje, jis širdyje su nukentėjusiais. Ką gi, juk rinkimai baigėsi... 

Kaip tokiais atvejais veikia rusiškoji demokratija, matyti iš vietos valdžios el­gesio. Spaudos konferencijoje Orenburgo srities gubernatorius Denisas Pasleris pasiskundė, kad dėl šių įvykių jam teko nutraukti atostogas, ir įsakmiu tonu pareikalavo, jog žurnalistai išjungtų mobiliuosius telefonus ir neįrašinėtų jo kalbos. 

Juoką pro ašaras sukėlė vieno eksperto aiškinimai, kas sukėlė vandens prasiveržimą pro Orsko miesto užtvanką aukščiau Orenburgo. Dambos statybos bendrovės vadovas per televiziją įrodinėjo, jog ją sugriovė... pelės, užtvankoje išraususios daugybę 2–3 cm skylučių. Žmones papiktino, kad apie milijardą rublių kainavęs pylimas, saugantis nuo potvynių žemiau esančius miestus, galėjo būti sugriautas paprastos pilkosios pelytės. O direktorius buvo gerai nusiteikęs ir juokavo: juk žinome, kad pelių net drambliai bijo... 

Kandūs ir pikti gyventojai greičiau buvo linkę „pelę“ asocijuoti su premjeru Mišustinu (rus. „мышь“ – pelė). Galbūt čia ir yra dalis tiesos: tiek vietinė, tiek centrinė valdžia pro pirštus žiūri į gyvybiškai svarbius provincijos gyventojų poreikius. Juk Putinas nuo 2004 m. pats skiria gubernatorius, tad šie tapo vietiniais cariukais, nebijančiais nei protestų, nei balsavimų... 

Tokį diktatorišką rusiškosios demok­ratijos tipą aprašė Karena Dawisha knygoje „Putino kleptokratija: kas val­do Rusiją?“ („Putin‘s Kleptocracy: Who Owns Russia?“). Atėjęs į valdžią 2000-aisiais Putinas sukūrė tokią valdžios vertikalę, kuri tapo priešingybė demokratinei valdymo sistemai, o žmogus, tai yra rinkėjas virto statistiniu vienetu. Argi Kremlius bijo Orenburgo, Orsko ar nesenos tragedijos Pamaskvėje liudininkų pasipiktinimo?

Pasityčiojimas iš žmonių politologus paskatino nusistebėti: keista, jog Kremlius dėl potvynio neapkaltino Kyjivo...

Juk prisimename dar COVID-19 pradžioje iš Maskvos paleistus gandus, esą pavasarį iš pietų į Rusiją grįžtančius sparnuočius ukrainiečiai „užtaiso“ pavojingu koronavirusu... Lygiai taip be argumentų, dažnai juokingomis prielaidomis Ukraina apkaltinta ir dėl pamaskvės koncertų salėje „Crocus City Hall“ kovo 22-osios vakarą įvykusios tragedijos. Tuo tarpu sveiko humoro nestokojanti Orenburgo žiniasklaida, pa-­

tyrusi vietinės ir federalinės valdžios abejingumą, pateikė racionalų pasiūlymą: kad nereikėtų atstatyti nusiaubtų būstų ir teikti paramos nukentėjusiems, visus evakuotus miestiečius išgabenti į karo su Ukraina zoną. Kaip sakoma, nėra žmogaus – nėra problemos. Kieno šis ciniškas posakis? Jo autorystė priskiriama Stalinui, o jis atėjo iš A. Rybakovo romano „Arbato vaikai“, kuriame Stalinas taip pateisina kariškių sušaudymą Caricyne 1918 m.

* * *

Lyg tyčia Stalino vardas ir jo vartotas posakis sutampa su tragiškomis metinėmis – Katynės žudynių aukų atminimo diena. Stalino įsakymu, 1940 m. balandžio 10 d. Katynėje prasidėjo masinės Lenkijos karių egzekucijos. Iš viso buvo nužudyta daugiau kaip 22 tūkst. žmonių. Bet štai šiemet Maskvos propagandistai išplatino naują paskvilį, esą dėl šių žudynių kalti Vakarai. Rusijos valstybinės naujienų agentūros RIA Novosti ir TASS paskelbė tariamus buvusių vokiečių SS karių liudijimus, neva būtent naciai vežė lenkus 18 kilometrų nuo Smolensko Viazmos link, išlaipino miške ir sušaudė.

Nors Stalino ir NKVD kaltė buvo pripažinta dar M. Gorbačiovo laikais, Putino draugija vėl perrašo istoriją. Žemųjų Dūmos rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasiūlė sudaryti darbo grupę „aiškintis Katynės tragedijos aplinkybes“. 

Kleptokratijos smagratis įsisuka visu smarkumu. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27

Vos keturis mėnesius Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) vadovaujanti Donvina Arlauskienė praėjusią savaitę kartu su būriu administracijos specialisčių pramogavo Italijoje. Tačiau ne visiems įmonės darbuotojams toks naujosios vadovės poelgis patiko – pasak jų, jis nesuderinamas su rimtu požiūriu į darbą, ypač po to, kai atviru tekstu prabilta apie bankrotą ir reikalaujama skirti iš regiono savivaldybių biudžeto šimtus tūkstančių eurų TRATC-o nuostoliams padengti.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Mortos MIKUTYTĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27