Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos vardas nuskambėjo tarp geriausių didžiųjų miestų gimnazijų. Šią garbę gimtajam miestui ir savo mokyklai pelnė gimnazistas Vykintas Mylimas, respublikinėje chemijos olimpiadoje iškovojęs bron­zą.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete vasario 22–24 d. vyko 62-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada. Joje dalyvavusiam Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos II a klasės mokiniui V. Mylimui šįkart šypsojosi sėkmė – vaikinas užėmė trečiąją vietą ir buvo apdovanotas bronzos medaliu. 

Už sėkmę jaunasis chemikas dėkoja savo mokytojai Jurgitai Alminienei bei visiems, kurie jį lydėjo kelionėje pergalės link.

„Tai mums didžiulis pasiekimas ir įvertinimas, nes dauguma dalyvių bei prizininkų yra iš didžiųjų miestų gimnazijų ir licėjų. Jau pernai Vykintas šioje olimpiadoje gavo pagyrimo raštą. Tai įrodymas, kad mokinys turi aštrų mąstymą, daug dirba ir puikiai planuoja laiką“, – savo ugdytinio pasiekimais didžiuojasi chemijos mokytoja metodininkė J. Alminienė.

Jos teigimu, olimpiados dalyviai tris dienas dalyvavo įtemptoje teorinių bei praktinių chemijos žinių patikroje. 

„Vykintas praktines užduotis atliko puikiai, be klaidų, atpažino aštuonias chemines medžiagas ir surinko visus galimus taškus. Ko­man­dinėje užduotyje stipriausi Lietuvos 10 kla­sės chemikai, tarp kurių – ir Vykintas, užėmė trečiąją vietą, o susumavus visus olimpia­dos rezultatus, tarp geriausių mokyklų nuskambėjo ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos vardas.

Labai didžiuojamės Vykinto pasiekimais. Tegul nepristinga jėgų, motyvacijos, proto galios toliau gilintis į chemijos mokslo platybes, ieškant magiškų atradimų ir mokslo žavesio. Dėkojame Vykintui už darbą, įgūdžių lavinimą ir tikime, kad kelionė chemijoje dar tik prasideda, o ateityje jis taps žymiu išradėju“, – sveikindama jaunąjį chemiką su puikiu įvertinimu sako mokytoja J. Alminienė.

„Šilalės artojo“ inform.

Savivaldybės nuotr.

Ingrida Syminaitė-Paulauskienė, Pa­jū­­rio mies­telio bendruomenės pirmininkė –­ vie­na iš bū­rio, apdovanotų už nuopelnus Šilalės kraš­tui. Moteris savo indėlio per daug nesu­reikšmina: „Tai yra visos bend­ruomenės darbo įvertinimas, nesvarbu, kad apdovanojimą priėmiau aš“. Simbolinė gi­lė jai įteikta už­ bendruomenės sutelkimą, sėk­mingai įgy­ven­dintus svarbius projektus, Pajūrio mies­telio rek­­reacinės zonos įveiklinimą, Pa­jūrio mu­zie­jaus įkūrimą.

Eugenija BUDRIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 16

Politiniai procesai šiuolaikiniame pasaulyje vienaip arba kitaip palie­čia ir kitas sferas. Galima pateikti pavyzdį, su­­sijusį su sportu. Šiandien itin garsiai ir aštriai skamba pa­svarstymai, kad Rusijos sportininkams turi būti už­drausta dalyvauti tarptautinėse sporto var­žy­bo­se tol, kol Maskva nenutrauks agresyvaus karo prieš Uk­­rainą.

Viktor DENISENKO 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 16

Medžioklės veiklą Lietuvoje reglamentuoja Medžioklės įstatymas, Me­džioklės Lie­tuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kiti poįstatyminiai teisės aktai. Nors medžiotojai prisideda prie gyvūnų populiacijos gausinimo, medžioklės tradicijų populiarinimo, jie visuomenėje vis dar vertinami gana neigiamai. Iš dalies tai lemia jų pačių padaromi įvairūs administraciniai nusižengimai, kuriuos fiksuoja pareigūnai. Medžiotojai ne visada žino visus teisės aktų pakeitimus, todėl vengia skųsti jų atžvilgiu pareigūnų priimtus nutarimus. Tačiau teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, todėl to nereikia baimintis. 

Į medžiotojų bei su me­džiokle susijusius klausimus atsako advokatas Re­migijus Jakštas, dirbantis ir Šilalėje.

– Ar, atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro paplitimą, yra skatinamas šernų medžiojimas?

– Šiuo metu Lietuvoje siaučiant afrikiniam kiaulių marui, šernų medžiok­lė yra skatinama, anksčiau valstybė už tai netgi mokėjo išmokas. Bet galioja ir bendri tarpusavyje prieštaringi teisės aktų reikalavimai, kaip antai, jeigu šernas sumedžiojamas neteisėtai (ne­įrašant jo į medžioklės lapą, neleistinu būdu – nušaunant iš automobilio, naudojant naktinio matymo optiką bei pan.), medžiotojas bus baudžiamas pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 290 straipsnio dalį, numatančią baudą nuo 600 iki 1800 eurų, šautuvo ir automobilio konfiskavimą, teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Neteisėta medžiokle padaroma žala gamtai, kuri už šerną siekia nuo 1600 iki 3000 Eur, nepaisant, kad šernų medžioklė yra skatinama. Už numuštus žvėris kelyje, kur už jų saugumą atsako valstybė, žala gamtai neskaičiuojama. 

– Ar galima žvėrį išdoroti namuose, kur yra tam tinkamos sąlygos?

– Pagal Medžioklės Lietuvos Respub­likos teritorijoje taisyklių (Medžioklės taisyk­lės) 47 punktą, kiekvienas medžiotojų būrelis privalo savo plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę bei atliekų duobę ir tik jose išdoroti žvėris. Pažeidus šį reikalavimą, gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 Eur. 

Tačiau kartais pirminio apdorojimo aikštelės neturi stogo, jose nėra vandens, todėl medžiotojai linkę žvėris išdarinėti savo namuose, kur sąlygos yra tinkamesnės. Nors šis pažeidimas ir nepriskiriamas prie šiurkščių, už pakartotinį tokį pažeidimą numatyta nuo 90 iki 300 Eur bauda bei galimas įrankių ir priemonių (peilių, automobilio) konfiskavimas. 

Bet koks pakartotinis Medžioklės taisyklių pažeidimas kvalifikuojamas griežtai, įstatymas numato ne tik labai dideles baudas (nuo 300 iki 2500 Eur), bet ir priemonių, įrankių konfiskavimą, teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų bei padarytos žalos gamtai atlyginimą.

– Kokie yra dažniausiai pasitaikantys šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai? Ar dažnai teismai sumažina pareigūnų paskirtas sankcijas?

– Tokiems pažeidimams priskiriama gyvūno, kurį draudžiama atitinkamu laikotarpiu medžioti, sumedžiojimas arba jo gabenimas ar dorojimas. Už tai numatyta bauda nuo 800 iki 1800 Eur, medžioklės įrankių bei priemonių konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas iki penkerių metų. Pažeidėjas taip pat privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.

Dažniausiai šie pažeidimai kvalifikuo­jami, kai sumedžiotas žvėris neįrašomas į medžioklės lapą, sumedžiojamas neteisėtu būdu arba laikotarpiu, kai tai yra draudžiama. 

Pateiksiu pavyzdį iš savo, advokato, praktikos. Šilališkių medžiotojų bend­ruomenei turbūt žinomas pernai nuskambėjęs įvykis, kai viename medžiotojų klube sumedžiotas elnias buvo įrašytas į medžioklės lapą ir, kolegų prašymu, medžioklėje nedalyvavęs medžiotojas jį savo traktoriumi pargabeno į pirminio apdorojimo aikštelę. Dorojimo metu paaiškėjo, kad elnias sumedžiotas viršijus limitą, vadinasi – ne­teisėtai. Medžiotojas, traktoriumi gabenęs elnią, pareigūnų buvo nubaustas 800 Eur bauda, jam atimta teisė medžioti trejiems metams bei konfiskuotas apie 60 tūkst. Eur vertės traktorius. Visgi po metų trukusio bylinėjimosi teismas traktoriaus savininką visiškai išteisino. 

– Bet koks aplinkos apsaugos parei­gūnų patikrinimas sukelia streso me­džiotojui. Ar pareigūnai nepiktnau­džiauja savo teisėmis?

– Per televiziją gana dažnai rodoma apie įvairius medžioklės taisyklių pažeidimus. Stebint iš šalies, matyti ir neteisėtų pareigūnų veiksmų: kaip jie patenka į medžiotojų gyvenamąją vietą, be teisinio pagrindo apžiūrinėja asmeninius daiktus. Pagal įstatymą pareigūnai be savininko sutikimo neturi teisės tikrinti gyvenamųjų patalpų, tai gali atlikti tik policija. 

Taip pat dažnai pareigūnai net diktuoja, kaip reikia rašyti paaiškinimą, labai aptakiai išaiškinama pažeidėjo tei­sė atsisakyti duoti parodymus. Reikia žinoti, kad jei asmuo įtariamas padaręs pažeidimą, jis nuo pirmos apklausos turi teisę į advokatą, kas ateityje dažnai lemia lengvesnį veikos kvalifikavimą, švelnesnę nuobaudą ar pan. Žmogus neturi visą gyvenimą jaustis kaltas vien todėl, jog galbūt nežinodamas įstatymo netyčia jį pažeidė. 

Bet kuriuo atveju medžiotojams linkiu teisėtai ir teisingai mėgautis medžioklės teikiamais malonumais bei gerbti juos tikrinančius pareigūnus. 

Advokatų kontora „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai: Jono Basana­vičiaus g. 16-17, Šilalė.

Darbo laikas – pagal išankstinį susitarimą: advokatė A. Jakštienė, tel.: (8-699) 8-81-89, (8-46) 41-15-12, el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., 

advokatas R. Jakštas, tel.: (8-614) 1-86-78, (8-46) 41-15-12, el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Šilalės artojo“ skaitytojai klausimus teisininkams gali užduoti redakcijos tel. (8-605) 1-94-07 arba tiesiogiai advokatų kontorai.

Dovilė URNIKIENĖ

Adokato padėjėja

Kovo 17 d., sekmadienis, 15.00 val., – LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salė. Koncertas „Vėjo serenados". Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro pučiamųjų grupė. Dirigentas Tomas Ambrozaitis. Bilieto kaina: 5 €

Balandžio 20 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo gala koncertas. Bilieto kaina: 150 €

Balandžio 27 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ „Sapnai ir kaktusai“. Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliai. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Balandžio 28 d., sekmadienis, 15.00 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ „Sapnai ir kaktusai“. Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliai. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Gegužės 10 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ / Igor Stravinskij „Šventasis pavasaris“. Edwardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Gegužės 11 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ / Igor Stravinskij „Šventasis pavasaris“. Edwardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Gegužės 11 d., šeštadienis, 19.00 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“. 2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija. Bilieto kaina 25 €

Gegužės 12 d., sekmadienis, 15.00 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“. 2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija. Bilieto kaina 25 €

Gegužės 17 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Iškilmingas baleto gala koncertas. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui. Bilietų kainos: 50, 70, 90 €

Gegužės 19 d., sekmadienis, 15.00 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Alvidas Remesa „Sakmė apie Mėmelburgą“. Oratorija Klaipėdos miesto įkūrimo 770-osioms metinėms. Bilietų kainos: 25, 35, 50 €

Gegužės 25 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Gaetano Donizetti „Pulko duktė“. 2 veiksmų komiška opera. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Gegužės 26 d., sekmadienis, 15.00 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Gaetano Donizetti „Pulko duktė“. 2 veiksmų komiška opera. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Gegužės 30 d., ketvirtadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Koncertas „Vivat, Maestro!“ KVMT Garbės dirigento Stanislavo Domarko 85-metų sukakčiai. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Birželio 1 d., šeštadienis, 12.00 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Jurgis Gaižauskas „Buratinas“. 3 veiksmų (2 dalių) opera vaikams. Bilieto kaina 15 €

Birželio 7 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ „Dona Kichotė“. Darios Verovkos, Yano Malaki, Aušros Krasauskaitės ir Gajaus Žmavco šokio spektaklių triptikas. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Birželio 8 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ „Dona Kichotė“. Darios Verovkos, Yano Malaki, Aušros Krasauskaitės ir Gajaus Žmavco šokio spektaklių triptikas. Bilietų kainos: 35, 55, 70 € 

Liepos 13 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“ 2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Liepos 14 d., sekmadienis, 17.00 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“. 2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

Daugiau informacijos apie renginius ir taikomas nuolaidas

www.klaipedosmuzikinis.lt

Atkreipdama dėmesį į vyresnių žmonių problemas, Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai) pradeda viešinimo kampaniją „Kantriai lauksiu tavo deklaracijos“. Jos tikslas – paskatinti žmones skirti jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį maltiečiams, kurie vargstančiais seneliais rūpinasi daugelį metų. Maltiečiai nuolat prisideda prie 2320 senyvo amžiaus žmonių, patyrusių artimųjų netektis, nepriteklių, ligas, kasdienybės palengvinimo ir kviečia visuomenę nelikti abejingą.  

Tik trečdalis gyventojų skiria 1,2 proc. paramą

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2023 m. už 2022 m. mokestinį laikotarpį 1,2 proc. paramą skyrė 455 tūkst. 479 žmonės – maždaug trečdalis Lietuvos dirbančiųjų. Paskirta suma yra 29 mln. 021 tūkst. 414 eurų, o dar 35 mln. 361 tūkst. 928 Eur liko nepaskirti. Šie skaičiai sufleruoja, jog visuomenės įsitraukimas galėtų būti didesnis – tai puiki proga nemokamai prisidėti prie pagalbos vargstantiems. Skatiname kuo didesnį gyventojų skaičių pateikti deklaraciją ir skirti 1,2 proc., pateikusiajam prašymą tai nieko nekainuoja, o maltiečiams šios paramos vertė – milžiniška: surinktų lėšų dėka maltiečiai gali vykdyti savo įsipareigojimus visus metus.

Senolių žodžiai ir žvilgsniai krypsta į visuomenę su prašymu

Šių metų maltiečių viešinimo kampanijos tema apie jautriausią veiklos sritį – pagalbą vienišiems skurstantiems senoliams. Jų žodžiais ir žvilgsniais maltiečiai kreipiasi į visuomenę ir kviečia kartu įveikti senų žmonių skurdą bei atskirtį. 

90-metė Verutė iš Utenos graudinasi: „Viena gyvenu. Sriuba čia gi didžiausia pagalba. Kai buvom dviese, geriau buvo“. Tie žodžiai – apie neseniai palaidotą mylimą dukrą. Ji turėjo sunkią negalią, nesikėlė iš lovos, Verutė ją kaip kūdikį slaugė 50 metų. Lengva nebuvo, bet buvo dviese. Ir maltiečiai padėjo – šilta sriuba į jų namus atkeliauja jau septinti metai. Kol duktė buvo gyva, veždavo dvigubas porcijas, kad abiem užtektų. Dabar, po netekties, senolei kaip duonos kasdieninės reikia palaikymo ir paguodos – juk ne kiekvienas gali išklausyti skaudžias motinos, palaidojusios savo vaiką, emocijas. 

Kitas kampanijos herojus – Pranciškus. Maltiečių globojamam senoliui – 85-eri, jo gyvenimo istorija – liūdna, net tragiška. Žmona jau mirusi, o vienintelis sūnus visiškai jaunas prieš beveik trisdešimt metų žuvo. Pranukas, taip jį meiliai vadina Viduklės maltiečiai, vengia kalbėti apie gyvenimą. Savų namų neturi, gyvena pas svetimus, iš Lietuvos emigravusius žmones. Du kartus per savaitę, pasipuošęs senovišku kostiumu, jis ateina pas maltietes, kurios verda sriubą. Kartais čia pat ir pavalgo – vis ne vienas…

„Man daug nereikia, – tikina Pranas. – To termoso maltiečių sriubos dviem dienom užteks. Žmonių pasiilgstu“.

Apie maltiečių tikslą

„Kasdien susiduriame su globojamų senolių žvilgsniais, išgirstame daug skausmingų išgyvenimų. Kiekvieną kartą sunku senuką palikti vieną. Todėl ir mūsų pasirinkta šių metų 1,2 proc. idėja skirta susimąstyti apie tai, kiek kartais maži mūsų žingsniai gali turėti įtakos”, – sako Edvinas Regelskis, maltiečių generalinis sekretorius.

Šių istorijų tikslas yra parodyti, kokia gyvybiškai reikalinga yra pagalba Lietuvos senoliams. Jums – tai tik 1,2 proc., o seneliams – net 1,2 proc.  Jie kantriai laukia visų dirbančiųjų užpildytos deklaracijos ir paraiškos skirti 1,2 proc. Maltos ordino pagalbos tarnybai.   

Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 190740859. Paramos gavėjo pavadinimas – Maltos ordino pagalbos tarnyba.

Nepalikime mūsų senelių ir kurkime jų gyvenimo pokytį kartu. Daugiau informacijos, kaip skirti 1,2 proc. galima rasti čia: 1,2% parama | Maltieciai.lt

Maltos ordino pagalbos tarnybos inform.

Egidijaus KNISPELIO nuotr.

Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir iki pavasarinio atšilimo sutvarkyti žievėgraužių, vėjo ar kitų veiksnių pažeistus medžius.

Valstybinės miškų tarnybos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Pastaruoju metu bent jau Šilalės mieste dienos metu vis daž­niau įsižiebia gatvių žibintai. Tai stebina ir piktina gyventojus. Ne mažesnę nuostabą sukėlė ir praėjusios Vasario 16-osios pro­ga pastatus kelias dienas puošusios trispalvės. Tačiau val­džia įsitikinusi – viskas žmonių labui.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Prieš dvejus metus, kai tik vasario 24-osios rytui švintant Rusijos ordos peržengė Ukrainos sieną, ra­šiau: „Ašaromis apsipylęs penkerių me­tų vaikutis, su mama lindintis metro tunelyje, virpančiu balseliu į TV kamerą sako, kad jį gąsdina bum-bum, jam baisu, karas yra blo­gai... Ir tai – ne propaganda, nes siaubingas Rusijos karas, pradėtas prieš slavų ir tikėjimo brolius, negali palikti nie­ko abejingo. Putinas primena Sta­liną ir Hitlerį kartu sudėjus, o kai kas į šią draugiją prideda ir kruviną khmerų lyderį Pol Potą“.

Tada klausiau: kokia jų baigtis, ar prisimenate? Stalinas, įtariama, buvo nunuodytas žiurknuodžiais, Hitleris su savo Eva nusišovė karui baigiantis, Azijos Hitleriu vadintas Kambodžos diktatorius, kuris taupydamas kulkas savo milijonines aukas dažniausiai žudydavo kastuvais bei kauptukais, buvo sudegintas ant šiukšlių ir žagarų krūvos. 

Šis sąrašas toli gražu nebaigtas. Kraugeriški apetitai, nežabotas valdžios troškimas bei agresija, nepaisant, kad pasibeldė modernusis XXI amžius, į šią gretą stato ir Putiną. Prieš dvejus metus man buvo nesuprantama, ko Putinas tikisi: kad išnaikins visą ukrainiečių tautą, ištrins valstybę iš žemėlapio, užkariaus jos žemes, įsitvirtins buvusiose SSRS teritorijose, grąžins imperiją ir kartu liks nenubaustas?

Pastarosiomis vasario dienomis Putinas ir toliau demonstruoja savo nežmonišką veidą. Davęs nurodymą susidoroti su trejus metus kalėjimuose besikankinusiu Aleksejum Navalnu, jis, tarsi tas auką dorojantis kalnų grifas, niekaip kūno neatidavė artimiesiems – aplink morgą besiblaškančiai motinai ir pasaulyje užtarimo beieškančiai našlei. Devynias dienas neva tyrimams laikomi A. Navalno palaikai ėmė irti. 

Netrukus tyrėjai, leidę motinai atpažinti kūną, iškėlė ultimatumą: per tris valandas ji turi atsakyti, ar sutinka su keliamomis sąlygomis – opozicijos lyderis turi būti palaidotas slapta,  tik šeimos rate, atsisveikinimas turi vykti nurodytoje šarvojimo salėje šalia specialiai parinktų kapinių. Lėktuvo su palaikais skrydis iš Salechardo iki Maskvos taip pat turi būti įslaptintas, niekam neviešinamas, kol lėktuvas nusileis oro uoste. Jeigu per tris valandas Liudmila Navalnaja neduos atsakymo, tyrėjas pagrasino, kad „laikas ne jūsų naudai, o kūnas juk ỹra...“

Bet praėjo daugiau kaip para. Per pasaulį plačiai nuskambėjo Kremliaus žiau­rumas, kurį A. Navalno našlė pavadino satanizmu. Ją su dukra priėmė JAV prezidentas Joe Bidenas, skyręs Putinui keletą nemalonių epitetų. Vasario 24-ąją – lyg tyčia per antrąsias karo Ukrainoje pradžios metines – buvo pranešta, jog mirusio sūnaus kūnas atiduodamas jo motinai. Pagal federalinį įstatymą dabar nuo artimųjų priklauso, kur, kada ir kaip jis bus laidojamas. Tačiau Kremlius vėl iškėlė sąlygą: iki pat kapo duobės palaikai bus lydimi pareigūnų...

Rašant šį komentarą sekmadienį dar nežinojome, kaip bus atliekama nepriklausoma palaikų ekspertizė, kur ir kada vyks atsisveikinimas su velioniu. Bet šeštadienį į Rusijos miestus išėjo grupės piketuotojų, išsirikiavo eilės prie šventyklų, augo krūvos gėlių politinių represijų aukų atminimo vietose. Buvo suimta šimtai protestuotojų. Sulaikytos net motinos, kurios pasisako prieš mobilizaciją į karą Ukrainoje ir atėjo prie Nežinomo kareivio kapo Aleksandro sode Maskvoje. 

Ko išsigando Putinas? Žinoma, masi­nių demonstracijų A. Navalno laidojimo dieną. Tos nepakantumo represiniam režimui atmosferos, kuri plečiasi, auga, artėjant prezidento rinkimams kovo 15–17 d. Putinui tai nenaudinga. Nors jis demonstratyviai nekreipia dėmesio į A. Navalno nužudymą ir palaikų terorizavimą, vis tik bijo, kad jo palaikymas blėsta.

O ir prieš dvejus metus pradėtas karas prieš Ukrainą stringa, jo tikslai nepasiekiami. Antai, net ir latvių kilmės Rusijos ultra patriotas Viktoras Alksnis pripažino: „Specialioji karinė operacija Ukrainoje atsidūrė aklavietėje, tikslai nepasiekti, o Rusijos visuomenėje kyla nepasitenkinimas užsitęsusiu karu“. Dar daugiau: 90-ųjų metų pradžioje jis išpranašavo SSRS žlugimą, o šio vasario pradžioje drėbė tiesiai šviesiai: Rusijos Federacijos laukia subyrėjimas...

Apžvalgininkai priduria: jeigu Vaka­rai šį pavasarį padidins savo karinę ir kitokią paramą Kyjivui, Putinui teks pri­pažinti pralaimėjus. O tuomet kas? Grįž­kime į istorinę diktatorių likimo atmintinę: Kremliaus valdovo laukia Haga, o gal ir Hitlerio baigtis...

Kita vertus, nebūkime itin dideli optimistai. Sužeistas žvėris yra pavojingas ir jis dar parodys savo nagus. Negailestingus, draskančius mūsų likimus, nešančius tragedijas bei praradimus. Todėl su didžiuliu džiaugsmu ir pasididžiavimu stebėjau Ukrainą remiančius renginius Vilniuje, kai „Radarom!“ akcijoje buvo surinkta daugiau kaip 8 milijonai eurų. Vadinasi, mes kiekvienas galime kai ką padaryti, kad Ukrainos vaikai slėptuvėse daugiau nebeverktų, kad rusofašistinis maras neatslinktų iki mūsų. 

Bet ar tikrai – viską?

Česlovas IŠKAUSKAS

Antrus metus Šilalės savivaldybės taryba skiria lėšų rajono gyventojų iniciatyvoms įgyvendinti. Pernai tam buvo numatyta 20 tūkst. eurų, šiemet nuspręsta skirti net 50 tūkst. Eur, tačiau sąlygos taip sugriežtintos, kad atsirado nuogąstaujančių, ar pavyks kuriai nors iš pasiūlytų idėjų surinkti reikalingus balsus.

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15