Praėjusią savaitę turėjo būti baigti Dalios Grinkevičiūtės na­­mo-mu­zie­jaus Laukuvoje remonto darbai. Tačiau terminas pra­tęstas mėnesiui – dėl at­siradusių neplanuotų veiksnių Vy­riau­sybė sutiko darbų užbaigimą ati­dėti.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 87

Sulaukus pensinio amžiaus, neretai žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus univer­siteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Spe­cialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bend­ruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu. 

Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trik­džių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės sky­riaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgalių senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės bei psichosocialinės būklės gerinimo pa­galba. 

Kreipiasi vis daugiau senjorų  

Pasak E. Gvergždienės, socia­linių paslaugų poreikis kiek­vienam asmeniui vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo savarankiškumą. 

„Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, nes jos yra mokamos. Mo­kė­jimas už socialines paslaugas priklauso nuo asmens pajamų. Paslaugos yra nemokamos tiems, kurių pajamos neviršija 314 eurų“, – kalbėjo ji, pridurdama, jog kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos. 

Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, jog vis daugiau senjorų bei jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų prasmingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų – pagalbos na­muose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga“. 

Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Mat tada buvusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsi­spren­dimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuose.

„Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję senjoro abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet žmogus turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji. 

Stiprina fizinę sveikatą

KSPC atstovės teigimu, paslaugas dienos centre gaunantis asmuo kasdien dalyvauja grupės užsiėmimuose su ergoterapeutu, kur atliekama ryto mankšta.

„Esant geram orui, mankšta vyksta parkuose ar kitose atvirose erdvėse“, – pridūrė ji.  

Atsižvelgiant į sveikatos būk­lę, vyksta individualūs fiziniai užsiėmimai senjorams: suteikiama galimybė minti dviratį, koordinacijai stiprinti naudojamas pusiausvyros lavinimo treniruoklis, rankų ir kojų treniruokliai. 

Individualiems užsiėmimams pasitelkiami kamuoliukai, masažiniai voleliai, ergoterapinė masė, ratukai smulkiajai motorikai ir plaštakų pojūčių jautrumui gerinti. Šviesos terapijai naudojama „Bioptron“ lempa, skirta žaizdoms, randams gydyti, potrauminėms būklėms gerinti, skausmui malšinti. 

„Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo fizines galimybes randame jam tinkamus, patogius bei priimtinus fizinės sveikatos gerinimo būdus“, – teigė E. Gvergždienė.

Akcentuojama psichosocialinė gerovė

Nuo fizinės sveikatos stiprinimo neatsiejama ir psichosocialinė sveikata. E. Gvergždienė pažymėjo, kad paslaugų gavėjas dienos centre turi galimybę gauti psichologo individualių ar grupinių konsultacijų. Be to, yra taikomos įvairios atsipalaidavimo technikos, mandalų spalvinimas, aromaterapijos bei kiti užsiėmimai. 

„Organizuojamos užimtumo specialisto veiklos per stalo žaidimus, kryžiažodžių sprendimą, protmūšius skatina senjorus aktyviai leisti laiką. Mėgsta­miausia senjorų pramoga – išvykos į gamtą, muziejus, kiną ar parodą. Bendravimas ir bend­rų veiklų atradimas, nauji poty­riai jiems suteikia didelį džiaugs­mą“, – įsitikinusi specialistė.

Kur gauti daugiau informacijos?

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialinių paslaugų, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. 

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos neįgaliojo namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse. 

Pagal socialinio darbuotojo nustatytus žmogaus su negalia ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos bei teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos. 

Daugiau apie neįgalių senjorų fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimą, kompensacijos dydžius bei kitos aktualios informacijos galima rasti Sveikatos apsaugos bei SADM interneto svetainėse www.sam.lt, www.socmin.lt. 

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ visoms Lietuvos mokykloms, besinaudojančioms operatoriaus interneto paslaugomis, dovanoja nemokamą interneto apsaugos paslaugą. Tinklo lygiu veikiantis saugumo produktas blokuoja prieigą prie užkrėstų interneto puslapių, aptinka ir apsaugo nuo įvairių kibernetinių grėsmių, suteikia galimybę filtruoti paaugliams ir vaikams žalingą turinį bei apsaugo jautrią naudotojų informaciją.

Dovana mokykloms

„Šiuolaikiniams vaikams ir paaugliams technologijos tapo neatsiejama mokymosi ir laisvalaikio dalimi, todėl apie saugų elgesį internete bei kibernetines grėsmes juos būtina edukuoti vos pradėjus naudotis išmaniaisiais įrenginiais. „Tele2“ paslaugomis visoje Lietuvoje naudojasi daugybė mokymo įstaigų, tad turime puikią galimybę prisidėti prie dar saugesnės vaikų naršymo patirties“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Įvairiuose Lietuvos regionuose ir miestuose esančioms mokykloms ir kitoms ugdymo įstaigoms, turinčioms sutartis su operatoriumi, „Tele2“ dovanoja nemokamą interneto apsaugos paslaugą.

Šis operatoriaus kartu su partneriais kurtas produktas veikia tinklo lygiu: apsauga atpažįsta užkrėstus puslapius, perspėja apie tai vartotoją ir užblokuoja prieigą, taip pat identifikuoja ir netikras el. parduotuves ar el. bankininkystes, kuriose imituojant tikrus internetinius puslapius programišiai bando pasiekti informaciją apie slaptažodžius, mokėjimo kortelės duomenis bei kitą jautrią informaciją.

Daugiau apie saugų naršymą internete, naudojimąsi socialiniais tinklais bei patarimų tėvams ir mokytojams galima rasti specialiame polapyje.

Visas mokymo įstaigas, besinaudojančias „Tele2“ interneto paslaugomis, informacija apie dovaną bei instrukcija, kaip ja pasinaudoti, netrukus pasieks laišku. Paslaugą aktyvuoti galima paskambinus numeriu +370 684 00 075. Nemokamai ši paslauga veiks iki 2024 m. spalio 31 d.

Saugumo priemonės – būtinos

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net pusė nepilnamečių ugdymo įstaigų ir bibliotekų, kurios nenaudoja jokių filtravimo priemonių vis dar mano, kad interneto turinio filtravimo priemonės nėra būtinos. Tiesa, beveik ketvirtadalis įstaigų, nenaudojančių filtravimo priemonių, jas žada įsidiegti ateityje ar jau yra pradėję šį procesą.

„Kibernetinis saugumas – itin aktualus kiekvienam vartotojui. Matome neraminančius statistikos duomenis, kai per mėnesį fiksuojame milijonus bandymų įsilaužti. Būtent dėl šios priežasties – padėti išvengti sukčių atakų ir sukurta „Tele2“ interneto apsauga, kuri aptinka ir užblokuoja prieigą prie kenkėjišku turiniu užkrėstų svetainių ir nuorodų, taip sukuriant saugią terpę naršymui, darbui ar pramogoms“, – sako P. Masiulis.

Nuo daugelio kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti specialūs interneto apsaugos produktai. Be kitų privalumų, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį, pavyzdžiui, nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio, prie su lošimais ar smurtu susijusių ir kitų žalingų svetainių.

Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje, ji veikia tinklo lygmeniu, todėl įrenginyje nereikia papildomai įdiegti programėlių ar atlikti konfigūracijos.

Artėjančių švenčių proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia pasirūpinti dovanomis ne tik savo artimiesiems, bet ir tiems, kuriems šventinę nuotaiką pajusti sunkiau: dovanokite bilietus į teatro renginius vargingiau gyvenantiems. Jei jūs neturite laiko užsiimti bilietų pirkimu ar tinkamų gavėjų paieška – yra žmonės pasiruošę jums padėti. Gerumas kartais keliauja incognito! 

Kai į duris jau beldžiasi Kalėdos, norisi dalintis švente su tais, kurie jos labiausiai išsiilgę. O spektaklis kiekvienam leidžia pasijusti miesto bendruomenės dalimi, suteikia progą pamiršti sunkumus ir prisiminti, kad pats gyvenimas yra šventė. 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia uostamiesčio gyventojus nepamiršti šalia esančiųjų – tų, kurie patys sau negali leisti sau apsilankyti renginiuose. Galbūt jūsų kaimynystėje gyvena daugiavaikė šeima, neišgalinti visų savo atžalų nuvesti į spektaklį vaikams? O gal senjorai, kurių pensijų teužteks kukliam Kūčių stalui, ar bedarbių šeima, priversta skaičiuoti kiekvieną pašalpos centą? 

Ar jums patiktų grožėtis spektakliu žinant, jog čia pat, toje pačioje salėje, jūsų dėmesingumo dėka sielos pakylėjimą išgyvena kitas, visai nepažįstamas žmogus, ir taip pajusti dvigubą šventę? Jei taip, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasirengęs būti tokios kalėdinės dovanos tarpininku. Jūsų nupirkti bilietai labai nudžiugintų senelių globos namų gyventojus ar miesto senjorų klubų narius! Svarbu įvardinti žmones, kuriuos norite pradžiuginti ir mes tuo pasirūpinsime. 

Štai vienas nuoširdus verslininkas iš Klaipėdos panoro į spektaklius pakviesti neįgaliuosius bei sunkiau gyvenančių šeimų vaikus. Kad bilietai pasiektų labiausiai to laukiančius ar net pasirūpinti sunkiai vaikštančių atvežimu sutiko tarpininkauti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis", Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, teikiančių atokvėpio paslaugas šeimoms auginančioms neįgalius vaikus, atstovai. Daug vaikų ir suaugusiųjų laukia spektaklių: vaikams – tai pirma ar tiesiog reta pažinimo galimybė, nuo gyvenimo negandų pavargusiems – sielą praskaidrinanti ir užsimiršti padedanti pramoga. 

Susidomėjusių labai laukiame: patinkantį renginį iš sezono repertuaro dovanai galite parinkti patys. Norime tik atkreipti dėmesį į šiuos pokylio dvasia alsuosiančius gruodžio spektaklius: gruodžio 3 d. šokio spektaklis vaikams „Tikroji dinozaurų istorija", gruodžio 6 d. 18.30 val. linksmoji J.Offenbach operetė „Orfėjas pragare", gruodžio 8 d. 18.30 val. daugybės apdovanojimų sulaukęs E.Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė", gruodžio 10 d. 15 val. publikos numylėtinis - miuziklas „Smuikininkas ant stogo", gruodžio 30 d. 18.30 val. J.Offenbach operetė „Orfėjas pragare" vėl kvies linksmai pašėlti kankano ritmu belaukiant Naujųjų! O taip pat dovanai galite pasirinkti ir sausio-vasario mėnesiais vyksiančius renginius. 

Norinčius dovanoti muzikines Kalėdas ne tik sau, bet ir sunkiau gyvenantiems kviečiame susisiekti su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pardavimų administratore Birute Šaltėniene tel. +370 616 42129 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. 

Iki gruodžio 29 d. priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Stra­teginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.

Parama naudinga

„Ūkininkauju apie 20 metų, bet paramos kreipiausi tik pastaraisiais metais. Pateikiau paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“. 2022 m. buvo skirta 15 tūkst. eurų parama. Nusipirkau diskinį skutiką, bulvių kasimo kombainą ir sodinimo mašiną, purkštuvą, modernesnį plūgą, kaupikus. Parama buvo labai naudinga“, – sakė daržininkystę plė­tojanti Dalia Vitėnienė.

Ignalinos rajone, Tverečiuje, ūkininkaujanti Dalios ir Dariaus Vitėnų šeima turi 8,8 hektaro, ilgą laiką žemei dirbti reikalingą techniką bei padargus pirko naudodamiesi banko paskolomis.

Palankesnės sąlygos, didesnė parama

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ paraiškas gali teikti įvairią žemės ūkio veiklą plėtojantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), kai paraišką teikia vienas žemės ūkio subjektas, paraiškos teikimo metu yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur. Kai paraiška teikiama su partneriu, VED turi būti ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur. VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui.

Didžiausia paramos suma vienam projektui – 25 tūkst. Eur. 

„Jeigu projektą įgyvendins du ūkio subjektai, parama gali siekti 50 tūkst. Eur, jeigu trys – 75 tūkst. Eur, o jei keturi ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų“, – akcentavo Žemės ūkio ministerijos Euro­pos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.  

Paramos gavėjas įsipareigoja užtikrinti, kad VED, kai paraišką teikia vienas žemės ūkio sub­jektas, nuo paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos būtų ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur, o kai paraiška teikiama su partneriu – ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui. 

Paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 m. laikotarpiu pagal šią intervencinę priemonę negali būti didesnė kaip 100 tūkst. Eur.

Paramos lėšų naudojimas

Už paramą galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos bei įrangos, naujų technologinių įrenginių, skirtų pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (arba) paruošti reali­zacijai, bei kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu.

Paramos lėšas taip pat galima naudoti projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti: būtinų pastatų ir (arba) statinių naujai statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, įskaitant šilt­namių statybą, naujoms statybinėms medžiagoms, įskaitant žemės ūkio sektoriui reikalingas medžiagas, įsigyti, infrastruktūrai valdoje, jei ji yra susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu bei paruošimu realizacijai, kurti, daugiamečiams augalams įsigyti ir jiems sodinti rangos būdu.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Aplinkos apsaugos departamento struktūra. Kadangi pastaraisiais metais viskas nuo regiono tolinama, stambinama, šilališkiai suskubo teirautis, kur dabar reikia ieškoti aplinkosaugininkų.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Praėjusią savaitę niūraus geopo­litinio rudens fone sulaukėme ypač malonios žinios iš Europos Parla­mento (EP): Europos Są­jungos (ES) institucija rekomendavo Eu­ropos Tarybai pradėti derybas dėl Uk­rainos ir Moldovos priėmimo į bendriją, o Sakartvelui (Gruzijai) su­teikė kandidato į jos narius sta­tusą. Bet pradėsiu nuo kito įvykio. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86