Praėjusią savaitę Lietuvos ir už­­sienio kultūros pasaulyje vėl ne­trū­ko įdomių renginių, paskelb­ti svar­bių kultūros apdovanojimų laureatai. 

Vienas tokių – paaiškėjęs 2021 m. No­belio literatūros premijos laureatas, kuriuo šiemet tapo rašytojas Ab­dul­razakas Gurnahas. Autoriaus iš Tanzanijos pergalė vadinama viso Afrikos žemyno pergale, nes A. Gur­naho darbuose ypač ryški kolonializmo tema. 

Kultūros ministerijos apdovanojimai – garbės ženk­lai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – įteikti šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims: Da­liai Adelei Augunai, Birutei Mar, Vio­letai Podolskaitei, Linai Puo­džiu­kai­tei-Lanauskienei, Zitai Sin­ke­vi­čienei ir Sigitui Šamborskiui. Šis ženklas skiriamas Lietuvos bei užsienio valstybių piliečiams už dešimties pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje.

Tęsiasi sakrali­nės muzikos festivalis. Tarptautinio Šv. Jo­kūbo festivalio renginiai aidi Vilniuje, Alytuje, Molėtuose, Panvėžyje, Kaišiadoryse. Vilniuje pra­ėjusį penktadienį nustebino viena iš festivalio kulminacijų – Estijos filharmonijos kamerinio choro koncertas. Šis choras – vienas geriausių pasaulyje, įvertintas daugybe tarptautinių apdovanojimų ir pelnęs dvi „Grammy“ statulėles. Pasimėgauti įspūdingais koncertais dar bus galima iki mėnesio galo, o festivalio programa ir bilietai – chorasvilnius.lt.

Klaipėdoje praėjusią savaitę vyko jau šeštą kartą rengiamas festivalis „Jėga/Cool!“, organizuojamas tarptautinės Teat­rų vaikams ir jaunimui asociacijos „Asitežas“. Joje – daugiau nei 30 Lietuvos teatrų, kurie festivalyje ir dalyvauja. Šiemet pasirodė ir keturios trupės iš užsienio. Festivalio metu rengiami spektakliai skirti ir patiems mažiausiems, ir paaugliams, o seminarai tėvams bei pedagogams – apie meninį ugdymą bei jo dar labiau padidėjusią svarbą pandeminiu laikotarpiu.

Spalio 14 d. prasidės kasmet laukiamas dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, vyksiantis iki mėnesio pabaigos. Jo programoje – itin aukštos kokybės filmai, kalbantys apie aktualias, nepatogias žmonijos problemas (klimato atšilimas, skurdas, diskriminacija, socialinė, lyčių nelygybė ir kt.). Taip pat bus rengiami susitikimai, diskusijos su kino kūrėjais, filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais. Filmai bus rodomi Lietuvos kino teatruose, virtualioje kino salėje www.nepatoguskinas.lt ir 190–yje Lietuvos bibliotekų. 

Spalio 15 d. sostinėje prasidės tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „Art­Vilnius“. Joje – net 55 galerijos iš 12 pasaulio šalių. „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksiančioje mugėje lankytojai galės susipažinti su pasaulinio garso menininkų parodomis, muziejų bei meno fondų kolekcijomis, institucijų ekspozicijomis. Susipažinti su festivalio programa ir bilietus įsigyti galima artvilnius.lt.

Nestinga kultūrinių renginių ir mū­sų regione. Štai ateinantį šeštadienį (spalio 16 d., 14.30 val.) Norkaičių (Tau­ra­gės r.) tradicinių amatų ir etnokultū­ros cent­re muzikos mylėtojų lauks res­pub­likinė tradicinių kapelų šventė „Mil­dos gegužinė“ (įėjimas – nemokamas), o šilališkiai jau nuo ketvirtadienio (spalio 14 d.) galės mėgautis pirmą kartą Šilalėje vyksiančiu Lietuvos teat­rų festivaliu, kurio išsamią programą galima rasti www.silalesartojas.lt.

Kotryna PETRAITYTĖ

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio mi­nisterija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos ga­min­tojams bei pienininkams. 

„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu ki­tiems ir tai lėmė, kad Lie­tuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių augalų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro mažesnę vertę nei Europos Sąjungos šalys.

Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. prog­ramą (KPP) gerokai didesnė parama investicijoms bus skir­ta tikslingai tiems sekto­riams, kurie kuria didesnę pri­dėtinę vertę ir anksčiau bu­vo finansuojami nepakanka­mai, ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Investicijoms į valdas – beveik 228 mln. Eur

Per šiuos dvejus metus pagal KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus paskirstyta iš viso 227,6 mln. Eur paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lie­tuvos valstybės biudžeto. Skai­čiuojama, jog vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik dvigubai daugiau paramos investicijoms negu iki šiol. 

Norėdami gauti KPP paramą, patys ūkininkai turės investuoti ne mažiau kaip pusę visų investicijoms reikalingų lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 m. birželio, tad tikimasi, kad į naują įrangą, ūkinius statinius, gamybos plėtrą, geresnes sąlygas gyvūnams, taršos mažinimą iš viso bus investuota iki 0,5 mlrd. Eur. 

Numatoma 45 proc. visos KPP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos lėšų skirti pienininkystei. Iki šiol šiam sektoriui teko apie treč­dalį visos paramos, jo plėt­ra svarbi dėl stip­rių Lietuvos perdirbėjų, ku­riems trūksta vietinės žaliavos pieno produktams pagaminti. 

Gerokai išaugs parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, kuriai atseikėta 18 proc. paramos, bei investicijoms į šiltnamius (8 proc.). 

Beveik ketvirtadalis visos pa­­ramos investicijoms per pu­sę atiteks kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kuriuos pastaraisiais metais kamuoja globalūs išbandymai. 

Kam teikiami prioritetai

Žemės ūkio ministerija įvardija ir prioritetus, kurie bus svarbūs vertinant paraiškas KPP pa­ramai investicijoms į valdas gauti. Prioritetai bus teikiami gamybos skatinimui, kooperacijai, aukš­tesnės kokybės ir pridėtinės vertės kūrimui, skaitmeninėms technologijoms. Taip pat skatinamos investicijos į ekologinį ūkininkavimą, trąšų ir pesticidų naudojimo mažinimą, mažesnes amoniako bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 

„Per pastaruosius du dešimt­mečius investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skirta daugiau kaip milijardas eurų ir apie 40 proc. šios sumos nukeliavo grūdų sektoriui. Dabar per dvejus

metus paskirstysime ketvirtį milijardo eurų tiems sektoriams, kurių plėtra šalyje nėra pa­kan­kama ir kurie kuria didesnę pridėtinę vertę bei atitinka valstybės tikslus ir gyventojų lūkesčius – valgyti sveikus lietuviškus produktus, pagamintus tausojant aplinką“, – sako K. Na­vic­kas. 

Šiuo metu Lietuva pati visiškai neapsirūpina ir importuoja maždaug pusę vaisių, daržovių bei kiaulienos. Tačiau Lietuvoje pagaminama maždaug tris kartus daugiau, nei reikia, grūdų, galvijienos bei avienos. Šalies per­dirbėjams vietos rinkoje taip pat stinga pieno.

Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas

2021 10 08

Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės.

Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir su tuo susijusius asmenis pranešęs portalas šiuo Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), kurį valdžios įstaigos vis labiau naudoja kaip pretekstą riboti informacijos kiekį ar apskritai atsisakyti teikti informaciją. Šiuo ir vėlesniais administracinių teismų sprendimais, mūsų nuomone, iš esmės keičiamos demokratijos normos, visuomenės teisės į informaciją ir žurnalistų teisės tiksliai bei teisingai informuoti veikimo praktika Lietuvoje. Esame įsitikinę, kad itin uolus ir perteklinis viešų asmenų privatumo saugojimas neturi atimti iš visuomenės teisės į informaciją apie neskaidrią valdžios įstaigų ir su jais susijusių asmenų veiklą, galimą korupciją ir nepotizmą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir visuomenės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą. Teismas taip pat pažymėjo informacijos laisvės, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį. Esame įsitikinę, kad naujai suformuota administracinių teismų praktika prieštarauja šioms Konstitucinio Teismo suformuotoms vertybėms ir užkerta kelią žiniasklaidai prisidėti prie demokratinės santvarkos puoselėjimo ir išsaugojimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir kai kurie atskirų teismų sprendimai dėl ydingo BDAR taikymo kuria pavojingą tendenciją, kuomet jau anksčiau suformuoti visuomenės teisės į informaciją ir žodžio laisvės principai ne apginami, o iš esmės paneigiami. 

Pasirašo:

Asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkė Ineta Stravinskaitė

Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė

Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos direktorius Liudas Ramanauskas

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius

Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Jolanta Beniušytė

VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Naujienų agentūros BNS vardu direktoriaus pavaduotojas Saulius Jakučionis

Naujienų agentūros ELTA vyr. redaktorė Eleonora Budzinauskienė

„Verslo žinių“ vyr. redaktorius Rolandas Barysas

Delfi.lt vardu l.e.p. vyr. redaktorius Kęstutis Cemnolonskis

15min.lt vardu vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis

TV3 vardu Sigitas Babilius

LNK ir INFO TV naujienų laidų vadovas Rolandas Agintas

Laisvės TV direktorė Gabija Milašiūtė

UAB “Lietuvos rytas” grupės valdybos pirmininkė Rasa Karmazaitė

Lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas

Lietuvos ryto televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

Žurnalo IQ ir naujienų portalo Alfa.lt vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius

Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovas Šarūnas Černiauskas

UAB „Diena Media News“ direktorius Tadas Širvinskas

LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai Rūta Juknevičiūtė, Jurga Tvaskienė, Mindaugas Aušra, Jurgita Čeponytė ir Indrė Makaraitytė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ direktorė Ramunė Ramanauskienė

Laikraščių „Lazdijų žvaigždė” ir “Lazdijų reklama” redaktorius Kęstutis Matulevičius

Savaitraščio „Savaitės ekspresas“ ir žurnalo „Vakarai“ redaktorė Edita Gudavičė

Laikraščio „Šilalės artojas“ redaktorė Angelė Bartaševičienė

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė

Alytausgidas.lt vardu Ramūnas Bielevičius

Laikraščio „Pajūrio naujienos“ žurnalistės Irena Šeškevičienė, Audronė Griežienė ir Livija Grajauskienė

Mažeikių FM radijo stoties vardu Jurgita Jokubauskienė ir Robertas Jokubauskas

Žurnalistės Rita Miliūtė, Vilma Danauskienė

Miškininkai antrą kartą šiais metais gali pretenduoti į paramą miškui įveisti ir taip pa­naudoti turimas nenašias, dirvonuojančias ar sunkiai dirbamas žemes. Pinigų dar yra, tad kviečiame iki lapkričio 12 d. teikti pa­raiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros prie­mo­nės (KPP) „Investicijos į miško plotų plėt­rą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veik­los sritį „Miško veisimas“.

Paramos miškams gavėjai

Ūkininkai, miškininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys), taip pat ir savivaldybės, turintys nenašių, dirvonuojančių ar sunkiai dirbamų žemių, kviečiami iki lapkričio 12 d. teikti paraiškas paramai gauti žemei apželdinti mišku. 

Į paramą pretenduojantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų. Taip pat pretenduojantys į paramą turi būti savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims žemė, kurią planuojama apželdinti mišku, turi priklausyti nuosavybės teise. O pretenduojančios šalies savivaldybės tokią žemę turi valdyti patikėjimo teise.

Remiama veikla ir reikalavimai

Plečiant Lietuvos miškų plo­tus, parama skiriama miškui veisti. Priklausomai nuo veisiamų želdinių 

rūšinės sudėties, t. y. nuo to, kokie medžiai sodinami, vienkartinė miško įveisimo kompensacinė išmoka sudaro 1246–3651 eurą už hektarą. Bū­tina užsodinti ne mažesnį kaip 0,5 ha vientisą veisiamo miško plotą, sodinant tik vietinės kilmės medžių rūšis. Norint gauti paramą, reikia parengti miško želdinimo bei žėlimo projektą, atitinkantį įgyvendinimo tai­syk-

lėse numatytas nuostatas. Jis turi būti suprojektuotas taip, kad būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių, ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų, parengtas vienai miško želdinių rūšinei sudėčiai bei kt.

Parama neteikiama, jei sodi­nami trumpos rotacijos želdiniai, kurių kirtimų trukmė – iki 15 metų, taip pat kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Neremiamas antrą kartą tame pačiame plote veisiamas miškas.

Jei ketinama atsodinti jau įveistą, bet pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistą mišką, tuomet teikiama miško įveisimo išmokos dalis, proporcinga atsodintų sod­menų kiekiui plote, kuriame miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę per ekstremalia situacija pripažintą ir paskelbtą įvykį.  

Jau įveistam miškui prižiūrėti, saugoti ir ugdyti 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka nuo 163 iki 433 Eur už ha, priklausomai nuo auginamų medžių rūšies.

Svarbus medžių pasirinkimas  

Miškas auga kelis dešimt­me­­čius, tad ir pelnas galimas tik tuomet. Pavyzdžiui, ąžuolų gi­raitė ar eglynas – ilgalaikė, net 70 ar 100 metų, investicija, nors ir parama jai dosniausia. No­rintys greitesnės grąžos ren­kasi greičiau augančius medžius.

Jau beveik du dešimtmečius veikiančią miškininkystės įmo­nę Kelmės rajone valdantis Egi­dijus Puidokas, vienas pirmųjų pasinaudojęs parama miškui veisti, kolegas miškininkus nustebino savo pasirinkimu, ta­čiau dabar nesigaili apsodinęs daug nederlingos žemės.

„Hibridinė drebulė, kurią mes sodinome, anksčiau buvo nelabai populiari ir vertinama miškininkų požiūriu, bet tai buvo naujovė. Manau, tai buvo teisinga, nes šiandien drebulės kaina panaši kaip ir spygliuočių, jei užsodinta gera, kokybiška drebulė. Ją gali kirsti jau po 25–30 metų ir paskui dar tris kartus kas 20 metų. Ji užaugina nemažą tūrį ir iš tų pačių šaknų vėl atželia nauja aug­mena“, – sako dar savo amžiuje spėsiąs pasinaudoti pasodintu mišku E. Puidokas.     

Šia parama miškams veisti siekiama paskatinti aplinkos išsaugojimą ir tvarią miškų ūkio plėtrą Lietuvoje, taip pat sušvelninti klimato kaitą. Todėl šiemet miškams veisti šalyje planuojama išdalinti apie 8 mln. Eur. Kol kas gautos 23 paraiškos ir paskirstyti 330 tūkst. Eur. Tad planuojantiems plėsti miškus pinigų užteks. 

Paraiškos paramai priimamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema www.zumis.lt.

Rajono gyventojams būtinų sprendimų priėmimą užgožė interesų sukeltas politikavimas. Toks įspūdis susidarė, stebint pirmadienį posėdžiavusių tarybos narių diskusijas dėl savivaldybės administracijos vadovų atstatydinimo. Politikai šviesiai tiesiai rėžė, jog kovą dėl postų sukėlė siekis bet kokiais būdais į savivaldybės administracijos vado­vus sugrąžinti Valdemarą Jasevičių, kuriam prieš du mėnesius buvo pareikštas ne­pasitikėjimas. Tikslui pasiekti kliudo tik rajono mero Algirdo Meiženio principingumas.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Gyvename valstybėje, ku­rioje rengiami trankūs Šei­mos gynimo maršai, prielankumo šeimai užrašai regimi įvairiose akcijose. Tačiau tuo pačiu metu jau kurį laiką esa­me lyderiai pagal skyry­bas, daug vaikų gimsta for­maliais saitais nesusijusio­se sąjungose, smurtas ar­­ti­­moje aplinkoje išlieka lė­ti­niu „virusu“. Negali nejaudinti ir de­mografinės ten­dencijos: vi­suomenė spar­čiai sensta, ir jei nedidės gims­tamumas, su­nyksime kaip tauta.

Andrius NAVICKAS

Seimo narys, filosofas, rašytojas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Nuo 2021 m. spalio 1 d. nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimas (kaukių, respiratorių ar kt.) yra privalomas visose uždarose erdvėse.

Sakoma, kad viščiukai skai­čiuo­jami rudenį. Štai ir pandemijos skai­čius galima suvesti būtent da­bar, kai, po pernai spalio 11 d. įvy­ku­sių Seimo rinkimų prabėgus dviems mėnesiams, gruodžio 11-ąją ėmė dirbti 18-oji Vyriausybė. Jai teko ne­pavydėtina dalia, kai dvi kri­zės susiplakė į vieną kamuolį ir ėmė gra­sinti valstybės stabilumui.

Česlovas IŠKAUSKAS 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 76

Živilę Dyglienę pažįsta ne tik Kvėdarnos ir jos apylinkių gyventojai – jau ne pirmą žiemą, prieš Kalėdas ir Naujuosius, šventinėmis iliuminacijomis nušvinta miestelio centras. Pabūti šviesos ir spalvų įspūdingoje pasakoje užklysta žmonės iš įvairių vietovių. Vietiniai juokauja, kad Kvėdarnoje vyksta dviejų eglių įžiebimo šven­tės – miestelio ir Živilės.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.76