Prieš ketverius metus iš Kvėdarnos kultūros namų pastato dėl prasidėjusios renovacijos iškeldinta miestelio biblioteka tapo kampininke. Nors atrodė, jog problema laikina ir ją visiškai nesunkiai panaikins sprendimas nuomoti patalpas, pasikeitus jų savininkui, ne tik stipriai išaugo nuomos kaina, bet ir nebeliko garantijos, kad biblioteka galės ten veikti dar penkerius metus.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.60

Tradiciškai kasmet, pirmą rugpjūčio šeštadienį, Pagramančio regioniniame parke vyksta dviračių žygis. Šiemet jam buvo parengtos dvi trasos – 37 ir 70 km. Trumpesnį maršrutą rinkosi mėgstantys ramų pasivažinėjimą su dažnesniais sustojimais prie lankomų objektų, ilgesnis buvo skirtas mėgstantiems didesnį tempą.

Nors tądien orų prognozės nieko gero nežadėjo, tačiau susirinko 30 gerai nusiteikusių dviratininkų. Prieš startą buvo aptarti maršrutai ir bendra žygio tvarka. Pajudėjome visi kartu vienoje grupėje, o po kelių kilometrų maršrutai išsiskyrė. Žygio metu purškė smulkus lietus, miško keliai kai kur bemat pažliugo, todėl minti buvo sunkoka.

Apie 12 val. pasiekėme „Lakštingalų slėnį“, kur pietavome bei trumpai pailsėjome. Prieš akis laukė dar ilga žygio atkarpa. Nepaisant oro sąlygų ir kelių būklės, trumpojo maršruto dalyviai įveikė net 50 km.

Apie 16 val. pirmieji dviratininkai grįžo prie Lankytojų centro, kur jų jau laukė karšta arbata ir dalijimasis įspūdžiais. Visiems žygeiviams įteikti atminimo diplomai.

Tomas KALAŠINSKAS

Pagramančio regioninio parko ekologas

AUTORIAUS nuotr.

„Bijotų dvaro festivalis“ keičia savo lo­ka­­­ci­ją – rugpjūčio 8 d. žiūrovai kviečiami į kon­certą Gir­diškės Švč. Mergelės Marijos Snie­ginės baž­ny­čioje, kur iškart po Šv. Mišių, 13.30 val., koncer­tuos Liudas Mikalauskas, jam akompanuos Aud­ronė Juozauskaitė.

Ko gero, nereikia priminti, kuo unikali Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės baž­nyčia – šie dvasios namai neįprasti ir savo pavadinimu, ir ąžuoliniais, į dan­gų šakas tiesiančiais altoriais.

Unikalus savo artistiškumu bei tembru ir besiruošiantis Gir­diškės bažnyčioje koncertuoti atlikėjas L. Mikalauskas, kuriam akompanuos A. Juo­zaus­kaitė. Kažkada atsisakęs siūlomos tuomet prestižinės profesijos, Liudas pasuko savo vaikystės svajonės keliu ir tapo viso­je Lietuvoje žino­mu atlikėju. Jo švelnaus temb­ro bosas, ne­įtikėtinas artis­tiškumas bei charizma užkariavo muzikos mylėtojų širdis. Liudo pasiekimus ir nuopelnus vardyti būtų galima vieną po kito gana ilgai, bet jie neatstos galimybės išgirsti atlikėjo balsą, pamatyti jį patį. Būtent tokia galimybė ir pasitaikys jau ateinantį sek­madienį Girdiškėje.

Kai unikalus atlikėjas koncertuoja unikalioje baž­ny­čio­je, rezultatas taip pat turėtų būti pritrenkiančiai unikalus.

„Bijotų dvaro festivalis“ kvie­čia visus į Švč. Mer­gelės Marijos Snie­ginės baž­nyčią, kurioje, kaip byloja legendos, rugpjūčio mėnesį gali įvykti ir dar vienas unikalus reiškinys – pasirodyti sniegas. Juk ne veltui Švč. Mergelė Marija čia – Snie­ginė... 

Irina SADAUSKIENĖ

Neringos RUTKAUSKIENĖS nuotr.

Lygiai prieš metus Šilalę supurtė neregėta tragedija – po tiltu per Aitros upę rasta nužudyta keturių vaikų mama, 37-erių kvėdarniškė. Žudiko paieškos truko neilgai – vos per savaitę nustatyta, kad šio žiaurumo priežastis – meilės trikampis, o žudikė yra jauna moteris.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

Koronavirusas grįžta – kol kas palengva, tačiau sergamumas auga kasdien. Ketvirtadienio rytą COVID-19 žemėlapyje Šilalė jau buvo nuspalvinta raudonai. \

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuo­tinį imunitetą.

Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. 

Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone

Justina iš Vijūkų pripažįsta, jog karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. 

„Sąžiningai izoliavomės ir ban­dėme išvengti visų įma­no­mų rizikų. Per pirmąjį ka­rantiną aš pastojau, o per ant­rąjį – pagimdžiau. Taip pat iš­­ėjusi motinystės atostogų sėk­mingai pra­dėjau savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gy­venimo pokyčius pasakoja mo­teris. 

Kauno rajone gyvenanti Jus­tina sako, kad jos pa­čio­je ar­timiausioje aplinkoje užsi­krė­tusiųjų koronavirusu nebuvo, o tokių, kurie abejotų vakcinacijos nauda, taip pat nėra. 

„Aš žinau, kas yra skiepai ir kodėl jie buvo sukurti. Kal­bėjausi bei konsultavausi su sa­vo srities specialistais, kuriais pasitikiu, taip pat – su savo mama, kuri yra medikė ir kurios nuomonę aš vertinu. Kadangi šioje srityje nesu specialistė, remiuosi profesionalų nuomo­ne. Tiesą sakant, aš labai džiau­giuosi, jog pasiskiepijau, ir dėl to jaučiuosi ramiau“, – tikina mo­teris.

Džiaugiasi suteikta galimybe keliauti

Automechanikas Žydrūnas, gy­venantis Šaukliškių kaime, Ku­piškio rajone, sako, kad pas­taruoju metu klientų padau­gė­jo: „Daugelis per karantiną dirbo nuotoliniu būdu ir savo automobilių nenaudodavo, to­dėl po ilgo laiko juos užvedant, „išlenda“ įvairių problemų arba kiti išvis net neužvedami. Tokiais atvejais reikalinga auto­mechanikų pagalba“. 

Žydrūnas teigia, kad nei jo žmona, nei jis nesirgo koronavirusu arba apie tai nežino, nes galima sirgti ir be jokių simptomų.

Anot jo, klausimų dėl skiepų naudos niekada nekilo, o ša­lu­tiniai poveikiai negąsdino. 

„Kaip turime skiepą nuo kiau­lytės ar kitų ligų, taip ir nuo šios. Skiepai padeda mums leng­viau persirgti. Teko girdėti ir įvairių teorijų, pavyzdžiui, jog su skiepu įleidžiama mikroschema, bet tuo tikrai netikiu“, – sako vyras, pridurdamas, kad pats kokių nors didesnių nepa­geidaujamų reakcijų po vakcinacijos nepajautė. Tiesa, po pirmojo skiepo jo žmonai buvo pakilusi temperatūra, jautėsi nuovargis, tačiau po kelių die­nų viskas praėjo.

Be to, Žydrūnas pasakoja, jog su šeima jau spėjo papramo­gauti užsienyje: „Iš elekt­roni­nės sveikatos sistemos išsi­ėmė­me ES skaitmeninį COVID pažy­mė­jimą ir per ilgąjį savaitgalį buvome išvykę į Latviją. Užpil­dę internetinę formą, iškart gavome atsakymą, kad mums grįžus karantinuotis nereikės. Vien dėl to, kad esame pasi­skie­piję. Smagu, jog jau ga­lime laisviau judėti ir keliauti“.

Šalutiniai poveikiai – normalus imuninės sistemos atsakas

Nacionalinio visuomenės svei­katos centro prie Sveikatos ap­­saugos ministerijos Užkre­čia­­mųjų ligų valdymo skyriaus vy­riausioji specialistė Dai­va Raz­muvienė teigia, kad kiek­vieno žmogaus organizmo imuninė sistema į vakciną reaguoja pra­dėdama gaminti kovotojus – antikūnus, dėl to žmogus gali jausti tam tikrus pojūčius, ku­rie dažniausiai pasireiškia vieti­nėmis reakcijomis – dūrio vieto­je gali būti patinimas, paraudimas ar jaučiamas skausmas.

„Svarbu šios vietos nešal­dy­ti, nešildyti, nedėti jokių kompre­sų ir geriausia – išvis nelies­ti“, – informuoja specialistė. 

Nuo COVID-19 vakcinų žmo­nės neretai jaučia nuovargį, šaltkrėtį, galvos, raumenų ar sąnarių skausmus, retais atvejais būna viduriavimas, pakyla temperatūra. 

„Svarbu žinoti, kad tos reakcijos yra visiškai normalios. Bet jei jaučiatės itin prastai ir jus vargina aukšta temperatū­ra – per 38°C, tuomet reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir būtinai jam pasakyti, kada buvote paskiepytas. Paprastai šie simptomai trunka apie 72 valandas, o trečią parą silps­ta“, – teigia D. Razmuvienė.

Be to, po vakcinacijos gali pa­didėti pažastyje ar po rakti­kauliu esantys limfmazgiai, skau­dėti ne tik dūrio vietą, bet visą ranką, taip pat kankinti ne­­­miga ar tokios alerginės reakcijos kaip bėrimas ar įky­rus nie­žėjimas, tačiau, kad nepatektų infekcija, svarbu tų vietų nesi­ka­syti. 

Labai reti šalutiniai povei­kiai, pasitaikantys vienam iš tūks­­tančio vakcinuotų asme­nų, gali būti veido vienos pusės parezė, stipresnė alerginė re­ak­cija (dilgėlinė), gali patinti vei­das. Pasireiškus tokiems simp­tomams, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar skambinti į grei­tąją medicinos pagalbą. 

Net ir pasireiškus lengvai vie­tinei reakcijai po vakcina­cijos, piliečiai raginami užpil­dyti nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolą. Tai gali atlikti gydytojas, vaistininkas ar pats pacientas, už­pildydamas elektroninę Vals­tybinės vaistų kontrolės tarnybos pranešimo for­mą internetu, prisijungus https://vap­ris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv. Taip pat formą galima siųsti el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; paštu ad­resu: Valstybinė vaistų kont­rolės tar­nyba, Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius; nemokamu faksu (8-800) 2-01-31 arba pranešti apie tai nemokamu telefonu (8-800) 7-35-68 (pacientams). 

Daugiau in­for­ma­cijos gali­ma rasti inter­ne­ti­nėje svetai­nėje https://vvkt.lt.

Nuotr. iš asmeninių archyvų

Liepos 27-ąją mokslei­viai, tėvai, mokytojai ir ki­ti svečiai susirinko atsi­svei­kinti su XII laidos abiturien­tais. Šios laidos mokiniai ypatingi tuo, kad jie buvo pirmieji pirmokai, atėję į mo­­kyklą, pakeitusia vidu­rinės statusą į gimnaziją. 

Pasveikinti dvyliktokų atvyko Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Tadas Bartkus bei Pajūrio 710-osios jaunųjų šaulių kuopos vadas Algimantas Dragūnas.

T. Bartkus savivaldybės var­du pasveikino šim­tukininkę Ra­milę Bar­tušytę. Ad­ministra­ci­jos di­rek­torius džiau­­gėsi, kad aukščiausias įvertinimas buvo surinktas svarbiausiame – lietuvių kalbos ir literatūros – egzamine. 

A. Dragūnas gyrė aktyvius gim­nazijos jaunuosius šaulius. Padė­kos buvo įteiktos Da­riui Noreikai, Kęs­tučiui Nemčauskui, Samantai Kova­liovaitei, Da­riui Rupšiui ir Erikai Šiaud­vytytei. Kuopos vadas teigė besididžiuojantis Pajūrio jaunaisiais šauliais, jis itin gyrė D. Noreiką, kuris ne tik įveikė daugybę žygių bei mokymų, bet ir priėmė šaulio priesaiką, taip užtikrindamas savo veik­los tęstinumą. 

XII-osios laidos abiturientai gali didžiuotis ne tik šimtukais ar aktyvia šauliška veikla, bet ir įsitraukimu į visuomeninį gyvenimą, konkursus, menines veiklas. Buvo atrasta, už ką padėkoti, kuo pasidžiaugti, ką prisiminti kiekvienam abiturientui. Pasiekusiems pui­kių akademinių rezultatų įteiktos verslininko Virgilijaus Žygaičio fondo premijos. Gimnazija gali pasigirti ir tuo, jog šiemet brandos atestatai įteikti visiems dvyliktokams. 

Vasariškais lapais ir kriauk­lėmis papuoštoje salėje abiturientai atsisveikino su vieta, kurioje augino savo asmenybes, juokėsi ir verkė, pyko ir atleido. Nuoširdžiausiais žodžiais buvo ištartas „sudie“ mo­kyklai, mokytojams bei drau­gams. 

Emilija POCIŪTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos studentė

AUTORĖS nuotr.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus dalyvauja Lietuvos muziejų asociacijos įgy­ven­dinamoje nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programoje „Tėvynės ieškojimas“, ku­ri skirta Lietuvos Res­publikos atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. 30-mečio sukakčiai paminėti. Šiemet Muziejų kelio tema – „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“. 

Buvusiame Pajūrio Povstanskių dvaro parke vyko poezijos skaitymai. Eiles gamtos ir meilės tematika pristatė Pajūrio miestelio bendruomenės nariai bei svečiai. Tarp pripažintų poetų eilių įsipynė ir vietinių kūrėjų eilėraščiai – savo kūrybą skaitė Birutė Kuizinaitė, Vanda Auškalnienė, Milda Kuizinaitė. Anapilin išėjusių kūrėjų (Aldonos Alijošienės, Juozo Kijausko, Stanislovo Biržiškio) eiles pristatė Edita Merkelienė, Irena Paulienė, Soneta Būdvytienė. Renginyje dalyvavo ir jaunosios kartos atstovės Viltė Gedmontaitė, Izabelė Varnagytė. Pajūrio „Bočių“ bendrijos nariai atliko dainą pagal pajūriškio Stasio Radavičiaus eilėraštį „Daina Pajūriui“, kuriai melodiją sukūrė Algimantas Paulius. 

Popietės dalyviams įteiktos atminimo dovanos – knyga „Vlado Statke­vičiaus su­rinkti Šilalės krašto vietovardžiai“, Pajūrio miestelio bendruomenė padėkos raštais apdovanojo skaitovus. 

Šventės metu skambiomis dainomis džiugino Šilalės kultūros centro moterų ansamblis „Kuplė“ (vadovė Laima Saroč­kienė).

Edita MERKELIENĖ 

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė

Justinos GIEDRAITYTĖS nuotr. 

Sunku nepastebėti trumpėjančių vakarų ir jų atnešamos švelnios rugpjūčio vėsos. Vis dėlto vasara ir jos dovanojama nuotaika dar niekur nesitraukia. 

Praėjusį penktadienį MO muziejaus terasoje baigėsi vienas įdomiausių ir didžiausių Europos ir Lietuvos šokio festivalių „Naujasis Baltijos šokis“. Visoje Lietuvoje rengiamas festivalis praūžė jau 25-ąjį kartą, o jo metu žiūrovai galėjo pamatyti net 14 spektaklių ir beveik pusšimtį pasirodymų, kuriuos ruošė menininkai iš Lietuvos bei įvairių Europos šalių: turėjome svečių iš Lenkijos, Bal­ta­rusijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Por­­tugalijos, Prancūzijos, Švei­ca­rijos, Če­ki­jos. Baigiamajame renginy­je buvo įteik­ta šokio kritikės, knygotyrininkės, socia­linių mokslų daktarės Vi­tos Mo­zū­rai­tės premija – ja šiemet apdovanota choreo­grafė ir šokėja Agnietė Li­si­čins­kaitė. Apie laureatę V. Mozūraitės pre­­mijos komitetas teigia: „Vienas svarbiausių dalykų, neleidžiantis nepamatyti Ag­nie­tės veiklos – jos nerimastingumas, angažavimasis šokiu kalbėti apie šią dieną ir noras keisti ją – tiek šokiu, tiek bendrais projektais su bendraminčiais, tiek akcijomis. (...) Tai tylus pasipriešinimas rutinai, šokis kaip pilietinė drąsa ir nepatogių temų išviešinimas“.

Prasidėjo 13-asis Palangos muzikos festivalis „Pasaulio balsai“. Liepos 31 d. su Vyganto Rekašiaus diriguojamu Pa­langos orkestru įvyko iškilmingas festivalio pradžios koncertas. Jis pradžią davė dar aštuoniems laukiantiems ne mažiau įspūdingiems koncertams, vyksiantiems iki pat rugpjūčio 17 d.

Muzikos vakarai Palangoje rengiami Švč. Mer­gelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje bei Palangos gintaro muziejuje. Koncertai bažnyčioje bus nemokami. Pamatyti festivalio programą galima tinklalapyje palangatic.lt, o bilietus į mokamus koncertus kviečiama nusipirkti tinklalapyje Bilietai.lt.

Kaip jau žinoma, Kaunui suteiktas Eu­ropos kultūros sostinės 2022 vardas. Nors 2022-ieji dar tolokai, meninė ir bendruomenės programa jau prasidėjo – liepos 31 d. Klaipėdos uosto TEMA galerijoje atidaryta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasada. Tai – pirmoji Kauno, kaip Europos kultūros sostinės, ambasada, tačiau ji bus atidaryta ir Vilniuje. Klaipėdoje ambasados atidarymo renginyje pristatytas išties įspūdingas kiekis ruošiamų renginių Kaune bei Kauno rajone – čia vyks per 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, virš 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Žadama, kad visa programa žiūrovams bus pristatyta jau rugsėjį.

Prasideda Šilalės miesto šventės renginiai. Švęsti 488-ąjį gimtadienį šilališkiai kviečiami jau šiandien – Bendruomenių parke vyks šokio spektaklis „Piliakalnių laumės“, ketvirtadienį žiūrovams bus pristatytas naujas Kultūros cent­ro miuziklas „Čardašo karalienė“, visą savaitę skambės Vasaros nakties muzikos fontanas, veiks parodos ir kt. (išsami prog­rama – „Šilalės artojuje“ ir www.silales­artojas.lt).

Kotryna PETRAITYTĖ