Pirmoji koronaviruso banga, pavasarį apėmusi visą pa­saulį, neaplenkė ir mūsų šalies žemės ūkio. Pande­mijos pasekmes pajutę žemdirbiai džiaugiasi, kad jas švelnina valstybės parama. Iš valstybės biudžeto pa­gal­bos su­lau­kė produkcijos tiekėjai, žemdirbiai bei per­dir­bėjai. Be to, tai­koma ne tik finansinė pagalba, bet ir kitos situaciją leng­vinančios priemonės. 

Labiausiai nukentėjo perdirbėjai

Žemės ūkio ministras And­rius Palionis, apžvelgdamas COVID-19 pasekmių lengvinimo priemones žemės ūkyje, yra sakęs, kad blogiausias scenarijus nepasitvirtino – per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą pavyko išvengti itin didelių ekonominių nuosmukių. Žemės ūkiui pagelbėjo ir tai, jog perdirbimo sektorius pirmosios koronaviruso bangos metu atrado racionalius sprendimus ir puikiai susitvarkė su pandemijos iššūkiais bei išvengė viruso protrūkių įmonėse.

Vis tik COVID-19 pasekmių, paveikusių žemės ūkį, neišvengta. Todėl Žemės ūkio ministerijos užduotis buvo padėti įveikti sunkumus, pajamų netektis. Labiausiai nukentėjo perdirbėjai, nes pandemijos laikotarpiu užsidarė nemaža dalis aukštos pridėtinės vertės produktų eksportavimo rinkų. Be to, sumažėjo ir eksportuojamų produktų kainos. Žemės ūkio ministerija informavo, kad Vyriausybė, siekdama sumažinti koronaviruso pasekmes, skyrė 165 mln. eurų paramos ūkininkams bei žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Parama buvo skaičiuota pagal sektorių gamybos pajėgumus, identifikuojant ir kainų kritimo lygį. 

Paramos gavėjų sąrašas – įvairus

Žemės ūkio ministerijos pagalbos patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos mechanizmas, žemės ūkio ministro A. Palionio teigimu, parengtas, diskutuojant ir tariantis su socialiniais part­neriais, maisto gamybos bei perdirbimo pramonės atstovais. Valstybės pagalba skiria­ma pieno ūkiams, galvijų augintojams, kiaušinių, vištienos, kiaulininkystės, daržininkys­tės ūkiams. Į pagalbos gavėjų są­rašą nepapuola tik grūdi­nių augalų augintojai. 

Nema­ža dalis Lietuvos gamin­­to­jų produkcijos, pavyzdžiui, pie­­nas, yra greitos realizacijos pro­duktai. Tad ūkininkai būna įspausti į kampą ir sutinka parduoti savo produkciją už žemesnę kainą. Todėl ir valstybės parama dėl pandemijos pa­sekmių pirmiausia pasiekė pieno gamintojus: už balandžio bei gegužės mėnesių pajamų netektis dėl koronaviruso poveikio jie sulaukė 18,5 mln. Eur. Rugsėjo pabaigoje pieno gamintojus turėtų pasiekti išmokos už vasaros mėnesius – 19,2 mln. Eur. 

Parama neaplenkė ir galvijų laikytojų: už galvijus, parduotus šių metų balandžio–birželio mėn., buvo išmokėta beveik 2,5 mln. Eur. Paraiškos už kitus šios pagalbos teikimo laikotarpius bus renkamos spalio 1–15 d. (už antrąjį pagalbos teikimo laikotarpį) ir gruodžio 1–4 d. (už trečiąjį).  

Už kiaulę – 30 Eur

Laikinoji parama teikiama ir kiaulių augintojams, patyrusiems neigiamą COVID-19 protrūkio poveikį. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems kiaulių laikytojams, 2020 m. balandžio–lapkričio mėn. pardavusiems kiaules bei patyrusiems nuostolių, bus iš dalies kompensuotos prarastos pajamos. Pagalbos dydis atitinkantiems nustatytus reikalavimus – 30 Eur už vieną kiaulę.

Paraiškos pagalbai gauti teikiamos trimis etapais. Pirmasis jau įvyko rugpjūtį, kiti du numatomi spalio ir gruodžio mėn. Paraiškos teikiamos rajono, kuriame registruota kiaulių laikytojo valda, savivaldybei: nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. (įskaitytinai) – už kiaules, parduotas per antrąjį pagalbos teikimo etapą, nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 4 d. (įskaitytinai) – už kiaules, parduotas per trečiąjį pagalbos teikimo etapą.

Paspirtis – lengvatinės paskolos

Žemės ūkio ministerija infor­muoja, kad ūkiams išsilaikyti, pagerinti savo situaciją padeda ir lengvatinės paskolos, joms jau skirta 40 mln. Eur. Šia pagalba gali pasinaudoti kaimo vietovėje veikiantys ūkio subjektai, užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų gamyba, žemės ūkio kooperatyvai (taip pat ir perdirbimui bei prekybai), akvakultūros produktų gamintojai.

Lengvatinės paskolos teikiamos iki trejų metų, o jų palūkanos – tik nuo 0,1 proc. vienų metų laikotarpiui mažoms įmonėms ir iki 0,69 proc. trejiems metams didelėms įmonėms. 

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas skelbia, kad jau galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios bus teikiamos iki gruodžio 31 d. per atrinktus finansų tarpininkus. Pagrindinis kriterijus, norint gauti lengvatinę paskolą, – paramos prašantys subjektai praėjusių metų gruodžio 31 d. neturėtų būti laikomi patiriančiais sunkumų. O tie, kurių pajamos krito dėl pandemijos ir jie susidūrė su likvidumo problemomis, galės kreiptis į Žemės ūkio paskolų garantijų fondo šiuo metu atrenkamus finansų tarpininkus ir gauti lengvatinę paskolą iki 1 mln. Eur. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, atliekant vertinimą, ūkio subjektai nurodė, jog paskolos poreikis galėtų siekti 200 tūkst. Eur. Kreipiantis dėl paskolos, ūkio sub­jektai turi užpildyti paraišką ir aiškiai nurodyti, kokioms reik­mėms jie skolinasi, ar tai būtų darbo užmokesčio apmokėjimas, ar trumpalaikio turto įsigijimas, ar kitos apyvartinės lėšos. 

Gali kreiptis dėl vienkartinės išmokos

Švelnindama karantino padarinius, Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dir­bantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyventojams bei neįgaliesiems, bet iki šiol smulkieji ūkininkai negalėjo pasinaudoti jokia paramos forma. 

Dar vasarą Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta skirti vienkartinę arba periodinę 200 Eur išmoką smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, jeigu jie Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu atitiks įstatyme nustatytas sąlygas. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad smulkieji ūkininkai, kurių ūkis iki 4 EDV, jau gali kreiptis vienkartinės arba periodinės išmokos už karantino laikotarpį. Prašymus bus galima pildyti iki gruodžio 11 d. Dėl išmokų reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o išmokėtos jos bus iki šių metų pabaigos.

Supaprastintos priemonės

Lengvatinės paskolos ir finan­sinė parama – ne vienintelė valstybės pagalba švelninant  pandemijos pasekmes. Buvo taikoma ir kitokių lengvatų. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir žemdirbiams kylančias problemas, parengė paramos, teikiamos pagal Kaimo plėtros programą, supaprastinimus dėl COVID-19 grėsmių bei pasekmių mažinimo. Šie supaprastinimai labai svarbūs visiems, besinaudojantiems šios programos priemonių parama. 

Daugelis pakeitimų yra susiję su administravimu: sumažinta patikrų, projektų, kurie yra baigti ir jau pervesti pinigai, fizinės patikros nukeltos vėlesniam laikui, taip pat iki 80 proc. padidinti avansiniai išmokėjimai, taikomi papildomi šaukimai ir kaimo plėtros programai, ir verslo pradžiai kaimo vietovėse.

Programoje – nauja priemonė

Rugsėjo pradžioje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendini­mo stebėsenos komitetas pritarė KPP papildymui nauja priemone – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Perskirsčius programos biudžetą, naujai priemonei įgyvendinti skirta 33,1 mln. Eur. 

Naujos KPP priemonės tikslas – padėti COVID-19 krizės paveiktiems ūkininkams, fiziniams asmenims, mažoms ir labai mažoms įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą kaimo vietovėje. Jų ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis. Priemone siekiama prisidėti prie  Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialo išsaugojimo.

Keliaujant ieškoti miško gėrybių, patartina nenutolti nuo pažįstamų vietų, elgtis atsakingai, turėti įkrautą mobiliojo ryšio telefoną, prožektorių ar švilpuką – šios priemonės gali praversti pasiklydus. Tačiau kartais grybaujant su kompanija ir vartojant alkoholinius gėrimus, liekama ne tik be grybų, bet ir ne visi draugai kartu grįžta. Taip nutiko grybautojų trijulei Šilalės rajone.

„Šilalės artojo“ inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad Lietuvos gyventojai pri­pažįsta ligų pre­vencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, naudą bei aktyviai jomis naudojasi. Tą rodo naujausias informuotumo ir įsitraukimo į ligų prevencijos prog­ramas tyrimas, kurį atliko rinkos bei visuomenės nuo­monės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

Sveikatos apsaugos ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. rajono gyventojų nau­jagimiams savivaldybė skirs vienkartinę 250 eurų iš­mo­ką. Nors šis savivaldybės tarybos politikų sprendimas labai geras ir ilgai lauktas, jį priimant neapsieita be intrigų ir vienas kito žeminimo. Dar labiau šokiruoja tai, jog užgauliojimų iniciatorius yra rajono meras Algirdas Meiženis. Toks aukščiausio rajono politiko elgesys perša mintį, kad gyventojams pa­lankius sprendimus „gali“ siū­lyti tik vienintelės partijos atstovai, visi kiti turėtų patylėti, nes dabar „ne jų laikas“...

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71

Jau skelbta, kad nuo rugsėjo 4-osios dėl koronaviruso grėsmės Šilalė pateko tarp vienuolikos šalies rajonų, kurie įvardijami kaip didelės rizikos, nes per pastarąsias dvi savaites buvo fiksuotas aukštesnis nei kitose Lietuvos savivaldybėse sergamumo COVID-19 rodiklis. Į baimę ir nerimą keliantį sąrašą patekome dėl formalių skaičiavimų, tačiau tokie duomenys žmonėms kelia įvairiausių spėlionių, kur plinta infekcija. Viena iš versijų – ligą visuomenėje neva platina iš Tauragės rajo­ne dislokuoto bataliono į Pajūrį pervežti koronavirusu su­sirgę šauktiniai. Bet Pajūryje dislokuoto brigados generolo Motiejaus Pe­čiu­lionio artilerijos bataliono vadai garantuoja, kad grėsmės visuomenei nėra.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

D. BARSIO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71

Gyvūnų gelbėjimo akcija šią savaitę pasiekė ir Šilalę: kelias dienas prie 70-metės moters sodybos Jucaičiuose budėjo savanorių komanda iš Klaipėdos. Juos iškvietė kaimo gyventojai, neapsikentę nuolatinio šunų lojimo ir iš sodybos sklindančio nemalonaus kvapo. Šiaip ne taip pavykus gražiuoju susitarti, jucaitiškė sutiko atiduoti 10 šunų, tačiau gali būti, jog ne mažiau jų dar liko sodyboje. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71

Drąsiai galima sakyti, kad dialogas tarp šios kadencijos mūsų rajono valdžios ir vers­lo atstovų nevyksta. Ir nors ankstyvą pavasarį „Šilalės artojo” iniciatyva surengta verslininkų, rajono vadovų bei įvairių sričių ekspertų diskusija teikė vilčių, jog „ledai” galbūt pajudės, per ge­rą pusmetį į priekį niekas nepasistūmėjo. Kaip ir iki šiol, savivaldybė nesitaria ir nebendrauja su tais, kurie biu­džetui uždirba pinigus, o vers­lininkams trūksta informacijos, kokios paramos jie galėtų tikėtis.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70

Sakoma, kad savi marškiniai arčiau kūno. Todėl žmo­nėms rūpi ne tik Aleksejaus Navalno apnuodijimo pe­ripetijos, Aleksandro Lukašenkos represijos ar Do­nal­do Trumpo retorikos šuoliai, o ir savi reikalai: kaip rajone ar miestelyje sekasi gintis nuo koronaviruso, kada keli­ninkai pataisys rudens darganų apgadintą žvyrkelį, ko­kią ir kada gaus išmoką, dar – ką rinks į Seimą spalio 11-ąją. Tai štai apie tuos „marškinius“ platesne prasme. 

Praėjusią savaitę įvyko Pre­zidento Gitano Nausėdos inicijuotas kasmetinis Regionų forumas. Prezidentūroje ir Val­dovų rūmuose dvi dienas bu­vo aptarinėjami svarbiausi regionų politikos, savivaldos plėtros ir savarankišku­mo stip­rinimo klausimai. Pag­rin­di­niu jo akcentu tapo programos „Kurk Lietuvai” projekto dalyvių parengtas savivaldy­bių savarankiškumo stiprinimo priemonių planas. Antrą dieną Ekonominio bendradar­biavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos skyriaus vadovas, decentralizacijos eks­pertas Hansjörgas Blö­chli­geris skaitė pranešimą „Sėk­mingos decentralizacijos ke­lias“, diskutavo ekspertai.

„Kurk Lietuvoje“ atliko 55 sa­vivaldybių tyrimą, kurio pag­­rin­dinė išvada – suteikti savivaldai didesnį savarankiškumą, ypač finansinį. Šito pageidavo forume kalbėję rajonų merai ir centrinių institucijų atstovai. Vidaus reikalų vicemi­nistras Tautvydas Ta­mu­levičius pabrėžė, kad, nors regionų socialiniai bei ekonominiai netolygumai yra dideli, savivalda reikia daugiau pasitikėti. „Centrinė valdžia ir jos institucijos yra ekspertinės, turi kompetencijų, bet jos veikia čia, Vilniuje. Kontrolė turi išlikti, bet atsakomybė turi būti regionuose“, – pažymėjo T. Tamulevičius.

Pasak jo, savivaldybės turi kokybiškai bendradarbiauti, o ne tik konkuruoti tarpusa­vy­je. Dažnai jos elgiasi kaip gyvenimo pamokytas ūkininkas: prašyk daugiau – gausi mažiau, bet vis tiek ne minimumą. Taip gudraudamos, rajonų tarybos verčiasi per galvą, kurdamos bei tvirtindamos nerealias projektų sąmatas, kitaip sakant, plaudamos pinigus, kurie kartais nusėda lyg tas vanduo į smėlį...

Tai patvirtino, tiesa, senokai (2015 m.), Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos prevencijos specialistų Panevėžio miesto ir Pasvalio rajono savivaldybėse atliktas tyrimas dėl lėšų skyrimo nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti tvarkų. Pareigūnai nustatė, kad jose nebuvo įtvirtinta, kokią projekto dalį gali finansuoti savivaldybė, o kiek turi prisidėti projekto vykdytojas, t. y. neaišku, kokią didžiausią sumą projektui gali skirti savivaldybė. Be to, šiose savivaldybėse stokota viešumo: neskelbiama informacija apie atliktus darbus įgyvendinant projektus.

Štai todėl centrinė valdžia, vengdama galimo lėšų švaistymo, viską griebia į savo rankas. Kaip forume sakė „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Do­vilė Sujetaitė, „Lietuva yra vie­na labiausiai centralizuotų šalių Europos ekonomikos ir bendradarbiavimo organiza­cijoje, taip pat pagal šį rodik­lį ji yra žemiau Europos Sąjun­gos šalių vidurkio“.

Lietuvos savivaldybių asociacijai vadovaujantis Jonavos rajono meras Mindaugas Sin­kevičius prašė Prezidento ir Seimo paramos, keičiant Fis­ka­linės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir Biu­džeto sandaros įstatymą.

Tiesą sakant, daugelis forume dalyvavusių merų dideliu optimizmu netryško: konferencijos, pasitarimai, forumai praeis, ir viskas liks kaip buvę. Dažnai centrinės institucijos nemato ir nenori matyti, kuo gyvena savivalda, kuri yra arčiausiai žmonių. Tik artėjant rinkimams politikai staiga susirūpina būsimu rinkėju ir papila saldžių pažadų. 

Iš savo patyrimo: prieš trejus metus, švęsdami mano gimtojo Balbieriškio (Prienų r.) 515-ąsias įkūrimo metines, surengėme konferenciją apie mažų Lietuvos miestelių ateitį, regionų stiprinimą, paslaugas kaimo gyventojams. Tuo­­met girdėjosi prognozių, kad, kaip rašė žinomas ekonomistas Rai­mondas Kuodis, Lietuvoje teliks vos 2,5 didesnių miestų, o rajono centrai, juo labiau – mažesni miesteliai, jeigu nebus suteikta daugiau įgaliojimų ir veiksmų laisvės savivaldybėms, virs pavienėmis ištuštėjusiomis gyvenvietėmis. Priėmėme rezoliuciją, patvirtinome ją atviru balsa­vimu miestelio gyventojų šven­tėje, išsiuntinėjome valstybės va­dovams, Seimui. Tyla. Per tre­jus metus net atsakymo nie­kas nesiteikė atsiųsti... Tad iš kur semtis to optimizmo?

Česlovas IŠKAUSKAS