Vyresnio amžiaus žmonėms internetas tampa kasdieninio gyvenimo dalimi. Bibliotekos, turėdamos glaudų ryšį su vietine bendruomene ir technines galimybes, taip pat turi geras sąlygas paskatinti gyventojus aktyviau naudotis kompiuterių ir interneto galimybėmis kūrybiniams sumanymams įgyvendinti bei problemoms spręsti įvairiose gyvenimo sferose.

Net ir neturėdami kompiuterio namuose, gyventojai gali prisijungti prie virtualaus pasaulinio tinklo ir nemokamai gauti naudojimosi juo mokymus ir (ar) konsultacijas – tam atviros visos šalies viešosios bibliotekos įvairiuose miestuose bei miesteliuose. Tačiau atverdami interneto galimybes, bib­liotekų darbuotojai kartu įspėja – vir­tualioje erdvėje būtina elg­tis saugiai ir žinoti tam tikras taisykles.

Lietuvos bibliotekose organizuojami renginiai ir projektai šiemet kaip reikiant įsibėgėjo – vasara suteikė daugiau galimybių renginius organizuoti lauke, gryname ore. Pavyzdžiui, programos „Draugiškas internetas“ iniciatyva „Saugus internete ir vasarą!“ sėkmingai nuvilnijo per Lietuvą, atkreipdama dėmesį į pavojus, kurie gali kilti naršant internete.

Saugumas internete – aktuali pokalbių tema

Apie kibernetinį saugumą su senjorais vietos bibliotekose daug kalbėjo ir programos „Prisijungusi Lietuva“ įgyvendintojai, siekiantys sukurti efektyvią, saugią bei atsakingą skaitmeninę bendruomenę.

„Renginiuose ir mokymuose dalyvaujantys senjorai šiuolaikines technologijas vertina įtariai, bijo suklysti. Tad kalbėti apie kibernetinį saugumą stengiamės jiems suprantama kalba ir pavyzdžiais, kad lankytojai suvoktų, jog internetas – tai tik įrankis. Šiek tiek praktikos bei lengvai įsimenamų patarimų, ir žmogus išmoksta pagrindines saugumo taisykles – daugiau nebebijo naudotis internetu“, – teigia Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos inovacijų ir mokymo centro vedėja Virginija Liutikaitė.

Ji pasakoja, kad lankytojai greitai perpranta, kokie turi būti saugūs ir lengviau įsimenami slaptažodžiai.

Aktyviai diskutuojama, kokios informacijos internete geriau neskelbti.

„Žmonės dalijasi patirtimi ir tuo pat metu mokosi“, – pastebi V. Liutikaitė.

Daugiausiai klausimų – dėl elektroninės bankininkystės

Anot pašnekovės, bibliotekose žmonės išmoksta naudotis elektroniniais valdžios vartais, internetine prekyba ar elektronine bankininkyste. Prisijungus prie pažangių informacijos ir ryšių technologijų, pagerėja gyvenimo kokybė, atsiranda galimybė veiksmingiau pasirūpinti savo gerovės ugdymu bei socia­linių reikmių trūkumų šalinimu.

Tačiau programų dalyviams visada primenama, jog net elektroniniu paštu reikia naudotis saugiai, nes jis gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiu arba taikiniu.

„Žinoma, daugiausiai klausimų sulaukiame dėl elektroninės bankininkystės. Juk internetu pasiekiamose sąskaitose žmonės laiko savo santaupas, gauna įplaukų. Jie nori, kad pinigų pervedimai būtų maksimaliai apsaugoti“, – pabrėžia V. Liutikaitė.

Suteikia vertingų patarimų

Bibliotekų lankytojus mokantys bibliotekų darbuotojai remiasi kibernetinio saugumo ekspertų rekomendacijomis.

Norint saugiau naudotis elektronine bankininkyste jie pataria:

• atkreipti dėmesį į nuorodos adresą lango viršuje. Jis turi prasidėti raidėmis https://. Tokia svetainės adreso pradžia rodo, jog duomenys perduodami užtikrinant aukštesnį saugumo lygį;

• jokiu būdu neatskleisti savo prisijungimo duomenų kitiems asmenims. Slaptažodžius ir PIN kodus saugoti galvoje. Mat, pavyzdžiui, ant lapelio užrašytu ir neapdairiai paliktu slaptažodžiu gali pasinaudoti piktavaliai; 

• įsidėmėti, kad policijos, „Sodros“, mokesčių inspekcijos ar banko atstovai niekada neskambina ir nesiunčia elektroninių laiškų, prašydami pateikti internetinės bankininkystės slaptažodžius ar prisijungimo kodus;

• niekada nespausti nuorodų į banko tinklalapį, jeigu jos yra atsiunčiamos elektroniniu paštu;
• geriausia prie elektroninės bankininkystės jungtis atidarius naują naršyklės langą.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos informacinių tech­nologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė sako, kad mokantis internetu saugiai tvarkyti reikalus svarbiausia yra drąsiai klausti.

Be to, pašnekovė bibliotekos lankytojams visada primena, jog kiekvienas iš jų turi dvi tapatybes – internetinę ir gyvąją.

„Kaip mes elgiamės ir rūpi­namės savo saugumu gyvai, taip turime elgtis ir rūpintis savimi internete. Realiame gyvenime niekada nepaliekame atvirų, atrakintų durų, ne­sidalijame su kitais, svetimais asmenimis savo pasu, banko ar tapatybės kortelėmis“, – sako J. Baltrimienė.

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija:

8–8.45 val. – klasės auklėtojo valandėlė paskirtame kabinete.

8.55 val. – 79-osios laidos abiturientų eisena aplink gimnaziją.

9 val. – šventė gimnazijos kiemelyje.

10 val. – veiklos auklėtojų kabinetuose.

Visų mokinių, mokytojų ir šventės svečių prašoma laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugines kaukes.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija:

Rugsėjo 1 d. bendrų šventinių renginių neorganizuojama.

Mokslo metų pradžios šventės vyks klasėse su klasių auklėtojais nuo 9 iki 11 val.

Mokinių vežimo grafikas paskelbtas gimnazijos interneto svetainėje.

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija:

9 val. – šv. Mišios Kvėdarnos bažnyčioje.

10 val. – Mokslo metų pradžios šventė gimnazijoje.

10.30 val. – Klasės auklėtojo/mokytojo pamoka.

Šventės metu privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus 1 m atstumo bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos Pajūralio skyrius:

10.30 val. – Mokytojo pirmoji pamoka.

11 val. – Mokslo metų pradžios šventė kiemelyje.

Šventės metu privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus 1 m atstumo bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija:

8 val. – pirmoji pamoka su klasių auklėtojais.

9 val. – Mokslo metų pradžios šventė gimnazijos kieme.

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija:

8 val. – susitikimas su klasių auklėtojais gimnazijos kieme.

9 val. – šv. Mišios Pajūrio bažnyčioje (dalyvaus 1–4 klasių ir 12 klasės mokiniai).

10 val. – Mokslo ir žinių dienos šventė gimnazijos kiemelyje (klasėms numatomos atskiros erdvės).

11 val. – Pirmoji pamoka su klasių auklėtojais.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija:

8 val. – mokinių susitikimas su klasių vadovais paskirtuose kabinetuose. (Tėvai vaikus palydi tik iki mokyklos durų, į patalpas įeiti draudžiama, išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokinių tėvams, kurie gali palydėti vaikus į klases dėvėdami apsaugines kaukes ir laikydamiesi saugaus atstumo).

8.05 val. – klasių vadovai kartu su mokiniais klasėse klausosi šventinės radijo transliacijos.

8.20 val. – po radijo transliacijos šventinių pasveikinimų galima tęsti savo individualias veiklas klasėse, tačiau rekomenduojama eiti į lauką.

Pastaba. Priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokiniai renkasi pradinių klasių korpuso pastate Kovo 11-osios g., 18, 2–8 klasių mokiniai – pagrindiniame pastate Dionizo Poškos g. 24.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos Upynos skyrius:

9 val. – mokinių susitikimas su klasių vadovais paskirtuose kabinetuose.

10 val. – Mokslo metų pradžios šventė mokyklos kieme.

Šilalės suaugusiųjų mokykla:

9 val. – Pirmoji pamoka su klasių auklėtojais specialių klasių ir jaunimo klasių mokiniais.

Šilalės r. Obelyno pagrindinė mokykla:

8.30 val. – mokinių ir mokytojų pasveikinimas mokyklos kiemelyje prie pagrindinio įėjimo.
9 val. – mokiniai kviečiami į klases su klasės auklėtojais.
Renginio metu visi turi laikytis visų saugos reikalavimų.

Kvėdarnos darželis „Saulutė“:

Rugsėjo 1 d., 8.30 val. vaikai renkasi darželio kieme.

Šilalės lopšelis-darželis „Žiogelis“:

7.30 – 8.30 val. – vaikų priėmimas.

9 val. – 10 val. – šventinis rytmetis grupėse „Sveikas, darželi!”

Nuo 10 val. lopšelio-darželio teritorijoje viduriniųjų ir vyresniųjų grupių ugdytiniams (pagal iš anksto sudarytą grafiką) bus organizuojamos šventinės estafetės gryname ore.

Šilalės rajono savivaldybės informacija

Kvėdarnos miestelio šventė susijusi su Šv. Baltramiejaus atlaidais, ji užbaigia visus vasaros renginius.

Vakaro programa buvo skirta miestelio 691-ojo gimtadienio ir Pauliaus Širvio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Muzikos ir poezijos kameriniame vakare „Skambantys sielos miražai“ dalyvavo mėgėjų meno kolektyvai iš Žemaitijos regiono (Šilalės kultūros centro kolektyvai – ansamblis „Kuplė“ ir moterų duetas; Žadeikių laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Žarija“, Kaltinėnų kultūros namų moterų vokalinis ansamblis „Versmė“ ir liaudiškos muzikos kapela, Kvėdarnos kultūros namų folklorinis ansamblis „Volungė“ ir moterų vokalinis ansamblis „Allegro“) bei Rietavo savivaldybės kultūros centro Daugėdų filialo vokalinis ansamblis „Gairina“, Šilutės laisvalaikio ir pramogų centro mišrus kamerinis ansamblis „Vox Libri“, Plungės rajono savivaldybės Kulių kultūros centro Stalgėnų kultūros namų kaimo kapela „Sodžius“.

Kolektyvų atliekami vokaliniai bei dainuojamosios poezijos kūriniai, apipinti P. Širvio eilėmis, vedė vingiuotais poeto gyvenimo takais. Daugelis išgirdo negirdėtų faktų apie poeto gyvenimo vingius bei išgyvenimus.

Po renginio visi klausėsi Manto ir Aušros koncerto.

Sekmadienio rytą kvėdarniškiai bei miestelio svečiai rinkosi į Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, kur buvo švenčiami Šv. Baltramiejaus atlaidai. Šv. Mišias aukojo svečias kunigas iš Romos Audrius Undraitis, bažnyčios chorui talkino pučiamųjų trio iš Šilalės. Po šv. Mišių susirinkusieji buvo pakviesti pasilikti agapėje ir pasiklausyti ansamblio „Padkava“ koncerto. Šventoriuje veikė fotografijų paroda, kurioje užfiksuoti Kvėdarnos parapijos praeitų jubiliejinių metų atlaidų akimirkos.

Šventės baigėsi su gandrų išskridimu, su vasaros paskutiniais akordais ir su ilgai lauktu lietumi.

Kvėdarnos kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė

Aldutė RIMKIENĖ

Albino RIMKAUS ir Pauliaus SKURDELIO nuotr.

Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso įregistruota 85228 ūkininkų ūkiai, vidutinis ūkio dydis – 15,44 hektaro. Maždaug pusės ūkių metinės pajamos siekia tik iki 4 tūkst. Eur. 5 proc. stambiausių Lietuvos ūkių atitenka apie 50 proc. Europos Sąjungos paramos. Mūsų rajone įregistruoti 3246 ūkiai, vidutinis dydis – 12,29 ha. Beveik trečdalį rajono ūkių (1183) užima 1–5 ha, 739 ūkių dydis – 5–10 ha, 623 – 10–20 ha. Labai stambių ūkių (virš 500 ha) mūsų rajone nėra registruota, 300–500 ha užima tik 3 ūkiai. Iki liepos 1 d. rajone įregist­ruoti 42 nauji ūkiai, išregist­ruota net 792, išregistravimo stadijoje – 262 ūkiai.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.65

Varginančios karščių bangos bei tiesioginiai saulės spin­duliai pavojingi ne tik dėl žalingų ultravioletinių spin­dulių. Buvimas saulėkaitoje nepridengta galva ar tie­siog labai aukštoje temperatūroje neretai sukelia saulės arba šilumos smūgį, kurių simptomai yra labai panašūs.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.65

Arti dvidešimto amžiaus vidurio didelėje Europos dalyje įsigalėjo komunizmas ir nacizmas. Komunis­tai skelbė pasaulinę klasių kovą, tad Rusijoje teroristiniam bolševikų sparnui užgrobus valdžią, prasidėjo priešiškos visuomenės naikinimas. Galutiniame rezultate turėjo likti dvi „draugiškos“ – darbininkų ir vals­tiečių – klasės bei negausi griežtai kontroliuojama inteligentijos grupelė. Nacizmas siekė, kad vyktų pa­saulinė rasių kova, tad pradėjo naikinti žmones rasiniu pagrindu, tikslu įtvirtinti tariamai pranašesnes rases. Tiek viena, tiek kita ideologija nepripažino laisvos visuomenės, žmonių apsisprendimo, demokratinio valdymo, sukarino valstybes, okupavo kitų valstybių teritorijas.

Nacių lyderis Vo­kietijoje Adolfas Hit­leris žavėjosi kai kuriais Sovietų sąjungos komunis­tų diktatoriaus Jo­sifo Stalino valdymo bruožais, pavyzdžiui, jo sukurta priverstinio darbo ir įkalinimo stovyklų sistema. 

Įsitvirtinę reži­mai 1939 m. rugpjūčio 23 d. Mask­voje pasirašė drau­gystės, vieni kitų nepuolimo sutartis bei slaptus įtakos zonų susitarimus. Nacių ir sovietų užsienio reikalų ministrai tarp Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, dalies Ru­­munijos tarsi juodąjį kaspiną nubrėžė liniją. Jo­a­chimo fon Ri­bent­ro­po ir Viačeslavo Mo­lotovo parašai ant slaptų proto­kolų reiškė, jog minėtų valstybių pasaulio žemėlapyje nebūtų. 

Suo­kalbininkai veikė greitai – po savaitės, kuomet vaikai turėjo pradėti eiti į mokyklą, ant Lenkijos miestų ir miestelių ėmė kristi nacių bombos. Po poros savaičių iš rytų pusės Lenkijai smogė So­vietų sąjunga, po kelių mėnesių už­puolusi ir Suomiją. Įsibėgėjo Antrasis pasaulinis karas, kuriame Sovietų sąjunga – nacių sąjungininkė, o centre – tautų genocidas.

Virš Europos plačiai išskleidė sparnus nacizmas ir komunizmas: 1940 m. birželio viduryje A. Hit­lerio tankai važinėjo Paryžiuje, J. Sta­lino kariauna, remdamasi slaptais susitarimais, okupavo Lietuvą, Lat­viją, Estiją. Sugriautas valstybingumas, prasidėjo gyventojų suiminėjimai, po metų – ir žiaurūs trėmimai. Kuomet apsisukę naciai užpuolė sovietus, Lietuvoje prasidėjo nacių okupacija, masiškai liejosi bendrapiliečių žydų kraujas, Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis pareiškė, jog eitų į sąjungą su pačiu velniu, kad tik nugalėtų Hitlerį, ėmė formuotis antihitlerinė koalicija.

Po šešerių metų ir vienos dienos karas baigėsi nacių bei jų sąjungininkų sutriuškinimu. Lietuvoje – antroji sovietų okupacija, atsinaujinusios represijos, trėmimai į atšiaurius SSRS kraštus, partizanų kovos prieš okupantų valdžią. Atsitvėręs geležine uždanga nuo laisvo pasaulio, režimas lyg ir su­švelnėjo po J. Stalino mirties 1953 m. Į JAV pabėgusi diktatoriaus duktė (žmona nusišovė anksčiau) Svetlana Alilujeva apie gyvenimą SSRS laiške vaikams rašo:  „Viena ranka mes siekiame pagauti patį Mėnulį, o kita esame priversti kasti bulves tuo pačiu būdu, kaip tai darėme prieš šimtą metų“.

Komunizmo kūrimas, prasidėjęs Ru­sijoje 1917 m. maisto kortelėmis, baigėsi 1989-aisiais, kompartijai netekus vadovaujančio vaidmens. Tais pačiais metais SSRS liaudies deputatų su­važiavimas paviešintus Ribentropo-Mo­­lotovo susitarimus pripažino negaliojančiais ir niekiniais, o rugpjūčio 23 d. apie 2 milijonus Lietuvos, Lat­vijos bei Estijos gyventojų sustojo į Bal­tijos kelią, taikų protestą prieš oku­paciją. Iš minėtų slaptų susitarimų išplaukė Lie­tuvos bei kitų valstybių aneksija, žalos atlyginimas, gyvenimo kokybė. 

Tūkstantis jeigu. Ko galėjo nebūti, jei nebūtų buvę Lietuvoje vadinamos Juodojo kaspino dienos? Jeigu SSRS būtų nėjusi į sandėrį su naciais, o stojusi į antihitlerinę koaliciją, galėjo:

• būti sutramdyta nacių Vokietija;
• nebūti užpulta Lenkija;
• nebūti Baltijos šalių sovietinės okupacijos, represijų, trėmimų, vėliau sekusio partizaninio karo;
• nebūti nacių okupacijos ir masinių Lietuvos bei kitų šalių žydų tautybės piliečių masinių žudynių, terpės sąskaitų suvedinėjimui;
• būti išsaugotas ir Šilalės krašto ekonominis, kultūrinis potencialas, miestelių koloritas dėl gausios žydų bendruomenės galbūt būtų turėjęs Viduržemio jūros aromatą...

Lieka dar daugybė „galėjo“, tačiau istorija abejinga visiems „jeigu“...

* * *

Kodėl įvyko Baltijos kelias?

1940 m. Baltijos šalis okupa­vo Ta­rybų sąjunga, iš anksto dėl to susitarusi su nacistine Vokie­ti­ja. Susitarimas slapta pasirašytas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Mask­vo­­je. Šis dokumentas vadinamas Hit­­lerio-Stalino paktu arba Mo­­lo­­­to­vo-Ribentropo paktu (pagal pasirašiusių asmenų pavardes: TSRS užsienio reikalų minist­ras Via­čes­la­vas Molotovas ir Vo­kie­­tijos užsienio reikalų ministras Joa­chimas fon Ribentropas).

1980 m. pabaigoje Molotovo-Ri­bentropo pakto pasekmės Baltijos šalyse vis dar buvo smarkiai jaučiamos. Okupacija tęsėsi, o TSRS nepripažino pakto egzistavimo ir toliau tvirtino, jog Baltijos šalys į Ta­rybų sąjungą įstojusios savo no­ru. 1989 m. rugpjūčio 23 d., per Mo­lotovo-Ribentropo pakto pasi­ra­šy­mo 50-ąsias metines, trijų Bal­­ti­jos šalių gyventojai pareikalavo slap­tą pakto protokolą pripažinti vie­šai ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.

* * *

Kaip įvyko Baltijos kelias?

1989 m. rugpjūčio 23 d., 19 val., daugiau nei du milijonai Baltijos ša­lių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje.

Akcija subūrė apie 700 tūkst. žmonių Estijoje, 500 tūkst. – Latvijoje ir 1 mln. – Lie­tuvoje. Solidarumo mi­­tingai Baltijos keliui palaikyti vyko ir Berlyne, Le­nin­grade, Maskvoje, Mel­­burne, Stokholme, Tbi­lisyje, To­­ron­te ir kitur pasau­lyje.

Arūnas MIKALAUSKAS,

istorijos mokytojas

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Didžiulės policijos pareigūnų pajėgos ir gyventojų pagalba padėjo kriminalistams užčiuopti Kvėdarnoje įvykdyto itin žiauraus nusikaltimo siūlo galą. Praėjus savaitei po kraupaus nusikaltimo, kai paupyje buvo rasta pasmaugta 4 vaikų motina, sulaikyta 40-metė įtariamoji, teismas jai paskyrė maksimalaus dydžio kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Daiva BARTKIENĖ

Policijos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.65

Aldonos ir Algimanto Pryšmantų sodyba Burkėnų kaime iš visų pusių apsupta miškų bei krūmynų. Tai – Aldonos tėviškė. Kadaise čia buvo nemažas ūkis, bet išsidalijus Aldonai priklauso apie 8 hektarus žemės. Iš jos tik 5 ha yra dirbamos, o likusi – miškelis, krūmynai, skardžiai. Tad, žinoma, tokiame plote didelės stambių gyvulių bandos neišlaikysi. Pryšmantai turi vieną karvę, pardavimui peni kelis jautukus.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.64