Nenašias, sunkiai įdirbamas žemes turintys ūkininkai, pasinaudoję parama, gali jas apželdinti mišku. Antrojo etapo paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miš­ko veisimas“ priimamos iki lapkričio 16 d. Iš viso šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 eurai. Kaip ir anksčiau, pa­raiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu: https://zumis.lt.

Išeitis turintiems nenašias žemes

Šia KPP parama Akmenės rajone, Ventoje gyvenantis ūki­ninkas, auginantis šaltalankius ir laikantis nemažai bičių, Aleksandras Deimontas pasinaudojo nebe pirmą kartą. Pirmą sykį prieš keliolika metų mišku jis apželdino 2 hektarus Šiaulių rajone. 

„Ir teisingai padariau. Žemė ten yra prasta, siūliau išsinuomoti tai vienam, tai kitam ūki­ninkui – niekas nenorėjo. Pa­galvojau, na, kur aš pats ten plaksiuosi taip toli nuo namų, ar nusipelniau tiek vargti. Ma­žeikių urėdijoje esu dirbęs eiguliu, miškai man visa­da buvo ir yra prie širdies, pamaniau, tegul žaliuoja, apylinkes puošia“, – teigė jis. 

O pagal KPP gavęs beveik 8 tūkst. Eur išmoką, Alek­sandras 4 hektarus miško pasisodino arčiau namų, Šiau­dinės kaime. Šiame jo miške vyrauja beržai, ant kalniuko stiepiasi viena kita eglė. Jei kokią neplanuoto medžio sėk­lą vėjai ir atneš – tebūnie. 

Anot pašnekovo, nebūna taip, kad apsodinai plotą mišku ir nuėjai, ir ramiai sau gyveni. Miškus būtina nuolat prižiūrėti – valy­ti, šviesinti: juk ir žolė per daug užželia, ir žvėrys „iškadų“ pri­daro. 

Įkainiai padidinti

Šių metų liepą buvo patvirtinti didesni įkainiai už įveisto miško plotą, atsižvelgiant į medžių rūšis, taip pat patvirtintos didesnės kasmetinės išmokos už miško priežiūrą, apsaugą bei ugdymą. Miško veisimo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi 2020 (ir vėlesniais) metais pateiktoms paramos paraiškoms. Įveisto miško priežiū­ros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi už 2020 (ir vėlesnius) metus mokamoms kasmetinėms kom­pensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paramos paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos. Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 m. fiziniai asmenys, jeigu žemė, kurią ketina apželdinti mišku, jiems priklauso nuosavybės teise. Taip pat paramos gali prašyti savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise. 

Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompen­sacinė išmoka), įveisto miš­ko priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 m. mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 m.), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Žel­di­nant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 m., parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Savaime mišku apaugusioje žemėje, kai jos papildomai želdinti nereikia, miško įvei­simo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos bei ugdymo išmoka mokama, jeigu žėlinių vidutinis amžius – iki 5 m.

Kiek balų ir už ką

Miško veisimo projektai vertinami, skiriant balus už atitiktį veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos. 

Visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai bei ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), – skiriama 20 balų; daugiau kaip 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, – 15 balų; miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – 15 balų; visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – taip pat 15 balų; miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – 10 balų.

Jeigu pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo – 15 balų, jeigu juridinis asmuo – 10 balų. 

Jeigu veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigo­ji­mų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m.

programos pla­no priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lie­tu­vos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „In­ves­ticijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ – skiriami 5 balai.

Jeigu pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys – taip pat 5 balai.

Dariaus ŠYPALIO nuotr.

Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ teikimas. Tai – nauja KPP veiklos sritis, paraiškos šiemet renkamos antrą kartą. Vis tik norinčiųjų pasinaudoti parama netrūksta – preliminariais duomenimis, pateiktos 82 paraiškos. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konf­liktus spręsti taikiai ir humaniškai. 

Skepticizmą įveiks parama

GAA „Baltijos vilkas“ tary­bos pirmininkas A. Lauri­na­vi­čius sako, kad džiaugiasi ūkininkams teikiama parama, ir viliasi, jog pareiškėjų ateityje daugės. 

„Bendra tendencija nėra pa­lanki – vyrauja skepticizmas, žmonės nepasitiki siūlomomis priemonėmis. Labai dažnai suklaidina medžiotojai, tei­giantys, kad nuo vilkų neapsaugos niekas. O kai paklausiame jų, kokias priemones išmėgino, sulaukiame tylos arba įvardijamos senosios priemonės, kurios net nė­­ra skirtos apsaugai nuo vilkų: trys elektrinio piemens vir­­velės iki kelių, neįtvirtinti tink­lai. Mūsų patirtis parodė ką kita. Išbandėme tinkamai įrengtus elektrinius aptvarus, tinklus – tai tikrai veikia. Konsultavome kitus: niekas nebenorėtų grįžti prie ankstesnių būdų. Manau, kad ir ūkininkai įsigis, įsirengs, išbandys bei patirs naudą. Gal­būt tada mūsų požiūris pa­mažu ims keistis“, – tikisi A. Lau­­ri­navičius. 

GAA „Baltijos vilkas“ nariai lanko ūkininkus, kurių gyvulius užpuolė arba bandė užpulti vilkai. A. Laurinavičius pasakoja, jog neretai susiduria su pykčiu ir noru atkeršyti.

„Ir tai visai suprantama – skaudu matyti užpultus savo gyvulius. Bet tai yra tik emocija. Stengiamės nuraminti, pasikalbėti, paaiškinti vilko elgseną: kad jo tokia prigim­tis, kad užpuolimas nėra kažkaip išskirtinai nukreiptas prieš konkretaus žmogaus gyvulius, teritoriją ir keršyti šiam žvėriui nereikia“, – pasakoja tarybos pirmininkas. 

Skaičiai nedideli

Kiekvienais metais Lietuvos ūkininkai patiria nuostolių dėl plėšrūnų. Ir nors dažnai kaltė tenka vilkams, ganyklose gyvu­lius puldinėja ir sulaukėję šunys. 

„Aišku, gyvulį užpuolė šuo ar vilkas – ūkininkui nuo to nė kiek ne lengviau. Tačiau apsaugos priemonės išsprendžia abi bėdas – saugo ir nuo vienų, ir nuo kitų. Realybė yra tokia, jog pagal auginamų gyvulių skaičių mūsų šalyje vilkų užpuolimai nesiekia nė procento. Skaičius tikrai nėra didelis, bet pavienių atvejų užtenka, kad būtų imamasi gąsdinimų ir kuriami apibendrinimai“, – sako A. Lau­ri­na­vičius. 

Vilkas, anot jo, yra retas, ekosistemai itin svarbus gyvūnas, reguliuojantis miško populiaciją, apsaugantis nuo ligų proveržių.

„Jeigu bus naudojamasi tinkamomis apsaugos priemonėmis, vilkas liks miške, kur ir turėtų būti, o ne šeimininkaus ūkininko laukuose. Mažiau vieni kitus pastebėsime, o jei ir pastebėsime, tai nebent pasi­grožėsime, kad mūsų gamta yra turtinga ir, svarbiausia, gy­va“, – sako pašnekovas. 

Ir smulkiems šeimos ūkiams

Kaip ir po pirmojo pavasarį vykusio kvietimo, šįkart paramos lėšų užteks visiems pareiškėjams. Jais gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones. Beje, pakeitus priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisykles, dėl paramos galėjo kreiptis ir smulkūs šeimos ūkiai. 

Šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 475 747 eurai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų. O bendra prašoma paramos suma sudaro 359 928 Eur. Didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui – 5 tūkst. Eur. 

Pareiškėjams bus kompensuojamos išlaidos už gyvulių apsaugos nuo vilkų priemonių (vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių, juostinio elekt­rinio aptvaro ir (arba) jo dalių, tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių, elektros tiekimo bei palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių) įsigijimą. 

Pareiškėjai įsipareigoja šias priemones įrengti, laikydamie­si vi­sų įgyvendinimo taisyklėse nu­matytų techninių reikalavimų bei rekomendacijų. Taip pat privalu užtikrinti, jog minėtos apsaugos priemonės tinkamai veiktų iki projekto kont­rolės laikotarpio pabaigos – t. y. penkerius metus po paskutinės paramos išmokėjimo dienos. 

Jeigu priemonės, kompensuojamos paramos lėšomis, yra sugadinamos, jas pareiškėjai turi atkurti savomis lėšomis ne mažesnės vertės ir techninių parametrų. 

Aktyviausi – uteniškiai

Parama pagal priemonės veiklos sritį teikiama toms investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gy­vūnams, t. y., kuriose vilkų ūkiniams gyvūnams daro­mos žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip penkis kartus per pen­kerius paskutinius metus. Į tokių savivaldybių sąrašą patenka Šilalės, Vil­ka­viš­kio, Klaipėdos, Aly­taus, Va­rė­nos, Rokiškio, Anykš­čių, Ignalinos, Bir­žų, Laz­di­jų, Kalvarijos, Kai­šia­dorių, Ku­­piškio, Uk­mer­gės, Trakų, Taura­gės, Elekt­rėnų, Mo­lėtų, Širvintų ir Prie­nų rajonai.

Tiesa, šiuo paraiškų teikimo etapu geografija išplėsta. Paraiškas teikti galėjo ir ūkininkai iš dar šešių šalies rajonų: Jurbarko, Kėdainių, Šal­čininkų, Telšių, Utenos, Za­rasų. 

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistų duomeni­mis, pareiškėjai aktyviausi bu­­vo Utenos rajone. Čia iš vi­­so pateikta 10 paraiškų. Aš­­tuo­nias pateikė sklypų, esančių Šir­vin­tų r. sav., savininkai, septy­nias – Anykš­čių r. sav., po še­šias – Tel­šių ir Ignalinos r. sav., po pen­kias – Tauragės, Šilalės bei Klai­pėdos r. sav., po keturias – Prie­nų ir Alytaus r. sav., tris – Mo­lėtų r. sav., po dvi – Zarasų, Vil­kaviškio, Uk­mergės, Laz­di­jų, Kauno, Kal­varijos bei Kai­­šia­dorių r. sav., po vieną – Biržų, Ro­kiš­kio, Jurbarko, Elektrėnų ir Šal­či­nin­kų r. sav.