Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šiemet startuoja unikaliausiu vasaros operos įvykiu, kurį pratęs net trijų savaičių intriguojanti programa. Teatro ir muzikos gurmanams siūloma rinktis malonius vakarus su opera, baletu, simfonine bei vokaline muzika.

200 metų sukaktį nuo pirmojo operos pastatymo Klaipėdoje šiemet švenčiantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras festivalio preambulę sieja su prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kuomet XIX a. pradžioje tuometinio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai. Ta proga festivalio atidaryme žiūrovų laukia ypatinga premjera – Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“!

2020 m. festivalio programa:

Rugpjūčio 1 d., 21.30 val., Senajame uosto elinge – R. Wagner. Opera „Skrajojantis olandas“. 

Premjera skiriama Klaipėdos miesto gimtadieniui. Muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siekia į neįprastą „Skrajojančio olando“ sceną suburti iš pajūrio krašto kilusius žymius lietuvių operos solistus. Skrajojančio olando partiją atliks Vokietijoje R. Wagnerio operose dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa, Zentos – pagrindinis LNOBT sopranas Sandra Janušaitė, Dalando – Vokietijos ir Šveicarijos operos teatruose dainuojantis bosas Tadas Girininkas. Taip pat išgirsime Rafailą Karpį, Dalią Kužmarskytę ir iš Rygos atvykstantį tenorą Andrį Ludvigsą.

Bilieto kaina – 7, 10, 15 Eur.

Rugpjūčio 5 d., 19.30 val., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje – teatralizuotas koncertas „Vivat kava!“ Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bach „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“. Dirigentas Dmitrijus Zlotnikas.

Dvi neįmantrios, bet nuotaikingos buitinės muzikinės istorijos, pasiekusios mus iš aštuonioliktojo amžiaus. Du skirtingų kraštų, bet puikiai savo darbą įvaldę to paties laikmečio kompozitoriai – vokietis J. S. Bachas ir italas G. B. Pergolesi. Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, patiekiami žiūrovams tą patį vakarą kartu su kava ir šokoladu!

Bilieto kaina – 10 Eur.

Rugpjūčio 6 d., 19.30 val., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje – kamerinės muzikos koncertas „SMS: Kur vėjams grojant, bangos dainuoja...“ Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro styginių instrumentų grupė. Dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Istoriniai Klaipėdos kiemeliai jau savaime nuteikia romantiškam nuotykiui. O jei dar juose nenustygdami šoka strykai, kurių dailiai sumegztos melodijos plevena virš netoliese tekančios Danės, senamiesčio stogų, ir... nuo pamatų kylančių naujųjų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmų?

Pasijunti it devyniolikto amžiaus pabaigoje – romantizmo epochos saulėlydyje. Būtent tuo metu – 1893 m. Klaipėdos teatro pastatą, kuriame anuomet skambėdavo ir operos, ir koncertai, iš privačių savininkų perpirko miestas ir rekonstravo jį neoklasicistiniu stiliumi: rūmai tapo puošnesni, didingesni. 

Bilieto kaina – 10 Eur.

Rugpjūčio 7 d., 19.30 val., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje – Eduardo Balsio dainų teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“.

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė. Dirigentas Egidijus Miknius.

2019 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su visa Lietuva minėjo kompozitoriaus E. Balsio gimimo 100-ąsias metines. Joms buvo skirtas ir kompozitoriaus dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“, pirmąkart nuskambėjęs praėjusią vasarą.

Kartu tai buvo pirmasis Muzikinio teatro bandymas vasaros rezidencijoje ugdyti būsimąją šalies muzikantų bei teatralų kartą ir siekis sudominti ją lietuviška muzika. Programoje skamba ne tik garsieji „Elektrėnų žiburiai“, bet ir kompozitoriaus dainos apie jūrą, jūreivius ir Klaipėdą, kurių šiame krašte augusio E. Balsio muzikiniame palikime gausu. Šiemet koncertinę programą atliks Muzikinio teatro jaunieji ir orkestro instrumentinė grupė.

Bilieto kaina – 10 Eur.

Rugpjūčio 8 d., 19.30 val., Palangos Kurhauze – teatralizuotas koncertas „Vivat kava!“

Bilieto kaina – 10 Eur.

Rugpjūčio 9 d., 18 val., Palangos koncertų salėje –  E. Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ su muzikos įrašu.

Choreografas Martynas Rimeikis.

Choreografo M. Rimeikio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ sugrįžta į Palangą – miestą, kuriame daug laiko praleido garsiausią nacionalinį baletą parašęs kompozitorius E. Balsys. Būtent Palangos koncertų salėje 2019 m. rugpjūtį ir buvo parodyti premjeriniai šio pastatymo spektakliai.

„Eglė žalčių karalienė“ buvo įvertinta „Padėkos kauke“ kaip geriausia 2019 m. uostamiesčio teatrų premjera. Spektaklį pastebėjo ir „Auksinių scenos kryžių“ komisija: M. Rimeikis šalies teatro apdovanojimuose nominuotas kaip geriausias metų choreografas. Eglės vaidmenį atlikusi

A. Krasauskaitė tokį garbingą apdovanojimą jau turi – 2018 m. už šokio spektaklį „Karmen“ Jaunojo menininko debiuto kategorijoje „Auksinį scenos kryžių“ ji pelnė.

Bilieto kaina –  14 Eur. 

Rugpjūčio 11 d., 18.30 val., Palangos koncertų salėje – edukacinis spektaklis pagal W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“.

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė. Dirigentas Dmitrijus Zlotnikas.

„Don Žuanas“ – nepranoktas W. A. Mozarto operinės muzikos šedevras. Net jei genialusis kompozitorius nieko daugiau nebūtų sukūręs, vien šiuo savo veikalu jis būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Anot žymaus vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko Ernsto Theodoro Amadėjaus Hoffmano, W. A. Mozarto „Don Žuanas“ yra „operų opera“. Edukacinio renginio metu scenoje vyksta improvizuotas operos veikėjų susitikimas, jų mūšiai dėl įžeistos garbės ir, žinoma, skamba nuostabi W. A. Mozarto muzika.

Renginys – nemokamas.

Rugpjūčio 12 d., 18.30 val., Palangos Birutės parko rotondoje, – E. Balsio dainų teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“.

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė. Dirigentas Egidijus Miknius.

Gražiausias kompozitoriaus E. Balsio, kūrusio Palangoje, dainas atliks Muzikinio teatro jaunieji solistai ir orkestro instrumentinė grupė. Pajūryje gimusios dainos šioje romantiškoje vietoje skambės ypatingai!

Renginys – nemokamas.

Rugpjūčio 14 d., 19.30 val., Palangos koncertų salėje – Kristiano Benedikto gala koncertas „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis...“

Palangos poilsiautojų laukia nuostabus vakaras klausantis gražiausių operų arijų, kurias atliks vienas ryškiausių šiandienos lietuvių tenorų – Kristian Benedikt, Lietuvoje žinomas ir kaip Vaidas Vyšniauskas. Kartu su juo klausytojus džiugins sopranas Ieva Juozapaitytė ir baritonas Mindaugas Rojus. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

Bilieto kaina –  15, 21 Eur.

Rugpjūčio 21 d., 19.30 val., Klaipėdos koncertų salėje – simfoninės muzikos koncertas „Ramios, malonios vasaros naktys...“

KVMT simfoninis orkestras koncertuoja kartu su lenkų fleitininku Łukaszu Długoszu. Gimęs Lenkijoje, artistas iš pradžių studijavo Vokietijoje (Freiburgo ir Miuncheno muzikos akademijose), vėliau Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio akademijoje, o galiausiai iškeliavo tobulintis į Jeilio universitetą JAV. Koncertuoja ir kaip solistas, ir kaip kamerinių ansamblių narys.

Koncertą diriguoja Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas.

Bilieto kaina – 14 Eur.

Rugpjūčio 23 d., 17.30 val., Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje – koncertas „Vienybė težydi!“, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai „Baltijos kelio“ akcijai atminti.

Beata Ignatavičiūtė (sopranas).

Dalia Kužmarskytė (mecosopranas).

Andrius Bartkus (tenoras).

Aurimas Raulinavičius (tenoras).

Artūras Kozlovskis (bosas).

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras.

Dirigentas  Tomas Ambrozaitis.

Festivalis su klausytojais atsisveikina simfoniniu koncertu „Vienybė težydi“, dedikuojamu Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai Baltijos kelio akcijai atminti.

Ta proga Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje skambės F. Schuberto Mišios Nr. 6 Es-dur. Šį kūrinį genialusis austrų kompozitorius F. Schubertas parašė Vienoje 1828-ųjų birželį – paskutinę savo trumpo, vos 31 metus trukusio gyvenimo vasarą. Kaip ir daugelio kitų savo kūrinių, jis pats niekada neišgirdo jo atliekamo.

Mišių tekstas skamba lotynų kalba. Susikaupkime klausydami įkvepiančios bažnytinės muzikos ir keliaukime prie Baltijos jūros pakrantėje liepsnosiančių atminimo laužų...

Renginys – nemokamas.

Tel. (8-46) 39 74 00. El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro inform.

Karantino laikotarpiu žmonės daugiau laiko praleido prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, tad tapo labiau pasiekiami ir sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros or­ganizacijoms, siūlydami įvairių prekių, dalyvauti lošimuo­se, investuoti. Tikėtina, kad sukčiavimas nedings, todėl pateikiame rekomendacijų, kaip atpažinti didžiausias grėsmes ir nuo jų apsisaugoti.

Irena VALIUŠAITIENĖ 

Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros ekspertė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.50

19-mečio šilališkio Romualdo K. noras parūkyti „žo­lės“ atvedė jį iki teismo. Ir, deja, tai ne pirmas kartas, kai vaikinas baudžiamas už tokį pat nusikaltimą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.50

Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdžiui teikia­mas sprendimo projektas, kuriuo siūloma keisti komu­na­linių atliekų surinkimo bei tvarkymo ir vietinės rinklia­vos dydžio nu­s­tatymo metodiką bei nuostatus. Šis sprendimas dau­giau ar mažiau svarbus visiems rajono gyventojams, todėl apie jį žmonės turi žinoti iš anksto.

Petras DARGIS

Savivaldybės mero patarėjas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.50

Prieš ketverius metus Europos Sąjungoje žmonėms ir gyvūnams pavojingu invaziniu augalu paskelbtas Sosnovskio barštis Aplinkos ministerijos nurodymu turėtų būti atkakliai naikinamas, tačiau Šilalėje apie tai, regis, valdininkai nėra net girdėję. Vasara įpusėjo, žolynai suvešėjo, plačiai skleidžiasi ir pavojingo augalo žiedai. Didžiuliai augalai veši ne tik kokiose niekieno neprižiūrimose palaukėse ar krūmynuose, bet ir visiškai atvirose, žmonių lankomose vietose.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.50

Pirmą kartą savivaldybės taryba skyrė lėšų žvyrkelių laistymui. Dulkes valdžia naikins iš naftos gręžinių išgaunamu pertekliniu sūrymo vandeniu. Tokia „pažanga“ gretimose Žemaitijos savivaldybėse jau seniai tapo įprastu dalyku. Kretingos, Klaipėdos rajonuose ir daugelyje kitų gelbėti gyventojus nuo kamuoliais virstančių dulkių pradėta dar šio dešimtmečio pradžioje. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.50

Pirmosios Komunijos šventė mūsų vaikams buvo ilgai laukta diena, kuriai ruoštasi beveik visus mokslo metus. Lydimi tėvelių kiekvieną sekmadienį eidavo į Bažnyčią, kur juos pasitikdavo katechezės mokytoja Viktorija Macienė.  Išklausę šv. Mišias, Šv. Rašto skaitinius ir pamokslą, vaikai su mokytoja skubėdavo į pamokėles, kuriose daug sužinodavo apie tikėjimo tiesas, Dievo įsakymus, kodėl mes turime jų laikytis.

Viskas vyko sklandžiai, tėve­lių padedami, vaikai uoliai lankė užsiėmimus, mokėsi ir ruošėsi svarbiai šventei. Pra­si­dė­jus karantinui, mokytoja pa­dė­kojo tėveliams, jog šie bu­vo kar­tu labai svarbiu vaikams momen­tu, ir palinkėjo ramaus laukimo. 

Birželio 13-ąją vyko Pir­mo­sios Komunijos šventė penkio­likai vaikų. 

Šv. Mišiose vaikai aukojo atnašas: nešė gėles, vynuoges, duoną, Šv. Raštą, skaitė skaitinius. Buvo pašventinti rožančiai ir škaplieriai, Po šv. Mišių įteikti Pirmosios Komunijos pa­žymėjimai. Vaikai ant balionų užrašė savo norus ir troškimus, kuriuos vėjas nunešė aukštyn saulės link. 

Nuoširdžiai dėkojame mokytojai Viktorijai, kurios dėka vaikai pažino tikėjimo tiesas. 

Pačius nuoširdžiausius padėkos žodžius tariame gerb. klebonui kun. Sauliui Katkui, kad tokiu sunkiu visam pasauliui metu surengė nuostabią šventę mūsų vaikams. Ža­vimės klebono skleidžiama energija, mokėjimu duris atverti kiekvienam besibeldžiančiam, gebėjimu išklausyti ir suprasti.

Tą dieną mūsų vaikai įsileido Dievą į savo mažas širdeles. Tikimės, kad atrastu tikėjimo ir Dievo pažinimo keliu jie eis visą gyvenimą su Dievo palaima. O uždegta Pirmosios Komunijos žvakutės liepsna lydės ir neleis paklysti. 

Sonata BRAZAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Grįžti prie atliekų tvarkymo temos paskatino šilališkės skambutis redakcijai dėl to, jog Dariaus ir Girėno gat­vėje esantys atliekų konteineriai taip apkrauti įvairiais rakandais, kad prie jų nebeįmanoma prieiti.

„Suprantama, jog vasarą žmonės atnaujina namus. Bet pikčiausia, kad vis dar yra tokių, kurie, įsigiję naujų baldų ar namų apyvokos daiktų, senuosius suverčia prie buitinių atliekų konteinerių ar šalia jų. Štai ir prie mūsų namų kažkas naktį stipriai pasidarbavo: atnešė prie konteinerių dujinę viryklę, lovos čiužinius, matyt, ir iš rūsio išgabeno viską, kas nebereikalinga. Net nesivargino popierines dėžes išardyti ir sukrauti į popieriui skirtą konteinerį“, – pasakojo moteris.

UAB „Ecoservice Klaipėda“ atliekų su­rinkimo administravimo direktorius Laimonas Žemaitis pritarė, jog prie netvarkos aplink konteinerius daž­nai prisideda būtent patys gyventojai, kraudami viską, kas jiems nereikalinga. 

„Blogiausia, kad nepavyksta teršėjų nustatyti, nors tikėtina, jog kas nors iš kaimynų juos pastebėjo. O vėliau žmonės piktinasi neva prastu vežėjų darbu. Ir teršėjai neabejotinai žino, kad tokias atliekas turėtų ne prie konteinerių krauti, o nuvežti į specia­lią aikštelę. Ši­la­liš­kiai įvairias stambia­ga­ba­rites ar remonto at­lie­kas ga­li ne­­mokamai pri­duoti į Vin­­­gi­ninkų kai­­me esančią aikštelę“, – sa­kė L. Že­­mai­tis. 

Jis patikino, jog stambiųjų atliekų įmonės trans­portas neveža, todėl dažniausiai palei konteinerius sukrau­tus rakan­dus surenka savivaldybės transportas ir darbininkai. 

Atliekų tvarkymo taisyklės draudžia didelių gabaritų atliekas bei naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar kitus ne šioms atliekoms skirtus konteinerius ar palikti šalia jų. Už tokį poelgį gyventojams gali grėsti administracinės nuobaudos. Jei bent vieną nubaustų, kitus baudos tikriausiai sudrausmintų. 

Kita vertus, jeigu kaimynai taikstosi matydami tokį faktą, gal reikėtų taikyti „solidarumo“ mokestį visiems namo gyventojams, išrašant sąskaitas už stambiųjų atliekų išvežimą.

Anot atliekų surinkimo administravimo direktoriaus, brangi, bet efektyvi prevencinė priemonė būtų prie konteinerių aikštelių įrengiamos stacionarios ar mobilios vaizdo kameros. Šilalėje nebūtų sunku atpažinti šiukšlintojus, o jei atliekas atvežtų automobiliais, nebūtų sudėtinga nustatyti ir jų savininkus. L. Že­maičio nuomone, kameromis turėtų pasirūpinti savivaldybės.

Būtume neteisūs, jei sakytume, kad Šilalėje visiškai nėra sąlygų rūšiuoti atliekas. Privačių valdų savininkai aprūpinti individualiais konteineriais, prie daugiabučių yra bendro naudojimo. Tačiau neretai jie būna perpildyti, atliekas žmonės priversti krauti šalia jų. Todėl gyventojų nusiskundimų strėlės į UAB „Ecoservice Klaipėda“ skrieja pagrįstai. Būna, jog šios įmonės specialusis transportas apskritai „pamiršta“ užsukti į mažesnes gatveles išvežti atliekų. 

 Sulaukėme Aušros gatvės gyventojos skundo, kad „Ecoservice Klaipėda“ darbininkai atsisakė priimti žaliąsias atliekas, nes konteineryje rado bulvių.

„Vyras paklausė surinkėjų, kodėl šie neišpila atliekų. Jam taip ir paaiškino: dėl bulvių. Į konteinerį buvome sukrovę nupjautos žolės ir įpylę krepšį sudygusių bulvių. Jeigu jos netinka į žaliąsias atliekas, tai kur reikia dėti?“ – klausė moteris.

UAB „Ecoservice Klaipėda“ atliekų su­rinkimo administravimo direktoriaus teigimu, bulvės turėtų priklausyti žaliosioms atliekoms. 

„Bet galbūt jų neleidžia priimti į kom­postavimo aikštelę“, – svarstė direktorius.

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Vilmantė Krištopaitienė užtik­rino, kad bulvės priklauso žaliosioms atliekoms.

„Tvarkant privačias valdas – genėjant medžius, vaiskrūmius, grėbiant la­pus, tvarkant veją, daržą, susidaro ža­liosios atliekos. Gyventojai yra atsakingi už tinkamą jų sutvarkymą. Dalis žmonių sodybose susidarančias žaliąsias atliekas kompostuoja, kai kurie rūšiuoja į tam skirtus konteinerius.

Žaliųjų atliekų negalima išmesti į buitinių ar antrinių žaliavų konteinerius – sumaišytų atliekų surinkėjai neveža. Gyventojai dažnai nesusimąsto, kad žaliosios atlie­kos – smulkios nugenėtos šakelės, žolė, pikt­žolės ir kt. – taip pat yra rūšiuojamos. Jos surenkamos atskirai ir vežamos kompostuoti. Valstybė yra suinteresuota sumažinti į sąvartynus patenkančių žaliųjų atliekų kiekį, be to, šios atliekos, sumaišytos su buitinėmis, la­bai teršia aplinką“, – sakė V. Kriš­to­paitienė.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Prie vaizdingų Nemuno krantų prisišliejusio mano miestelio žmonės nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos karą juto vos dvi savaites – kai frontas slinko į Rytus ir kai jis nugriaudėjo į Vakarus. Tėvai sode buvo išsikasę bunkerį, kuriame su dviem mažais vaikais ir slėpėsi. Išlįsdavo tik nuščiuvus kanonadai pašerti gyvulių ar pasigaminti valgio...

Kaimo žmogui ne karas bu­vo baisus, net ne kraugeriais vadinti vokiečiai, o sovietinė okupacija. Likus vos savaitei iki birželio 22-osios ryto, per Lietuvą praūžė baisi trėmimų banga, kuri ilgam sunaikino bet kokias dar egzistavusias simpatijas stalininiam režimui. Birželio sukilimo dalyvių likimas dar kartą įrodė, kad nė su vienu „išvaduotoju“ nereikia eiti obuoliauti...

Kodėl aš tai prisimenu, nors esu gimęs pokariu? Is­to­ri­j­a nuolat revizuojama. So­vie­ti­­niuose vadovėliuose mums bru­ko Kremliaus tiesas, reikė­jo mintinai žinoti kiekvieno TSKP suvažiavimo sprendi­mus, o SSRS pergalė prieš fašizmą nebuvo kvestionuojama. Kaip ir „laisvas Lietuvos įstojimas į brolišką tarybinių tautų šeimą“...

Pamenu ugningus Sąjūdžio surengtus mitin­gus Vingio par­­ke, prie Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus paminklo Vilniuje, kai vie­šai bu­vo pasmerktas nusikalsta­mas Molotovo-Ri­bent­ro­po pak­tas ir jo slaptieji proto­ko­lai. Pamenu ir 1989 m. gruodžio 24 d., kai džiaugsmin­gai sutikome SSRS liaudies deputatų suvažiavimo sprendimą, kurio 7 punkte šis paktas ir slaptieji protokolai buvo ne tik pasmerkti, bet ir pripažinti niekiniais, t. y. negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento.

Taip buvo atvertas tiesus ke­lias į okupuotų SSRS tautų apsisprendimą. Tačiau prieš 20 metų Vladimirui Putinui atėjus į valdžią, prasidėjo šių spren­dimų revizija. Jau 2005 m. Rusijos URM paskelbė komentarą Vakarų valstybių raginimui teisiškai denonsuoti minėtą paktą. Kaip rašė tuo­me­­tinis Vilniaus universite­to Tarptautinių santykių ir po­li­tikos mokslų institu­to (TSPMI) dėstytojas, vėliau Kons­titu­ci­nio Teismo pir­mi­­ninkas Dai­nius Žalimas, Mask­­va teigė, jog tie nutarimai buvo tik Sovietų sąjungos vidaus aktai, neturintys tarp­tautinės reikšmės, be to, Ru­sija neprivalo laikytis panaikintos valstybės teisinių normų, nors šiaip ji yra laikoma SSRS visų teisių ir įsipareigojimų perėmėja. 

Toliau dar gražiau. Kremlius įsuko propagandinę mašiną, kuri ėmė gaminti istorines klišes: esą 1940 m. birželio 15 d. agresija vyko sutikus Lie­tuvos vadovybei, o įstojimui į SSRS buvo pritarta liepos 21-ąją išrinkto Liaudies Sei­mo rugpjūčio 25 d. nutarimu. Jis visiškai pamiršta, jog tie sutikimai buvo duoti po grasinančių ultimatumų, sulaužant iki tol pasirašytas taikos ir nepuolimo bei savitarpio pagalbos sutartis, o rinkimus rengiant po 130 tūkstančių okupacinės sovietų kareivių automatų vamzdžiais...

Praėjusią savaitę V. Putinas pats pasireiškė kaip istorijos revizorius. Lindėdamas sa­­vo rezidencijos bunkeryje No­vo-Oga­riove, į kurį galima patek­ti tuneliu tik apipurkštam antiseptiku, jis interviu Ame­ri­kos leidiniui „The Na­tio­nal Interest“ ir straipsnyje laik­raš­­tyje „Rossijskaja gazeta“ gy­­nė Stalino paktą su nacistais ir tvirtino, kad „nebuvo alternatyvos“ SSRS įsiveržimui į Len­kiją 1939 m. rugsėjo 17 d., o Bal­tijos šalių „inkorporavimo į SSRS procesas vyko susitarimų pagrindu, pritarus išrinktosioms trijų respublikų valdžioms“. Beje, jis pasiūlė surengti naują Jaltos susitikimą, dalyvaujant penkių didžiausių valstybių vadovams, kad būtų vienąkart užbaigta su sankcijomis ir iš naujo įtakos sferomis būtų pasidalinta Europa bei pasaulis...

Kai kas tai pavadins nesveikais svaičiojimais ar nieko bendro su naujojo amžiaus realijomis neturinčiais istorijos iškraipymais. Anaiptol. Taip Ru­sijos vadovas siekia sutelkti aplink save radikalų branduolį ir išlikti valdžioje, patraukti pasaulio lyderių dėmesį, sumenkinti Baltijos šalių istorinę praeitį ir, kas gali paneigti, paruošti dirvą naujai agresijai prieš jas. Gruzijos, Ukrainos, Krymo precedentus jau turime.

Birželio 24-ąją virš Raudo­nosios aikštės vėl gaus Per­galės paradas – lyg naujo karo pradžios pranašas. Jį, kaip ir kažkada Stalinas, iš tribūnos laimins pats V. Putinas, net ir per COVID-19 išlindęs iš savo bunkerio. Baisios praeities pa­mokyti mes nuogąstaujame: ar iš Maskvos aikštės tie tankai vienąkart nenužlegės į Va­karus... 

Česlovas IŠKAUSKAS