Metams įpusėjus, savivaldybės biudžetas negavo bemaž 2 mln. eurų planuotų pajamų. Tai signalas, kad verslas dūsta, tačiau rajono vadovai kol kas ne tik nesiima jokių priemonių mokesčių mokėtojų daliai palengvinti, bet ir priešiškai reaguoja į tokias politikų iniciatyvas. 

O neramius laikus išgyvenantys Šilalės rajono verslininkai neneigia, jog ypač sunkiai ant kojų stojasi smulkusis verslas.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.47

Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specia­listas Algirdas Remeikis, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros vedėjas Antanas Leščauskas ir Šilalės savivaldybės paveldosaugos spe­cialistė Jurgita Viršilienė užfiksavo, kaip Balsiuose registruotos individualios įmo­­nės, užsiimančios žemių pardavimo veikla, darbuotojai naikina Vedrių piliakalniui priskiriamos papilės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį.

Daiva BARTKIENĖ

J. VIRŠILIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.46

Šilališkiams suteikiama išskirtinė galimybė iš arti pamatyti ir įvertinti tai, kuo žavisi visas pasaulis – Vlado Statkevičiaus muziejuje šiuo metu eksponuojama garsaus tapytojo N. Rericho reprodukcijų paroda.

„Tai – Lietuvos Rericho draugijos ir Taikos vėliavos fondo parengta N. Re­richo tapybos reprodukcijų paroda „Gro­žio keliais“. Paroda nuolat keliauja po visą šalį, o Šilalėje svečiuosis visą birželį, iki liepos 1 d.“, – sako muziejininkė Edita Merkelienė.

Vokiečių kilmės rusų tapytojo N. Re­richo (1874–1947) vardas gerai žinomas visame pasaulyje. Filosofas, archeologas, keliautojas, didis mąstytojas, visuomenės veikėjas per savo gyvenimą nutapė apie 7000 kūrinių, parašė 30 literatūrinių darbų. Svar­biau­sia N. Rericho kūrybos tema yra kalnai, vieta, kur atsiskleidžia natūros dvasia, o žmogaus mintys tampa švarios ir grynos. N. Rerichui ypač rūpėjo išsaugoti kultūros vertybes vėliau gyvensiantiems. Jo inicijuotos kultūrinių vertybių apsaugos idėjos plito visuomenėje, kūrėsi N. Rericho vardu pavadintos draugijos. Lietuvoje tokia įkurta 1935 m. Kaune. 1940 m. sovietinė valdžia draugijos veiklą už­draudė ir tik 1989 m. ji buvo atkurta Vilniuje.

Draugijos nariai studijuoja gausų Rerichų šeimos filosofinį, literatūrinį, mokslinį ir meninį palikimą, vykdo švietėjišką veiklą, ugdo dvasinę kultūrą. Draugija glaudžiai bendradarbiauja su Vydūno draugija bei su kultūrinėmis draugijomis užsienyje: Anglijoje, Austrijoje, In­dijoje, JAV, Italijoje, Lat­vijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Uk­rai­noje ir Vokietijoje. Rerichas pasiūlė ir kultūros vertybių apsaugos simbolį – Taikos vėliavą: baltame fone tamsaus purpuro spalvos amžinybės žiedas juosia tris sferas. Tai meno, mokslo ir religijos simbolis, meilės, grožio ir išminties ženk­las. Ši vėliava puošia šiuo metu ir vieną Vlado Statkevičiaus muziejaus ekspozicijos salių, kurioje eksponuojami N. Rericho darbai. 

Tapybos reprodukcijų paroda „Gro­žio kelias“ susideda iš 25 kūrinių. Pri­statomų reprodukcijų dydis yra toks pat, kaip ir autentiškų darbų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Savivaldybė iš naujo dėlioja planus atstatyti Kalti­nė­nų sinagogą ir pritaikyti žydų maldos namus turiz­mo po­reikiams. Lėšų tam tikimasi gauti iš Europos Są­jun­gos remiamos vietos kultūrinio verslumo skatini­mo prog­ra­mos. Nors savivaldybės taryba neišdrįso prieš­tarauti žy­dų kultūros objektų atstatymui, kai kurie politikai pro­jektą atvirai vadino „popieriniu“.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siekia supaprastinti paramos teikimo me­chanizmą, pereinant nuo ūkininkų kontrolės prie pažeidimų prevencijos, paspar­tinti paramos išmokėjimą, mažinti sankcijų, taikomų tik­riesiems ūkininkams, skaičių. Per paskutinius trejus me­tus bendra sankcijų suma sumažėjo daugiau kaip 2,5 kar­to. Siekdama užkirsti kelią galimiems pažeidimams, NMA pri­mena ūkininkams dažniausiai jų daromas klaidas, nus­tatomus pažeidimus, kurių galima išvengti, jei laiko­masi paramos skyrimo reikalavimų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Pastaruoju metu nemaža dalis gyventojų didžiąją paros laiko dalį praleidžia dirbdami kompiuteriu, intensyviai žiūrėdami į monitorius ar išmaniuosius ekranus. Eks­pertai pastebi, jog karantino metu ženkliai išaugo skaitmeninių prie­taisų naudojimo laikas, o kartu su juo – ir akių apkrova.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

„Neabejoju, kad ateityje gali kilti naujas antplūdis, bet tai bus ne koronavirusu sergan­tys žmonės – padaugės užleistų ligonių, kurie negalėjo patekti pas specialistą“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Valdas RALYS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Praėjusį penktadienį buvo suniokotas visiškai naujas miesto tvenkinio objektas – pėsčiųjų ir dviračių tiltelis. Šilališkiai siūlo įrengti vaizdo kameras, kad būtų galima stebėti neatsakingus poilsiautojus. Tačiau paaiškėjo, jog tiltelį sugriovė ne kažkas nežinomas, o miesto seniūnijos darbininkai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Koks nors saliamonas apie praėjusią savaitę pasakytų: buvo visko. Pradėjome Tarptautine vaikų gynimo diena, o užbaigėme Tėvo diena, tarsi akcentuodami, kad birželio pradžia turi būti įrėminta šeimos naratyvu. Šios šeimyninės šventės kiek kitokią prasmę įgauna esant karantino suvaržymams. 

Jų atlaisvinimas tautiečiams tapo gera pamoka: jie puolė švęsti šeimos šventes, susi­ti­kinėti su artimaisiais, glėbesčiuotis ir linksmai puotauti už­stalėse. Ir iškart COVID-19 per­spėjo: vos per keletą dienų – ke­liasdešimt naujų infekcijos nešiotojų. Aurelijų Verygą tai verčia pristabdyti priešrinkiminius arklius: kažin, ar birželio 16-ąją karantinas bus atšauktas...

Apžvelgiant visą savaitės įvy­kių paletę, krinta į akis ryškiausia spalva – lobizmo skandalas. Akivaizdu, jog, naudodamiesi pernai rugsėjo 1 d. įsi­galiojusio naujo Lobistinės veik­los įstatymo normomis, kai kurie aukšti pareigūnai ga­­limai susigundė pasipelniji­mo galimybe. Kaip aiškina portalas Lobistai.lt, daugiausiai kritikos sulaukia netobulai suformuluotas vienas įstatymo straipsnis, teigiantis kad „lobistui draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veik­la siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą arba nepriimtą sprendimą, o pačiam asmeniui priimti iš lobistų dovanas ar kitokį atlygį“.

Iki įstatymo atnaujinimo vi­si asmenys, užsukantys į valstybines įstaigas, galė­jo būti laikomi lobistais. Iki tol buvo apie 60 VTEK registruotų lobistų, dabar jų – per šimtą. Taigi pa­dėtis pagerėjo. Bet abstrakti for­muluotė apie dovanas ne­apima vadinamos „prekybos poveikiu“ arba nematerialaus atlygio už lobizmo paslaugas. Kaip teigė politologė Jūratė No­vagrockienė, tai leidžia tvir­tinti, jog Lietuvoje lobistinė veikla įstatymiškai yra reglamentuota painiai, o lobiz­mas iki šiol traktuojamas kaip blogis.

Šią įstatymo landą galbūt puikiai matė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Val­das Sutkus ir Lietuvos ban­kų asociacijos preziden­tas Man­tas Zalatorius bei dar 

keturi asmenys, kurie buvo sulaikyti, atliekant tyrimą dėl įta­riamo stambaus masto kyši­nin­kavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Tiesa, iš areštinės tiedu veikėjai buvo paleisti, tačiau visuomenė įsiūbavo karštą diskusiją: kada lobistinė veikla yra įstatymiškai teisėta, o kada jau gali būti peržengta ir galima korupcijos bei prekyba poveikiu riba.

Visi, bent iš televizijos puikiai pažįstantys ir V. Sut­kų, ir M. Zalatorių, jaučiantys simpatijas jiems ir nejaučian­tys, pasakytų: nieko asmeniško. Ta­čiau jų biografijos, karjera bei ryšiai nusitęsia toli už jų institucijų ribų ir yra susiję su tokiomis bendrovėmis kaip „Achemos grupė“ ar „MG Baltic“ bei su Rolando Pakso politine veikla. Čia tiktų mįslinga vieno politikos vilko te­zė: kas gali paneigti...

Dažnas, kritikuojantis STT, VSD ar FNTT veiklą, jų radika­lius veiksmus, nekreipia dėmesio į jų daromą teigiamą po­veikį korupcijos prevencijai. Tokie tyrimai tarsi sako: saugokitės, kyšininkai ir įvairaus plauko pasipinigautojai, jūsų neišgelbės nešvariai sukaupti milijonai...

Šiame lobizmo sūkuryje ma­ne trikdo tik viena: politikai, kurie priima galingų įmonių tarpininkus – lobistus, turi jausti dar didesnę atsakomybę, jog šis verslas būtų legalus ir skaidrus. Jeigu Seimo narys viešai deklaruoja, kad jis aną dieną priėmė tokį ir tokį regist­ruotą lobistą, atstovaujantį ko­kiam nors koncernui ar organizacijai, dar nereiškia, jog politiko pokalbis su svečiu nenuves prie nusikalstamos veikos, t. y. už kažkokį sutartą atlygį, dovaną ar paslaugą Seimo posėdyje jis nebalsuos už vien tik tai bendrovei naudingą sprendimą. Dabar gi koks ministras, Vyriausybės klerkas ar parlamentaras visiškai nusiplauna savo galimai suteptas rankas...

Manau, kad artėjančius rinkimus rinkėjai savo sprendimą turi susieti su veiksmingų, efektyvių, konkrečių įstatymų priėmimu Seime ir „švariomis rankomis“.

Dar praėjusią savaitę buvo štai kas: nieko nenustebinęs Sauliaus Skver­nelio sprendi­mas rinkimuose dalyvauti „vals­tiečių“ sąraše, „Trijų muš­­kie­tininkų“ vadovaujamos nau­jos partijos „Laisvė ir tei­sin­gu­mas“ susikūrimas au­to­mo­bilių stovėjimo aikšte­lėje ir – deja deja – puikaus aktoriaus, visų mūsų mylimo Gedimino Girdvainio netektis... 

Česlovas IŠKAUSKAS