Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 40 sekun­džių pasaulyje įvyksta savižudybė, vadinasi, per dieną pasaulis netenka 2160 žmo-

­nių. Daugiau nei pusę savižudybių įvykdo žmonės, kenčiantys nuo vie­no dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos. Prognozuojama, jog depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kuri jau paveikė daugiau nei 350 milijonų žmonių.

Apie tai, ką reiškia sirgti depresija bei koks ilgas ir sunkus yra ligos ke­lias, pasakoja stand-up komikas Airidas Jankus. 

Tai, kas slepiasi už komiko vardo

A. Jankus – vienos populiariausių tinklalaidžių Lietuvoje „Pralaužk vieną šaltą“ vedėjas, kuris gyvenime, rodos, žengia koja kojon su pozityvumu, pokštais ir gera nuotaika. Tačiau realybė yra kiek kitokia. 

A. Jankus nuo mažų dienų buvo labai smalsus, jam rūpėjo rasti atsakymus į galvoje besisukančius klausimus. Būdamas paauglys, jis suvo­kė, jog gyvenimas gali nutrūkti bet kurią akimirką, o žmogus šiame milžiniškame pasaulyje tėra būtybė, negalinti nieko pakeisti ar pasukti norima linkme. Fiziškai aktyvus vaikas Airidas išoriškai niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių, tačiau viduje slėpė itin savitus įsitikinimus ir anuomet dar vaikiškomis atrodžiusias prob­lemas. Pavyzdžiui, būdamas mažas, Klaipėdoje gyvenęs Airidas tikėjo, kad vieną dieną Baltijos jūroje susidariusios didžiulės sūraus vandens bangos lūš Palangoje, apsems visus žmones ir pasiglemš jų gyvybes, o galimybės kažką pakeisti, pasipriešinti gamtos stichijoms nebuvimas varydavo jį į neviltį.

Liga neatsiranda akimirksniu

Depresija nesusergama pra­budus rytą blogos nuotaikos, nors psichiatras profesorius daktaras Arūnas Germanavičius tikina, jog kartais taip gali būti, bet daugeliu atvejų tai yra laipsniškai išsivystantis psichologinis sutrikimas. Jis gali vystytis nuo kelių savaičių iki kelių metų ir yra diagnozuojamas gydytojo psichiatro tik tada, kai įvertinama paciento psichikos būklė ir apatija, bloga, niūri nuotaika, pri­slėgtumas trunka ne trumpiau nei dvi savaites. Pirmasis pojūtis, jog kažkas negerai, aplankė Airidą, kai jis buvo vos keturiolikos. 

Atlikti tyrimai rodo, kad daž­niausiai depresija serga žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 45-erių. Vilniaus uni­ver­sitete studijuojančio Ai­rido sa­vi­jauta itin pablogėjo, kai jis, sulaukęs dvidešimties, iš Klai­­pėdos persikėlė gyventi į pers­­pektyvių, gražių ir, atrodo, idealių, problemų neturin­čių žmonių pripildytą sostinę. Tai buvo laikas, kai dingęs tikėji­mas savo jėgomis bei pačiu sa­vimi, prapuolęs apetitas, nuo­­latinis kūno raumenų trūk­čio­jimas ir nemiga privertė kreiptis pagalbos į specialistus, nes nepastebėti ar paslėp­ti kasdien prastėjančią sveikatą ir savijautą buvo neįmanoma.

Vienas neapdairus veiksmas ir – nokautas

Šios psichologinės ligos gydymas yra trejopas: psichotro­piniais vaistais, psichoterapija ir psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija. Iš pat pradžių skirtas gydymas psichoterapija greitai pastatė Airidą ant kojų, tačiau dėl to jis padarė didžiausią klaidą, kurios neišvengia kone visi sergantieji, – apsidžiaugė staigiu pagerėjimu ir atsisakė specia­listų pagalbos. Visa kova su depresija primena kovą bokso ringe: išsiveržimas į priekį, nokautas, išsiveržimas į prie­kį, nokautas. Airidas atsipalaida­vo, nuleido rankas – ir buvo nokautuotas, tad teko grįžti pas specialistus ir tęsti pradė­tą gydymą.

Ligos gydymas, visai kaip ir jos vystymasis, gali trukti mėnesį, pusmetį ar net metus, visa tai priklauso nuo ligos sunkumo. Airidui buvo nustatyta sunki depresijos forma, kurią jis trejus metus gydėsi psichoterapija, tačiau pastarąjį pusmetį palaikyti emocinį stabilumą jam padeda gydytojo paskirti antidepresantai bei papildai. 

(Ne)sustabdomas užburtasis ratas

Ne paslaptis, kad sveikata ir emocijos yra tiesioginio proporcingumo ryšiais susaistyti sveikatingumo matai. Kuo labiau slepiame savo jausmus bei emocijas, tuo didesnėmis sveikatos problemomis tai atsiliepia. Šių ryšių egzistavimu ir tvirtumu Airidas įsitikino savo kailiu. 

„Visada buvau uždaras, dažniausiai viską sugerdavau kaip kempinė. Bet juk net ir pati didžiausia kempinė kažkada persipildo, ir turi iš savęs išleisti visą susikaupusį vandenį. Mano atveju vanduo ištekėjo fizinio skausmo pavidalu“, – savo tuometinę būseną įvardija vaikinas. 

Prieš ketverius metus atsiradusios ir iki šiol besitęsiančios problemos su klubų sąnariais, nugara ir pečiais buvo tarsi atsakas į „kempinės“ gyvenimo būdą. Fizinis skausmas įsukdavo į užburtą ratą – „tau skauda, nes depresuoji, ir depresuoji, nes skauda“. Daugybės atliktų tyrimų rezultatai neatskleisdavo sutrikimų priežasčių, kol galiausiai buvo prieita prie išvados, jog visa tai yra psichologinių prob­lemų padariniai. 

Sunku išvardinti visas milijonus žmonių paveikusios ligos priežastis, tačiau, anot specialistų, dažna depresijos prie­žastis yra alkoholis – priemonė nuotaikai pakelti ir kartu nusiraminti, bet dažniausiai tai tik dar labiau pablogina esamą situaciją. Alkoholis bakalauro studijų studento gyvenime atsirado dar jam būnant paaugliu, tuomet šalia „kempinės“ gyvenimo būdo buvo pradėtas tiesti dar vienas kelias depresijos link. Alkoholį vyrukas vartodavo ne itin dažnai, tačiau labai dideliais kiekiais, todėl įvairiausių švenčių bei vakarėlių jis, dabar net ir labai norėdamas, negali prisiminti.

Airidas nedrąsiai prisipažįsta, jog nuo 21-erių kartu su daugybe jaunų, į jį panašių žmonių lankosi anoniminių alkoholikų (AA) grupės susi­tikimuose ir kovoja su šia priklausomybe. Iš pradžių ei­ti į AA susitikimus buvo nedrąsu, o visuomenėje susidaręs įspūdis apie anoniminių alkoholikų grupes bei joms priklausančius aso­cialius asmenis drąsos nesuteikė. Atsisakyti alkoholio Airidą paskatino kitą rytą po vakarėlio kankinančios moralinės pagirios, kartais užsitęsiančios iki kelių savaičių ir tik dar labiau gramzdinančios į neviltį. 

Šiandien Airidui 24-eri. Jis trejus metus sėkmingai dirba komiku, veda interneto tinklalaides ir jau metus nevartoja alkoholio. Jaunuolis pamažu pradeda jausti gyvenimo teikiamus malonumus ir džiaugsmą. Žinoma, jį vis dar kankina didelės ir dažnos nuotaikų kaitos, bet tai yra normalu. Bėgant laikui, viskas susitvarkys, tačiau blogiausia jau praeityje. Nuolat vartojami specia­lūs vaistai, konsultacijos su psichologu, atvirumas ir drąsa kalbėti apie savo problemas padeda nesuklupti ir kaip tik prideda pasitikėjimo savimi. Svarbiausia nebijoti kreiptis ir norėti sulaukti pagalbos, nes vos tik atsipalaiduosi ir nuleisi rankas – būsi nokautuotas.

Kauno rajono Ringaudų pradinėje mokykloje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių (mokinių, gim. 2009 m. ir jaunesnių) kvadrato finalinės varžybos. 

Pirmąją vietą iškovojo šeimininkų Ringaudų pradinės mokyklos komanda, antrąją vietą užėmė Vilniaus Marty­no Mažvydo progimnazijos pra­dinukai, o trečiąją – Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazijos jaunieji sportininkai.

Komandos, užėmusios prizines vietas, apdovanotos dip­lomais, medaliais, taurėmis ir marškinėliais.

Atkaklus darbas bei kryptin­gas tikslo siekimas padėjo mums iškovoti prizinę vietą Res­pub­likoje. Didžiuojamės savo mokyklos ketvirtokų rinktine ir džiaugiamės mūsų pro­gim­na­zijos bei Šilalės miesto vardo garsinimu Lietuvoje.

Jolanta VILIUŠIENĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos pradinių klasių mokytoja 

AUTORĖS nuotr.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje jau penktą kartą vyko Šeimų sporto šventė. Orientacinėse varžybose bei įvairiose linksmosiose estafetėse savo jėgas išbandė 19 šeimų. 

Džiugu, kad tėveliai turi noro dalyvauti tokiuose rengi­niuose ir kartu su vaikais užsi­imti mėgstamais dalykais. Sa­vo pavyzdžiu jie moko vaikus, kaip smagiai ir aktyviai galima leisti laisvalaikį. Šventėje išrinktos trys šeimos nugalėtojos. Pirmoji vieta atite­ko Jog­minų šeimai, antroji – Gerybų, trečioji – Kėblų šeimai.

Papildomą rungtį – baudų metimo konkursą – moterų grupėje laimėjo Rūta Būdvytytė, vyrų grupėje – Darius Va­siliauskas, vaikų grupėje pirmas buvo Lukas Jogminas,  ant­ras – Edvinas Gedvilas, trečias – Vakaris Borodica. 

Kiekviena šventėje dalyvavusi šeima apdovanota padėkos raštais bei šakočiais. Nuoširdžiai dėkoju visiems varžybų rėmėjams ir džiaugiuosi, kad ši šventė tapo tradicine ir kasmet labai laukiama. 

Olga JOGMINIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Po pusantrų metų pertraukos Šilalėje vėl apsilankė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Šįkart jam labiausiai rūpėjo savivaldybės pradėta institucinė pertvarka. Šilalę pavyzdžiu kitoms savivaldybėms rodantis ministras įsitikinęs, jog vietos valdžia geriausiai privalo žinoti, kokių paslaugų reikia bendruomenei, todėl ne ministerija, o būtent savivaldybės turėtų spręsti, kaip skirstyti finansavimą.  

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.12

Turbūt šitiek dėmesio mūsų rajonui dar niekada nėra buvę – pastaruoju metu į Šilalę jau ne kartą skubėjo įvairių televizijos laidų reporteriai, straipsniai apie įvykius mūsų krašte publikuojami internetinės žiniasklaidos portaluose, o klausimų apie tai, „kas čia dedasi”, nuolat sulaukiame net iš užsienyje gyvenančių ir elekt­roninę laikraščio „Šilalės artojas” versiją prenumeruojančių buvusių šilališkių. Deja, džiaugsmo tos publikacijos nekelia, didžiuotis, jas perskaitę ar pažiūrėję reportažus, tikrai neturime kuo. Atvirkščiai – nors jie ir apie permainas, kurias prieš rinkimus žadėjo dabartiniai rajono valdantieji, tačiau toli gražu ne apie tokias, kokių, balsuodami už valdžios pasikeitimą, tikėjosi dauguma rajono gyventojų.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.12

Pavasarinė paukščių migracija dar neprasidėjo, bet kai kas, kaltindamas orų anomaliją, jau regėjo maklinėjantį gandrą, girdėjo džiugius paukščiukų balsus, stebėjosi prasikalančiais žiedeliais, kai kam alergiją pasėjo dulkantys vyriški lazdynų žirginiai. 

Aną kartą rašėme apie kito­kią – žmonių – migraciją. Šia­me rašinyje grįžtame prie ne mažiau už orus stebinančios vidinės politikų migracijos ir priešrinkiminių jų ambi­cijų. 

Džiaugiamės pagerėjusia Prem­jero Sauliaus Skvernelio sveikata. Todėl ir jo žmonos įsidarbinimas Lenkijos naftos kon­cerno „Orlen“ įmonėje nevertas tiek daug oponentų sukelto triukšmo, kad įtartume visą Vyriausybę paslaptingais ar net nusikalstamais ryšiais su juo. Vieno garsaus politiko kadaise ištarta formulė „kas gali paneigti, kad...“ šiuo atveju negali tapti rimtu įtarimu ir žiniasklaidos eskaluojamu skandalu. Tačiau, kaip sakė Sei­mo vicepirmininkas „valstietis“ Ar­vydas Nekrošius, „bet koks šešėlį metantis atvejis turi būti ištirtas, o jau tada bus galima matyti bet kokius įtarimus“.

Bet štai tų pačių „valstiečių“ likimas vis labiau neaiškus. Jų lyderis Ramūnas Karbauskis atsisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų ir sako patrauksiąs į žygį per Lie­­tuvą, jog sutriuškintų mena­mus priešus, skleidžiančius „an­­ti­valstietišką“ propagandą. Kaip teigė politikas, Lie­tuvos žmo­nių nuteikimas prieš valdžios sprendimus yra sistemingas ir tendencingas. Vi­suomenė, pasak jo, mananti, kad valdžia per pastaruosius trejus metus nieko gero nepadarė ar padarė per mažai, yra tiesiog apgauta ir suklaidinta.

Ypač esą suklaidinti senjorai. R. Karbauskis savo interviu papasakojo vieną socialinės apsaugos ir darbo minist­rui Linui Kukuraičiui nutikusią istoriją. Pasak jo, kartą prie ministro priėjusi pensininkė šį sukritikavo: pavadinusi blogu žmogumi, nes šis, jos manymu, pensijas sugebėjo pakelti vos 3 eurais. O juk realiai pensija padidėjo vidutiniškai 30 eurų, nes pridėti 3 eurus buvo tik Prezidento inicia­tyva...

Ar remdamasis tokiu primityviu pavyzdžiu „valstiečių“ ly­deris jau gali pradėti savo rinkimų kampaniją? Šito retoriškai klausia politologas Algis Kru­pavičius. R. Karbauskis pra­­rado realybės jausmą arba, kaip tikino Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gin­tautas Paluckas, jis tiesiog gyvena iliuzijomis, jog žmonės prieš juos nusiteikę būtent dėl tų nelemtų trijų eurų...

Bet grįžkime prie politikų mig­racijos. Akivaizdu, kad R. Kar­bauskio reitingai nukenčia ne dėl prasto rūpinimosi senjorais, o dėl asmeninių ambicijų. Jo kerštingas smūgis buvu­siam susisiekimo minist­rui Ro­kui Masiuliui, paskelbiant „ga­limų draugų ir buvu­sių bend­radarbių įdarbinimo mi­nis­te­rijai paklūstančiose ins­titu­cijose“ sąrašą, aklas gy­ni­mas dabartinio ministro Ja­ros­la­vo

Narkievičiaus, didžiulės pas­tangos susitarus su Prem­­­je­ru S. Skverneliu užstoti jį krū­tine, norint išlaikyti stabi­lią Vyriausybę ir koaliciją, Pre­zi­den­to patarėjų puolimas – vi­sa tai susivijo į vieną nepalan­kių „valstiečių“ vertinimų kamuolį. O ir pasiūlymas S. Skver­neliui vesti sąjungą į rinki­mus neprideda pasitikėjimo šia val­dančia politine jėga. 

Štai kodėl LVŽS frakciją Sei­me vienas po kito palieka jo senbuviai. Iš jos pasitraukęs Vir­gilijus Poderys sako, kad to­kį sprendimą lėmė dažnai iš­siskirdavusios nuomonės įvai-

riausiais klausimais. Pa­vyz­­džiui, dėl rinkimų sistemos, rinkimų kartelės ar dėl di­džiųjų prekybos centrų įstatymo. Kur politikas „migruos“, kol kas neatskleidė. Išėjus V. Po­de­riui, „valstiečių“ frakcijoje liko 48 na­riai.

Anksčiau frakciją paliko Nag­lis Puteikis, Vytautas Ba­kas, Bronislovas Matelis. Pir­masis vėliau į ją sugrįžo, dabar suformavo naują politinį darinį. Praėjusį penktadienį LVŽS frakciją paliko ir Seimo narys Egidijus Vareikis, kažkada bu­-

vęs Tėvynės sąjungos-Lietu­vos krikščionių demok­ra­tų partijoje (TS-LKDP) ir dar gal penkiose. Perėjūnas-re­kor­di­ninkas pasuko į praėjusį šeštadienį Vilniuje savo suvažiavimą surengusią Krikš­čio­nių sąjungą „Santarvė ir gerovė“. R. Kar­bauskis sakė tikįs, jog naujasis politinis darinys bus LVŽS partneris. 

„Valstietis“ Arvydas Nek­ro-­­

šius sako, kad iš LVŽS frakcijos pasitraukę politikai yra silp­ni, o į ją atėję – tokie kaip Algimantas Dambrava, perbė­gęs iš buvusio „tvarkiečio“ Vy­tauto Kamb­levičiaus įkurtos frakcijos „Lie­tuvos gerovei“ – valdan­čiuosius tik sustiprina. 

Kitas politinis migrantas – parlamentaras Rimantas Jo­nas Dagys. Apžvalgininkai ne­mano, kad jo suburta Krikš­čionių sąjunga sugebės prisikviesti daug žymių politikų, o pats vadovas nėra autoritetinga bei žinoma asmenybė, jog patrauktų stabilius TS-LKDP rinkėjus. R. J. Dagys niekada nebuvo vertinamas kaip pirmo ryškumo politinė žvaigždė.

Taigi politikų migracija – ne pavasario, bet artėjančių rudens rinkimų pranašas.

 „Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau“, – byloja liaudies patarlė. Galima dar pridurti: ir kur kvepia geresniu postu bei karjeros galimybe. Šis instinktas vargu ar skiria politikus nuo to paukščiuko, kuris vis ieško patogesnio ir saugesnio lizdo jaunikliams išperėti. Tuomet kuo jie skiriasi nuo gyvūnų?

Česlovas IŠKAUSKAS