ŽŪB „Šilalės Agro“ tęsia seminarų ciklą įvai­riomis ūki­ninkams naudingomis temo­mis. Praėjusį penktadienį pa­klausyti UAB „VetMar­ket“ (ŽŪB „Šilalės Agro“ yra jų partnerė) lek­­to­­rių paskaitų susirinko kone pilna kon­fe­ren­cijų salė.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.9

Suomijoje, Lieto mieste, vyko baigiamasis „Erasmus+“ projekto „Amazing Race“ susitikimas.

Kiekvienas iš keturių projekto susitikimų turėjo atskirą temą ir lenktynes. Šįkart tai turėjo būti emocinė sveikata ir ypatingos lenktynės snieg­bačiais su nakvyne palapinėje. De­ja, snigti pradėjo tik jau išvykus iš Suo­mijos.

Aš­tuoni Lau­kuvos Norberto Vėliaus gim­nazijos mokiniai ir trys mokytojai tarptautinėse grupėse susipažino su Suomijos gamta, architektūra, papročiais (savaitgalį praleido Halssi, kur kaitinosi saunoje, maudėsi jūroje, ieškojo „lobių“ Turku), vedė sporti­nius užsiėmimus pagyvenusiems žmonėms, ragavo nacionalinių valgių, šo­ko ir dainavo, išbandė fizinių veiklų įvairovę mokykloje ir gamtoje (lai­pio­jimą, grindų kerlingą, disko gol­fą). Tikimės, kad dalį jų netrukus galės išbandyti mokiniai mūsų gimnazijoje.

Dvejų metų projektas suteikė galimybę pamatyti ir palyginti keturias šalis (Kroatiją, Ispaniją, Suomiją ir Lie­tuvą): atrasti panašumų bei skirtumų, susidurti su iššūkiais, ieškoti bendrų sprendimų. Apie 24 kartu praleistas dienas galima pasakoti valandų valandas, nedidelę dalį mūsų veiklų galite pamatyti projekto „Youtube“ kanale „Amazing Race Erasmus“.

Šis projektas finansuojamas, remiant Europos Komisijai, kurį Lietuvoje administ­ruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Stasys BAUBKUS,

projekto koordinatorius

Stephen DAWE (Ispanija) nuotr.

Ūkininkams skundžiantis, kad lietingomis vasaromis skęsta pasėliai, savivaldybės valdininkai paprastai turi vienintelę „paguodą“ – „melioracijai nėra pinigų“. Ir tikrai iš valstybės biudžeto jų atskaičiuojama kukliai: jau kelinti metai melioracijos sistemoms atnaujinti Šilalės savivaldybė gauna vos apie 200 tūkst. eurų. Trūkstant lėšų, pasirenkama remontuoti tik vieno ar dviejų kurių nors upelių baseinų melioracijos griovius bei statinius. Tačiau kad ir kokios menkos sumos skiriamos, pernai atsitiko sunkiai įtikėtinas dalykas – pirmą kartą per daugelį metų savivaldybė į valstybės biudžetą grąžino ketvirtadalį visų melioracijai gautų lėšų.

Daiva BARTKIENĖ

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.9

Legenda byloja, kad moterų mylėtojas ir pasipūtėlis Don Žuanas užkariaudavo moterų širdis ir negailestingai įsukdavo jas į aistrų verpetą. Wolfgango Amadeaus Mocarto operos „Don Žuanas“ gerbėjai vasario 12 d., 19 val., Klaipėdos Žvejų rūmuose pasiners į komedijos, melodramos ir antgamtinių elementų kupiną istoriją, kurios pagrindinį herojų įkūnys baritonas Žygimantas Galinis.

Muzikos genijaus Wolfgango Amadeaus Mocarto opera „Don Žuanas“ – viena populiariausių operų. Ji karaliauja pasaulio teatrų scenose ir įeina į dažniausiai statomų operų dešimtuką.

Koks buvo šios operos kelias? „Don Žuano“ pasaulinė premjera 1787 m. įvyko Prahoje, tačiau dviem savaitėmis vėliau nei planuota, nes atlikėjai nespėjo laiku išmokti savo sudėtingų partijų, o kompozitorius – parašyti uvertiūros. Kalbama, kad paskutinius uvertiūros taktus Mocartas parašė paskutinę naktį prieš premjerą...

„Don Žuano“ libreto autorius Lorenzo Da Ponte per savo gyvenimą spėjo pabūti kunigu, mokytoju, profesionaliu lošėju, sekretoriumi, knygyno savininku, maisto prekių parduotuvės savininku, prodiuseriu, o galiausiai tapo italų kalbos ir literatūros profesoriumi Kolumbijos universitete.

Operos siužetui paaštrinti kūrėjai konsultavosi su garsiuoju Giacommo Girolamo Casanova: didysis moterų gundytojas su W. A. Mocartu susitiko gyvendami Prahoje.

Tuo, kad „Don Žuanas“ – geriausia kada nors parašyta opera, buvo įsitikinę net trys didieji kompozitoriai, kurių autoritetas muzikos pasaulyje nekvestionuojamas: Gioacchino Rossini, Charles'is Gounod ir Richardas Wagneris. O štai jų kolega Ludwigas van Beethovenas su šiuo teiginiu nesutiko, nes „Don Žuano“ siužetą laikė amoraliu.

Įdomu, kad būtent operoje „Don Žuanas“ pirmą kartą buvo panaudotas trombonas. Be to, finalinės puotos metu orkestras groja arijas iš tuo metu populiarių operų, lydimų tarno Leporelo komentarų. O štai scena kapinėse įskėlė kūrybos kibirkštis net dviems garsiems rusų poetams: taip gimė Aleksandro Puškino drama „Akmeninis svečias“ ir Annos Achmatovos poema „Poema be herojaus“.

Garsiojoje Don Žuano Arijoje su šampano taure apie šį gėrimą nėra nė žodžio: joje širdžių ėdikas kalba apie vyną, kuris „užkaitina galvą“. Nesusipratimas atsirado dėl Europoje paplitusios vokiškos libreto versijos, kurioje vertėjas vardan skambesnio rimo žodį „vynas“ pakeitė į „šampanas“...

Vasario 12 d., 19 val., Klaipėdos Žvejų rūmuose gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

KVMT inf.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė dėl piniginių kom­pensacijų už elektros stulpus išmokėjimo tvarkai, nu­ma­tant išmokas ne tik už sklypus, bet ir už statinius bei patalpas juose.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

Su teisėsauga nemalonumų tikriausiai niekas nenori turėti, tačiau pasitaiko, kad prieš ją tenka stoti ne vien dėl to, ką darai ne taip, bet ir dėl to, jog nedarai taip, kaip reikia. Būtent taip nutiko smulkiajam ūkininkui Remigi­jui Z., kuris laiku neįdarbino pagalbinio darbininko ir už tai su­laukė tūkstantinės baudos.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

2018 m. spalio 26 d. „Šilalės artojas“, sulaukęs gyventojų kritiškų skambučių, išspausdino pub­likaciją „Tilto rekonstravimas bus baigtas dar negreitai“. Jame rašyta, jog nuo rugsėjo vidurio, rengiantis tilto per Jūros upę kelyje Šilutė–Pajūris remontui, buvo uždarytas eismas viena jo juosta. Kaip paaiškėjo vėliau, redakcijai ėmus domėtis, VšĮ „Kelių transporto tyrimų institutas“, atlikęs tyrimą, nustatė, kad tilto kraštinių perdangų sijų betonas buvo pažeistas, todėl tilto pakraščiais mašinoms važiuoti nesaugu.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.8

Upynos gyventojai nekantriai laukia renovuotų kultūros namų atidarymo, kuris planuojamas šį savaitgalį. Iš salės jau kelinta savaitė sklinda muzikos akordai, pasigirsta dainų nuotrupos, verčiančios upyniškius spėlioti, kokia nauja programa juos nustebins vietiniai meno mėgėjai, kokių ir iš kur sulauks atvykstant svečių. Upyniškė koncertų organizatorė Renata Gužauskienė puoselėja viltį, jog nauja, šilta ir šviesi erdvė suburs miestelio žmones ne vienam vakarui, o nesibaigiančiai bendrystės šventei.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.8

Sausis, o ne sausas. Neįprastai šlapias. Varva iš dangaus, žemė įsisupus drėgnais rūkais, balose mirksta batai, vėsu ir niūru, nuotaiką slegia. Ė, ne! Važiuoju vėlų vakarą iš vieno nuostabaus renginio, kelias nelengvas – lietutis purškia, šviesos mirga, bet širdis džiaugiasi: tradicinė praėjusių metų Padėkos šventė, kurią surengė Prienų rajono laik­raštis, kaip kažkada sakydavo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, buvo tikra dvasios puota. Įvairiais prizais, padėkos raštais ir kalnais gėlių buvo apdovanoti pernai labiausiai šį kraštą garsinę ūkininkai, liaudies menininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, daugiavaikės šeimos, verslininkai, dvasininkai. Stebiu tuos į kultūros ir laisvalaikio cent­ro sceną vis kopiančius vyrus ir moteris, ir manęs neapleidžia mintis: kokia sveika, gyvybinga, darbšti, optimistinė savo viduje ta vadinama provincija, ta mūsų Lietuva!

Manau, jog šitaip šauniai praėjusius metus apibendrina ir kitos savivaldybės, kitų rajonų bendruomenės. O kas pranašavo, kad regionai numirs? Garsus ekonomistas ir bankininkas Raimundas Kuodis siūlė palikti kokius pustrečio regioninio centro, o visą provinciją sujungti į didžiuosius miestus, nes, girdi, kaimas miršta, ir jį išlaikyti valstybei per brangu.

„Kokia nesąmonė!“ – pagalvojau tą penk­tadienio popietę šventėje Prie­nuo­­se.

Tokiuose susibūrimuose nori neno­ri išgirsti sodriai keikiant valdžią. Žmo­nių pasipiktinimas suprantamas. Nors jiems sakai, kad juk patys ir renkame tokią valdžią, jie atšauna: kaip nerinksi, jei aukso kalnus žada. Tai, jog smunka tokių vadovų reitingai, yra būsimų rinkėjų atpildas šiems pažadukams. 

Štai ir praėjusią savaitę paskelbta nauja bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Sausį už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ketino balsuoti 11,3 proc. apklausos dalyvių, o nuo gruodžio jų populiarumas nukrito 0,6 proc., gi per metus – nuo pernykščio sausio – 4,4 proc. Taip „valstiečiai“ per metus prarado trečdalį rinkėjų.

Iš politikų didžiausią reitingų kritimą patyrė Premjeras Saulius Skvernelis – daugiau kaip 10 proc. Laikymasis įsikibus Ramūno Karbauskio parankės jį tempia žemyn. Noras vykdyti „valstiečių“ lyderio įgeidžius ir žūtbūt išsaugoti koalicijos partnerių atstovą Ja­roslavą Narkievičių ministro poste jam yra pražūtingas. Specialistai kalba, kad Premjerą užklupusi liga taip pat turi įtakos jo reakcijai į politinius procesus.

O štai Prezidentas Gitanas Nausėda gyventojų palankumą susigrąžino į lap­kričio mėnesio lygį – 73,6 proc. Gruo­dį jis buvo 3,3 proc. smuktelėjęs. Tai lė­mė ir stabili laikysena susisie­kimo ministro atžvilgiu, ir reakcija į tarptau­tinius iššūkius. Sužinojęs, jog pasaulio Holokaus­to forume Izraelyje pirmuo­ju smuiku ketina groti Vladimi­ras Pu­ti­nas, Preziden­tas atsisakė jame da­ly­vauti. Solidari­zuo­damasis su Len­ki­jos pozicija, jis nuvyko į Aušvicą, kur ir vei­kė didžiausias nacių „mirties fabrikas“. 

Taip ir atsitiko: Rusijos prezidentui forume pirmajam buvo suteikta tribūna, ir jis puolė balinti Molotovo – Riben­tro­po paktą ir smerkti valstybes, kuriose esą su vietinių pagalba buvo išžudyta dešimtys tūkstančių žydų. Dėl to ypač smū­giuota Uk­rai­nai ir Lie­tu­vai. Ži­no­ma, nu­tylėta apie Sta­lino režimo piktadarybes, okupacijos žiaurumus.

Kiek anksčiau šia jaut­ria tema pa­­sigirdo Sei­mo nario, „valstiečio“ Arūno Gu­mu­liaus­ko siūlymas Lenkijos pavyzdžiu šiek tiek keisti vadinamą Ho­lokausto įs­ta­tymą ir priimti nutarimą, jog tuo me­tu okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta žydų žudynėse nedaly­vavo. Anot A. Gumuliausko, prie Ho­lo­kausto prisidėjo tik atskiri asmenys, o dėl jų padarytų nusikaltimų turi spręsti teismas.

„Kad Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste, tai visiems akivaizdu, nes birželio 15 d. mes patyrėme pirmą sovietų okupaciją, vėliau ją pakeitė nacių, o po to antroji sovietų okupacija, savaime aišku, ir lietuvių tauta negalėjo dalyvauti, nes buvo okupuo­ta“, – sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.

Bet Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, jog už tokį žingsnį Lietuva gali sulaukti tarptautinės bend­ruomenės kritikos. 

„Aišku, kad Lietuva ir Lie­tuvos žmonės nedalyvavo Ho­lokauste, tik paskiri, o mums irgi aišku, kad ne visi žydai išžudyti, o tik paskiri, o iš paskirų žydų sudėjus vieną paskirą prie kito, išeina virš 200 tūkstančių“, – su ironija sakė F. Kukliansky. Jai LTV laidoje pritarė rašytojas Markas Zin­geris.

Istorikas Arvydas Nikžen­tai­­tis sako, jog visos tautos dėl žydų genocido niekas ir nekaltina, todėl siūlymas perteklinis. Tačiau akivaiz­du, kad visuomenėje gajus ir žydų peršamas įsitikinimas, jog kaltę turi prisiimti visi, t.y. visa Lie­tuva ir tauta. Kaip kitaip suprasti dar 1995 m. Al­girdo My­­­kolo Brazausko Iz­rae­lio kne­se­te pareikštą atsi­pra­šy­­mą dėl žydų žudynių Lie­tu­vo­je. Juk tuomet jis kalbėjo kaip Lie­tu­vos prezidentas ir valstybės vardu...

Niūrios tai sausio pabaigos mintys. Jos tikrai nedera su ta nuotaika, kokia apėmė būnant tarp paprastų provincijos žmonių Prienuose. O vienas vaikinukas iš Balbieriškio, dar koks dešimtokas, atsiėmęs apdovanojimą už savo motiną, priėjęs sako: aš ketinu tapti kunigu. Šaunu, pirmyn! Ir jo veidą nušvietė šypsena...

Česlovas IŠKAUSKAS

Nuo sausio 27 d. mūsų rajone pradeda dirbti mobilieji laiškininkai. Tai – prieš porą metų prasidėjusios „Lietuvos pašto“ pertvarkos rezultatas. Nuo sausio pabaigos nelikus net septynių pašto skyrių (Bijotų, Didkiemio, Pajūrio, Tenenių, Tūbinių, Upy­nos ir Žadeikių), vietoje jų veiks 8 mobilieji laiškininkai. „Lietuvos pašto“ atstovų teigimu, specialiais tarnybiniais automobiliais šeši iš jų pas klientus išvyks iš Šilalės pašto, po vieną – iš Kvėdarnos ir Kaltinėnų. Kol kas nepertvarkomi lieka tik paštai Šilalėje, Kaltinėnuose, Kvėdarnoje ir Laukuvoje. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.7