Kodėl garsi smuikininkė po koncerto nuliūsta? Ką ji saugo ir tausoja? Ar įmanoma patempti raumenis grojant smuiku? Visa tai ir daugiau sužinosite perskaitę interviu su tarptautinių konkursų laureate Ingrida Rupaite.

Sausio 15 d. 19 val. Žvejų rūmuose rengiamo koncerto „Istorijos perpetuum mobile – 200“ pirmoje dalyje išgirsite vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll, kurį kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru grieš I. Rupaitė.

Geras impulsas

Smuikininkė pasakoja niekada nesvajojusi tapti vedančiąja soliste. „Bet mano gyvenimo „perpetuum mobile“, arba varomoji jėga – klasikinė muzika“, – tvirtina ji. Šio „variklio“ dėka 2003 m. įsikūrė I.Rupaitės suburtas styginių kvartetas „Art Vio“. Nuo 2006 m. ji – ir  fortepijoninio trio „FortVio“ narė. Šis kolektyvas yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas, 2015 m. apdovanotas  Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Kartu su „FortVio“ I. Rupaitė stažavosi Europos kamerinės muzikos akademijoje (ECMA), kurios sesijos vyko įvairiuose Europos miestuose. „Tai mums visiems trims suteikė stiprų impulsą, nes, kaip žinia, Lietuvoje gan sunku išlikti ir prasimušti kaip ansambliui, jo nariams niekur papildomai nedirbant. Visi kolektyvo nariai esame solistai, bet prireikus susiburiame. Darbas užsienyje plečia akiratį: matai, kaip žmonės groja kitose kultūrose, kurios žymiai senesnės nei mūsų, daugėja žinių, atsiranda unikali praktika, kurios negausi skaitydamas“, - pasakoja I. Rupaitė.

Kamerinė muzika – kaip bendravimas

Pirmuoju smuiku ji griežė Kauno styginių kvartete, Šv. Kristoforo kameriniame orkestre bei Klaipėdos kameriniame orkestre. Kaip solistė yra grojusi su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto ir Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos simfoniniais orkestrais, taip pat su Lietuvos, Šv. Kristoforo, Klaipėdos kameriniais orkestrais bei Jerevano miesto kameriniu  orkestru Serenada.

Pasak smuikininkės, kamerinė muzika yra grojimas kartu, ieškojimas, bendravimas, o jai labai patinka bendrauti. „Kiek žmonių ansamblyje groja – tiek žmonių ir bendrauja tarpusavyje. Tarkim, kvartetas yra keturių intelektualių žmonių pokalbis instrumentų pagalba. O kai groja orkestras? Ar mes dažnai girdime keletą instrumentų vienu metu, o gal lengviau klausytis vieno? Kamerinė muzika yra intymi, jai reikia pajautimo. Ji sukurta nedideliam muzikos gurmanų ratui“, – dėsto I. Rupaitė.

Begrodama su įvairiais orkestrais, sulaukė siūlymų pagroti solo: „Štai Anatolijaus Šenderovo Koncertą smuikui ne kartą esu atlikusi, ir ne tik Lietuvoje, ir su skirtingais dirigentais. O dabar labai džiaugiuosi F. Mendelssohno Koncertu smuikui ir orkestrui, kurį netrukus pirmą kartą atliksiu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir jo vyriausiuoju dirigentu Tomu Ambrozaičiu“, – tikina smuikininkė.

Apie guru

„Mano guru – violončelininkas Davidas Geringas. Kažkada jis pats pareiškė norą groti su manimi ir iki šiol mes esame ne tik kolegos, bet ir geri draugai. Aš jį vadinu savo aneglu sargu, kuris man padeda ne tik muzikiniame kelyje, bet ir dalinasi gyvenimiška patirtimi. Jis vienas iš mano gyvenimo vedlių. Ir aišku, visi mano buvę pedagogai: tiek solo, tiek kamerinės muzikos. Viena iš jų – profesorė Dalia Balsytė, kuri mane globojo, mokė bei išvedė į plačiuosius vandenis. Mano profesorius Jonas Urba mane globojo iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos. Labai myliu ir gerbiu violončelininką Mindaugą Bačkų, su kuriuo dirbau Klaipėdos kameriniame orkestre dvejus metus. Tai žmonės, kurie ne tik turi gerų idėjų, bet ir sugeba jas realizuoti, nes turi aiškius tikslus ir gerą skonį. Tai asmenybės. Tai, ką jos man suteikė, saugau ir tausoju“, - tikina I. Rupaitė.

Solistei didelę įtaką padarė kompozitoriai Anatolijus Šenderovas, Faustas Latėnas, Žibuoklė Martinaitytė ir daugelis kitų. „Teko prisiliesti kone prie visų aktyvesnių lietuvių kompozitorių kūrybos. Su F. Latėnu sieja ilgametė draugystė: grojame ir įrašinėjame jo muziką teatro spektakliams. Su šio kompozitoriaus kūrinių programa koncertavome netgi Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos salėje“, – šypsosi prisiminusi smuikininkė.

I.Rupaitė tikina, kad jai didžiausią įspūdį palieka ne tiek tolimos šalys, kiek nuostabi garsiųjų koncertų salių akustika. Viena iš tokių buvo ir Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos salė: „Groji joje ir negali patikėti, kad tai ne sapnas. Ten supratau, kuo akustika, atmosfera svarbi muzikantui. Tokioje salėje grodamas nejauti „stadioninio“ jos 2000 vietų dydžio, tik jaukiai didingą tave supančią architektūrą“, – pasakoja muzikantė.

Trio „FortVio“ su Lietuvos nacionaliniu orkestru ir dirigentu Modestu Pitrėnu Lenkijos mieste Katovicuose taipogi grojo naujoje 2000 žiūrovų talpinančioje salėje: „Joje išgirsti, kaip akustika susilieja su tavo instrumentu, ir tada gali daryti ką nori... Tada ir gimsta tikroji muzika, kuri perveria žmonių širdis“, – svajingai atsidūsta smuikininkė. 

Amžinasis tobulėjimo variklis

I.Rupaitė tikina besistengianti tobulėti kasdien: „Viršūnę pasiekia tik išėję Amžinybėn, todėl mokausi visur ir visada. Einu pas savo kolegas, groju jiems ir prašau pastabų. Ir dabar, ruošdamasi koncertui, kasdien groju ir stengiuosi tai atlikti kuo geriau. Man patinka, kol amžinasis tobulėjimo variklis sukasi, nes po koncerto būna liūdna, kad viskas jau pasibaigė“, – neslepia smuikininkė.

Kaip pedagogė I.Rupaitė yra dirbusi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Mykolo Riomerio universitete, o nuo 2011 m. dėsto kamerinio ansamblio ir styginių kvarteto disciplinas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams.

„Galiu iškart pamatyti, ar jaunuoliui patinka tai, ką jis daro, ar jame dega tikras interesas. Bet ar jis taps didžiu muzikantu – ne. Būna, kad po metų viskas radikaliai pasikeičia: geram mokiniui tampa nebeįdomu, o sunkiai besimokęs virsta puikiu studentu“, – pasakoja dėstytoja.

Ko smuikininkai labiausiai bijo? Pašnekovė prapliumpa kvatoti: „Nešvarių natų. Traumų aš nebijau, tiesiog stengiuosi saugoti rankas. Labai mėgstu žemės darbus, auginu rožes, bet prieš rimtą koncertą sau šio malonumo neleidžiu. Prisimenu savo gerą draugą smuikininką Vilhelmą Čepinskį, kuris buvo pasitempęs rankų raumenis ir ilgokai negalėjo groti. Smuikininkui tai didžiulė nelaimė, nes ką gi jam tuomet veikti? Nebegali savęs realizuoti. Tuo muzikantai panašūs į sportininkus, tik mes neturime masažuotojų“, – juokiasi I. Rupaitė.

Ypatingieji smuikai

„Turėjau ypatingą, bet jau grąžinau. Man jį buvo davęs mecenatas Jonas Žiburkus, vienas iš mano angelų sargų. Jis yra medikas ir didis menų mylėtojas... Mūsų kvartetui jis buvo nupirkęs keturis antikvarinius instrumentus. Taip man atiteko žymaus meistro Pierre‘o Silvestre‘o maždaug prieš 200 metų Prancūzijoje pagamintas smuikas. Seni instrumentai turi gražų garsą, bet yra labai įnoringi: jie jautrūs aplinkos poveikiui, jį turi atidžiai saugoti ir pasirūpinti jo draudimu. Nešdavausi su savimi net eidama susimokėti už benziną kolonėlėje... Dabar turiu kitą, nuosavą smuiką, kurį Minske nusipirkau iš meistro. Tai naujas instrumentas – vos metų senumo. Ir nors visada buvau prieš naujus smuikus, esu juo patenkinta“, – pasakoja I. Rupaitė.

„Šįryt kaip tik galvojau apie svajones. Ar aš patenkinta tuo, ką darau?... Grįžusi iš Klaipėdos gyventi į Vilnių, nepuoliau darbintis į kitą orkestrą, nes nenoriu dirbti vardan darbo. Noriu daryti kas man patinka. Finansiškai tai sunkiau, bet išsiverčiu. Ketinu ir toliau groti kamerinę bei solinę muziką. Džiaugsiuosi, jei turėsiu įdomių pasiūlymų įvairiose pasaulio šalyse“, – išduoda pašnekovė.

Jaučia publikos kvėpavimą

Mintį pirmoje koncerto „Perpetuum mobile 200“ dalyje atlikti vokiečių kompozitoriaus F. Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll pasiūlė Muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. „Esama istorinių sąsajų, nes kompozitoriaus senelis yra lankęsis Klaipėdoje. O F. Mendelssohno muzika tokia graži ir lengvai atpažįstama... Ačiū L. Vilimienei, nes prieš tai svarstyta atlikti L. van Beethoveno koncertą, kuris labiau skirtas vyriškoms rankoms“, – juokiasi I. Rupaitė.

Anot smuikininkės, Klaipėdoje skambėsiantis F. Mendelssohno Koncertas – tai muzika įsimylėjėliams, nors kompozitorius jį parašė likus vos trejiems metams iki mirties. „Ši muzika visų tapatinama su meile ir jausmais. Jos autorius jautėsi svajingas, įsimylėjęs ir dėl to truputį nelaimingas“, – akcentuoja solistė.

Ji įsitikinusi, kad intelektuali Klaipėdos publika salėje laukia ne tik momento, kai pagaliau galės įvertinti smuikininkės suknelę, bet ir puikios muzikos: „Jai skambant jauti ramų publikos kvėpavimą, kurį galėčiau palyginti su miegančiu kūdikiu. Kai muzika publikai nepatinka, irgi jauti: tuomet salė būna įsiaudrinusi, atsiribojusi. Bet Klaipėdoje diskomforto groti nebūna: čia publika labai šviesi ir smalsi“, – giria uostamiesčio muzikos mylėtojus I. Rupaitė.

Kalbino Žaneta SKERSYTĖ

Biudžetinė įstaiga, K. Donelaičio g. 4, LT-92144 Klaipėda, Lietuva.

Tel. (8 46) 39 74 00. El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Viešojoje erdvėje vis pasirodo informacijos esą rūkyti tradicinio tabako ar tradicinių cigarečių pakaitalus yra sveikiau, nei įprastas cigaretes. Ir nors specialistai sako, kad yra priešingai, jaunimas ar net paaugliai apie rūkalų daromą žalą nesvarsto.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.2

Pajūrio vaikų globos namuose jaučiamos laikinumo nuotaikos. Prieš didžiąsias metų šventes savivaldybės taryba priėmė sprendimą įstaigą reorganizuoti. Nuo balandžio ji taps Šilalės socialinių paslaugų namų Pajūrio paramos šeimai padaliniu. Nors darbo pobūdis nepasikeis, ir globotinių, ir darbuotojų laukia didelės permainos. Pastarieji skundžiasi, kad, planuodami gyvenimą keičiančias reformas, rajono vadovai nesusitiko su kolektyvu ir neišklausė žmonių nuomonės.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.2

Vieniems astrologinė Žiurkė – mielas, globotinas gyvūnėlis, kitiems – keliantis pavojų ir atgrasus. Kai kas pabrėžia gerąsias jo savybes – protingumą, atsargumą ir taupumą (o jų tikrai prireiks 2020-aisiais), bet kiti kalba, kad šie metai bus pažymėti agresija, gamtos kataklizmais ir net epidemijomis. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.2

Nors nuolat kalbama apie tai, kad išgėrę ar apsvaigę nuo įvairiausių psichiką veikiančių medžiagų vairuoto­jai yra potencialūs žudikai, nors nuolat didinama atsa­komybė, nuo rizikos sėsti prie vairo girtiems tai neatgraso. Visai neseniai Šilalės teisme išnagrinėta dar vie­na tokio pobūdžio byla.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.1  

Adventą Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos 5a klasės mokiniai užbaigė pro­jektine veikla „Mes – žemaičiai, laukiantys šv. Kūčių bei šv. Kalėdų“. 

Tai buvo integruotas lietuvių kalbos (mokyt. Ligita Bud­riuvienė), informatikos (mokyt. Audronė Toleikienė) bei klasės veiklos (auklėtoja Gražina Pameditienė) projektas. Mokiniai per informatikos pamokas piešė kalėdinius atvirukus, kūrė virtualius autoportretus-šaržus. Per lietuvių kalbos pamokas mokėsi, kad 2019-ieji – Žemaitijos metai, aptarė žemaičių tarmes, savo krašto patiekalus, ypač tuos, kurie tinka ir ant Kūčių stalo. Vieną patiekalą teko ir paragauti. Tai ,,Meškos šūdukas“, kurį pagamino Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus darbuotojos Judita Pakalniškytė bei Edita Merkelienė, išsamiai supažindinusios ir su žiemos švenčių papročiais, tradicijomis, mokiusios pasigaminti šiaudinių angeliukų. Jais papuošėme klasės eglutę. 

Ligita BUDRIUVIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Nors vietinės reikšmės keliai įvardijami kaip nuolatinis savivaldybės politikų rūpestis, kurį jie demonstruoja, kasmet vizituodami seniūnijas, padėtis kaimuose beveik negerėja – kaip brido kaimo žmonės purvyną, taip ir brenda, kaip laužė savo automobilius, taip tebelaužo. Tuo įsitikinome, su Kaimo reikalų komiteto nariais gruodžio 19-ąją apsukę per 200 kilometrų mūsų rajono. Paaiškėjo, kad seniūnijos dažniausiai prižiūri tik tuos kelius, kuriais į mokyklas vežiojami vaikai. Įsikūrusiems atokiau, pasak Upynos seniūnės Stefos Kažukauskienės, privaloma atsiminti, jog gyvena kaime.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.1

Šilalės savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Silva Paulikienė atkreipė rajono politikų dėmesį, jog ne visų socialinei rizikai priskiriamų šeimų vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Susirūpinti problemų turinčių vaikų ankstyvuoju ugdymu paskatino Valstybės kontrolė, atlikusi ikimokyklinio ugdymo paslaugų auditą. 

Daiva BARTKIENĖ 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.1

Į visas sritis sparčiai žengiančios technologijos pakeis darbo rinką ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Prognozuojama, kad per artimiausius keliolika metų robotai, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, nanotechnologijos ir kitos technologinės naujovės smarkiai transformuos didžiąją dalį profesijų, o dalis jų apskritai išnyks.

Pasaulį keičiančių pokyčių neišvengs ir Lietuvos visuomenė. Studentų mažėjant, universitetai sprendžia klausimus, kokios specialybės yra paklausios, o kurios nyksta ir tampa neperspektyvios, nes žmones pamažu keičia technika, dirbtinis intelektas.

Senstant visuomenei ir plėtojantis technologijoms, pasaulyje auga gyvybės ir sveikatos mokslų specialistų poreikis, ypač – slaugos, sveikatinimo, reabilitacijos, ortopedijos, geriantrijos, psichologijos ir daugelio kitų sričių. Artimiausiais dešimtmečiais ypač augs mitybos, sveikos gyvensenos konsultantų, slaugytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų ir įvairių psichologijos profesionalų poreikis.

Per artimiausius keletą metų gyvūnų mokslo specialistų Lietuvoje reikės bent tris kartus daugiau, nei parengiama šiandien. Vis populiarėja ir gana nauja Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programa, kurioje rengiami augintinių pritaikymo visuomenėje, laisvalaikio ar terapijos tikslais specialistai.

Šiuolaikinės technologijos jau šiandien gerokai palengvina sveikatos specialistų darbą, tačiau visavertiškai pakeisti gyvo, šilto, empatija grįsto žmogiško bendravimo dar ilgai negalės. Ne veltui nuo seno sakoma, jog gydytojas gydo ne tik vaistais, bet ir žodžiu. Todėl akivaizdu, kad gydytojų, kitų sveikatos specialistų robotai, dirbtinis intelektas nepakeis. Tai rodo ir tyrimai, ir įvairūs bandymai užsienio šalyse.

„Technologijų amžiuje svarbūs tampa tokie gebėjimai kaip kūrybiškumas, analitinis mąstymas, lyderystė, komandinis darbas, gebėjimas spręsti problemas ir nuolat mokytis. Šiuos gebėjimus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai ugdo jau šiandien, pasitelkę naujausias žinias, technologijas ir išskirtinį probleminio mokymo metodą”,– pabrėžia LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.

LSMU rengiami visų grandžių sveikatos profesionalai. Jie jau nuo pirmųjų kursų mokomi bendrauti su pacientu, ugdomi ne tik jų specialieji profesiniai įgūdžiai, bet ir atjautos, pagarbos pacientui jausmas, gebėjimas bendrauti, padedant pacientui įveikti ligą.

Studijas LSMU jungia žmogaus ir gyvūno sveikata, programos aprėpia sveikatos, gyvybės, biotechnologijų, žemės ūkio ir humanitarinių mokslų kryptis.

LSMU absolventai paklausūs darbo rinkoje: per pirmuosius metus baigę studijas įsidarbina apie 80 proc. bakalaurų, daugiau kaip 90 proc. magistrų. Dar vienas privalumas yra tai, jog LSMU diplomas pripažįstamas tarptautiniu mastu, todėl apie karjerą ir gyvenimą užsienyje svarstantys jaunuoliai taip pat gali būti ramūs, kad įgytas išsilavinimas jiems padės.

Klaipėdoje (sausio 10 d.), Kaune (sausio 23 d.) ir Vilniuje (vasario 6-7 d.) vyksiančios studijų mugės – puiki proga moksleiviams iš pirmų lūpų – iš savo bendraamžių, išgirsti, ką reiškia studijuoti LSMU: kokių reikia savybių, kokius dalykus verta pasimokyti stipriau, kad būsimos studijos būtų sklandžios.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto inform.

Trys iš keturių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas. Tai atskleidė „Kurk Lietuvai“ projekto Krašto apsaugos ministerijoje vykdyta apklausa. SVV įmonių vadovų ir darbuotojų apklausoje dalyvavo 227 respondentai iš visų Lietuvos apskričių. Nors pasaulinės tendencijos rodo, kad smulkios ir vidutinės įmonės dažnai tampa kibernetinių atakų taikiniu, net 44 proc. iš apklaustųjų nemano, kad gali tapti tokių atakų aukomis.

Kibernetinis saugumas prasideda nuo suvokimo, jog kiekvienai organizacijai reikėtų imtis atitinkamų e. saugos priemonių. Bet kuri įmonė, naudojanti elementarias elektronines paslaugas (elektroninis paštas, ar banko sąskaita ir kt.), gali tapti programišių auka, nepaisant jos dydžio ar veiklos tipo. Vienas iš dažniausiai aptinkamų kibernetinių incidentų įmonėse – tai apgaulingų el. laiškų ar žinučių, siekiančių išgauti asmeninę informaciją gavimas (angl. phishing). Tokių per pastaruosius 12 mėn. gavo net pusė apklaustų Lietuvos įmonių. Tiesa, rezultatai rodo, kad ne visi įmonių vadovai žino, kokie incidentai dėl to galėjo įvykti įmonėje: vienas iš penkių vadovų negalėjo jų įvardinti.

Ekspertai pabrėžia, jog labai svarbu yra reguliariai įsivertinti savo rizikas, kad įmonė geriau suprastų, kokios yra saugumo spragos ir imtųsi priemonių, kurios padėtų didinti jų atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Deja, tik 14 proc. Lietuvos įmonių vadovų atsakė, kad vykdė tokį vertinimą per pastaruosius metus. Rizikų vertinimas nėra paprastas procesas – kaip rodo apklausos rezultatai, net 72 proc. įmonių teigė, jog nežino, kaip įsivertinti kibernetinio saugumo spragas ir rizikas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad įmonės, nurodžiusios, jog turi kibernetinio saugumo politiką ir reguliariai atlieka rizikų vertinimą, geriau suvokia, kodėl svarbu tuo rūpintis, ir jaučiasi labiau pasiruošusios atremti grėsmes. Įdomu ir tai, kad 3 iš 4 vadovų sutiko, jog jiems svarbu, jog ir jų verslo partneriai laikytųsi kibernetinio saugumo standartų.

Šiandien yra būtina suprasti, kad jeigu tavo verslo partneris yra pažeidžiamas, tavo įmonė taip pat patenka į rizikos grupę ir gali nukentėti. Ir vien tik techninių priemonių savo sistemoms apsaugoti nebeužtenka. Itin svarbus yra procesų apsibrėžimas, rizikų identifikavimas, įvertinimas bei valdymas.

Atsižvelgiant į tai, jog didelė dalis incidentų įvyksta dėl žmogiškosios klaidos, SVV darbuotojų apklausa buvo siekta įvertinti jų žinias bei pasirengimą. Net 86 proc. darbuotojų sutiko su teiginiu, kad kiekvienas įmonės darbuotojas yra svarbi grandis, užtikrinant įmonės kibernetinį saugumą. Tai padaryti įmanoma, tik ugdant darbuotojų kibernetinio saugumo kultūrą. Deja, tik 14 proc. darbuotojų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, jog per pastaruosius 12 mėn. dalyvavo kibernetinio saugumo mokymuose. Ugdyti žinias galima ir mokantis savarankiškai, tačiau tik 14 proc. darbuotojų sutiko, jog viešojoje erdvėje yra pakankamai prieinamos ir lengvai suprantamos informacijos apie kibernetinį saugumą.

Įmonėms, ypač smulkiosioms, sunku suprasti, kokią žalą joms gali padaryti kibernetinis incidentas. Ir tai nėra vien tik finansiniai nuostoliai – reikia suvokti, kad kibernetinis pažeidimas gali laikinai arba visam laikui sustabdyti veiklą, gali prireikti papildomų kaštų elektroninėms sistemoms ir įmonės reputacijai atstatyti. Tačiau apklausa parodė, kad daugiau nei pusė kibernetinių incidentų patyrusių įmonių vadovų nežino, kokios yra šių incidentų pasekmės ir jų padaryta žala.

Nepaisant to, jog didžioji dalis įmonių vadovų sutiko (74 proc.), kad kibernetinis saugumas yra svarbus jų įmonei, net 40 proc. įmonių per praėjusius metus neinvestavo nė vieno euro į šią sritį. SVV įmonėms Lietuvoje sunkiai sekasi suvokti, nuo ko ir kaip reikia pradėti rūpintis savo saugumu kibernetinėje erdvėje. Daugiau nei pusė (57 proc.) įmonių vadovų teigė, kad neturi (arba nežino, ar turi) pakankamai žinių, kokias priemones pasirinkti, norint išvengti kibernetinių atakų.

Įvairių šalių gerosios praktikos rodo, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui padėti gali ir valstybinės institucijos, ruošdamos kibernetinio saugumo ugdymo medžiagą, priemones ar teikdamos kitas saugumo paslaugas. Atsižvelgdami į tai, programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai kuria kibernetinio saugumo informacinį vadovą, padėsiantį suprasti smulkioms bei vidutinėms įmonėms, kaip tuo rūpintis. Kaip ir kiti tokio tipo dokumentai pasaulyje, šis vadovas pateiks esmines (bazinio saugumo lygio) rekomendacijas, siekiant užtikrinti įmonių kibernetinio saugumo kultūrą ir stiprinti jų atsparumą grėsmėms.

Rūta BEINORIŪTĖ, Gabrielė BBILEVIČIŪTĖ, Justas KIDYKAS

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai