Autoplovyklos atidarymas Šilalėje jau seniai užmirštas, tačiau tai, kas turėjo tapti gera pradžia, netikėtai persikėlė į teismą. Jaunas Šilalės verslininkas iki šiol yra priverstas lankytis teisėsaugos kabinetuose dėl jo verslo atidarymo iškilmėse kilusio incidento.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.80
(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54, 64, 68)
Zenonas PAULIKAS-ALGIS, KLAJŪNAS (1928–1951)
Gimė 1928 m. Pakarčiamio k., mažažemio ūkininko šeimoje. Zootechnikas. 1947-aisiais įstojo į V. Montvydo-Žemaičio būrį. Vėliau partizanavo 3-iosios kuopos 1-ajame būryje. 1949 m. kovą paskirtas Šalnos būrio žvalgybos viršininku. Suimtas 1950 m. balandžio 9 d., sušaudytas 1951-ųjų gegužės 17 d. (Pasakojo Leonas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m.)
Juozas PETRAITIS-LINKSMUTIS (1930–?)
Gimė 1930 m. Graužų k., Tauragės apskr. Ryšininkas. Partizanas nuo 1949 m. kovo. Kovojo Šalnos 2-ajame būryje. Suimtas 1950 m. pavasarį. („Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)
Aleksas PETROŠIUS-ŽALGIRIS, LAPINAS (1928–1949)
Gimė 1928 m. Dvyliškės k., Skaudvilės vlsč. Žuvo 1949-ųjų sausio 29 d. prie Lomių, Pakaipio k., Blanko sodyboje, kartu su Vanda Jonikiene-Kengūra. Abu rogėmis parvežti į Upyną. Čia ir užkastas. (Pasakojo Aleksandra Urbonienė, g. 1925 m., gyv. Upynoje; ir Stanislava Cacaitytė-Balsevičienė, 72 m., iš Upynos; užr. 1997 m.)
Antanas PIKELIS
Gimė Pavėriuose, Poškos apyl. Žuvo Vaidatonių k., netoli Stulgių, Skaudvilės vlsč., kartu su partizanu Geruliu. Kūnas buvo išniekintas gatvėje Skaudvilėje. Užkastas Skaudvilėje. (Pasakojo Alfonsas Bridikis, 80 m., iš Pabambių k., užr. 1998 m.; Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vytogalos.)
Antanas PILITAUSKAS-PUTINAS (1921–1951)
Gimė 1921 m. Sodalės k. Partizanauti išėjo 1950-ųjų pavasarį. Buvo sužeistas. A. Pilitausko būriui iš 4 žmonių sunaikinti KGB smogikai panaudojo užverbuotas partizanes. 1951 m. spalio 17 d. jos nuėjo į Antagluonio mišką, kur susitiko su A. Pilitausku. Čia partizanas pasislėpusių smogikų ir buvo nušautas. Užkastas Skaudvilėje. (Pasakojo Bronė Pilitauskaitė, 77 m., iš Sodalės k., užr. 2001 m.)
Petras PIPIRAS-DUMČIUS, KATINAS, VYTURYS (1918–1950)
Gimė 1918 m. Vaitimėnuose. Nuo 1944-ųjų – 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas. Vėliau kovojo Aušrelės būryje. Žuvo 1950 m. balandžio 13 d. Obelyno miške. (Pasakojo L. Laurinskas-Liūtas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)
Leonas PLĖNAITIS (1915–1945)
Gimė 1915 m. Leliškėje, Skaudvilės apyl. Rolando būrio partizanas. Suimtas 1945-ųjų vasario 5 d. 1945 m. vasarą pabėgo iš Tauragės ligoninės. Žuvo tų pačių metų rudenį netoli savo tėviškės. („Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)
Leonas POCIUS-ŠILAS
Kilęs iš Raseinių. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. balandžio 21 d. mūšyje Kazbarynų miške, Lomių apyl., kartu su Jonu Poška-Karklu, Evaldu Stelmoku-Šilu ir Jonu Galminu-Putinu.
Hansas PODŠAMAS
Vokiečių armijos oberleitenantas. 1946 m. buvo A. Suginto būrio partizanas. (Pasakojo L. Laurinskas-Liūtas, užr. 2000 m.)
Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS
(1975–2013 m.)
Nuotr. iš autoriaus archyvo
(Bus daugiau)
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos direktoriaus Juozo Žymančiaus iniciatyva įrengta lauko teniso aikštelė. Jos atidarymo proga surengtos gimnazijos bendruomenės lauko teniso varžybos. Po azartiškų ir įtemptų kovų paaiškėjo varžybų prizininkai bei nugalėtojai.
Mokinių mamų ir tėvų grupėje nugalėjo Ilona Petraitienė, Eugenija Kijauskienė, Sandra Vaičiulytė ir Ernestas Tičkus. Mokytojų grupėje nepralenkiamos buvo Jurgita Rumšienė, Vaida Meirytė bei Inga Makarė, o gausiausioje, mokinių, grupėje geriausiai žaidė Austėja Jorūdaitė, Augustinas Mažutis, Lukas Arnašius ir Gvidas Būdvytis.
Nauja lauko teniso aikštelė leis gimnazijos bendruomenei ir miestelio gyventojams aktyviau bei turiningiau praleisti laisvalaikį, populiarinti naują sporto šaką, grūdinti sveikatą.
Virginijus KAZLAUSKIS
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas
AUTORIAUS nuotr.
Prieš pusantros savaitės išspausdinta informacija apie savivaldybės sprendimą įgyvendinti gigantiško sporto komplekso statybas, negailint iš rajono biudžeto daugiau kaip milijono eurų, Šilalėje sulaukė neįtikėtino atgarsio. Laikraščio skaitytojai žėrė priekaištus politikams, nematantiems daug svarbesnių žmonių poreikių, bei svarstė, kiek sporto salių yra Šilalėje ir kodėl jos stovi tuščios. Tačiau nepatenkinta viešumu ir Šilalės sporto mokyklos direktorė Gitana Jurgutienė, pareikalavusi paneigti informaciją dėl baseinui savivaldybės skiriamo finansavimo.
Daiva BARTKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.80
Šiemet konkurse „Metų ūkis 2018“ antrąją vietą pelnė Editos ir Laimono Merkelių ūkis. Jauni ūkininkai dirba 80 hektarų nuosavos žemės, dar apie 24 nuomojasi. Ūkis – mišrus: šiuo metu jame yra 60 melžiamų karvių, prieauglio, 130 mėsinių galvijų.
Aldona BIELICIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.80
Spalio 19 d. Šilalės rajone lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Ir nors derlius jau aruoduose, o rudens darbai beveik baigėsi, Šilalės kultūros centro salėje ministro laukė gal tik koks pusšimtis ūkininkų. O ir tie patys neslėpė, jog iš susitikimo nieko nesitiki. Vis dėlto G. Surplys nustebino šilališkius ne tik žemaitiška šnekta, bet ir ūkiškų reikalų supratimu. Keisčiausia, kad su žemės ūkiu jokių santykių iki šiol neturėjęs ministras tapo pirmuoju, turinčiu ateities kaimo viziją. Ir joje yra vietos smulkiam bei vidutiniam ūkiui, pasak ministro, turinčiam apsaugoti kaimo žmones nuo baudžiauninkų likimo.
Daiva BARTKIENĖ
AUTORĖS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.80
Tauragės apylinkės teismas (Šilalės rūmai) paskelbė sprendimą civilinėje byloje – dėl testatorės negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti testamento sudarymo metu pripažino negaliojančiu prieš ketverius metus sudarytą testamentą.
Monika VYŠNIAUSKIENĖ
Tauragės apylinkės teismo teisėjo padėjėja
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.79
Jau antrus metus Šilalės kultūros darbuotojai gali stebėti, kaip tiesiai po jų langais iš jų tyčiojamasi. Menkus atlygius gaunantiems žmonėms, kurių darbo vaisiai geriau ar prasčiau garsina Šilalę, panosėje sumontuojama, o vėliau vėjais paleidžiama smėlio skulptūra. Sakoma, viskas nemokamai, iš rėmėjų lėšų. O kad taip bent vieną mėnesį tie dosnūs rėmėjai prie ubagiškų algų primestų bent eurą–kitą...
Anupras JUOKIMAITIS
Žydrūnės JANKAUSKIENĖS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.79
Upynos Stasio Girėno mokyklos mokiniai ir mokytojai paminėjo legendinio lakūno Stasio Girėno gimimo 125-ąjį gimtadienį.
Susirinkus skambėjo dainos ir eilės apie lakūnus, padangių platybes. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Evelina Jarušauskienė linkėjo mokiniams siekti savo užsibrėžtų tikslų, svajonių išsipildymo. Muziejininkė Lina Gudeliūnienė pateikė įdomių faktų apie Stasį Girėną bei Steponą Darių, parodė nuotaikingų filmų, susijusių su aviacija.
Kai mokyklos stadione gėrėjomės aukštai į padangę kylančiais įvairiaspalviais mokinių pagamintais aitvarais, staiga išgirdome variklių gaudesį ir išvydome tris lėktuvus, pilotuojamus Tauragės aeroklubo pirmininko Kosto Bastakio, Sigito Vaičiulio bei Zigmo Jazdausko. Keturis kartus apskridę aplink Upyną, jie mus pasveikino saldainių lietumi.
Emilis Pranciškus JURGAITIS
Upynos Stasio Girėno mokyklos 8 klasės mokinys
AUTORIAUS nuotr.
