Nusprendus statyti šiltnamį, neretai iškyla dilema – kokiu atstumu jis turi būti nuo sklypo ribos, pirkti surenkamą ar patiems pasistatyti, tvirtinti ant išlieto pamato ar apsieiti be jo. Taigi, priklausomai nuo konst­rukcinių sprendinių, šiltnamis gali būti priskirtinas nekilnojamiesiems (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktams.

Ligita LUŠČIAUSKAITĖ

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Sakoma, kad kaime tenka purvą bristi, o miestiečiai poniškai vaikšto švariais šaligatviais. Tačiau Šilalės Dionizo Poškos gatvės 7-o namo gyventojai visą šį gana lietingą pavasarį teigia be guminių batų iš namų negalintys nė žingsnio žengti.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Gegužės 3-iąją po daugiau nei valandą trukusio susitikimo su Lietuvos 100-mečio simboliu tapusiu profesoriumi Liudu Mažyliu, šilališkiai išskubėjo į Jono Basanavičiaus ir Nepriklausomybės gatvių sankryžą. Šventinė eisena, nešina įspūdingo dydžio tautinės trispalvės juosta, apsupo „Laisvės šauklio“ kaimynystėje augantį Nepriklausomybės ąžuolą.

Renginys buvo skirtas atkurtos Lietuvos ir Lietuvos trispalvės 100-mečiams. Šilalėje ąžuolą apjuosusios vėliavos ilgis – net septyniasdešimt metrų.

Į vieną darnią visumą susijungė daug mūsų šaliai svarbios simbolikos: ąžuolas – gyvas Lietuvos Respublikos paskelbimo paminklas, kurį Šilalės šaulių būrys pasodino 1937-ųjų rudenį, iš anksto pasiruošdami Nepriklausomybės 20-mečio minėjimui, greta įkurdintas „Laisvės šauklys“, pirmas šalyje paminklas, skirtas 1990-ųjų Kovo 11-ajai – Nepriklausomybės atkūrimui. Nemažai simboliškų mūsų mieste yra ir gatvių pavadinimų.

Natūralu, kad šio renginio svečias, Nepriklausomybės Akto suradėjas prof.L. Mažylis, baigęs dalinti autografus, atskubėjo įamžinti šio renginio Šilalės širdyje momentų.

Tą pačią dieną svečias lankėsi, o dalyviai Trispalvę išskleidė ir Kaltinėnuose.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Nors šiandieninėje medicinoje naujovės dažniausiai atsiranda technologinio progreso dėka, išan­gės fis­tu­lės operacija, vadinama LIFT, pradėta dary­ti prieš dešimtmetį. Operacijos principas – nepada­rant jo­kios žalos išangės raukų mechanizmui ir visiškai iš­ven­giant išmatų nelaikymo po operacijos, nutrau­kiamas fistulės vientisumas, susiuvant jos vidinę angą. Prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, Lietuvos ko­lo­prok­tologų draugijos prezidentas, Tarptautinės univer­si­teto kolorektalinių chirurgų draugijos generali­nis direktorius, šiuo metu vadovaujantis Klaipėdos uni­versitetinės ligoninės Chirurgijos departamentui, ne­seniai grįžęs iš stažuotės Bankoke pas prof. Arun Rojanasakul, pasidalijo savo įžvalgomis. 

Antanas DAMULIS

VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktorius

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Balandžio 16 d. į Jono Basanavičiaus gatvėje esantį 23-ią dau­giabutį skubėjo gausios ugniagesių pajėgos, iš­­kvies­ta ir „greitoji“ – tarnybas ant kojų sukėlė ne­at­sar­giai užsirūkę neblaivūs vieno buto gyventojai. Pa­tal­pos, kuriose jie yra apsistoję, priklauso rajono so­cial­demokratams – savo būstinę jie šiuo metu yra iš­­nuo­moję.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Balandžio 18 d. ugniagesių ekipažai ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš Rietavo skubėjo į Kvėdarną – gaisras kilo vieno iš daugiabučių rūsyje.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Atrodo, auganti šalies ekonomika ir gerėjantis gy­venimas turėtų išspręsti bent jau didžiąją dalį so­cialinės paramos problemų, tačiau oficialiai skelbia­ma, jog net trečdalis šalies gyventojų nuolat pati­ria nepriteklių. Pernai Šilalės rajone įvairias sociali­nes išmokas gavo apie 6500 rajono žmonių. 2014 me­tais su užmoju pradėtas pašalpininkų „naikinimas“ atsigręžė antruoju lazdos galu: be paramos paliktus gyventojus savivaldybė dabar ir vėl priversta šelpti.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS asociatyvi nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Neseniai Vyriausybė atsiskaitė už pirmuosius savo veiklos metus. Premjero pristatymas man labai patiko. Jei negyvenčiau Lietuvoje, imčiau ir patikėčiau visu tuo, kas buvo pasakyta. Metai buvo geri, judama teisinga kryptimi, padėti pagrindai būsimoms reformoms, pokyčiai vyko „sisteminiai“.

Rūta VAINIENĖ, 

ekonomikos ekspertė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Balandžio 28 d. vyko tradicinis, jau septintas, baidarių žygis „Žemyn upe“. Prie Pagramančio regioninio parko lankytojų centro susirinko 56 žygeiviai. Atlikę visus registracijos formalumus, išklausę saugumo instruktažą bei informacijos apie maršrutą dalyviai autobusu vyko iki Pakoplyčio kaimo, kur buvo duotas žygio startas.

Ant kranto jau laukė paruoštos baidarės, kurios netrukus, pasileido žemyn upe. Akmena įspūdinga savo vingiais, sraunumu, slėnių, šlaitų, atodangų grožiu. Taip pat gausu ir kliūčių – privirtusių medžių. Pavojingiausios ir nepraplaukiamos vietos prieš žygį buvo sutvarkytos pašalinant išvartas. Įveikdami posūkius ir įvairias kliūtis, baidarininkai pasiekė pusiaukelę – „Didžiąją rėvą“. Čia dalyviai sočiai pavalgė plokštainio, atsigėrė karštos arbatos, o sušlapę šildėsi prie laužo. Praplaukti „Didžiąja rėvą“ nėra paprasta. Joje gausu didelių riedulių, didelis vandens nuolydis, todėl plaukiant reikia ne tik stipriai dirbti rankomis irkluojant, bet ir sugebėti sumaniai apiplaukti akmenis. Ši užduotis ne visiems buvo lengvai įveikiama, daugelis kliuvo, strigo, baidarės prisisėmė vandens. Tačiau žygeiviai dalyviai buvo draugiški ir vieni kitus gelbėjo ištikus bėdai. Įveikę rėvą, dalyviai kiek atsipūtė, bet tai buvo tik pusė kelio.

Vakarop baidarės pasirodė prie finišo Ringių kaime (Tauragės raj.).  Įveikę 32 kilometrus, žygeiviai atrodė pavargę tačiau buvo smagiai nusiteikę ir kupini įspūdžių. Autobusu visi grįžo prie lankytojų centro. Čia degė laužas, garavo karšta arbata, grojo muzika. Gerdami arbatą ir užkandžiaudami, žygio dalyviai dalinosi patirtais nuotykiais.

Tomas KALAŠINSKAS

Pagramančio regioninio parko ekologas

AUTORIAUS nuotr.