Viena populiariausių Klaipėdos valstybinės kolegijos studijų programų – Elektros ir automatikos inžinerija – sulaukė ypatingo įvertinimo. Jai suteiktas kokybės ženklas „Investors‘ Spotlight“, liudijantis užsienio investuotojų įvertinimą.

Kokybės ženklo iniciatorius – asociacija „Investors‘ Forum“, vienijanti aktyviausius bei stambiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką. Jau antrus metus į kokybės ženklą pretendavo įmonės, organizacijos ir asmenys, kurie per pastaruosius metus labiausiai prisidėjo prie šalies verslo aplinkos bei investicijų gerinimo. Klaipėdos valstybinė kolegija investuotojų dėmesio sulaukė dėl ypatingą reikšmę ne tik regiono, bet ir visos šalies darbo rinkai svarbios Elektros ir automatikos inžinerijos studijų programos.

„Svarbaus įvertinimo studijų programa sulaukė dėl nuoseklaus orientavimosi į praktinę veiklą, paremtą akademinėmis žiniomis. Ši studijų programa akredituota maksimaliam – šešerių metų laikotarpiui. Studijoms būtina  mokymosi baze naudojasi ne tik studentai, bet ir kvalifikaciją įgyti ar tobulinti nusprendę suaugusieji. Kasmet kelios dešimtys jų čia įgyja Elektros įrenginių įrengimo bei eksploatavimo elektromonterio kvalifikaciją“, – apie  įvertinimo sulaukusią studijų programą pasakojo Klaipėdos valstybinės kolegijos Elektros ir mechanikos inžinerijos katedros vedėja Daiva Stanelytė.

Trečioji pagal dydį Lietuvoje Klaipėdos valstybinė kolegija užsienio investuotojų bei Švietimo ir mokslo ministerijos įvertinimo sulaukė po nuodugnios studijų bei profesinio mokymo programų peržiūros, inicijuotos užsienio plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“. Geriausiųjų gretose kolegija atsidūrė, įvertinus Elektros automatikos inžinerijos studijų programos galimybes ir investuotojų poreikius.

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje Elektros automatikos inžinieriaus diplomo siekia bemaž pusantro šimto jaunuolių. Iš viso Klaipėdos valstybinės kolegijos trijuose fakultetuose – Sveikatos mokslų, Verslo, Technologijų – studijuoja  daugiau nei pustrečio tūkstančio studentų. Tiek pat suaugusiųjų kasmet čia įgyja ar patobulina kvalifikaciją.

Laura SĖLENIENĖ

Prieš metus vykusios pirmosios rajono folklorinių šokių ir pasakotojų varžytuvės suaugusiesiems  šiemet išaugo į Žemaitijos regiono varžytuves, skirtas atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti. Tikslas – gaivinti ir puoselėti etninės kultūros tradiciją: pasakojamąją tautosaką, tarmes tarp suaugusiųjų, puoselėti folklorinio šokio tradicijas, skatinti propaguoti folklorinį šokį tarp suaugusiųjų. Varžytuves organizavo Šilalės kultūros centras kartu su Traksėdžio laisvalaikio sale ir Traksėdžio seniūnija.

Į varžytuves folklorinių šokių mylėtojai suvažiavo iš Gaurės, Laukuvos ir Kvėdranos, pasakotojai – iš Pakražančio, Žygaičių, Bilionių, Pajūralio ir Gaurės. Dalyvius bei žiūrovus smagiais ir trankiais kūriniais pasveikino Traksėdžio laisvalaikio salės kapela „Padkava“ (vad. Alvydas Juodviršis). Šokiams grojo jungtinė kapela – A. Juodviršis, Dainora Taurinskienė, Jolanta Kažukauskienė ir Jonas Raudonius. Varžytuves abiejų grupių šokėjai pradėjo pasisveikinimo šokiu „Žemaitukas“. Pirmos grupės pasirinktus šokius atliko Laukuvos kultūros namų vyresniojo amžiaus šokių kolektyvas „Laukiva“. Atskirų šokių nominantais tapo: šokio „Lemburgis“ – Loreta Trijonienė ir Saulius Jogminas, šokio „Rolenderis“ – Virginija Petrauskienė ir Žydrūnas Petrauskas, šokių „Čitijanka“ ir „Kadagys“ – Regina Mikutienė ir Remigijus Mikutis, šokio „Vilties valsas“ – Vilma Račkauskienė ir Mindaugas Račkauskas. Antroje grupėje dalyvavo šokėjai iš Kvėdarnos ir Gaurės. Šokį „Sulamo valsas“ geriausiai pašoko Dalia Kalindravičienė ir Feliksas Lekavičius, šokį „Kaznačiokas“ – Dovilė Jakubavičienė ir Mindaugas Macijauskas (abi poros iš Tauragės kultūros centro Gaurės skyriaus folkloro grupės „Trepsiukas“), šokį „Dustepas“ – Lina Jocienė ir Edvardas Jocys, „Počtaljonas“ – Virginija Rumšienė ir Romas Jakas, „Šliapoks“ – Juzefa Lekavičienė ir Albinas Rimkus. Visos šios trys poros – Kvėdarnos kultūros namų folkloro ansamblio „Volungė“ nariai.

Geriausia pirmos grupės šokėjų pora išrinkta R. ir R. Mikučiai iš Laukuvos, o II grupės – D. Jakubavičienė ir M. Macijauskas iš Gaurės.

Pasakotojų varžytuves pradėjo bilioniškis, 2017 m. respublikinio pasakotojų konkurso „Žodzis žodzį gena“ laureatas Zenonas Levickis, paporinęs apie jaunimo pokštus. Iš Žygaičių atvykusi Regina Bliūdžiuvienė, gimusi Gulbių kaime,  pasekė „Laukuviškių sakmę“, kurią užrašė pati iš senųjų kaimo gyventojų, bilioniškė Elena Vismantienė – buitinę pasaką „Kaip žmogus policininką apgavo“, užrašytą Norberto Vėliaus, o pajūrališkė Aleksandra Karpienė – linksmą žemaitišką istoriją „Kap kaima mergelka ištekieji“. Jauniausia dalyvė Rūta Palubeckienė (Kelmės rajono Pakražančio kultūros centras) pristatė linksmą pasakojimą, labai įdomiu pavadinimu „Tekimbate“, o vyriausia pasakotoja Stasė Maždžierienė iš Gaurės – tikrą atsitikimą savo gimtąja dzūkiška tarme, nes kilusi iš Varėnos rajono. Komisija pirmąją vietą skyrė E. Vismantienei, antrąją – S. Madžierienei, trečioji atiteko R. Bliūdžiuvienei. Visi atskirų šokių nominantai, geriausios šokėjų poros, šauniausios pasakotojos buvo apdovanotos prizais, dalyviai – atminimo dovanėlėmis, kuriuos įsteigė Šilalės kultūros centras. Pagerbti ir vadovai, ruošę atlikėjus.

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etninei kultūrai) 

Pauliaus SKURDELIO nuotr.

Šiemet pirmą kartą 2018 metų Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje Laukuvoje šurmuliavo Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos kaimo kapelų šventė-varžytuvės „Grok, Jurgeli-2018“. Šauniausios regiono kapelos varžėsi dėl teisės atstovauti savo kraštui rudenį vyk­siančioje respublikinėje šventėje. Visos kapelos bu­vo sutiktos gausiais plojimais, žiūrovai, kartu su jo­mis dainuodami, dalyvaudami žaidime, patys tapo ak­tyviais šios šventės da­lyviais. 

Tradiciškai kapelų pasiro­dymus balsuodami vertino žiū­rovai ir ekspertų komi­si­ja, ku­rie išrinko du geriausius ko­lek­tyvus. Žiūrovų sim­pa­ti­jų daugiausiai surin­ko šau­niai pasirodžiusi Lau­kuvos kultūros na­mų liau­diškos muzikos kape­la „Lau­kuva“, vadovaujama Al­fre­do Šniau­kos, o komi­sija geriausia pripažino Šiau­lių rajo­no kultūros cent­ro Drą­su­čių fi­lialo liaudiškos muzikos kapelą „Rin­gu­va“, vadovauja­mą Kęs­tu­čio Rup­šio. Šios dvi kapelos atstovaus savo kraštui respub­likinėje „Grok, Jur­geli-2018” šventėje, kuri vyks spalio 20 d. Kauno sporto halėje.

Dalia STANIONIENĖ

VšĮ „Miesto šventė“ l.e.p. direktorė

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Artėja žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas – jis šiemet vyks nuo balandžio 16 d. iki birže­lio 4 d. Pavėlavusieji deklaravimo paraiškas dar galės pateikti iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną pa­vėluotą dar­bo dieną išmoka bus mažinama 1 proc. 

Šių metų kovo 8 d. žemės ūkio ministro įsakymu bu­vo pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir ki­tus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tie­sio­ginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Supažindiname su pagrindiniais pakeitimais.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ inform.

„Pagaliau ir mes turime savo kavinę. Labai ma­lonu, kad laukuviškiai grįžta atgal į Laukuvą“, – per „Juo­dojo serbento“ atidarymo iškilmes praėjusį ket­vir­tadienį džiaugėsi Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas. 

„Aš irgi džiaugiuosi, kad žmonės iš Šilalės pareina į Laukuvą“, – sakė kavinės pašventinti atėjęs Laukuvos klebonas kun. Virgilijus Pocius.

Antanas KATAUSKIS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.26

Balandžio 7-osios rytą, 7.40 val., bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas apie kilusį gaisrą Laukuvos seniūnijos Dargių kaime. Atvykus ugnia­gesiams, pastatas jau degė atvira liepsna.

Ugnis namą suniokojo beveik visiškai. Antrame jo aukš­te rastas miręs 52-ejų A.K. Šei­mininko sugy­ven­ti­nės bei jos vaikų tuo metu namuose nebuvo. Gaisro priežastys tiriamos.

Aldona BIELICIENĖ

Skaitytojo nuotr.

Į Aukštuomenės kroniką atskubėjo keli patriotiškai nusiteikę piliečiai ir ėmė svarstyti, kas bū­tų, jeigu nebūtų valdžios. Vieni sakė, kad upės imtų tekėti į kalnus, kiti manė, kad po žiemos ateitų ruduo, tretiems atrodė, jog gal nieko baisaus ir nenutiktų...

„O kur jie be mūsų dings? Kam jie be mūsų tarnaus, ką jie be mūsų mylės, galų gale – kam jie be mūsų muilins akis“? – netikėtai atsirado ir toks skeptikas.

Alius ŠAKINIS

Nuotr. iš Aliaus išmaniojo telefono

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.26

Politikai, deklaruodami susirūpinimą Lietuvos žmo­nių svei­kata bei išgeriamo alkoholio kiekiais, nesustoja ir kone kasdien imasi griežtų priemonių, esą stab­dančių alkoholizmą. Sveikatos apsaugos ministro Au­relijaus Verygos įsakymu, neseniai buvo uždraustas ir iki šiol gana populiarus buvęs gydymo nuo alkoholizmo me­todas – kodavimas. Tai sukėlė įvairių diskusijų, mat vieniems ši priemonė panėšėjo į šarlatanizmą ir žmo­nių mulkinimą, kitiems tai buvo vienintelė viltis iš­si­vaduoti nuo priklausomybės. Mūsų rajono specialis­tai šiam draudimui, panašu, nepritaria.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.26

L. Petkuvienė

V. Ruzgys

Kovo pabaigoje Šilalės politikai patvirtino visų rajono mokyklų direktorių ataskaitas. Kontrolės bei Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitetų jungtiniame posėdyje jiems buvo suteikta teisė per keletą minučių pristatyti trumpą ataskaitos apžvalgą, o tarybos posėdyje klausimų mokyklų vadovai beveik nesulaukė. Todėl, pasiklausius diskusijų bei per­skai­čius atas­kai­tas, galima susidaryti nuomonę, kad ir tarybos na­riams, ir kai kuriems mokyklų vadovams renginiai mo­kyklose yra svarbesni už visuomenės keliamas raš­tingumo, pilietiškumo bei sąmoningumo prob­lemas – apie tai politikai neklausinėjo, todėl savanoriškai apie šiuos reikalus prabilo tik vienas kitas švietimo įstaigos direktorius. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.26