Prieš porą metų Tūbinėse dabar šiau­liš­kio, bet iš šio kaimo kilusio Benjamino Bendiko iniciatyva buvo atstatytas pamink­las Vytautui Didžiajam. Šią vasarą B. Ben­dikas savo tėviškėje norėtų padaryti dar vieną gerą darbą - atstatyti neišlikusias Tū­binių Kalvarijų koplyčias.

Tūbinėse buvo 14 Kalvarijų koplyčių. Pasak B. Bendiko, išlikusios yra dvi didelės prie bažnyčios ir kapinėse bei keturios mažos, iš kurių dvi reikia rekonstruoti. O tai reiškia, jog iš viso reikėtų atstatyti 8 koplytėles. Tai būtų turtingos Tūbinių istorijos įprasminimas.

„Šilalės parapijos klebonas kun. Algis Genutis mano, kad, atsiremiant į surinktą istorinę medžiagą bei atliktus darbus, laikas įrengti Tūbinėse šio krašto  istorinės  atminties muziejų. Aš tikiuosi, jog  bend­ruomenė tam tikslui surastų patalpas”, - sako buvęs tūbiniškis. 

Jo teigimu, Tūbinių Kalvarijų koplyčių atstatymo projektas  techniškai nėra sudėtingas. Ta­čiau planuojamas atstatyti ob­jektas yra svarbus istorine, re­ligine prasme ne tik visiems ti­kintiesiams, bet ir bažnyčiai bei krašto istorijai.

„Žinoma, kad koplyčios rūsyje yra palaidoti vieno iš 1831 m. sukilimo Žemaitijoje vadovo generolo Anupro Jace­vičiaus tėvai bei artimieji. O istorijos šaltiniai byloja, jog 1831 m. sukilimas epizodiškai palietė ir Tūbines. Tad manau, kad tai turi būti tinkamai įprasminta“, - įsitikinęs aktyvus kraštietis.

B. Bendikas sako, jog entu­ziazmo semiasi iš bendraminčių, pri­tariančių šio projekto įgyven­dinimui.

„Pernai gavome rajono vadovų patikinimą, kad jie palaikys mūsų iniciatyvą, jeigu bus parapijos tikinčiųjų ir bažnyčios pritarimas. Galiu už­tikrinti, jog kun. A. Genutis rūpinasi Kalvarijų koplyčių atstatymu, ne kartą apie tai su juo kalbėjome. Yra ne­mažai ir eili­nių žmonių, ku­rie neabejoja šio projekto sėk­me. 2016 m. vasarą kartu su kraštiečiais Zigmu Ast­raus­kiu, Juozu No­reika, Sta­siu Tri­joniu bei kitais surengėme aplinkinių kaimų gyventojų apklausą. Pri­ta­rimą parašais jau yra patvirtinę daugiau kaip 160 žmonių. Tū­binių bažny­čioje esan­čiuo­se apklausos la­puose para­pi­jiečiai ga­­li ir šiuo metu pa­reikš­ti savo nuomonę šia tema”, - pasakoja B. Ben­­dikas.

Jo teigimu, koplytėlių atstatymo techninį projektą, kuris finansuojamas iš privačių lėšų, rengia šiaulietis architektas Antanas Plai­pa, o visą kitą medžiagą ruošia jaunas kraštovaizdžio architektas Antanas Vėlavičius iš Klaipėdos. Jo seneliai, tėvai ki­lę iš Kiaukų, todėl jis suteikia itin didelių nuolaidų.

„Projektavimo darbus ir jų įgyvendinimą išskyrėme į du etapus. Pirmajame planuojame rekonstruoti bei atnaujinti išlikusius objektus, koplytėles, varpinę ir kt., o antrajame imtis naujų 8 koplyčių. Be to, dar reikės sutvarkyti ir teritoriją. Techninis projektas turėtų būti baigtas liepą – rugpjūtį“, - tikisi B. Bendikas.

Jis džiaugiasi, jog, apmokant už 5 metalinių kryžių pagaminimą ant 4 išlikusių koplytėlių bei varpinės, prisidėjo kraštiečių Trijonių iš Driežų, Kvederių iš Paakmenio, Jur­gučių ir No­reikų iš Kiaukų, Bendikų iš Brokštėnų šeimos, taip pat J. No­­reikos šeima iš Nat­kiškių (Pa­gė­gių sav.). Jis dėkoja ir kalvystės meistrui Ri­mui Kelp­­šai, kuris pagamino 5 kryžius-saulutes. Kadangi jis suteikė nuo­laidą, už likusius pinigus dar buvo padarytos 5 žvakidės, kurios bus naudojamos Tū­binių bažnyčios fun­datorių ka­pa­­vie­tė­je.

„Realu, kad iki birželio 1 d., suderinus su architektu, kryžiai ant koplyčių bus pastatyti. Mes, kraštiečiai, galvojame, jog ir tūbiniškiai bei aplinkinių kaimų pa­rapijiečiai prisidės prie šio projekto įgyvendinimo“, - sako gražios idėjos iniciatorius.

Jis viliais, kad prie jos įgyvendinimo prisidės ir savivaldybė, galbūt paieškosianti lėšų, pa­vyz­džiui, Europos Są­jun­­gos struktūriniuo­se fonduose ar kituose šaltiniuose.

„Juk Tūbinių Kalvarijų kryžiaus kelias su 14 stočių kop­­lyčiomis buvo vienintelis Ši­la­lės krašte”, - primena B. Ben­di­kas.

Jis teigia norintis, jog koplyčios atgimtų valstybės atkūrimo 100-mečiui, 2018 m.

„Istoriniai šaltiniai byloja, kad pirmasis Kalvarijų kryžiaus kelias iškilmingai apvaikščiotas 1825 m. rugsėjo 14-ąją, Šv. Kryžiaus iškėlimo dieną. Vyskupo leidimas tam gautas 1824 m. kovo 8 d. Ir jis tebegalioja. Belieka atstatyti neišlikusias koplyčias, grąžinti Tūbinių Kalvarijų kryžiaus kelią į pirmykštį lygį ir šią tradiciją tęsti toliau. Reikia tik turėti kantrybės ir tikėti, jog bendromis jėgomis tai galime padaryti. O padaryti privalome, juk išlikusių didžiųjų kop­lyčių amžius siekia virš 190 metų. Turime kuo didžiuo­tis”, - neabejoja B. Bendikas.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Nuotr. iš pašnekovo archyvo

Tūbinių Kalvarijų kryžiaus kelio schema

Į „Šilalės artoją“ kreipėsi moteris, daug metų slauganti savo neįgalų vyrą: ji nežino, ar turi galimybę gauti nors menkiausią senatvės pensiją.

„Buvo laikas, kai turėjau gerą darbą, su vyru puikiai kūrėme šeimą, auginome vaikus. Tačiau po ligos jis tapo visiškai neįgalus. Prie lovos prikaustytą sutuoktinį slaugau jau bene 15 metų. Į darbą eiti negaliu, nes jam reikalinga nuolatinė priežiūra. O tai reiškia, kad ligonio priežiūra yra darbas visą parą. Valstybė mane draudžia, bet ar man kaupiasi darbo stažas? Ar būsiu uždirbusi bent kokią pensiją savo senatvei?“ – domėjosi ano­nimiška norėjusi išlikti „Šilalės artojo“ skaitytoja.

Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) So­cia­linio draudimo ir kaupi­mo skyriaus vedėja Rita Ba­bians­kaitė paaiškino, jog to­kia galimybė yra.

„Atkreipiame dėmesį, kad klausime turimas omenyje ne darbo stažas, o stažas pensijai. Žmonėms, kurie namuose slaugo neįgaliuosius, yra numatyta galimybė šį laikotarpį įskaityti į stažą „Sodros“ pensijai gauti, jei jie atitinka keletą įstatymuose numatytų sąlygų. Visų pirma slaugantysis turi būti nesulaukęs pensinio amžiaus, negauti jokių pensijų (nei pats, nei už neįgalaus žmogaus slaugą); neįgaliajam turi būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (arba neįgalusis iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažintas visiškos negalios invalidu); slaugytojas turi būti paskirtas neįgalaus asmens globėjas (rūpintojas) arba vienas iš neįgalaus vaiko tė­vų.

Jei slaugantysis atitinka šias sąlygas, iš valstybės biudžeto „Sodrai“ yra mokamos pensijų draudimo įmokos ir tokiu atveju neįgaliojo slaugos laikas bus įskaičiuojamas į stažą ir į pajamas apskaičiuojant „Sodros“ pensiją, nes už slaugymo laikotarpį valstybės biudžetas moka pensijų draudimo įmokas nuo minimalios mėnesio algos visai pensijai – ir pagrindinei, ir papildomai jos daliai“, - „Šilalės artojui“ sakė ministerijos atstovė.

Ji paaiškino, jog stažas gali būti skaičiuojamas nuo faktinės aplinkybių atsiradimo dienos. Tad mūsų skaitytoja su visais dokumentais turėtų kreiptis į „Sodros“ skyrių.

„Informacija apie „Sodros“ įmokas, išmokas tiek draudėjams, tiek apdraustiesiems teikiama informaciniu tel. 1883. „Sodros“ darbuotojams neįmanoma patiems sužinoti apie kiekvieno žmogaus situa­ciją, jei jie patys nepraneša. Todėl būtina šiai įstaigai pateikti informaciją“, – akcentavo R. Babianskaitė.

Morta MIKUTYTĖ

Atkreipiame dėmesį, kad keičiasi paramos paraiškų teikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ grafikas. Paraiškos priimamos nuo gegužės 2 d. iki gegužės 31 d.

Siekiant supaprastinti paramos skyrimo pagal KPP priemonę tvarką, kainos pagrįstumui vietoje didžiausių įkainių bus taikomos orientacinės kainos (su paraiška nereikės teikti trijų komercinių pasiūlymų, o prašoma paramos suma bus apskaičiuojama pagal orientacines kainas).

Remiama veikla ir paramos dydis

Parama teikiama kaimo vie­­tovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui, visai asbestinei stogų dangai pakeisti (ūkiniai bei visuomeninės paskirties pastatai neremiami). Parama teikiama gyvenamosios paskirties vienbučiui, dvibučiui ir daugiabučiui namui. Didžiausia suma vienam projektui – 2000 eurų, paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Galimi pareiškėjai

Paraišką paramai gauti gali teikti kaimo gyventojas – fizinis asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, iki paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruojantis kaimo vietovėje (savivaldybės centras nėra kaimo vietovė), kurios gyventojų skaičius neviršija 6000. Sodo bendrija – netinkama teritorija. Pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį vienam gyvenamajam namui pagal remiamą veiklą. Paraišką gali teikti asmuo, kuris yra nebaigęs įgyvendinti projekto pagal kitas KPP priemones, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip.

Įsipareigojimai

Pareiškėjas įsipareigoja įgy­vendinti projektą per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo, taip pat lik­viduoti asbesto turinčių ga­minių atliekas, susidariusias keičiant stogą, ir su mokėjimo prašymu pateikti pažymą iš įmonės, tvarkančios asbesto atliekas, apie jų pašalinimą.

Informacija apie įmones, tvar­­kančias asbesto atliekas, as­besto atliekų surinkimo aikš­­teles bei sąvartynus pateikia­ma Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (www.am.lt).

Tinkamos finansuoti išlaidos

Tinkamoms finansuoti išlaidoms priskiriamos stogo keitimo medžiagų (stogo dangos), statybinių medžiagų, bū­tinų stogo dangai pakeisti, įsigijimo, asbestinių atliekų transportavimo iki šalinimo vietos ir jų šalinimo paslaugų pirkimo išlaidos.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad viešinimo išlaidos, statybos darbai, taip pat stogą laikančiosios konstrukcijos, stogo šiltinimo medžiagos arba medžiagos termoizoliaciniam sluoksniui įrengti kompensuojamos nebus.

Finansuojama paramos suma už įsigytas statybines (sto­go dangos keitimo) medžiagas nustatoma pagal įgyvendinimo taisyklėse numa­tytas Nacionalinės mokėji­­­mo agen­tūros patvir­tintas kainas, ten­kančias 1 m² stogo plotui uždeng­ti (su persidengimu). 

Papildomą in­formaciją tei­kia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departa­mento Alterna­ty­­viosios veik­los sky­riaus vyr. specia­listė Eglė Neniškienė, tel. (8-5) 2-39-84-63, el. p.: egle.nenis­Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Žemės ūkio ministerijos inform.

Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos vadinamosios reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kurį laiką užsiima gryna numerologija: tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu bei sumažinimu.

Žinoma, dažna reforma bū­na susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė. Tuo tarpu šiandieniniuose reformų svarstymuose numerologija griežia pirmu smuiku, o kiekybiniai parametrai yra tapę pagrindiniu reformų tikslu.

Štai Švietimo ir mokslo ministerija nori ilginti mokslo metų trukmę, nes Lietuvoje mokiniai mokosi labai trumpai. Mokslo metai trumpesni tik Latvijoje. Atsiliekame ir pagal mokymo rezultatus. Bet ar pailginus mokslo metus, pagerėtų mokymosi rezultatai? Visoms kitoms sąlygoms išlikus nepakitusioms, greičiausiai ne, nes jei mokymosi programos ir mokymo metodikos, pedagogų kvalifikacija ir jų motyvacija bei dar daug kitų dalykų lieka tokie pat,

tai mokslo metų ilginimas yra tik numerologija. Kai dar kokį dešimt­metį pasimokę ilgiau vis vien matysime prastus rezultatus, galėsime pasakyti: oi, mokslo trukmė - dar ne viskas, reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.

Švietimo ir mokslo ministe­rijos sąraše yra ir dar viena numerologinė reforma – uni­versitetų skaičiaus maži­ni­mas. Pasakė, kad turi būti penki, tai dabar stumdomasi, kaip juos sudėlioti. Kaip tame žaidime, kai kėdžių yra mažiau nei norinčiųjų ant jų padėti sėdynę. Tačiau kai bet kaip sujungę universitetus, po penkerių metų taip ir nepateksime į jokius šimtukus, galėsime pasakyti: oi, universitetų skaičius - dar ne viskas. Reikia kažko daugiau. Lyg šian­dien to nežinotume.

Sveikatos apsaugos ministerija irgi myli numerologiją, gal net galėtų tapti numerologinių reformų lydere. Alkoholio prekybos laiką reikia sutrumpinti „nuo-iki“, sekmadieniais – dar labiau „iki“. Prekybos vietų skaičių irgi sumažinti „nuo-iki“. Amžių, nuo kada galima vartoti alkoholį, pailginti – „iki“. Akcizus pakelti, dar pakelti ir dar pakelti. Tada laukti tautos išblaivėjimo. Kaip viskas paprasta: pasirodo, vienintelė kliūtis, kurią reikia įveikti, - niekdariai gamintojai bei prekybininkai. Ta­čiau kai po ketverių metų neliks dalies gamintojų ir prekybininkų, galėsime pasakyti: va, suklysta. Lyg šiandien to nežinotume.

Finansų ministerija, panašu, irgi yra numerologijos gerbėja. Štai suskaičiavo mokesčių lengvatas, ir jas naikins. O po lengvatomis patenka visi, kurie moka nors truputį mažiau nei maksimumą. Dar sujungs du mokesčius į vieną – „Sodrą“ ir gyventojų pajamų. Pasirodo, ketinama jungti tik tarifą, o administravimo – ne. Bus toks mokestis – Siamo dvynys. Lyg ir vienas, bet ne vienas. Du viename. Vieną mokestį administruos dvi institucijos. Žinome, kad devynios auklės – vaikas be galvos. Todėl kai ir po lengvatų panaikinimo bei mokesčių sujungimo biudžetas vis vien bus kiauras, galėsime pasakyti: bėda, nesuveikė. Reikia ekonominio aktyvumo. Lyg šiandien to nežinotume.

So­cialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat turi numerologinių planų. Ji gal junginės pensijų sistemą: mėgins sujungti antrą pakopą su trečia – jungs du nesujungiamus dalykus į vieną. Bazinę pensiją jungs prie valstybės biudžeto, o valstybės subsidiją gal ir visai „išjungs“. Kai pensija po kelių dešimtmečių bus trys riestainio skylės, galėsime pasakyti: valdžia negalvojo apie žmogų. Ji galvojo apie skaičiukus. Lyg šiandien to nežinotume.

Rūta VAINIENĖ,

ekonomikos ekspertė

Radviliškio rajono Baisogalos sporto arenoje „Au­ridana“ vyko Lietuvos mokinių olimpinio festiva­­lio 2016-2017 mokslo metų Lietuvos kai­mo vietovių mokyklų žaidynių „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ esta­fečių (2006 m. gim. ir jaunesnių) finali­nės varžy­bos.

Į finalą pateko bei atkakliai kovėsi Kaltinėnų Alek­sandro Stulginskio gimna­zi­jos, Ma­ri­­jampolės savivaldybės Mo­kolų pag­rin­dinės mokyk­los, Bai­­soga­­­­los mokyklos-darželio, Ro­­­­kiškio rajono Ka­majų An­ta­­­no Straz­do gimnazijos koman­­dos.

Mū­sų pra­dinukams nu­si­šyp­­sojo ilgai laukta sėk­mė - užėmėme trečiąją vietą. Džiau­giuosi komandos ryžtu, noru nugalėti, esu dėkinga ir sveikinu Adrianą Zybartaitę, Da­nielę Kelpšaitę, Ramintą Pet­rauskytę, Gab­rie­­lę Nu­ga­ry­tę, Smiltę Tri­mir­­kaitę, Dei­­mantę Sla­boševičiūtę, Ing­­ridą Dar­gy­tę, Dovydą Dur­­šą, Igną Mi­lių, Paulių Ged­vilą, Arną Ma­čiu­lį, Emilį Nor­gai­lą, Rytį Raz­­ba­dauską bei Do­miny­ką Jo­nušką.

Ne­apsakomai laimingi grįžome namo su taure, medaliais ir dovanomis.

Augenija VIŠINSKIENĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė, komandos vadovė

AUTORĖS nuotr.

Slovakijos mieste Topol’čany visą savaitę vyko projekto „Better environment, better future“ vizitas. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijai atstovavo Karolina Ra­dzevičiūtė, Paulina Bag­donaitė, Giedrė Gedeikytė ir Auš­rinė Mažulytė, jas lydėjo mokytojos Vitalija Gedei­kienė bei Dalia Kubaitienė.

Projekto dalyviai prista­tė savo šalis, atskleidė prob­lemų skirtumus ir pana­šumus. Vė­liau savival­dy­bėje mus pasveikino miesto meras. Tra­diciškai visi projek­to da­lyviai iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Lat­vijos, Slo­va­ki­jos, Bul­garijos, Ita­lijos, Por­tu­galijos, Ispanijos bei Tur­­ki­jos „Margaretka“ parke pa­­­sodino po medelį.

Aplankėme Slovakijos sostinę Bratislavą, apžiūrėjome ne tik daug menantį sena­miestį, bet ir pabuvojome  par­lamente, kur vyko diskusija su vienu iš jo narių. Banska Štiavnica istorinėse aukso kasyklose pamatėme, kokios pa­vojingos auksakasių darbo sąlygos. O Aukštieji Tat­rai, didžiausios Slovakijos viršūnės, tiesiog atėmė žadą.

Įsijungėme į naudingas teo­rines bei praktines veik­las: išklausėme paskaitą apie Slo­­vakijos aplinkosaugą, per­so­dinome augalus į vazo­nėlius, pagamintus iš senų van­dens buteliukų, zoologijos sode gro­­žėjomės egzotiniais gyvūnais.

Lankėmės „Appo­niana“ bib­­liotekoje, kurios ap­­lin­ka priminė knygos „Ha­ris Po­te­ris“ erdvę. Oda įrištų, paauk­suotų knygų gausa pa­li­ko neišdildomą įspūdį. Ap­­žiū­rė­jome vienus iš istori­nių Slo­vakijos pilių griuvėsius.

Susitikimas baigėsi atsi­sveikinimo vakaru: ruošėme stalą su tradiciniais patiekalais ir smagiai pabendravome.

Karolina RADZEVIČIŪTĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos IIId klasės mokinė 

AUTORĖS nuotr.

Šiemet, sausio pabaigoje, ant Medvėgalio startavę Piliakalnių metai (2017-ieji dar yra paskelbti ir Tautinio kostiumo bei Lietuvių kalbos kul­tūros metais) įprasminami gražiais renginiais bei įvai­riais įššūkiais. Vienas iš jų – kvietimas visiems, neabejingiems savo krašto kultūrai ir istorijai, aplankyti kuo daugiau piliakalnių. Mūsų rajone tokių entuziastų taip pat atsirado. Tačiau patys pirmieji į visus 33 Ši­la­lės krašte esančius pi­liakalnius užkopė žemaitukų žirgų augintojo, įvairių žygių jais orga­nizatoriaus Vaidoto Digaičio vadovaujami jaunieji raiteliai.

Archeologas dr. Gintautas Zabiela sako, jog Lietuva pelnytai gali vadintis piliakalnių kraštu, nes mūsų šalyje jų priskaičiuojama virš 900. Pasak jo, piliakalniai yra išskirtinis kultūros paveldo sluoksnis, kurio vertė iki šiol visuomenėje dar ne iki galo suvokta. O etnologas Libertas Klimka pritaria, kad piliakalniai, gamtos ir žmogaus kūriniai, yra labai svarbūs Lietuvos istoriniame kraštovaizdyje.

„Piliakalniams būdavo parenkamos natūralios kalvos, dažnai nudailintos prošal tekančių didesnių ar mažesnių upių, upokšnių. O supilti juose yra gynybiniai pylimai. Taigi žodis kilęs ne iš „pilies”, bet iš veiksmažodžio „pilti”. Žinia, dažname piliakalnyje dunksojo pilis, ir net mūrinė. Tačiau ankstyvuosiuose buvo tiesiog saugiai gyvenama. Pirmiausia reikėjo nukasti kalvos šlaitus, padaryti juos statesnius. Vėliau tose vietose atsirado įspūdingos griovių bei pylimų sistemos“, - istoriją primena etnologas.

Aplankyti vietas, kuriose būta mūsų protėvių, pagerbti bei įprasminti jų atminimą – tokį tikslą turėjo savaitę žygyje praleidę ir ant kiekvieno piliakalnio nakvynvietę įsirengdavę laukuviškis V. Digaitis, kurį ant piliakalnių nešė žirgai „Audronešis“ bei „Ąžuolas“, Marius Kleišmantas iš Var­sėdžių su „Kantu“ bei trys jaunosios raite­lės: kaltinėniškės Livija Kasmauskytė ir Deimantė Vitkutė (merginos į žygį išsiruošė su savo žirgais „Agripina“ ir „Kiru“) bei Jovita Trijonytė iš Paakmenio, piliakalnius įveikusi ant V. Digaičio „Kruizo“.

Šeštadienį ant Medvėgalio juos sutikę šilališkiai, bilioniškiai, laukuviškiai ir kitų aplinkinių bendruomenių atstovai dėkojo entuziastams už savo krašto garsinimą, kultūros puoselėjimą ir linkėjo surengti dar ne vieną įkvepiantį žygį.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dar dažnai užsimerkiama prieš anemijos (maža­krau­jystės) ženklus, kol bendrasis kraujo tyrimas neparodo kritusio eritrocitų ar hemoglobino kiekio. Tačiau dabar galima aplenkti šią organizmą dusinančią ligą.

Greičiau pavargstama, padidėjo dirglumas, svaigs­ta galva, šiek tiek blykšta oda, kartais grei­čiau plaka širdis, ka­muoja depresija ar blo­gėja atmintis, o bendrasis kraujo tyrimas jokių problemų nerodo. Ir dėl pablogėjusios savijautos kaltė neretai suverčiama įtemptam darbui, miego stokai bei pan. Taip ir gyvenama, kol ilgainiui anemija visai neprilenkia prie žemės.

 Vis tik dažniausiai pasitaikančią geležies stokos anemiją galima aplenkti, jei, paėmus kraujo, atliekamas feritino tyrimas. Jis leidžia laiku įvertinti organizmo geležies atsargas. Jeigu jos mažėja, įtariama prasidedanti liga – slaptoji mažakraujystė. Anksti ją diagnozavus bei parin­kus teisingą gydymą, per vieną-du mėnesius žmogus vėl atgauna gyvenimo džiaugsmą.

Tvirtinama, kad žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2–3 kartus daugiau nei sergančiųjų jau išryškėjusia anemija. Norint laiku pagauti geležies stokos mažakraujystę, geriausia iškart atlikti kompleksinį – bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimą. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas.

Anemija gali užklupti ir dėl vitamino B12 bei folio rūgšties stokos. Norint ją nustatyti, atliekamas homocisteino tyrimas. Mažakraujystė savaime nepraeina, o negydant gali baigtis labai liūdnai.

AKCIJA! Dabar bendrąjį kraujo, geležies kiekio, feritino ir homocisteino tyrimus su didele nuolaida jums atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Iš anksto registruotis nereikia. Tyrimus geriau atlikti nevalgius. Akcija vyksta tik iki balandžio pabaigos. Pas mus - aukščiausi kokybės standartai.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt 

Tauragės medikai džiūgauja - nuo šiol kojų venų va­rikozė gydoma moderniu JAV gamybos lazeriu „VenaCure 1470“. Jį naudoja pažangiausios pasaulio klinikos. Tauragės ligoninėje juo sėkmingai atliktos aštuonios operacijos.

Venų varikozė - kai tai? 

Varikozė arba lėtinis venų nepakankamumas dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ji vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, jo susikaupia pernelyg daug, išsiplečia paviršinės kojų venos ir susidaro poodinių mazgų. Išsiplėtusios kojų venos vargina daugybę žmonių, tarp jų net 40 proc. yra moterys, kurios šia liga serga 3 kartus dažniau nei vyrai. Negydoma varikozė gali grės­ti labai rimtomis komplikacijomis: opomis, paviršinių venų uždegimais, egzemomis, rože.

Pasak Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojo me­dicinai Dano Masiulionio, pasitaiko, jog išsiplėtusios venos kamuoja ir jaunus žmones. Pats jauniausias jų įstaigos pacientas - 19 metų.

„Pirmieji varikozės simptomai iš pradžių atrodo tik kaip kosmetinis defektas, bet vėliau tai tampa sutrikusios kojų kraujotakos ir komplikacijų priežastimi. Gaila, tačiau dažnai žmonės į medikus kreipiasi tada, kai liga, jau būna gerokai įsibėgėjusi ir sukelia įvairių komplikacijų. Viena dažniausių - negyjančios ir vis atsinaujinančios opos kojų blauzdose“, - sako D.Masiulionis.

Anot mediko, esant pradinei ligos stadijai, gali būti skiriamas gydymas įvairiais geliais, medikamentais. Ypač veiksminga kompresinė terapija - mūvėti specialias medicinines elastines kojines.

Gydytis niekada nevėlu

Varikozei gydyti dar pernai Tauragės ligoninė įsigijo modernų lazerį bei specialų nuskausminimo aparatą.

„Todėl medikams tenka mokytis naujų dalykų. Tiek aš, tiek gydytojas chirurgas Žyd­rūnas Gečas žinių sėmėmės Olandijoje, jų suteikė Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninės kraujagyslių chirurgas  Artū­ras Mackevičius. Rezultatai džiugina - pernai atliktos aštuonios operacijos, pacientai jautėsi gerai ir po paros galėjo vykti namo“, - teigia gydytojas.

Lazerio privalumai

Anot mediko, venų operacijos gali būti atliekamos senu būdu, naudojant venų ekst­raktorių, ir moderniai - naudojant lazerį, minimalius pjūvius.

„Atliekant operaciją senuoju būdu, daromas didesnis pjūvis, per kurį paviršinė varikozės pažeista vena užrišama tam tikroje vietoje ir jos kamienas šalinamas specialiu zondu. Taikant lazerinį gydymą, odoje padaroma punkcija, per kurią į veną įvedamas specialus kateteris. Per jį lazerio spindulio veikiama iš vidaus, pažeista venos dalis susitraukia, užanka ir galiausiai per keletą mėnesių išnyksta. Gydymo būdą pacientai pasirenka patys“, – aiškina gydytojas.

Operuojant senuoju būdu, pjūviai būna didesni, jų yra daugiau, šalinant veną zondu, nukenčia aplink esantys audiniai, limfmazgiai. Todėl po operacijos jaučiamas didesnis skausmas bei kojų patinimas. Be to, tokios operacijos metu nenaudojamas ult­ragarsinis aparatas, kuris leidžia kontroliuoti kiekvieną operacijos etapą. Taip pat jos yra skausmingesnės, todėl pacientams taikoma bendrinė ar spinalinė nejautra, jos lydimos įvairių komplikacijų bei papildomų rizikų.

Operuojant lazeriu, odoje daroma maža punkcija, suleidžiama nuskausminamųjų. Dvigubas venų skenavimas ultragarsu leidžia stebėti kiek­vieną lazeriu veikiamos venos centimetrą bei pašalinti tik nesveiką, išsaugant gerąją.

„Lazeriu galima operuoti netgi kojų opas. Taip pat tenka operuoti gana garbaus amžiaus žmones su gretutinėmis patalogijomis: šir­dies ritmo, kraujo krešumo sutrikimais, kai chirurginė operacija yra tikrai rizikinga. Lazeris šiais atvejais yra saugiausias gydymo meto­das“, - įsitikinęs D.Masiulionis.

Anot mediko, gydymo įstaigos naudoja lazerius su skirtingais šviesolaidžiais - žiediniu ir tulpiniu. Todėl pacientai teiraujasi, kuris yra geresnis.

„Tulpinis šviesolaidis - tai lyg šviestuvas, kurio spindulys eina tiesiai. Tokį lazerio spindulį sunkiau valdyti, jis dažniau pradegina venos sieneles, sukelia didesnį pooperacinį skausmą, kraujosrūvas. Mūsų naudojamas žiedinis šviesolaidis yra naujos kartos lazeris, tolygiai žiedu paskirstantis energiją į venos sieną, nesukeliant venos sienelės pradeginimo, tausojantis aplinkinius audinius“ - aiškina gydytojas.

Tauragės apskrities ligoninės Chirurgijos skyriuje lazeriniu būdu at­liekama kojų venų operacija kainuoja 240 eurų.

„Manau, jog ir Šilalės rajono gyventojai mielai rinksis operacijas mūsų ligoninėje“, - viliasi D. Masiulionis.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ