Pagaliau baigėsi keturis mėnesius trukusios disku­sijos apie savivaldybės tarybos politikus turinčios pri­žiūrėti Etikos komisijos pirmininko postą. Opozicijai atsisakius vadovauti neveiksniai komisijai, Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas į šį vieną atsakingiausių politinių postų delegavo konservatorę Teresę Ūksienę.

Pasijuto valdančiųjų ignoruojamas

Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės Etikos komisijai vadovauja tarybos valdančiajai daugumai nepriklausančių politikų ar opozicinių frakcijų atstovas. Penkis narius turinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija Šilalės savivaldybės taryboje į šį postą, tarybai pradėjus darbą, buvo delegavusi jauniausią jos narį Tadą Bartkų. Tačiau jau pra­ėjusių metų spalį rajono merui jis išsiuntė prašymą atleisti iš pirmininko pareigų.

Bene aktyviausiai šioje kadencijoje dirbantis T. Bartkus aiškina, kad jo atsistatydinimo priežastis nėra pernelyg didelis jo paties užimtumas, nors Vietos savivaldos įstatymas reikalauja Etikos komisijos posėdžius kviesti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Daug didesnė problema, jo nuomone, yra komisijos narių priešiškumas bei visiškas nenoras dirbti. Šią priežastį T. Bartkus nurodė ir merui adresuotame prašyme. Ja­me teigiama, jog kai kurie komisijos nariai, pavyzdžiui, Jonas Šedbaras, nėra dalyvavę nė viename posėdyje, o T. Ūksienė atėjo tik į kelis pirmuosius. 

„Nors Etikos komisija, pagal įstatymą, priklauso opozicijai, meras į ją deleguoja sau palankius visuomenininkus bei tarybos narius. Dėl to iš opozicijos aš ten esu vienas ir, kai reikia svarstyti kokį nors klausimą, palaikymo nesulaukiu. Bet ir tai dar ne vienintelė priežastis, dėl kurios atsistatydinu: kur kas svarbiau, jog komisijos sprendimai jokios įtakos tarybai neturi. Kadangi dirbame tuščiai, manau, kad neverta gaišti laiko“, - sako T. Bartkus.

Lėmė mero pasirinkimas

Nors T. Bartkus prašymą atleisti jį iš posto parašė spalį, į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę šis klausimas buvo įtrauktas tik gruodžio pabaigoje. Neva J. Gudauskas spalį negavęs jokio prašymo. Taryba T. Bartkaus atsistatydinimo nepriėmė, o patys politikai juokavo, kad jiems be normaliai veikiančios Etikos komisijos dar geriau. Bet „tvarkietis“ nenusileido: radęs progą, vis paklausdavo mero, ar galima prievarta versti dirbti Etikos komisijoje. Atsakymas visada būdavo tas pats: J. Gudauskas aiškino, jog apsispręsti turi partijos, kuriai šis postas skirtas, frakcija.

Kovo 15 d. „tvarkiečių“ frak­cijos seniūnas Vytautas Jucius įteikė merui raštą, kuriuo pranešė, kad frakcija atšaukia T. Bartkų iš Etikos komisijos pirmininko pareigų ir kito nario į šią komisiją nedeleguos. Tai suteikė teisę merui teikti tarybai naujo Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą. J. Gudauskas į šį postą pasiūlė konservatorę T. Ūksienę. Nors žino, kad ji buvo tik pirmuosiuose Etikos komisijos posėdžiuose, nors Vie­tos savivaldos įstatymas reikalauja, jog komisija posėdžiautų kiekvieną mėnesį

„Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai opozicija atsisako jiems skirto posto. Jų vietos užimti nenorime, bet Etikos komisijos pirmininku gali dirbti tik savivaldybės tarybos narys. Teresė turi daug karčios gyvenimiškos patirties, ji tuos klausimus išspręs be emocijų“, - Kontrolės komiteto nariams sakė J. Gudauskas.

Komisijoje dirbs tie patys

Nors T. Bartkus savo prašyme teigė, jog Etikos komisijos nariai dirba neatsakingai, nelanko posėdžių, tarybos na­riams pateiktame sprendi­mo projekte meras pasiūlė patvirtinti tokios pat sudėties Etikos komisiją. J. Gudauskas paaiškino, jog, peržiūrėjęs protokolus bei pasikalbėjęs su komisijos nariais, įsitikino, kad Etikos komisija posėdžiauti galėjo, nes kvorumas susirinkdavo. Pasak jo, komisijos nariai skundėsi, jog negauna T. Bartkaus pranešimų apie posėdžius. Nors juos siųsti turėjo tarybos narius aptarnaujantys savivaldybės darbuotojai...

„Nebuvo pagrindo nepasitikėti komisijos nariais. Jūs atsisakėte dėl to, kad nematėte reikalo posėdžiauti kiekvieną mėnesį, kaip reikalauja įstatymas. Neatlikote savo pareigos, todėl teikiu kito komisijos pirmininko kandidatūrą“, - sakė meras.

Už maištą T. Bartkus gavo pylos ir nuo „darbiečio“ Alfonso Motuzo, pareiškusio, jog buvęs Etikos komisijos pirminin­kas pats pažeidė Viešųjų ir privačių interesų de­rinimo valsty­bės tarnyboje įstatymą, nes esą neteisėtai buvo paskirtas į pareigas Rietavo miškų urėdijoje, todėl opozicija į komisiją turėtų deleguoti kitą narį. T. Bartkus pagrasino dėl šmeižto kreiptis į teismą.

Pasišaipė iš opozicijos?

Kodėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija Šilalės savivaldybės taryboje atsisakė vieno svarbiausių, įstatymu jiems garantuoto, posto, tarybos nariai taip ir neišgirdo - opozicinės frakcijos vadovas V. Jucius dėl ligos posėdyje nedalyvavo.

Apie tai paklaustas praėjusią savaitę, „Šilalės artojui“ jis paaiškino, jog atsisakymą lėmė tie patys motyvai, kaip ir T. Bart­kaus apsisprendimą. 

„Tiek Etikos, tiek Antikorupcijos komisijoje visą laiką jaučiami trukdžiai - sunku sušaukti posėdžius, patvirtinti darbotvarkę, todėl suteikėme galimybę valdančiajai daugumai dirbti. Tegul sau posėdžiauja, o jei matysime, kad priima neteisingus sprendimus, turėsime galimybę kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją“, - sakė V. Jucius.

Anot „tvarkiečių“ frakcijos seniūno, pakeitus T. Bartkų kitu frakcijos atstovu, niekas nepasikeistų, nes visi kiti Etikos komisijos nariai yra deleguoti mero, kuris faktiškai ir diriguoja Etikos komisijos veiklai. 

V. Jucius įsitikinęs, jog atsakomybę už Etikos komisijos pirmininką turės prisiimti meras.

„Manau, kad jis specialiai parinko sau palankius žmones, bet privalėtų įvertinti, ar jie gali dirbti. Nenoriu įžeisti garbingo amžiaus moters, tačiau konservatoriai dėl tokio pasirinkimo turėtų raudonuoti. Jie pa­tys akivaizdžiai demonst­ruoja, kaip galima imituoti darbą“, - įsitikinęs opozicinės partijos savivaldybės taryboje atstovas.

Tremtinė, pe­dagogė, poetė T. Ūksienė šių metų birželį švęs 86-ąjį gimtadienį. Garbus jos amžius, jėgos ir galimybės jau daug ko nebeleidžia daryti. Deja, patys konservatoriai savo partijos narės, atrodo, nebrangina.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„DAROM - IR GAMTA PADĖKOS“! – toks yra šiųmetės balandžio 22 d. rengiamos akcijos šūkis.

Skaičiuojama, jog per devynerius veiklos metus akcijose dalyvavo 1 mln. 361 tūkst. žmonių, surinkta apie 38 tūkst. tonų atliekų. Kiekvienais metais dalyvių skaičius auga, o surenkamų atliekų nedaugėja. Tai rodo, jog „DAROM“ iniciatyva kuria pridėtinę vertę, nes ugdo pilietišką, sąmoningą bei draugišką aplinkai visuomenę.

„DAROM 2017“ akcijos patruliai - įžymūs Lietuvos žmonės

Patruliai - organizacijos savanoriai, kurie rūpinasi savo šalies gerove ir juos supančia aplinka, o taip pat drausmina žmones, jeigu jie nepaiso aplinkos apsaugos įstatymų. Tarp šiemetinės akcijos patrulių yra 4 įžymūs žmonės, kurie kviečia nelikti abejingais.

Aktorė Ineta Stasiulytė, pasirodo, yra tikras gamtos vaikas!

„Žemė yra mano namai. Kur žingsniais paliečiu Žemę, jaučiu poreikį ja pasirūpinti. Keičiu - „po manęs nors ir tvanas” į „po manęs didžiulė meilė gamtai, mūsų visų bendrai planetai.” Kol turime - neįvertiname. Pradėkime šiandien“,- sako aktorė.

O štai sveikos gyvensenos treneris, sporto entuziastas Ignas Bakėjus, paklaustas, kodėl tapo patruliu, nedvejoja: „Nes gamta man duoda tiek daug! Ir niekada neprašo atgal nieko, bet aš, atsidėkodamas gamtai, noriu pagelbėti, kad ji būtų gražesnė, švaresnė, nes ji čia buvo ir bus, jau taip 6500 metų ir dar daugiau, o mes ateiname ir išeiname. Yra toks posakis: kad paliktumei po savęs taip, kaip norėtumei rasti. O tai reiškia viską: namus, darbą, savo kūną.”

Kitas „DAROM“ patrulis ir ilgametis draugas - buvęs aplinkos viceministras, aplinkosaugos ekspertas Linas Jonauskas, tvirtai sako: „Mąstymas savaime nekinta, kartais reikia radikalių veiksmų, tam tikrų naujų taisyklių pokyčiams užtikrinti. Pareiga rūpintis aplinka turėtų tapti kiekvieno mūsų įpročiu“.

Reklaminis veidas, televizijos projektų dalyvė, turinti būrį gerbėjų Monika Šalčiūtė irgi nori paskatinti žmones nebūti tik stebėtojais, bet savo veiksmais keisti savo elgesį bei aplinką. Ji teigia: ,,Žmogaus manieros - tai tam tikra etiketė. Ne vietoje išmesta šiukšlė parodo, jog žmogus negerbia nei kitų, nei aplinkos, kurioje gyvena”.

Naujoji patrulė yra pasiryžusi ir po akcijos šviesti žmones bei kviesti juos būti draugiškais aplinkai, gerbti gamtą ir nešiukšlinti.  

Visi „DAROM“ patruliai sutinka, kad viešosiomis vietomis ir gamta neužtenka pasirūpinti tik akcijos metu - reikia nuolat gyventi tvarkingai ir mąstyti apie savo veiksmų pasekmes aplinkai bei sau.

Pagrindinė informacija

Oficialius nacionalinės „DAROM“ akcijos tvarkymosi taškus savo savivaldybėje galima rasti http://mesdarom.lt/darom-2017/tvarkymo-taskai.html arba www.silale.lt.

Būtent iš šių taškų bus išvežami maišai ir surinktos atliekos į sąvartynus. Beje, „DAROM“ akcijos metu yra tvarkomos tik viešos vietos.

Atvykę dalyviai gaus raudonuosius tvarkymosi maišus, tačiau darbo saugos priemonėmis prašoma pasirūpinti patiems (pirštinėmis, guminiais batais, apsauga nuo erkių ir kt.).

Ieškokite specialių „DAROM“ maišų visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Jie yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko žaliavos, dideli ir stipresni nei įprastai, todėl juos galėsite naudoti ir tvarkydami savo namus, sodus. Pirkdami šiuos maišus, prisidėsite prie „DAROM“ organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

Sekite naujienas „Mes Darom“ Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją - www.mesdarom.lt

Deimantė TUMKUTĖ

AUTORĖS nuotr.

Atbudus gamtai, atsirado ūmi sloga, byra ašaros, kamuoja kosulys? Greičiausiai prasidėjo alergija, kurios sukėlėjai dabar saugiai nustatomi ištyrus kraują.

Vėjui blaškant milijardus žiedadulkių, pavasaris tampa išbandymu daugybei alergiškų žmonių. Jau kovo mėnesį pražydo alksniai ir lazdynai, greitai prasidės dar pavojingesnis metas – skleisis beržų žirginiai. Alerginė sloga (šienligė) primena peršalimą, tačiau gerklė būna mažiau paburkusi bei paraudusi, dažniausiai nekarščiuojama.

Kita šienligės banga prasideda, sužydėjus motiejukui, miglei, svidrei, javams ir kt. Alerginės slogos sezonas Lie­tuvoje gali trukti net iki vėlyvo rudens.

Dauguma pacientų yra jautrūs kelioms augalų rūšims. Šienlige sergantys žmonės turėtų būti atidesni ir maistui, nes galima žiedadulkių bei produktų kryžminė reakcija. Štai jautrūs beržo žiedadulkėms pacientai gali būti alergiški obuoliams, kriaušėms, morkoms ir kt. Laiku nesuvaldžius alergeno, organizmas vis labiau įjautrinamas, gali išsivystyti gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas.

Alergiški žmonės gali palengvinti savo gyvenimą – pradžiai reikia nustatyti, kokio alergeno būtina saugotis. Čia padeda pažangūs kraujo tyrimai. Todėl „Medicina practica“ laboratorija vėl pradėjo akciją „Sveikink pavasarį be alergijos!“, kurios metu alergenų tyrimai atliekami daug pigiau.

Kai įtariama, jog ligą galėjo išprovokuoti žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ar kitos medžiagos, tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Maisto alergenus irgi atskleidžia E imunoglobulinų kraujyje analizė.

Jei alergijos priežastis nežinoma, tiriama mišrių alergenų paletė. Siekiant efektyviausios diagnozės, „Medicina practica“ laboratorijoje sudarytos Lietuvoje aktualiausių alergenų paletės.

AKCIJA! Dabar alergijos tyrimus „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63) jums atliks su didele nuolaida. Iš anksto registruotis nereikia. Tyrimus geriau atlikti nevalgius. Akcija vyksta iki gegužės pabaigos. Pas mus - aukščiausi kokybės standartai.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt

Koks įdomus laiko pojūtis - kai po daugelio metų grįžti prisiminimais į savo miestą, jo nebegali pažinti. Ir Šilalė tikrai atrodo pasikeitusi: štai nuo seno miesto centre esantis ąžuolas. Atrodo, toks pat, bet lyg kažkoks kitoks. Eini pagrindine gatve, tačiau ir ji jau nebe tokia. Ir skveras tarytumei kitas. Ieškai senojo kultūrnamio, o jo nebėra...

Senieji šilališkiai, kurie gyvena čia kaip gyvenę, šito galbūt nepastebi.

„Juk viskas taip pat! Kas čia pasikeitė?“- stebisi jie.

Tiesą sakant, pasikeitė viskas. Atmintyje išlikę senieji vaizdai ir dabartis jau nelabai sutampa.

Bet mes galime patirti laiko tėkmę, pažvelgę į savo miesto ar kaimo senąsias nuotraukas. Turime gerą progą - Šiluose gyvenantis Sigitas Pipiras pasiūlė jų nemažą pluoštą. O mes iš panašaus taško padarėme naujų. Tada ir dabar.

Traukė alus ir šašlykai

Garsioji šašlykinė, kurios seniai nebėra. Jau ir Ašučio tvenkinys išvalytas, nukasta sala. Tik pagal medžius ir taką galime atsekti, kur ji buvo.

Nuotraukos autoriui S. Pipirui tas vaizdas didelių prisiminimų nekelia. Nuotrauką sako padaręs šiaip - buvo graži žiemos diena, tai spragtelėjo aparatu. O vyresni šilališkiai mena ir linksmesnių, ir pusiau tragiškų nuotykių. Pa­sirodo, vyrai čia ne tik gerdavo: kai kurie išgėrę dar ir pasimaudy­davo. Esą vienas drąsuolis pasišovė sugėrovams parodyti nardymo meną. Šoko nuo turėk­lo, pataikė į sek­lumą ir išsinarino sprandą. Sugėrovai ištraukė, iškvietė greitąją pagalbą. Po to drąsuolis visą mėnesį vaikščiojo gipsine apykakle. Užtat gyvas išliko!

Paskutiniais savo gyvavimo metais šašlykinė (ji nuversta apie 1991-uosius) buvo neprižiūrima, neremontuojama, lentų grindinys supuvo.

„Lieptas jau buvo virtęs kliūčių ruožu. Mat lentos supuvo, įkrito į vandenį, atsivėrė didžiuliai tarpai. Nueiti dar gali, o kaip pareiti girtam?“-  pasakojo vienas buvęs lankytojas.

O gal Jūs irgi turite senų savo miesto, miestelio, kaimo nuotraukų, kurios kažką mena? Paskambinkite į redakciją ir pasidalinkite prisiminimais!

Petras DARGIS

AUTORIAUS ir S. PIPIRO nuotr.

(Bus daugiau)

Kol Seime aršiai ginčijamasi dėl Miškų įstatymo pakeitimo, pagal kurį vietoj dabar esančių 42 urėdijų miškus valdyti turėtų viena valstybės įmonė su 25 filia­lais, ne ką mažesnės aistros verda ir Rie­tavo miškų urėdijoje: praėjusių metų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai buvo sulaikę šios urėdijos urė­dą Vaidotą Šliogerį ir informatiką Li­ną Remezą. Kaip tada pranešė STT, iki­teis­minio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad urėdas, pasinaudo­da­mas savo tarnybine padėtimi, darė įta­ką dėl kelio remonto darbų sąmatos, iš savanaudiškų paskatų protegavo sau pa­lankias įmones Rietavo urėdijos vie­šuo­siuose pirkimuose bei kitokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba. V. Šlio­ge­ris, teismo sprendimu, pusei metų yra nu­ša­lintas nuo pareigų. Šis terminas su­eis gegužės pabaigoje. Tyrimą kontroliuo­ja Klaipėdos apygardos prokuratūros Or­ga­nizuotų nu­si­kaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

O praėjusią savaitę nepalankų spren­dimą dėl savo elgesio išgirdo urėdijos vyriausiasis inžinierius Stasys Eitutis:

Vy­riausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pri­pažino, kad jis pažeidė įs­ta­tymą.

Praėjusį rudenį VTEK pradėjo tyrimą dėl galimo urėdo V. Šlio­gerio interesų supainiojimo. Skunde tarnybai tąsyk buvo teigiama, jog privačių interesų dek­laracijoje urėdas nenurodė, kad jo sutuoktinė vadovauja įmonei, užsiimančiai skiedrinių stogų gamyba, todėl esą kyla abejonių dėl V. Šliogerio nešališkumo ir jo bei jo žmonos užimamų pareigų suderinamumo. Nustačius, jog urė­das viešųjų ir privačių interesų nesupainiojo, sausio pradžioje tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau netrukus VTEK gavo naują skundą dėl kito Rietavo miškų urėdijos darbuotojo elgesio – šį sykį etikos sargams buvo apskųstas vyriausiasis inžinierius S. Eitutis. VTEK skelbia, kad tyrimas buvo atliktas VĮ „Rietavo miškų urėdija“ pranešimo pagrindu.

„Tyrimo duomenys rodo, jog S. Eitutis naudojosi miško ruošos darbus urėdijoje vykdančiai UAB „Medeiva“ priklausančiu automobiliu, nors prieš tai tvirtino ir pasirašė su šia bendrove susijusias PVM sąskaitas-faktūras bei darbų pri­ėmimo aktų suvestines. To­kius dokumentus jis pasirašinėjo ir vėliau. S. Eitučio teigimu, šia transporto priemone jis naudojasi žodiniu leidimu fizinio asmens, kuris išsinuomojo šį automobilį iš minėtos bend­rovės. Moralinė skola dėl galimybės naudotis automobiliu yra asmeninio suinteresuotumo sąvokos elementai ir privataus intereso šaltinis. Taigi, VTEK manymu, S. Eitučio nešališkumas šioje situacijoje negalimas, ir minėti S. Eitučio veiksmai rodo jį veikus interesų konflikto situacijoje“, - skelbiama kovo pabaigoje priimtoje VTEK išvadoje. O tai reiškia, jog Rietavo urėdijos vyriausiasis inžinierius pažeidė Vie­šųjų ir privačių in­teresų derinimo įstatymo draudimą valstybės tar­nyboje dirbantiems asmenims priimti dovanas ar paslaugas, jei tai gali sukelti interesų konfliktą, bei pažeidė šio įstatymo reikalavimą vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas draudžia joje dirbančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Asmenys, pripažinti pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų atleisti asmenys trejus metus negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybės tarnyboje. Jeigu asmuo per vienerius metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidęs minėto įstatymo reikalavimus, nėra pripažįstamas dar kartą pažeidęs šį įstatymą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Pajūralio bibliotekoje, minint tarptautinę vaikų knygos dieną, lankėsi poetė Teresė Ūksienė. Su ja susitiko pagrindinės mokyklos priešmokyklinukai bei pradinių klasių vaikai.

Bibliotekininkė Staselė Pū­dže­mienė papasakojo apie kny­gos svarbą žmogaus gyvenime, kvietė mokinukus kuo dau­giau skai­tyti. Po to pasiūlė poetei paklausyti, kaip jos sukurti eilė­raščiai skamba vaikų lūpomis. Vi­sus dek­lamuotojus viešnia apdo­vanojo savo naujai išleista knygele „Sve­čiuose pas voveraites“, atsakė į vaikų klausimus apie savo gyvenimą, kūrybą, pomėgius, palinkėjo mažiesiems turėti svajonę ir jos siekti.

Adelė BRAZAUSKIENĖ

Pajūralio pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo pedagogė

AUTORĖS nuotr.

Balandžio 22 d. vyks jubiliejinė, dešimtoji nacionalinė „DAROM“ akcija, tą pačią dieną organizuojamos ir pirmosios „Proenzi ArthroStop“ masinio „Ėjimo varžybos“ Vilniuje.

Kuo panašios šios iniciatyvos? Abiejų metu bus renkamos atliekos. Vlada Musvydaitė, varžybų sumanytoja ir pagrindinė iniciatorė, save dar vadina ir Verkių „DAROM“ ambasadore, kadangi šiais metais masinio ėjimo varžybos bus organizuojamos Verkių regioniniame parke, kur dalyviai renginyje įveiks 15 tūkst. žingsnių (apie 10,5 km), o eidami pamatę šiukšlę ją pakels. Ji teigia, jog kultūringas žmogus niekada nepaliks šiukšlių, o pamatęs – nesigėdys pasilenkti ir pakelti. Kiekvienais metais prieš ir po masinio ėjimo varžybų išvežama priekaba surinktų atliekų.

Apie „Proenzi ArthroStop“ masinio „Ėjimo varžybas“

Dalyvauti jose gali visi norintieji, nes jos yra nemokamos bei neturi amžiaus cenzo. Svarbiausia – nusiteikimas ir gera nuotaika! Renginio tikslas – nueiti 15 tūkst. žingsnių, kuriuos skatinama įveikti kasdien. Trasa bus suskirstyta į keturias atkarpas: 5 tūkst., 10 tūkst., 14 tūkst. ir 15 tūkst. žingsnių. 5 tūkst. zonoje šeimos galės palikti vaikus, kurių lauks Lietuvos moterų regbio -7 rinktinė, pasiruošusi užsiimti su mažaisiais – žaisti žaidimus bei mokyti regbio pradmenų.

Specialiai šiam renginiui jau yra sukurta žingsnių skaičiavimo programėlė #walk15. Joje rasite trasos Verkių regioninio parko žemėlapį, kuriame sužymėti įdomūs ir svarbūs trasos objektai. Šioje programėlėje taip pat rasite dar keturių „Ėjimo varžybų“ trasas Vilniuje, Druskininkuose, Nidoje bei Kaune. Dalyviams taip pat bus dalinami popieriniai trasos žemėlapiai.

Kodėl verta DARYTI ir EITI?

„Kai praleidi laiką gamtoje, sužinai, kaip juda varlės, kada skleidžiasi gėlės, išgirsti genio kalenimą ir supranti, jog tai iš tiesų svarbu,“ – teigia V. Musvydaitė. Ji savo organizuojamomis „Ėjimo varžybomis“ nori paskatinti žmones įsiklausyti į gamtą, susilieti su ja, produktyviai praleisti laiką su savo šeima ir taip pat susitvarkyti aplinką.

„Žodis darom – ne mados reikalas!” – tiki V. Musvydaitė. –  Daryti reikia kasdien, savo artimoje aplinkoje, kaip ir vaikščioti. Sudėjus šiuos du dalykus, gauname šviesesnę ir gražesnę Lietuvą!“

Todėl balandžio 22 d. - DAROM ir EINAM!

Daugiau informacijos apie Proenzi ArthroStop masinio „Ėjimo varžybas“ http://ejimovarzybos.lt/

„DAROM“ akcija vyks balandžio 22 d., 10 val., oficialiuose „DAROM“ taškuose, esančiuose visoje Lietuvoje. Jų reikia ieškoti savivaldybių internetiniuose puslapiuose arba http://mesdarom.lt/darom-2017/tvarkymo-taskai.html Būtent iš šių taškų bus išvežami raudoni „DAROM“ maišai į sąvartynus akcijai pasibaigus.

Norintieji prisidėti prie akcijos „DAROM 2017“ organizavimo- tapti regionų ar miestų koordinatoriais, patruliais ar draugais-rėmėjais, gali rašyti el.paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Visuose didžiuosiuose prekybos centruose jau yra „DAROM“ šiukšlių maišų, kuriuos pirkdami prisidėsime prie „DAROM“ organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

Sekti naujienas galima ir „Mes Darom“ Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją - www.mesdarom.lt.

DAROM - ir GAMTA TAU PADĖKOS!

Praėjusią savaitę Šilalėje lankėsi vaikų psichiatras Linas Slušnys, skaitęs paskaitą tema „Mylėti ir drausminti – ar įmanoma pusiausvyra?“ Pateikęs gausybę pavyzdžių iš savo darbo patirties, psichiatras sulaukė lavinos jaunų tėvų klausimų. Neišvengta ir „Mėlynojo banginio“ temos.

Psichiatras L. Slušnys Lietuvoje yra gerai žinomas. Jo komentaro specifinėmis temomis prašo ir žurnalistai, nes net 13 metų L. Slušnys yra dirbęs žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje. Kaip vaikų psichiatras, anot paties mediko, dirba hobio lygmenyje, mat daugiausiai dėmesio šiuo metu skiria Lietuvos mokyklose diegiamai socialinio-emocinio ugdymo prog­ramai „Lions quest“. Beje, ši programa veikia ir keliose mūsų rajono mokyklose: Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje, Upynos Stasio Girėno bei Pajūralio pagrindinėje mokyk­lose.

„Šilalės rajone lankausi jau ne pirmą kartą (išsamus pokalbis su patyrusiu specialistu „Šilalės artojuje“ buvo išspausdintas 2015 m. rugsėjo 15 d., Nr.71). O šįsyk mano vizitą paskatino smurto Lietuvoje protrūkis. Taip pat ir savižudybės jūsų rajone, ypač jaunų žmonių. Ar dėl to kaltas „Mėlynasis banginis“? Tačiau Lietuvoje jis atsirado tik šiemet. O kiek laiko gausu savižudybių? Jau ne vienerius metus. Mano žiniomis, pernai Šilalės rajone nusižudė 6 žmonės, 2015 metais – net 15, tarp kurių yra ir vaikų. „Mėlynojo banginio“ tuo metu dar nebuvo. Mano nuomone, savižudybių problema yra kur kas senesnė ir gilesnė“, – pradėdamas paskaitą, kalbėjo psichiatras.

Užvedus salėje diskusiją, nuo ko prasideda problema, kuri priveda iki savižudybės, klausytojai ėmė spėlioti, jog tai galėtų būti dėl kylančių negerovių šeimoje ir mokykloje, dėmesio stokos. Darželinukai juk nesižudo?

„Jei vaikas galvoja apie savižudybę, akivaizdu, kad tai yra pagalbos šauksmas. Į jį būti­na atsiliepti. Bet svarbiausia – nebandyti jo nuneigti. Kalbant apie sunkius ir sunkiai suprantamus dalykus, galioja psichologinė taisyklė „aš nematau to, ko nenoriu matyti“. Arba tai pamatyti man yra baisu. Todėl ir savižudybės ženklus dažniausiai bandome nuneigti. Nes jeigu juos pripažinsime, turėsime reaguoti ir kažkaip bandyti tam žmogui padėti. Tačiau nežinant, kaip elgtis, tą padaryti yra sunku. Todėl paprasčiau ignoruoti – neva taip būti negali“, – aiškino L. Slušnys.

Lektorius pristatė paprastą pavyzdį, iš kurio būtų galima suprasti prob­lemą. Tarkime, dirbame kažkokį darbą, ir staiga kas nors nukreipia mus atlikti visai ką kita, ko nesame bandę ir nesuprantame. Kaip jaustumėmės? Turbūt ir pasimetę, ir supykę.

„Pateikiau pavyzdį apie darbą. Bet kalbame apie emocijas, kai susiduriama su labai sudėtingais išgyvenimais. Mes tokiose situacijose pasimetame. Viena mano kolegė gydytoja yra prisipažinusi: „Kai pas mane ateina su sužeista ranka, žinau, ką reikia daryti. Tačiau neturiu supratimo, kaip elgtis su bandžiusiuoju nusižudyti“. Medikė apibūdina puikiai: tvarsčio tokiai žaizdai ji neturi. Galima teigti, jog mes tiesiog nemokame kalbėtis“, – aiškino psichiat­ras.

O ką tokiu atveju kalbėti? Ką pasakyti? Ga­lų gale – kokie yra pavojaus ženklai?

„Turime elge­sio ir bend­ra­vimo visumą. Iš vieno simptomo nieko nenuspręsi. Pirmiausia priva­lo­me pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį: jis gali būti liūd­nas arba atvirkščiai – perdėtai džiaugsmingas. Džiuge­siu bandoma maskuoti savo pasikeitusią savijautą. Yra buvę atvejų, kai žmogus nusižudė, nors jo elgesys kaip tik buvo džiugus, bendravimas – atviras ir nuoširdus. Tačiau perdėtas džiaugsmas, matyt, buvo apėmęs todėl, kad jis jau buvo nusprendęs pasitraukti iš gyvenimo ir jautė dėl to savotišką palengvėjimą. Tai labai pavojingas momentas, kurį pastebėti gali tik patys artimiausi žmonės“, – įspėjo specialistas.

Dalis simptomų gali būti žodžiai „pavargau“, „nusibodo“, „daugiau nebenoriu taip gyventi“. Tai yra užuominos, nes labai retai pasakoma tiesmukai – „nusižudysiu“. Anot psichiatro, pats rimčiausias iš gyvenimo pasitraukti ketinančio žmogaus pasakymas gali būti „norėčiau užmigti ir neatsibusti“. Tačiau kiekvienoje situacijoje labai svarbi visuma, nes tą patį pasakyti gali ir tas, kuris iš tiesų tiesiog pavargo.

„Kartais ženklų neatpažįstame, ir nelaimė nutinka. Gali būti, jog žmogus visiškai atvirai prisipažins apie savo ketinimus ir net paaiškins, kaip  ruošiasi tai padaryti. Tokie atvejai reti, bet grėsmingi. Ir čia svarbiausia yra išklausyti. Galbūt net sukelti abejonių: jei planas neišdegs, gali tapti neįgalus. Bet svarbiausia neneigti fakto. Kartą sutikau žmogų su sužalotu veidu. Pasirodo, jis bandė nusišauti, bet liko gyvas. Savo istoriją jis pasakojo linksmai, su puikiu humoro jausmu ir iškart pasakė: „Daugiau to nebeno­riu“, – pateikė pavyzdį L. Slušnys.

Profesionali pagalba žmogui, norinčiam nutraukti gyvenimą, taip pat yra savotiška. Tai puikiai iliustravo psichiatro pateiktas pavyzdys – bridimas į ežerą. Specialistas, bendraudamas su nusižudyti pasiryžusiu asmeniu, kartu brenda lyg į ežerą vis gilyn ir gilyn. Bet yra tam tikra vieta, riba, kurią peržengus gali kilti pavojus abiem. Todėl bandančiajam nusižudyti turi būti labai aiškiai pasakoma, kad aš tau tiesiu pagalbos ranką, ir einam atgal kartu. Jei ne – gilyn tu brendi vienas.

Paskaitos klausytojai pateikė gausybę klausimų, kurie kiekvienam buvo labai svarbūs. Vienas jų – nuo kokio amžiaus į vaiko kalbas apie savižudybę reikia žiūrėti rimtai?

„Vaikas apie 8-9 gyvenimo metus pradeda suprasti, kas yra mirtis, ir kad tai yra negrįžtamas, baigtinis procesas. Iki to laiko mažylis galvoja, jog nusižudžius jis vėl atgims – kaip kokiame žaidime. Buvo atvejis, kai vaikas grasino nusižudyti, nes negavo norimo žaislo. Paklausiau, o kas bus, jo manymu, kai mama žaislą nupirks, bet jis bus miręs. Vaikas atsakė, kad jam atrodo, jog jis su tuo žaislu žais... Reikia rasti būdą suprantamai paaiškinti, kas yra mirtis, ir kad nebus taip, kaip jis įsivaizduo­ja“, – patarė L. Slušnys.

O kada ir kaip pasakoti vaikams apie mirtį? Ateina laikas, kai mažieji teiraujasi, kaip bus, kai numirsi, ar mirus jausmas yra toks pat, kaip miegant. Psichiatro įsitikinimu, derėtų vaikui sakyti tiesą – jausmas nebus toks pat. Tiesa, vaikai apie mirtį teiraujasi dažniausiai dėl baimės prarasti tėvus.

„Tačiau kalbėjimas apie mir­tį nėra gąsdinimas. Tai tie­siog faktų pasakymas vaikui. Visiškai kitas dalykas yra Kalėdų senelis. Jis tikrai nedaro vaikams jokios traumos, tai yra žaidimas, ir mažieji paprastai labai puikiai su tuo susitaiko. Tai yra kalėdinio meto fonas, kuris šį laikotarpį puikiai nuspalvina, suteikia pasakos elementų šventės laukimui. Iš pradžių vaikas apie Kalėdų senelį nieko nesupranta, ūgtelėjus jam kyla abejonių ir jis eina tikrinti, kas tas dovanas neša iš tikrųjų. Tam tikras pasakos kūrimas nėra žala. Nepainiokime savotiško žaidimo ir sunkių stresinių situacijų“, – aiškino vaikų psichiatras.

Lektorius pateikė labai iškalbingų statistikos skaičių. Per metus Lietuvoje bandymų nusižudyti yra dešimt kartų daugiau nei pačių savižudybių. Tai savotiški, kraupūs eksperimentai, kuriuos kai kurie žmonės kartoja kelis kartus.

„Psichiatras – tikslumo reikalaujanti profesija. Kad galėtume ką nors spręsti, reikia turėti daug faktų. Gi traumatologui kiek paprasčiau – mato nuotraukoje, jog lūžo koja, vadinasi, reikės ją gipsuoti. Bet pagaliau galima pasidžiaugti, kad psichologų bei psichiatrų žmonės bijo mažiau. Net tėvai, pastebėję prob­lemų, ima mažuosius už rankos ir veda pas specialistą. Barjerus dažniau jaučia patys tėvai, o vaikams svarbiausia, jog specialistas elgiasi pagarbiai ir randa ryšį su juo“, – savo profesijos užkulisius atskleidė psichiatras.

Į žaidimą „Mėlynasis banginis“ vaikų psichiatras patarė reaguoti kaip į galimus savižudybės ženklus. Tačiau, pasak jo, kartais gali nepasisekti.

„Su vaikais yra aiškiau: simboliškai kalbant, kai vaikas stovi ant skardžio ir neima mano rankos, aš galiu pakelti jį, nunešti, kur reikia. Jam bus suteikta pagalba. Gi suaugusieji, jei pagalbos nepriima, problemų neišsprendžia...“ – sakė L. Slušnys.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kovo 21-osios numeryje rašėme apie skaitytojų laiškus bei skambučius redakcijai dėl išardytų gandralizdžių. ESO atstovai sako labai pasigendantys teisinio reglamentavimo, kaip jų tarnybai reikėtų elgtis, kad žmonės nepyktų dėl ne vietoje iškeltų lizdų.

Prieš porą savaičių rašėme, jog redakcijai laišką atsiuntusi Leviškių kaimo gyventoja domėjosi, ar vietoj išardyto gandralizdžio elektrikai įkels naują. Moters tvirtinimu, netoli jos namų buvo nugriautas stulpas, kuriame perėjo gand­rai. Todėl ji prašė padėti susisiekti su elektros tiekėjais ir teigė prašysianti jų, kad elektrikai pastatytų stulpą atgal, ir gandrai po žiemos galėtų grįžti į savo perimvietę.

ESO atstovas spaudai Mar­ty­nas Burba paaiškino, jog moters pageidavimas bus įvyk­dytas.

„Esame pasirengę Leviškių kaime pastatyti atramą su platforma. Tačiau tokiu atveju prašysime gyventojos pasirašyti įsipareigojimą dėl tolesnės šios atramos priežiūros. Artimiausiu metu su ja susisieks ESO specialistas ir paaiškins detaliau“, - sakė ESO komunikacijos specialistas.

Šįkart į redakciją kreipėsi Albinas Skalauskas, teigdamas, kad elektrikai išmetė gandrų lizdą iš stulpo, kur paukščiai perėdavo daugybę metų. Vyras net atsinešė parodyti seną savo gimtinės nuotrauką, kurioje puikiai matosi šalia namo stovintis stulpas su gandralizdžiu. Dabar lizdas guli išdraskytas ant žemės. Žmogus sakė suprantantis, jog lizdas trukdė saugiam elektros tiekimui, tačiau teiravosi, ar nebuvo jokios galimybės jį išsaugoti ar pakelti aukščiau.

ESO atstovo M. Burbos teigimu, ornitologų draugijos duomenimis, apie 60 proc. visų gandralizdžių Lietuvoje yra ant elekt­ros skirstymo tinklo atramų.

„Dėl to mes susiduriame su iššūkiu, užtikrinant gyventojams patikimą bei saugų elekt­ros energijos tiekimą, nes dėl ant linijų įrengtų gandralizdžių padidėja gedimų tikimybė, kyla pavojus ne tik patiems paukščiams, bet ir žmonėms“, – tikino M. Bur­ba.

Jo manymu, kiekvienas ant atramos esantis gandralizdis bet kuriuo metu gali tapti potencialiu elektros oro linijos gedimo šaltiniu. Šių paukščių lizdai yra sunkūs, susidaro didelės svorio perkrovos. Ypač esant smarkiam vėjui ar lyjant, kai gandralizdis įmirksta ir jo svoris padvigubėja. Tuomet milžiniškas lizdas tampa nestabilus.

„Per metus užfiksuojame apie 2000 gedimų būtent dėl ant elektros linijų atramų įrengtų gandralizdžių. Dėl to nuostolių patiria tiek bendrovė, tiek elektros energijos vartotojai. Pastaruoju metu bendrovė sulaukia klientų nepasitenkinimo, reiškiamų pretenzijų ne tik dėl elektros energijos kokybės, bet ir dėl patiriamų nuostolių, tiekimo saugumo. Gandralizdžius nuo elekt­ros atramų nukeliame, kai dėl jų atsiranda elektros tiekimo sutrikimų, jeigu atrama yra avarinės būklės, kai oro linija yra demontuojama ir keičiama į požeminę. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet gandralizdžius nukeliame, sulaukę pačių gyventojų prašymų, kuriuose skundžiamasi ne tik elektros tiekimo nesklandumais, bet ir aplinkos teršimu. Siekiame užtikrinti maksimalią paukščių apsaugą, todėl kiekvienu atveju atsakingai įvertiname situaciją, savo veiksmus deriname su Aplinkos apsaugos agentūra“, – aiškino ESO poziciją M. Burba.

Tačiau jis pripažino ir tai, jog elektrikams trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo, apibrėžiant atsakomybę, kaip elgtis, pavyzdžiui, kai darbuotojai randa jau iširusius ar grėsmę saugiam elekt­ros oro linijų eksploatavimui keliančius gandralizdžius.

ESO atstovo teigimu, šiuo metu bendrovė ant elektros atramų specialių platformų, skirtų paukščiams, nebestato. Esant poreikiui, įrengtas, bet nenaudojamas platformas specialistai perkelia ten, kur prašo vietos gyventojai.

Šiuo metu visoje Lietuvoje ant elektros atramų gand­rams yra įrengta apie 3 tūkst. specialių platformų.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pagal naująjį Statybos įstatymą, prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) nuo šių metų taikoma, statant ir nedidelį gyvenamąjį namą bet kokioje teritorijoje. Tačiau ši nuostata negalioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvena­mo­sios paskirties vieno ar dviejų butų pastatams.

Nesu­dėtingasis statinys – pa­prastos konst­rukcijos pas­ta­tas, ku­rio didžiausias aukš­tis yra 8,5 m, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susie­tų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kv. m.

Tokio pastato rūsys (pus­rūsis) gali būti tik vieno aukšto. Ne­su­dė­tingajame statinyje atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m.

Pagal pakeistą reglamentavimą, po 2017 m. sausio 1 d. norint statyti II grupės nesudėtingąjį gyvenamąjį vieno ar dviejų butų namą, reikia parengti statinio projektą ir iš savivaldybės gauti SLD. Jis privalomas ir rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį pastatą mieste arba teritorijoje, kuriai taikomi tam tikri apsaugos reglamentai, taip pat re­konstruojant bet kurioje teritorijoje esantį nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją.

Iki šių metų pradėtų statyti II grupės nesudėtingųjų gyvenamųjų pastatų statyba gali būti vykdoma neturint SLD, jei jis nebuvo privalomas pagal statybos pradžios metu galiojusius teisės aktų reikalavimus (tokių statinių SLD reikėjo gauti tik statant mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje).

Kad nesudėtingo namo sta­­tyba pradėta iki 2016 m. gruo­­džio 31 d., galima įrody­ti, re­miantis bet kokia do­ku­­men­tacija (rangos darbų sutarti­mi, nuotraukomis, vie­šai pri­­einamais žemėlapiais, orto­fo­­to­grafijomis, vietovių fotografijomis („Street View“), kitais duomenų šalti­niais ir/ar liudytojų parodymais.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos ins­pek­cija primena, jog sta­tinio statyba, neturint privalomo SLD, laikytina savavališka su visomis su tuo susijusio­mis pasek­mė­mis.

Vida ALIUKONIENĖ

Valstybinės teritorijų pla­na­vimo ir statybos inspekcijos vyriausioji specialistė