Mokykla suteikia galimybę pradėti viską iš naujo

Tie, kurių gyvenimas tekėjo įprasta vaga, nė nesu­si­mąs­to, jog greta yra žmonių, kuriems viskas pasisekė ne iš pirmo karto. Šilalės suaugusiųjų mokyklos direktorė Daiva Rudminienė sako, kad tokių, kurių gyvenimai verti romano puslapių, Šilalės gatvėmis vaikšto dešimtys.

Kažkada buvo laikas, kai mokytis suaugusiųjų mokykloje bu­vo gėda. Galbūt dėl to ir dabar vis dar atsiranda būtent taip manančiųjų. Tačiau nemažai daliai žmonių išties reikia ant­ro šanso, todėl jie šia mo­kymo įstaiga labai džiaugia­si. 

„Nenoriu kalbėti konkrečiais pavyzdžiais, tačiau mūsų mokyklos absolventų yra labai daug, jie dirba ne tik aptarnau­jančiame sektoriuje, bet ir vals­tybinėse institucijose. Kiek­vieno jų gyvenimas – atskira istorija, galime daug kuo didžiuotis. Būtent mūsų auklėtiniai kaskart įrodo, jog amžius tikslui pasiekti nėra riba. Todėl neretai jie ne tik sau suteikia antrą šansą, bet ir tampa pavyzdžiu kitiems. Ypatingai smagu tada, kai buvę mokiniai padaro karjerą, susikuria gerą gyvenimą ir neužmiršta sugrįžti pas mus pasidalinti savo pasiekimais. Juk jeigu ne sprendimas įgyti vidurinį išsilavinimą, žmogus gal taip nieko ir neturėtų“, – svarsto Šilalės suaugusiųjų mokyklos direktorė D. Rud­minienė.

Ji užsimena, jog kalba ne tik apie mūsų rajono valdžioje, bet ir aukščiausiose šalies institucijose dirbančius absolventus. Tačiau mokyklos vado­vė pripažįsta, kad suaugusiam žmogui apsispręsti grįžti į suolą yra sunku emociškai. Su­dė­tin­ga laikyti brandos egzaminus su tais, kurie amžiumi tinka į vaikus ar net anūkus. Ir vis tik Šilalėje tokių užsispyrusių žmonių atsiranda kasmet. 

„Džiugina ne tik siekis įgyti brandos atestatą, bet ir tai, kad mūsų mokiniai laiko valstybinius (ne mokyk­linius) eg­zami­nus. Tarkime, šiemet jie rinkosi matematikos, geogra­fijos, fizikos, informatikos bei anglų kalbos egzaminus. Ir, beje, kiek­vienais metais yra patenkančių tarp tų, kurių žinios įvertinamos aukščiausiais balais. Ži­noma, besirenkantieji šiuos egza­mi­nus tu­ri aukš­tą mo­tyvaciją ir dažnai iš anksto žino, ko nori, ko sieks, įgiję atestatą. Tarkime, į penktą dešimtį įkopęs vyras vėliau įgijo teisininko kvalifikaciją ir šiuo metu dirba viename Lietuvos teisme. Beje, teisininkų turime ne vieną. Mums, kaip pedagogams, aišku, liūd­na, jog niekas ne­besirenka pedagogikos studi­jų. Bet tai aktualu visai šaliai“, – pastebi pašnekovė.

Pasak D. Rud­mi­nie­nės, kiek­vienais metais išlydimoje absolventų laidoje būna bent viena šeima – ateina ne tik sutuoktiniai, bet štai ne taip seniai vienas vyras mokslus baigė kartu su duk­ra, kuri mokėsi bendrojo lavinimo mokyk­loje. 

„Mergaitė nenorėjo paklusti tėvo reikalavimui susiimti paskutiniais mokslo metais. Jos motyvai bu­vo elementarūs – pats nesimokei, o kitiems moralizuoji. Tad tėvas panoro dukrai įrodyti, kad ji neteisi. Ir jam tai pavyko“, – atskleidė vieną iš gausybės istorijų D. Rudminienė.

Žmonės ateina į mokyklą kiek­vienas skirtingu keliu, nors dažnai juos kausto baimė, jog bus nesuprasti ar net išjuokti. Kokia to priežastis? 

„Suaugusiųjų mokykloje niekas mokinių neskirsto nei pagal amžiaus, nei pagal „gerumo“ kategorijas. Štai todėl iš gim­nazijos atėję mokinai pradeda geriau mokytis, būna, kad po metų, įgiję pasitikėjimo savimi, vėl grįžta į bendrojo ugdy­mo įstaigą. Todėl raginu visus, kurie abejoja, drąsiai pas mus užsukti, pasikalbėti – priimame kiek­vieną kaip savą, be išankstinių nuostatų“, – sako Su­augusiųjų mokyk­los vadovė.

Ji teigia pastebinti keistą fenomeną – mokiniai randa tuos pačius mokytojus, nes didžioji dalis pedagogų turi pamokų ir bendrojo lavinimo, ir Su­augusiųjų mokyklose, tačiau santy­kis yra visai kitas. Mat jau­nuoliai čia gauna daugiau dėmesio, todėl kyla jų savivertė, niekas iš bendramokslių nesišaipo, jų nežemina. 

Šilalės suaugusiųjų mokyk­los bend­ruomenė nėra didelė, darbuotojai, pasak jos vado­vės, susigyvenę tarsi viena šeima. Direktorė galvoja, jog galbūt šis išskirtinis bruožas ir lemia, kad kolektyve vyrauja stabilumas, mokytojai yra aukštos kvalifikacijos, geba dirbti su įvairaus amžiaus bei pasirengimo mokiniais. Mokyklos direktorė įsitikinusi, jog tai itin svarbus profesionalumo įvertinimas, nes kiekvieną mokinį, nesvarbu, kokių gabumų, būtina parengti brandos egzaminams taip, kad jis juos išlaikytų gerai.

„Gaila tik, jog darbdaviai ne visada yra linkę teigiamai vertinti savo darbuotojų, mūsų mokinių, pastangas ir ne kiekvienas noriai išleidžia į mokslus, sudaro galimybę pasirengti egzaminų sesijai. Tačiau, žinoma, negalima absoliutinti – yra tokių, kurie aktyviai domisi, kaip sekasi jų darbuotojams“, – pastebi pedagogė. 

Šios mokyklos auklėtiniai turi ir privalumų – tarkime, mažylius auginančios moterys gali atsivesti juos į pamokas, nes yra žaidimų kambarys, dirba auklėtojos, kurios, kol mamos mokosi, vaikais pasirūpina. Geru pavyzdžiu direktorė įvardija šilališkę, paauglystėje nuklydusią klaidingais keliais, todėl įveikusią tik 6 klases. Į Suaugusiųjų mokyklą ji atėjo jau pilnametė, o kol išlaikė abitūros egzaminus, spėjo ištekėti ir susilaukti dviejų atžalų. Dabar moteris tvirtai stovi ant kojų, turi gerą šeimą, nevengia pripažinti savo klaidų, kurių, tikina, neleisianti kartoti savo vaikams. Tokių mokinių, kurie būdami 35-erių tebesimokytų 7-oje klasėje, yra kasmet, tad D. Rudminienė pabrėžia, jog baimė, kad kažkas pasijuoks, šaipysis yra be jokio pagrindo.

„Kas iš ko gali juoktis, jeigu visi tokie pat? O mokytojams ta svetima laimė, blizgančios akys yra didžiausias apdovanojimas. Kiekvienais metais, kai į rankas paimu pluoštą atestatų, aplanko nuostabus jausmas – štai ir vėl išleidžiame būrį žmonių, kurių gyvenimas taps geresnis. Labai smagu, jog galime prie to prisidėti“, – sako Suaugusiųjų mokyklos vadovė.

Ir pastebi, kad jeigu ne mokymasis šioje ugdymo įstaigoje, vargu ar dalis jaunų šilališkių kada gyvenime būtų išvykę į užsienį, o dabar įvairiausių projektų dėka jie jau pabuvojo Ispanijoje, Rumunijoje – anglų kalba kuo puikiausiai susikalba. Mokyk­los vadovė labiausiai džiaugiasi tuo, kad grupė jaunuolių savo akimis pamatė ir suvokė, jog visur žmonės gyvena tais pačiais rūpesčiais, taip pat mokosi, dirba ir yra atsakingi už savo gyvenimą. 

Kai kurie jaunimo klasių mokiniai baigia vidurinio išsilavinimo kursą, kai kurie įgyja pagrindinį ir mokslus tęsia profesiniuose centruose, kur kartu su viduriniu išsilavinimu įgyja ir profesiją. Tad šioje ugdymo įstaigoje mokinių skaičius visada yra skirtingas, iš anksto tiksliai jo suplanuoti nėra galimybių. 

„Viskas pas mus taip pat, kaip bet kurioje kitoje mokykloje, tik pamokos vyksta ne rytais, o popiečio valandomis. Be to, suaugusiesiems skiriama mažiau ugdymo valandų, jie gali rinktis mokytis mažiau dalykų, o jaunimo klasėse ugdoma pagal poreikius. Suaugusiųjų mokykla Šilalėje išsiskiria dar ir tuo, kad yra įkurtos klasės mokiniams, kuriems reikalingas specialusis ugdymas. Šiuo metu mokosi 21 toks auklėtinis (7–21 m.). Juos mokykla iš namų atsiveža visai dienai.

„Tai didžiulė paspirtis tiek ugdytiniams, tiek jų tėvams. Pastarieji turi daugiau laisvo laiko, gali dirbti visą dieną ir būti ramūs dėl savo atžalų. Mūsų auklėtojos, dirbančios su specialiųjų poreikių žmonėmis, yra įgijusios specialų išsilavinimą, turime priemonių bei tinkamų patalpų, kur auklėtiniai gali saugiai leisti laiką. Veikia ramybės, žaidimų kambariai, kabinetas gydomajai mankštai ir t. t. Be to, teritorija saugi, Si­mo­no Gaudėšiaus gimnazija leidžia nau­dotis savo sporto aikštynu bei kiemeliu“, – džiaugiasi nuo 2019-ųjų atsiradusiomis galimybėmis mokyklos direktorė.

Ji pastebi, kad ne vi­sų rajonų savivaldybės geba išlaikyti Su­au­gu­sių­jų mokyklas. Pavyzdžiui, Plun­gės ir Kel­mės patirtis rodo, jog bandant šią mokyk­lą jungti prie bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų, suaugusiųjų ugdymo išvis neliko. D. Rudminienė galvoja, kad pag­rindinė išnykimo priežastis – prarastas suaugusių bei jaunimo klasių mo­­kinių pasitikėjimas. Juk jie į mokyklą ateina būtent dėl to, kad ji veikia atskirai ir jiems netenka patirti pažeminimo.

Todėl ir mūsų rajono valdžios svarstymai dėl Suaugusiųjų mokyklos likimo šiemet sukėlė daug nerimo. Tačiau reikia tikėtis, jog Šilalėje ši ugdymo įstaiga išsilaikys.

Suaugusiųjų mokyklos archyviniai do­kumentai leidžia spėti, kad patį didžiausią pakilimą mokykla išgyveno apie 1956-uosius. Tai liudija mokinių sąrašai bei jų gyvenamosios vietos. D. Rud­minienės atverstas to meto žurnalas liudija, jog tuo laiku čia mokėsi Šiau­lių, Varnių, Kelmės, Vilkaviškio, Še­­du­vos ir kitų Lietuvos rajonų gyvento­jai. 

„Todėl tiek mokyklos darbuotojai, tiek rajono gyventojai esame dėkingi rajono valdžiai, kuri suprato tokio ugdymo būtinybę ir ne tik nesunaikino ug­dymo įstaigos, bet ir suteikia sąlygas dirbti profesionaliai bei teikti itin aukštos kokybės paslaugas“, – sako Šilalės suaugusiųjų mokyklos direktorė D. Rud­minienė.

* * *

Šilalės suaugusiųjų mokykla savo istoriją skaičiuoja nuo 1945 m. spalio 15 d. Tuo metu prie dabartinės Simono Gaudėšiaus gimnazijos buvo įkurtos suaugusiųjų II, IV ir V klasės, kuriose mokėsi 41 mokinys. 1956–1957 mokslo metais mokyklą lankė 141 mokinys. 1964 m. prie Šilalės vakarinės mokyklos buvo atidarytas neakivaizdinis skyrius, o prie Šilalės rajono vidurinių ir aštuonmečių mokyklų – konsultaciniai punktai, kurie apie 1983-iuosius vėl panaikinti. 1973 m. Šilalės vakarinę neakivaizdinę mokyklą baigė 1327 abiturientai. Tai buvo didžiausia baigusiųjų laida per visą mokyklos gyvavimo istoriją. 

* * *

Pirmoji mokyklos direktorė buvo Regina Doveikienė, nuo 2004-ųjų jai vadovauja D. Rudminienė.

2020–2021 mokslo metais joje dir­ba 25 mokytojai, iš jų – 2 moky­tojai ekspertai, 13 turi metodininko kategoriją, 8 – vyr. mokytojo.

Šiais mokslo metais mokėsi 168 mokiniai, suformuotos 2 specialiųjų ugdymosi poreikių klasės, viena – jaunimo, 5 – suaugusiųjų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ