Aš pasieksiu saulę…
Darius ir Girėnas prie „Lituanicos“. 1933 m. Čikaga Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.
Iš senovės Graikijos laikų žinomas mitas apie išradėją Dedalą ir jo sūnų Ikarą, kurie, pasigaminę sparnus, pakilo į orą Kretos saloje. Nepaklausęs tėvo, sūnus, norėdamas pasiekti dangų, pakilo per aukštai, saulė išlydė sparnų vašką ir jaunuolis, nukritęs į jūrą, žuvo. Dedalas sėkmingai pasiekė kelionės tikslą Siciliją, taip atlikdamas pirmąjį legendinį skrydį žmonijos istorijoje…
Realus pirmasis žmonių pilotuojamas skrydis ore realizuotas praėjus tūkstantmečiams – 1783 m. brolių Mongolfje sukurtu balionu Prancūzijoje. O prieš 88-erius metus liepos 15–17 d. įvykęs Stepono Dariaus bei vytogališkio Stasio Girėno skrydis per Atlantą, nepaisant tragiškos baigties, įrašė lakūnus į pasaulio aviacijos istoriją.
1903 m. Orvilis ir Vilberis Raitai JAV pirmąkart pakilo į orą lėktuvu ir nuskrido juo 36 metrus. Vėliau, patobulinę lėktuvą, ore išsilaikė 59 sekundes ir nuskrido net 260 metrų. Įkvėpti sėkmės, vis tobulindami lėktuvą, per keletą metų jie pasiekė didžiausią nuskristą 124 km atstumą. 1909-aisiais brolių kompanija pagamino ir pardavė JAV armijai pirmą karinį lėktuvą. Tačiau po trejų metų nuo vidurių šiltinės mirė 45-erių sulaukęs Vilberis, o 1915 m. Orvilis lėktuvų gamyklos akcijas pardavė ir tapo Nacionalinio Aeronautikos komiteto valdybos nariu. Raitų kompanijoje pasiuntiniu paauglystėje yra dirbęs lietuvis S. Darius.
Prieš 88 metus vykęs S. Dariaus, kilusio iš tuometinio Kvėdarnos valsčiaus Rubiškės kaimo, ir buvusio vytogališkio S. Girėno (Girskio) skrydis per Atlantą legendiniu „Lituanicos“ lėktuvu amžiams įsirėžė į mūsų šalies istoriją. 37 val. 11 min. skrydis buvo pirmoje vietoje pasaulyje pagal tikslumą, antroje – pagal nuskristą atstumą be nusileidimo. 6411 km – tokį atstumą įveikė Amerikos lietuviai, glaudžiai susiję su mūsų kraštu. Tuo metu transatlantinis skrydis reiškė valstybės išsivystymą, galingumą ir buvo vertinamas panašiai, kaip dabar skrydis į Mėnulį.
Iš netoli Judrėnų esančio pamiškės vienkiemio kilusiam Steponui mintis parskristi į Lietuvą buvo kilusi jau 1927 m. Tuomet išleistuvėse į JAV generolui Jonui Bulotai jis pasakė: „Aš į Lietuvą negrįšiu, parskrisiu tiesiai Kaunan“. Sužinojęs ir pamatęs Čarlzo Lindbergo skrydžio iš Niujorko į Paryžių sutiktuves, S. Darius suprato, kad jis turi nuskristi toliau, išgarsinti Lietuvą. Savo tikslo link teko eiti lėtai, bet užtikrintai, ir po šešerių metų kartu su bendražygiu žemaičiu iš Vytogalos skrydis skiriamas Lietuvai.
Ar turime legendinių lakūnų pasekėjų? Galime didžiuotis, kad šita sėkla sudygo. Vienas iš jų – Beržės kaime gyvenęs, Kaltinėnų vidurinę mokyklą baigęs Jurgis Kairys šiandien irgi žinomas visame pasaulyje: lakūnas, aviacijos konstruktorius, akrobatinio skraidymo meistras – Europos ir pasaulio čempionas, dešimtmetį pripažintas geriausiu be apribojimų meistru pasaulyje.
Auga ir jaunoji dangaus žydrynę raižančių pilotų iš Šilalės karta. Tad skrydžio legenda, gimusi Antikos laikais, virto tikrove, o aviacijos istorijoje atrandame ir daug žemaitiškų pėdsakų.
Arūnas MIKALAUSKAS,
istorijos mokytojas
